Civilinė byla Nr.2A-640-258/2013

Teisminio proceso Nr.2-01-3-18304-2011-6

               Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1;121.21.

 (S)

 

 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2013 m. birželio 7 d.

Vilnius

 

                                                                                                                                                    

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „Naujamiesčio ūkis“ dėl draudimo išmokos priteisimo,

 

n u s t a t ė :          

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 058,58 Lt išmokėtos draudimo išmokos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp jo ir draudėjos V. Ž. buvo sudaryta namų turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas draudėjai priklausantis nekilnojamasis turtas – patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose po elektros instaliacijos gedimo 2008-11-26 iš karto sugedo tuo metu veikę elektros prietaisai. Ieškovas atlygino draudėjai 1 085,58 Lt dydžio nuostolius. Atsakovui, kaip bendro naudojimo objektų administratoriui, nesugebėjusiam garantuoti tinkamo bendro naudojimo objekto priežiūros, t.y. prižiūrėti ir laiku remontuoti pastato inžinerinius tinklus, LR CK 6.263 str. 1 d., 4.84 str. 1 ir 2 d. d., 4.236 str. 3 d. pagrindu taikytina atsakomybė – išieškotina ieškovo draudėjui išmokėta pinigų suma.

Atsakovas prašė ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nebuvo nustatyta jokių namo bendrojo naudojimo objektų, už kurių priežiūrą ir saugų eksploatavimą jis yra atsakingas, defektų, galėjusių nulemti žalos atsiradimą. Neįrodytas ir pats žalos dydis, žalos išmokėjimo faktas, kuris sudaro pagrindą prašyti išmokų regreso LR CK 6.1015 str. tvarka.

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo AAS ,,Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB ,,Naujamiesčio būstas“ ir 15,44 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad atsakovas nesugebėjo naudotis savo turtu ir jį valdyti taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kas lemtų jo prievolės prieš trečiuosius asmenis atsiradimą bei civilinės atsakomybės jo atžvilgiu ieškovo nurodomais pagrindais taikymą. Priešingai, pats ieškovas, pripažinęs avarijos faktą, sutiko su tuo, jog ją pašalino atsakovo specialistai tuoj po įvykio. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad atsakovas atliko kažkokius neteisėtus veiksmus ar neveikimą prieš kylant avarijai, pasireiškusius pavojingu, turtą gadinančiu poveikiu, konstatavo nesant duomenų dėl elektros instaliacijos gedimų atsakovo administruojamame name, kad atsakovas, žinodamas apie juos, nesiimtų veiksmų pašalinti gedimus ir pan., kas objektyviai leistų manyti, jog atsakovo galimas neveikimas sąlygojo žalos padarymą tretiesiems asmenims. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, o būtent to, kad jis nesugebėjo naudotis turtu ir valdyti jį taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, taip pat ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veikimo ar neveikimo ir to pasekoje atsiradusio nuostolio. Pažymėjo, kad ieškovas, kaip draudikas, savo profesinėje veikloje veikia tam tikra rizika, kuri šiuo konkrečiu atveju, teismo manymu, prieš jo draudėją tenka jam pačiam, o nagrinėjamo ieškinio pateikimu formaliais pagrindais buvo ketinama ją paneigti. Kadangi ieškovas nepateikė į bylą nuostolių išmokėjimo draudėjui dokumento, vadinasi, neįrodė į atsakovą nukreiptos jo subrogacijos teisės bei pasinaudojimo šia teise savalaikiškumo ieškinio senaties ribose, kas galėjo sąlygoti ir galimą kitokią atsakovo poziciją.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

 

Apeliaciniu skundu ieškovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti, bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.30-2050 patvirtintus „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus“ administratorius privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą. Minėtų nuostatų 1,2 prieduose patvirtinti administratoriui priskirtų darbų sąrašai. 2 priede numatyti ir privalomi namo administratoriaus darbai, susiję su elektros instaliacijos priežiūra užtikrinant saugų elektros energijos vartojimą. Toks administratoriaus veiklos reglamentavimas patvirtina atsakovo pareigą prižiūrėti ir laiku remontuoti pastato inžinerinius tinklus, kad dėl netinkamos priežiūros nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims. Statinio savininko (valdytojo) kaltė preziumuojama, o pats gedimo gyvenamojo namo vidaus elektros tinkle faktas sudaro pagrindą savininko (valdytojo) civilinei atsakomybei kilti. Nors atsakovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad jis tinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas, tačiau jis neįrodinėjo, kad tinkamai vykdė teisės aktuose numatytą pareigą garantuoti tinkamą daugiabučio namo priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo kaip įrodytas aplinkybes, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau išsamiau, kokiu būdu ir kodėl priėjo būtent tokių išvadų, nepasisakė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, negali būti laikomas atsakingu už bet kokią civilinėje apyvartoje dalyvaujančių subjektų atsakovo administruojamame name galiami padarytą žalą. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, LR CK 6.266 str. įtvirtintas teisinis reguliavimas žalą patyrusio asmens nuo pareigos įrodyti, jog žala buvo patirta dėl statinio defektų, neatleidžia. Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučiame name yra ne vienas subjektas, atitinkantis CK 6.266 str. reikalavimus, žalą patyręs asmuo privalo ne tik įrodyti, kad žala nukentėjusiajam buvo padaryta dėl statinio defektų, bet ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog žalą privalo atlyginti būtent pasirinktas atsakovas. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovo administruojamo daugiabučio bendrojo naudojimo elektros įranga buvo prižiūrima netinkamai ar turėjo kokių nors defektų. Ieškovas nesiėmė veiksmų tam, kad būtų tinkamai įvertintos tikrosios gedimo priežastys ar nustatyti už jas atsakingi asmenys. Be to, ieškovo daromos išvados prieštarauja 2009-03-09 rašte Nr.R2-759-(830) pateiktai specialisto išvadai, kad daugiabučio gyvenamojo namo Pamėnkalnio g. 1-2, Vilniuje, bendrojo naudojimo elektros skydinėje užfiksuoti smulkūs elektros instaliacijos defektai negalėjo sąlygoti jokių elektros prietaisų, esančių minėtame bute, gedimų. Taigi ieškovui nepateikus jokių įrodymų, kad gedimo priežastimi buvo atsakovo atsakomybės ribose buvusi namo bendrojo naudojimo elektros instaliacija, pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai ieškinio reikalavimų netenkino.  

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

 

    Apeliacinis skundas netenkintinas.

              Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta.

                Bylos duomenys patvirtina, kad V. Ž. apdraudė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), jame esantį kilnojamąjį turtą, civilinę atsakomybę, vienu iš galimų rizikos faktorių nurodžiusi elektros įtampos svyravimus (b.l.10. 14). Šiose patalpose 2008-11-26 įvykus draudžiamajam įvykiui nukentėjo draudėjos kilnojamasis turtas, kurio sugadinimo nuostolius (1 085,58 Lt) paskaičiavo ieškovas (b.l. 17, 18). Nuostolių išmokėjimą draudėjai patvirtinantis dokumentas į bylą nėra pateiktas. Namą, kuriame įvyko draudiminis įvykis, administruoja UAB „Naujamiesčio būstas“ (b.l. 12).

                 Byloje nėra ginčo, kad dėl elektros įtampos svyravimų buvo sugadinti V. Ž. bute adresu (duomenys neskelbtini) esantys elektros prietaisai, dėl ko ji patyrė žalą. Tačiau šalys nesutaria, kas atsakingas už šią žalą, taip pat byloje nėra nustatyta, kas sukėlė aukščiau nurodytus elektros įtampos svyravimus. 

                      CK 6.266 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t.y. jei žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. Ž.. Tačiau apdraudusi savo butą, jame esančius kilnojamuosius daiktus ir savo civilinę atsakomybę, ji CK 6.266 str. 1 d. numatytą atsakomybę perkėlė draudikui. Vadinasi, draudikas, draudimo sutarties pagrindu veikdamas vietoj draudėjo - buto savininkės, turi įrodyti CK 6.270 str. 1 d. numatytas sąlygas. Priešingu atveju, jam tenka žalos atsiradimo pasekmės.

                      Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 str. 1 d., būtina nustatyti tikslią vietą, kurioje įvyko elektros įtampos svyravimai, kad sprendžiant dėl atsakomybės būtų galima konstatuoti, ar tokie svyravimai (gedimai) įvyko  namo bendrojo naudojimo objekte, ar elektros energiją teikiančio subjekto tinkle. Byloje nėra įrodymų, kurie elektros energijos prietaisai (objektai) priklauso namo bendrasavininkiams, o kurie elektros energiją teikiančiai įmonei, kaip ir nėra įrodymų, kuriame prietaise (objekte) įvyko elektros energijos svyravimai (gedimai).

                      Byloje esantis UAB „Naujamiesčio būstas“ 2009-03-09 raštas neįrodo bei aiškiai neapibūdina elektros įtampos svyravimų ar gedimų, taip pat iš jo negalima padaryti jokios išvados dėl svyravimų (gedimų) priežasties (b.l.57). Aplinkybė, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ elektrikas po gedimo bendroje skydinėje aptiko tik smulkius gedimus, negalėjusius nulemti rimtų elektros prietaisų, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gedimų, neleidžia daryti jokios išvados nei apie gedimų vietą, nei apie priežastis. Ieškovui neįrodžius šių aplinkybių, nėra galimybės nustatyti už žalą atsakingo asmens.

                      UAB „Naujamiesčio būstas“, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą) – namo būklės nuolatinį stebėjimą, pastato pagrindinių konstrukcijų  mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, paruošimą šildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymą, bendrojo naudojimo patalpų valymą, namui priskirtos teritorijos tvarkymą (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7.2. p.) Visgi visos aukščiau išvardytos teisės aktuose numatytos administratoriaus pareigos nepatvirtina jo besąlyginės atsakomybės už jo administruojamuose namuose įvykusių gedimų sukeltą žalą. Aplinkybė, kad administratorius neatliko priežiūros ar kitų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, turi būti įrodyta, o nesant duomenų nei apie tai, kad žalą sukėlęs įvykis įvyko bendrojo naudojimo, o ne elektros energiją tiekiančiai įmonei priklausančiame objekte, kaip ir nesant duomenų, kokių konkrečių veiksmų, kurių neatlikimas galimai sąlygojo aukščiau minėtą draudiminį įvykį bei jo sukeltą žalą, neatliko namo administratorius, nėra pagrindo UAB „Naujamiesčio būstas“ pripažinti atsakingu už aukščiau nurodytus elektros įtampos svyravimus (gedimus) kaip ir priteisti žalą iš jo.

                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodęs, kad galėjo pateikti draudimo išmokos sumokėjimą V. Ž. patvirtinantį dokumentą (b.l.131), jo nepateikė net ir paduodamas apeliacinį skundą. Taigi neįrodė CK 6.1015 str. 1 d. numatytos sąlygos subrogacijai, t.y. teisei reikalauti išmokėtos sumos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

 

                                                     n u t a r i a :

 

                Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

      

              Teisėja                                                                                                        Rita Kisielienė