Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-184-243-2010].doc
Bylos nr.: I-184-243/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr. I-184-243/2010

Proceso Nr. 3-63-3-00015-2010-4

Teismo procesinio sprendimo kategorija 74

(S)



 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 16 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios, pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos M. M. atstovei G. D., suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. M. prašymą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl atnaujinimo praleisto termino paduoti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

              pareiškėja M. M. prašyme teismui nurodo, jog J. D., miręs 1933-07-05, testamentu jos tėvui J. P. B. paliko nuosavybės teise valdytą 6,23 ha žemės sklypą, Kretingos apskrityje, Kartenos valsčiuje, Dauginčių kaime. Nurodo, jog po J. D. mirties jos tėvas, kaip vienintelis testamentinis paveldėtojas, 1933-12-07 kreipėsi į Plungės apylinkės teismą dėl įpėdinystės teisių į minėtą žemės sklypą įteisinimo ir kad jam buvo nurodyta kreiptis į Kretingos apylinkės teismą, tačiau nuosavybės teisės į žemės sklypą liko neįformintos, nes nebuvo ginčų dėl žemės valdymo. Pareiškėjos teigimu, jos motina M. B., mirusi 1999 metais, jai sakė, jog šeimai priklausė žemės sklypas Dauginčių kaime, tačiau nežinojo, kur yra tai įrodantys dokumentai, nes tėvas buvo juos paslėpęs. Nurodo, jog remontuodama namą, 2009 metais rado tėvo paslėptus senus dokumentus, tarp kurių buvo ir J. D. testamentas. Turėdama testamentą, kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, kurio 2009-05-25 išduotoje pažymoje Nr. R4-1230 nurodyta, kad žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Kretingos apskrityje, Kartenos valsčiuje, Dauginčių kaimo išskirstymo vienkiemiais byloje, žemės tvarkymo projekto pateikimo 1929-08-03 protokole įrašytas žemės savininkas D. J., po išskirstymo gavęs 6 ha 23 a naudingos žemės sklypą Nr. 51. Duomenų apie tai, jog J. P. B. šį žemės sklypą paveldėjo pagal J. D. naminį testamentą, surašytą 1932-01-31, bei paties testamento, archyve nerasta. Teigia, jog po tėvų mirties yra vienintelė jų įpėdinė, nes brolis P. L. B. mirė 1995-05-18. Mano, jog nurodytų aplinkybių pagrindu jai atsirado galimybė atkurti nuosavybės teises į tėvų valdytą 6,23 ha žemės sklypą, Kretingos apskrityje, Kartenos valsčiuje, Dauginčių kaime. Prašo atnaujinti praleistą terminą pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšį, į tėvo J. P. B. valdytą 6,23 ha žemės sklypą, Kretingos apskrityje, Kartenos valsčiuje, Dauginčių kaime.

Pareiškėjos M. M. atstovė, išdėsčiusi prašyme nurodytas aplinkybes ir motyvus, prašo jį patenkinti. Nurodo, jog pareiškėja laiku nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes iki dokumentų suradimo 2009 metais nežinojo, kad turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu pareiškėjos prašymą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą paduoti Lietuvos Respublikos įstatymo nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Argumentuoja, jog pareiškėja nustatytu laiku dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesikreipė, o su prašymu teismui nepateikė pakankamų įrodymų, kurių pagrindu galima daryti neginčijamą išvadą, kad terminas praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Suinteresuoto asmens teigimu, nežinojimas, kad pareiškėjos tėvas J. P. B. su motina M. D. iki nacionalizacijos Kretingos apskrityje, Kartenos valsčiuje, Dauginčių kaime valdė 6,23 ha žemės, nėra nei svarbi, nei objektyvi priežastis atnaujinti praleistą terminą (b.l. 28-29).

Suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovė pareiškėjos prašymo patenkinimo klausimą palieka spręsti teismui.

 

Teisėjų kolegija  konstatuoja :

pareiškėja M. M. teismo prašo atnaujinti praleistą terminą paduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo J. P. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 6,23 ha žemės sklypą, Kretingos apskrityje, Kartenos valsčiuje, Dauginčių kaime, bei nuosavybės teises patvirtinančius ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminus nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau Atkūrimo įstatymas). Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad piliečiai galėjo per pakankamai ilgą laikotarpį – daugiau nei dešimt metų įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl terminas gali būti atnaujinamas tik esant išimtinėms objektyvaus pobūdžio aplinkybėms. Atkūrimo įstatymo normose nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme bei teisingumo ir protingumo kriterijais. Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ar jo pasirinkimo konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis pateikti atitinkamus prašymus, dokumentus arba turėjo įtakos jo valiai bei pasirinktam elgesiui taip, kai jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, todėl nagrinėjamu atveju teismas sieks nustatyti termino praleidimo priežasčių svarbumą, įvertindamas konkrečias aplinkybes.

Pareiškėja pripažįsta žinojusi, jog jos tėvas iki nacionalizacijos valdė žemės sklypą Dauginčių kaime, tačiau neturėjusi tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjos prašymas dėl termino paduoti prašymą ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo grindžiamas aplinkybe, jog tik 2009 m. ji  sužinojo apie teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, nes 2009 m. remontuodama seno tėvų namo pastogę atrado tėvo paslėptų senų dokumentų originalus, tarp kurių buvo J. D. naminis testamentas, surašytas 1932-01-31,  J. P. B. 1933-12-07 kreipimasis į Plungės apylinkės teismą dėl įpėdinio teisių patvirtinimo.

Nežinojimas apie atitinkamų dokumentų, kurie patvirtina nuosavybę, egzistavimą atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali būti pripažintas svarbia termino pateikti tokius dokumentus praleidimo priežastimi, tačiau tik tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pretendentas neturėjo objektyvios galimybės žinoti apie tuos dokumentus, ar gauti juos iš kitų šaltinių iki įstatymu nustatyto termino, taip pat jeigu įrodomas tokių dokumentų gavimo laikas ir konkrečios aplinkybės. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie dokumentų atradimą patvirtino liudytojas J. K. Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos prašyme išdėstytas ir liudytojo parodytas aplinkybes apie dokumentų atradimo faktą ir laiką. Iš J. D.1932-01-31 testamento matyti, jog jis nuosavybės teise valdomą 6,23 ha žemės sklypą, esantį Dauginčių kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje, paliko P. B. „kaip tikram įpėdiniui ir teisėtam savininkui“ (b.l. 6-7, 14-15). Po J. D. mirties 1933-07-05, P. B. 1933-12-07 kreipėsi Plungės teismą su prašymu patvirtinti jo įpėdinystės teises pagal testamentą (b.l. 8, 9). Petro Beniušio prašyme yra teismo žyma, kuria jam nurodyta kreiptis į Kretingos apylinkės teismą (b.l. 9). Aptartų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog vienintelis dokumentas, galintis įrodyti P. B. nuosavybės teises į žemės sklypas, yra 1932-01-31 J. D. testamentas. Pareiškėja, neturėdama testamento, negalėjo žinoti, jog turi teisę atkurti nuosavybės teises į tėvo P. B. valdytą žemės sklypą, todėl negalėjo šios teisės realizuoti įstatymu nustatytu terminu. Pareiškėjos tėvas P. B. mirė 1966-11-02, t.y. iki nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso pradžios, todėl tikėtina, kad pareiškėjai galėjo būti visiškai nežinomos aplinkybės, susijusios su nekilnojamojo turto valdymu (b.l. 17). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja įstatymu nustatytu prašymo ir dokumentų pateikimo terminu žinojo ar turėjo žinoti, jog yra išlikę dokumentai, susiję su J. D. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo perleidimo jos tėvui P. B. faktu. Pagal bylos duomenis 2009-04-21, t.y. po dokumentų atradimo M. M. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą. Archyvo 2009-05-25 pažymoje Nr. R4-1230 nurodyta, jog J. D. žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Kretingos apskrityje, Kartenos valsčiuje, Dauginčių kaimo išskirstymo vienkiemiais byloje, žemės tvarkymo projekto pateikimo 1929-08-03 protokole įrašytas žemės savininku, po išskirstymo gavęs 6 ha 23 a naudingos žemės sklypą Nr. 51 (b.l. 11). Pažymoje yra pastaba, jog daugiau žinių apie J. D. turėtą žemės sklypą archyve nerasta. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009-05-25 pažyma Nr. R4-1231 taip pat patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog P. B. nebuvo sutvarkęs žemės nuosavybės dokumentų, nes archyve tai patvirtinančių dokumentų, kaip ir 1932-01-31 J. D. testamento, nerasta (b.l. 12). Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja dokumentus, kurių pateikimui prašo atnaujinti terminą, negalėjo gauti iš kitų šaltinių (archyvų, kt.) įstatymu nustatytu terminu. Vertindama surinktus įrodymus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja neturėjo pakankamai reikalingos informacijos, būtinos pradėti rinkti dokumentus, patvirtinančius žemės valdymo faktą bei pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

Atkūrimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti prašymo atkurti nuosavybės teises turinio reikalavimai. Asmuo prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, be kitų numatytų reikalavimų, turi nurodyti išlikusio nekilnojamojo turto rūšį, dydį, buvimo vietą, nuosavybės teisių į šį turtą pagrindą, nuosavybės teisių netekimo laiką ir būdą. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys objektyviai apsunkino pareiškėjai sužinoti šiuos duomenis ir įstatymo nustatytu laiku paduoti prašymą bei dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, turėjusias objektyvios įtakos termino praleidimui, todėl jomis nesiremti nėra pagrindo. Akcentuotina jog teismas nagrinėjamoje byloje nevertina, ar pakanka duomenų nuosavybės teisių atkūrimui. Pagal Atkūrimo įstatymo 17 straipsniu nustatytą teisinį reguliavimą spręsti, ar dokumentai, kuriuos pretendentai pateikia kaip pagrindžiančius nuosavybę, yra pakankami nuosavybės teisių atkūrimui, kompetencija suteikta institucijoms, įgaliotoms nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėja terminą paduoti prašymą ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšį, nuosavybės teisių atkūrimui praleido dėl objektyvių svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas. Pareiškėjos prašymas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos ABTĮ  85-89  straipsniais,

n u s p r e n d ė:

prašymą patenkinti,

atnaujinti praleistą terminą M. M. paduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšį, į tėvo J. P. B. valdytą 6,23 ha žemės sklypą, Kretingos apskrityje, Kartenos valsčiuje, Dauginčių kaime.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

 

 

            Teisėjai                                                                                                  Vida Stonkuvienė

 

                                                                                                                Irena Stulpinienė

 

                                                                                                                Remigijus Arminas