Civilinė byla Nr. e2-17158-545/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12539-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4;

2.6.1.5;  2.6.10.5.1; 2.6.39.2.5.5; 3.1.7.6;

3.1.7.8

(S)  

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant atsakovui  V. K.

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl 609,11 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų  bei bylinėjimosi išlaidų (19 Eur žyminio mokesčio)  priteisimo,-

n u s t a t ė :

AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. K. 609,11 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2021-05-23 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos 2022-03-14 pažymoje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo G. M. kaltės. Byloje nustatyta, jog transporto priemonę Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo G. M., kuris vairavo transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas tam teisės.

Transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas V. K.

2021-05-23 įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu viso išmokėjo 1218,22 Eur:

a) 1178,22 Eur dydžio draudimo išmoką už transporto priemonės Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000-04-17 Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina.

b) 40,00 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio gedimų defektaciją pagal UAB „Madonas“ sąskaitą faktūrą Nr. 0017070.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 56 p. numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį:

-iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją arba nesuteikė draudikui jo prašomos teisingos informacijos;

-iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimo „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 38 punktu, „jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką“. Minėta sąlyga taip pat numatyta draudimo sutarties 1.5.3. punkte. Kadangi draudimo rizika padidėjo dėl apdraustojo veiksmų (neturėjo reikiamo stažo), apie draudimo rizikos padidėjimą draudikas turėjo būti informuotas iki rizikai padidėjus.

Atsakovas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu G. M..

Atsiliepime į ieškinį bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad 2021-05-23 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas man priklausantis automobilis Nissan Almera Tino valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie įvykį sužinojo po 2 dienų, nes automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Policijoje paaiškino visas aplinkybes, susijusias su šiuo įvykiu, o būtent, kad minėtu automobiliu pagal susitarimą naudojosi Gruzijos pilietis K. (vardo, pavardės tiksliai nepamena), kuris atsakovui patikrinus turėjo ir vairuotojo pažymėjimą ir būtinąjį vairavimo stažą. AB „Lietuvos draudimas“ pateikti teiginiai, apie tai kad leido naudotis transporto priemonę yra klaidingi ir neturi pagrindo, kadangi policijos komisariate buvo paaiškinta, kad automobilis buvo paimtas be atsakovo sutikimo ar leidimo asmens, kuris ir sukėlė autoįvykį, t. y. G. M. Šis žmogus, be jokio leidimo, pasisavino automobilio raktus savavališkai, būdamas neblaivus ir išvažiavo savo tikslais. Asmeniui, kuriam davė transporto priemonę, t. y. K., taip pat nebuvo žinoma, kad G. M. pasiėmė raktus, nes žmogus tuo metu paprasčiausiai miegojo. Dėl neteisėto automobilio nuvarymo galėjo kreiptis į policiją, bet atsitiko autoįvykis, ir šis žmogus buvo pagautas neblaivus už vairo bei sukėlęs autoįvykį, kurio metu nukentėjo kitas automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovo teiginys, kad atsakovas kaip transporto priemonės Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, pažeidė sutarties 1.5.2.11. p. reikalavimus, dėl šių priežasčių draudėjas privalo grąžinti draudikui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtos išmokos dalį yra nepagrįstas ir neteisingas, kadangi remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybės atsakovas nieko apie tai nežinojo. Ieškovas visą situaciją vertina formaliai, remdamasis tik sutarties sąlygomis, tačiau visiškai neatsižvelgė į situacijos aplinkybes. Eismo įvykio metu, buvo nustatyta, kad G. M. buvo neblaivus ir kaltas dėl autoįvykio.

Kasacinis teismas, bylose, kuriose draudikai pareiškia regresinius reikalavimus už žalą atsakingiems asmenims, nurodo, kad nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (LAT 2010-02-23 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-78/2010). Bylose, kuriose keliamas klausimas dėl draudiko teisės susigrąžinti sumokėtą draudimo išmoką, būtent draudikas (ieškovė) turi įrodyti aplinkybes, suteikiančias atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Taigi, teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamo pobūdžio civilinėse bylose tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui, siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikui išmokėtą sumą ir turinčiai pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėjo savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo, taip pat atsakomybę mažinančių ar šalinančių sąlygų įrodinėjimas, siekiant sumažinti atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad ieškovas tik formaliai vertino visas aplinkybes, visiškai nesigilino į tai, kad atsakovas kaip draudėjas elgėsi tinkamai, neturėjo jokio ketinimo neteisingai apdrausti automobilį už mažesnę draudimo kainą, ir įvykęs eismo įvykęs atsitiko be atsakovo žinios, jam nesuteikiant jokio leidimo vairuoti transporto priemonę kaltam asmeniui. Todėl būtų neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo.

Vertinant grąžintinos išmokos dydį, privalo būti atsižvelgta į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad automobilis buvo paimtas be jo žinios, pats atsakovas eismo įvykyje nedalyvavo ir net apie jį tuo metu nežinojo. Nors byloje nagrinėjamas ieškovės regresinis reikalavimas, kur draudikas regreso tvarka sumokėtos draudimo išmokos dalies reikalauja iš atsakovo, tačiau svarstytinas ir eismo įvykio metu vairavusio transporto priemonę kaltu G. M. dalyvavimo byloje klausimas.

Atsakovė prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu G. M.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-22 d. nutartimi G. M. buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nereiškiančių savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje (b.l. 12-13).

Trečiasis asmuo G. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, gyvenamoji vieta nežinoma, procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 16). Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Ieškinys tenkintinas visiškai

Kaip nustatyta byloje,  2021-05-23 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriuo metu vairuojama G. M. transporto priemonė Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl pastarojo vairuotojo kaltės (buvo neblaivus ir neturėjo vairuotojo teisių), apgadino transporto priemonę Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta  ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas yra atsakovas V. K., sutartis sudaryta 2020-12-24 d.  

AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu viso išmokėjo 1218,22 Eur (1178,22 Eur už sugadinimus, 40 Eur gedimų defektaciją) žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Ginčo dėl žalos dydžio nėra.

Ieškovė kreipėsi su pretenzija į atsakovą, prašydama atlyginti patirtą žalą (1218,22 Eur), tačiau atsakovas atsisakė ją atlyginti.

Ginčo dėl šių faktinių bylos aplinkybių nėra.

Atsakovas tiek procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (b.l. 9, dok-107573), tiek teisminio nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko, nes, jo teigimu, jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduota Gruzijos piliečiui vardu K. (pavardės, gyvenamosios vietos nežino) remontui (žibintų šlifavimui), kuris turėjo vairuotojo pažymėjimą bei būtinąjį vairavimo stažą. K. transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė be atsakovo sutikimo ir žinios kitam Gruzijos piliečiui G. M., pats atsakovas 2021-05-23 d. eismo įvykyje nedalyvavo ir apie jį tuo metu nežinojo. Sudarant draudimo sutartį neturėjo jokio ketinimo neteisingai apdrausti automobilį už mažesnę draudimo kainą. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais.

CPK  178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teismas visiškai sutinka su ieškovo teisine argumentacija, jog atsakovas nevykdė šalių sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2020-12-24 d. sutarties 1.5.2.11. p., pagal kurį transporto priemonę vairuos tik tie asmenys, kurių amžius nėra mažesnis negu 25 metai, nepriklausomai nuo jų vairavimo stažo; 1.5.2.11. p., pagal kurį transporto priemonės nevairuos asmuo kurio vairavimo stažas mažesnis nei 2 metai. Draudiko teigimu, jei transporto priemonę vairuoja asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, dėl amžiaus ir vairavimo įgūdžių stokos tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui yra ženkliai didesnė, todėl draudėjas turi sumokėti didesnę draudimo įmoką (nagrinėjamu atveju įmoka būtų 181,17 Eur , o ne v 80,52 Eur, kaip nurodyta sutartyje).

Kaip nustatyta byloje, atsakovui priklausančią transporto priemonę 2021-05-23 d. vairavo trečiasis asmuo G. M., gim. 1980-05-08, kuris vairuotojo teisių neturėjo, buvo neblaivus, t. y. buvo eismo įvykio kaltininkas ir neturėjo vairavimo stažo.

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2020-12-24 d. sutarties 4.1 p. numato, kad įstatymų numatytais atvejais draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš draudėjo arba kito apdraustos transporto priemonės valdytojo.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į teisinį reglamentavimą, aktualų nagrinėjamai bylai, taip, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. numato, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas.

Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 d. nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 56 p. numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį:

-iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją arba nesuteikė draudikui jo prašomos teisingos informacijos;

-iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 d. nutarimo „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 38 p. taip pat numato, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką (Sutarties . 1.5.3. p.).

Šis teisinis reglamentavimas suponuoja teismo išvadą, kad draudimo rizika padidėjo dėl apdraustojo veiksmų (G. M. neturėjo reikiamo stažo bei vairuotojo pažymėjimo, vairavo neblaivus), apie draudimo rizikos padidėjimą draudikas turėjo būti informuotas iki rizikai padidėjus. 

Tokiu būdu, atsakovas turi prievolę grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 609,11 Eur (1218,22 Eur : 2).

Teisminio nagrinėjimo metu išsakyti atsakovo argumentai apie tai, kad jis neleido naudotis transporto priemone nei K. nei G. M. (Sakartvelo piliečiams),  vertintini kritiškai.

Taip įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-30 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2045-270/2021 nustatyta, kad kaltinamasis G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2021 metų balandžio 24, 25 d. atvyko tikslu susipažinti su Lietuva. Išnuomojo mėnesiui už 150 Eur automobilį Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš pažįstamo, pas jį taip pat nuomojo kambaryje esančią lovą už 110 Eur. 2021-05-24 d. iš ryto išgėrė su draugais 200-300 ml degtinės ir 3 l alaus. Tuomet apie pietus su draugu nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur sukėlė eismo įvykį ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju V. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuomojasi butą, kurį pernuomojo trims Gruzijos piliečiams, kiek jam buvo žinoma apklausos metu, jie gyveno dviese. Vienas iš jų G. M. V. K. priklauso automobilis Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo davęs darbo paieškai, vėliau būtų ir išnuomojęs, buvo davęs automobilį ir S. K. (K.). Jam nebuvo žinoma, kad kažkuris vairuos automobilį išgėręs, nes automobilį paskolino tikslu surasti darbą.

Taigi tiek paties atsakovo, tiek trečiojo asmens G. M. parodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad atsakovas V. K. pažinojo tiek S. K. (K.), tiek G. M. ir jiems perdavė valdyti jam priklausantį automobilį Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darbo paieškai, neįsitikinęs ar jie turi teises vairuoti transporto priemones, ar turi 2-jų metų vairavimo stažą.

Taigi, atsakovo veiksmai, kai padidinto pavojaus šaltinio savininko, turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas Įstatymo 22 str. taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę.

Teismas pažymi, kad įrodinėjimo civiliniame procese tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (LAT 2010-04-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-10-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2013-11-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014-10-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-404/2014.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2011-08-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013-01-10 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-84/2013.).

Todėl nagrinėjamu atveju teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle civiliniame procese, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007). Teismo vertinimu, atsakovas savo atsikirtimų į ieškinį neįrodė (CPK 178 str.), o ieškovas įrodė ieškinio pagrįstumą tikimybės principu.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-585/2012).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 str. 1 d. skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (609,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-06-01 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Bylos duomenimis, ieškovas patyrė 19 Eur žyminio mokesčio.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistina 19 Eur žyminio mokesčio (609,11  Eur x 3 proc. x 75 proc.) ieškovės naudai, nes byla yra elektroninė, CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d. pagrindu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,92 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (17,92 Eur), į valstybės pajamas (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. ).

Respublikos CPK 270 str.,-

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 609,11 Eur (šešis šimtus devynis Eur 11 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (609,11 Eur) nuo bylos iškėlimo (2022-06-01 d.)  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19 Eur (devyniolika Eur) žyminio mokesčio ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051835, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17,92 Eur (septyniolika Eur 92 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                Rima Bražinskienė