Civilinė byla Nr. e2S-1611-565/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23532-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.5.

                                                                            (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,SEV TRANSPORT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „EIVORA“ ieškinį atsakovei UAB „SEV TRANSPORT“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „EIVORA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš UAB „SEV TRANSPORT“ 8 108,91 Eur skolą, 517,44 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto, esančio pas atsakovę ar trečiuosius asmenis areštą 8 626,35 Eur sumai. Nurodė, jog atsakovei ne vienoje civilinėje byloje yra pareikšti piniginio pobūdžio reikalavimai, tai rodo, kad atsakovė susiduria su finansinėmis problemomis. UAB „Creditinfo Lietuva“ pateikiama informacija apie UAB „SEV TRANSPORT“ patvirtina, jog įmonės bankroto reitingas yra 10, t. y. egzistuoja aukščiausia bankroto rizika. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, šiuo metu yra registruota 16 nepadengtų įsiskolinimų kreditoriams, įregistruoti trys turto areštai (visi nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. liepos 9 d.), antstoliai vykdo dvi vykdomąsias bylas, kuriose išieškoma iš atsakovės turto, 2019 m. rugpjūčio 5 d. duomenimis įmonė turi neįvykdytų įsipareigojimų Socialinio draudimo fondo valdybai. Todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius dokumentus ieškovė pagrindė pareikštus reikalavimus – teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Įvertinęs ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atsakovė UAB „SEV TRANSPORT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „EIVORA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       ieškovė grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės sunkia finansine padėtimi, tačiau ieškovės pateikti duomenys nėra objektyvūs ir pagrįsti. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovė dalyvauja tik vienoje civilinėje byloje atsakovės statusu. 2019 m. rugpjūčio 26 d. duomenims atsakovė yra atsiskaičiusi su Socialinio draudimo fondo valdyba ir finansinių įsipareigojimų valstybei neturi. Ieškovės pateikta informacija apie antstolių kontorose vykdomas vykdomąsias bylas taip pat yra klaidinga, kadangi 2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakovei atsiskaičius su kreditoriumi, vykdomojoje byloje buvo priimtas antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo;

5.2.       teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir vertindamas atsakovės finansinę būklę, neatsižvelgė į atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuose atsispindi visas atsakovės turimas turtas, įsipareigojimai ir pelnas. Remiantis 2019 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, sumažėjo nuo 120 166,00 Eur iki 92 130,00 Eur, o vadovaujantis 2019 m. birželio 30 d. pelno nuostolių ataskaitos duomenimis, atsakovės grynasis pelnas finansiniais metais siekė 2 873,00 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė vykdo savo įsipareigojimus ir veikia pelningai. Pagal 2019 m. birželio 30 d. balanso duomenis atsakovės turtas iš viso sudaro 142 352,00 Eur, taigi atsakovės turimas turtas ieškovės reikalavimą viršija daugiau nei 16 kartų, todėl, net ir tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, atsakovė turėtų turto teismo sprendimui įvykdyti;

5.3.       byloje nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, realius ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turtimą turtą. Ieškovei neįrodžius būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nėra teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.  

6.       Ieškovė UAB „EIVORA“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1.       ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už puspriekabės nuomą bei kompensuoti puspriekabės sugadinimų, atsiradusių nuomos laikotarpiu, pašalinimo išlaidas. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų prieštaravimų, ji neginčija skolos už puspriekabės nuomą egzistavimo, skola pagrindžiama šalių pasirašyta Transporto priemonės nuomos sutartimi (toliau – ir Sutartis) bei PVM sąskaitomis – faktūromis. Likusioje dalyje (dėl puspriekabei padarytų sugadinimų kompensavimo) ieškinys taip pat grindžiamas Sutarties nuostatomis, PVM sąskaitomis – faktūromis bei mokėjimo dokumentais, patvirtinančiais ieškovės turėtas išlaidas šių gedimų pašalinimui. Teismui su ieškiniu pateikti du priėmimo – perdavimo aktai, iš kurių matyti, kad atsakovei buvo perduota visiškai nauja puspriekabė, o grąžinta su akte išvardintais sugadinimais, su kuriais atsakovės atstovas sutiko. Taigi ieškovė visiškai pagrindė atsakovei reiškiamus reikalavimus;

6.2.       nors atsakovė dalies ieškinio reikalavimų visiškai neginčija, tačiau iki šiol ieškinio reikalavimai nėra patenkinti net iš dalies, kas rodo, kad atsakovė finansiškai nėra pajėgi net dalinai įvykdyti savo įsipareigojimų. Kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui buvo pateikta LITEKO informacija apie esamas ir trumpuoju laikotarpiu buvusias civilines bylas, kuriose atsakovė dalyvauja (dalyvavo) skolininkės arba atsakovės statusu. Pagal pateiktą viešą LITEKO išrašą, atsakove (skolininke) UAB „SEV TRANSPORT“ nuo 2019-05-07 dalyvauja (dalyvavo) bylose: L2-5819-435/2019, eL2-17930-1107/2019, eL2-18379-713/2019, eL2-18906-475/2019, e2-20049-848/2019, 2-16615-886/2019. Dalyvavimas atsakovo / skolininko statusu ne vienoje, o tuo pat metu net keliose bylose yra objektyvus požymis, kad atsakovė turi finansinių problemų, juolab, kad bylų pobūdis – piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš sutarties, dėl skolos priteisimo, dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo. Nors atsakovė teigia, kad valdo pakankamai turto, tačiau duomenų apie turto sudėtį nepateikė, taip pat nėra aišku, ar atsakovės turimas turtas nėra suvaržytas įkeitimais, hipoteka, ar jis nėra areštuotas kitų kreditorių, juolab, kad pagal pateikto 2019-06-30 balanso duomenis atsakovės įsipareigojimai viršija pusę balansinio turto vertės, kas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnį laikoma nemokios įmonės būkle. Remiantis UAB „Creditinfo Lietuva“ pažyma atsakovė turi aukščiausią bankroto rizikos laipsnį. Be to, dviejų vykdomųjų bylų, taip pat nuolatinių įsiskolinimų SODRAI buvimas rodo, kad atsakovė negali savalaikiai ir tinkamai vykdyti savo  įsipareigojimų, taigi egzistuoja sprendimo neįvykdymo rizika.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

        Dėl naujų įrodymų

9.       Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

10.       Kartu su atskiruoju skundu atsakovė UAB ,,SEV TRANSPORT“ pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2019-08-26 mokėjimo nurodymą 819,04 Eur sumai, atliktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; 2019-08-25 UAB „SEV TRANSPORT“ Pažymą apie skolos biudžetui neturėjimą; 2019-08-22 antstolės Sonatos Vaicekauskienės Patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą) kopiją; 2019-06-30 UAB „SEV TRANSPORT“ balansą; 2019-06-30 UAB „SEV TRANSPORT“ pelno nuostolių ataskaitą (e. b. T. I. , b. l. 91-96).

11.       Atsižvelgiant į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas nepranešus atsakovei), taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu apeliantės teikiamus įrodymus priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Byla vedama elektronine forma, bylos šalys yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, taigi turėjo galimybę su teikiamais įrodymais susipažinti, teikiamų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

12.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką). 

13.       Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-32370-996/2019 pagal ieškovės UAB „EIVORA“ ieškinį atsakovei UAB „SEV TRANSPORT“ dėl 8 108,91 Eur skolos ir 517,44 Eur netesybų priteisimo (iš viso 8 626,35 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas visiškai; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismui priėmus atsakovės UAB „SEV TRANSPORT“ prieštaravimus, civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. spalio 10 d.

14.       Apeliantė savo nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi, kuria jos turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, grindžia tik tokiais argumentais, kuriais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Todėl dėl atskiruoju skundu neginčijamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisakys. Pažymėtina tik tai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovės pateiktų duomenų šiuo atveju pakako sprendžiant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo, juolab, kad teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tuomet, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). 

15.       Nustačius ieškinio reikalavimo tikėtiną pagrįstumą, teismas turi spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas grėsmę sprendimo įvykdymui susiejo su vienintele aplinkybe – apeliantės turtine padėtimi, kurią įvertino išimtinai pagal ieškovės teismui pateiktus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, sprendžia, jog šie duomenys nėra pakankami ir nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis).

16.       Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė. Priešingu atveju būtų paneigta šio procesinio instituto paskirtis ir jo taikymo išimtinumas bei abiejų ginčo šalių teisėtų interesų derinimo taisyklė, nes šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis). Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ką savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones akcentuoja ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas.

17.       Pažymėtina, jog sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-464/2018).

18.       Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog atsakovė gali perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą ir / ar pinigines lėšas tretiesiems asmenims (CPK 12, 178 straipsnis). Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, viešieji SODROS duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, jog atsakovė neturi įsiskolinimo VSDFV biudžetui, turi šešis apdraustuosius asmenis. Iš atsakovės pateikto 2019 m. birželio 30 d. balanso matyti, jog UAB „SEV TRANSPORT“ turtą sudaro 142 352 Eur suma (44 733 Eur – ilgalaikis turtas; 53 203 Eur – trumpalaikis turtas), atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 64 953 Eur (priešingai nei nurodo ieškovė, neviršija pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertės, t. y. 64 953 > 142 352 / 2). Iš UAB „SEV TRANSPORT“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog atsakovės veikla, lyginant su praėjusiais metais, gerėja (grynasis pelnas didėja). Teismas neturi duomenų, jog atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra neteisingi, dokumentai patvirtinti bendrovės vadovės ir vyr. buhalterio parašais. Ieškovė nurodė, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis,  matyti, jog atsakovei yra iškelta ne viena civilinė byla, kuriose atsakovei reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai, todėl teigia, kad atsakovė yra nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, taigi kyla teismo sprendimo įvykdymo rizika. Pažymėtina, jog reikalavimų pareikštų atsakovei suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien darant prielaidą, jog atsakovė finansiškai nepajėgi pareikšto reikalavimo apimtyje, niekaip negali užtikrinti CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo pasiekimo, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti pasiektas asmens, kuriam tokios priemonės taikomos, finansinių galimybių pagerinimas. Atsakovės neatsiskaitymas su ieškove yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19.       Teismų praktikoje taip pat aiškinama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovės turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

20.       Nagrinėjamos bylos atveju nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, minėta, kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog ieškovė, pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Neįrodžius, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, nėra pagrindo taikyti atsakovei turtinių suvaržymų ir traktuoti, jog jų netaikius yra bloginama ieškovės padėtis.

21.       Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „EIVORA“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22.       Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „EIVORA“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja