Administracinio byla Nr. II-8-594/2013

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00625-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 80., 80.3.

 (S)

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 14 d.

Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant pažeidėjui (apeliantui) A. R., nedalyvaujant Marijampolės apskrities VPK ir Vilkaviškio PK atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko S. A. sprendimo panaikinimo

nustatė:

2012 m. birželio 14 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu, administracinėje byloje Nr. A2.6-706-633/2012, A. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. ir nubaustas subendrinta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams už tai, kad jis 2012-04-28 apie 00.10 val. Vilkaviškio r. sav. Kybartų m., Vištyčio-Mažvydo-Rūtų gatvėse, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo techniškai tvarkingas, - nedegė tamsiu paros metu galinio valstybinio numerio apšvietimas, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti šią transporto priemonę (prijungtos bylos Nr. A2.6.-706-633/2012, b.l. 51-53).

2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismas A. R. apeliacinio skundo netenkino ir 2012-04-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą. Nutartyje konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pripažįsta, kad A. R. kaltė dėl jam inkriminuojamų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytų pažeidimų yra pilnai ir neginčytinai įrodyta. Teismas nutarime visapusiškai ir pilnai ištyrė tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, ir įvertinęs juos kiekvieną atskirai ir įrodymų viseto kontekste, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (prijungtos bylos Nr. A2.6.-706-633/2012, b. l. 83-84).

2012-11-16 A. R. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą prašydamas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl esminių teisės pažeidimų (b.l. 90-91), tačiau 2012-11-27 nutartimi prašymą buvo atsisakyta priimti. Nutartyje yra nurodoma ir tai, kad pareiškėjo teiginių, kuriais nesutinkama su įrodymų ištyrimu ir vertinimu, pateikiant savo įvykio versiją, negalima laikyti išsamiais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais bylos atnaujinimo pagrindų buvimą, o apygardos teismas, nepriimdamas sprendimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ATPK normų nepažeidė. Apygardos teismas patikrino apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą įvertindamas bylos duomenis bei pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuodamas, kad įstatymo nuostatos buvo tinkamai pritaikytos (prijungtos bylos Nr. A2.6.-706-633/2012, b.l. 64-95).

2013-03-26 A. R. kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio PK, prašydamas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl esminių teisės pažeidimų ir paaiškėjusių naujų aplinkybių (b.l. 17-20). 2013-03-29 sprendimu Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio PK viršininkas R. G., išnagrinėjęs prašymą tyrimą dėl proceso atnaujinimo pradėti atsisakė, kadangi A. R. prašyme nurodytos aplinkybės dėl jo vairuojamos transporto priemonės stabdymo teisėtumo, bei policijos pareigūnų veiksmų numatytų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos "Policijos patrulių veiklos instrukcijos" 25 punkte buvo žinomos ir pilnai nagrinėjamos teisme. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios duotų pagrindą abejoti policijos pareigūnų E. P., R. R. ir A. M. liudijimų teisingumu. A. R. ir liudytojos Z. Č. paaiškinimus apie įvykį teismas vertino, kaip neatitinkančius bylos faktines aplinkybes duomenis. A. R. prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nenurodo jokių naujų teisinėmis procedūromis įrodytų ar pagrįstų aplinkybių, kurios nebuvo teismui žinomos priimant nutarimą ar nutartį (b.l. 22-23).

A. R. nesutikdamas su šiuo sprendimu, jį 2013-04-08 apskundė aukštesniajam pareigūnui – Marijampolės apskrities VPK viršininkui, kuris 2013-04-16 sprendimu A. R. skundo netenkino, kadangi padarė išvadą, kad  Vilkaviškio PK viršininko sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (b.l. 29).

2013-05-15 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gautas A. R. skundas, (persiųstas iš Marijampolės rajono apylinkės teismo), kuriuo prašoma panaikinti 2013-04-05 Vilkaviškio rajono PK viršininko R. G. ir 2013-04-16 Marijampolės AVPK viršininko S. A. sprendimus, kuriais atsisakyta atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimti kitą sprendimą. Skunde nurodoma, kad savo sprendimą R. G. motyvuoja jog teisme nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo aplinkybes teismui buvo žinoma Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011.07.19 d. įsakymu Nr.5-V-673 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcijos" 25 punktas ir pilnai nagrinėjamas teisme. Šis R. G. aplinkybių traktavimas parašytas neskaitant byloje esančių dokumentų ir teismo nutarties. Nei vieno sakinio bylos eigos protokole, nei nutartyje nėra jog teismas būtų nagrinėjęs, kaip policijos patruliai turi stabdyti važiuodami su tarnybiniu automobiliu priekyje važiuojantį automobilį, todėl daryti išvadą jog teismas žinojo šį 2011.07.19 d. Nr.5-V-673 įsakymą ir pilnai nagrinėjo teisme mažų mažiausiai yra nepadoru einant pareigas PK viršininko. 2013-04-08 su skundu kreipėsi į Marijampolės policijos komisariato viršininką. Nei teismo posėdžio protokoluose, nei teismo nutartyje (ar nutartyse, įskaitant Kauno apygardos teismo nutartį) nėra net pažymėta jog teismas (ar teismai) nagrinėjo ir savo nutartį priėmė remdamiesi policijos patrulių veiklos instrukcija. Teismas savo nutartį priėmė remdamasis ATPK 130 str. 1 dalimi ir net priimdamas nutartį šiuo ATPK straipsniu pilnai ir visapusiškai teismas nenustatė ir neišsiaiškino ar policijos patruliai automobilį stabdė kaip nurodyta šiame ATPK straipsnyje, todėl šis R. G. sprendime paminėtas teiginys jog teismui buvo žinomas įsakymo 25 punktas ir pilnai nagrinėjamas teisme yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Su sprendime išdėstytu teiginiu jog teismas nenustatė aplinkybių, kurios duotų pagrindą abejoti policijos pareigūnų E. P., R. R. ir A. M. liudijimų teisingumu galima sutikti, nes nei teismo posėdžio protokoluose, nei nutartyje teismas neuždavė nei vieno klausimo, kaip turėjo policijos patruliai važiuodami su tarnybiniu automobiliu stabdyti priekyje važiuojančią transporto priemonę, todėl neuždavus teisme tokio klausimo ir negavus atsakymo galima teigti liudininkų teisingumu. Visi 3 policijos patruliai dalyvaudami 2012-04-28 įvykyje ir duodami parodymus žinojo, kaip jie turėjo stabdyti važiuodami su tarnybiniu automobiliu priekyje važiuojantį automobilį, bet teismui ir jam nepateikė (nuslėpė) šią informaciją jog jie elgėsi ne pagal policijos patrulių veiklos nuostatus. Teismas nežinodamas šios aplinkybės ir 2011-07-19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 nenagrinėjo patrulių veiksmų važiuojant su tarnybiniu automobiliu ir stabdant priekyje važiuojantį automobilį. R. G. argumentas jog A. R. prašyme atnaujinti administracinės teisės pažeidimo bylą nenurodo jokių naujų teisinėmis procedūromis įrodytų ar pagrįstų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant nutarimą ar nutartį yra atmestinos kaip nepagrįstos, nes teismui nebuvo žinoma ir teisme akcentuojama jog visi 3 policijos patruliai žinodami jog neteisėtu ar neleistinu būdu pažeidinėdami 2011-07-19 įsakymo Nr. 5-V-673, 25 punkto reikalavimus stabdė važiuodami su tarnybiniu automobiliu priekyje važiuojantį automobilį. Šį faktą žino ir R. G. tad jo argumentas jog naujų teisinėmis procedūromis įrodytų ar pagrįstų aplinkybių nepateikė yra traktuojamas, kaip jam pavaldžių policijos patrulių piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi dangstymu, nes jis skaitydamas byloje esančius dokumentus ir pagal savo pareigybę žino patrulių veiklos įsakymo 25 punkto reikalavimus. Remiantis šiais išdėstytais argumentais mano, kad Vilkaviškio PK viršininkas R. G. pagal jo prašymą piktybiškai ir dangstydamas jam pavaldžius pareigūnus nuo atsakomybės nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-706-633/2012 atnaujinimo. 2013-04-08 su skundu kreipėsi į Marijampolės policijos komisariato viršininką, kad panaikintų Vilkaviškio PK viršininko R. G. priimtą sprendimą ir priimtų kitą sprendimą. Gavo sprendimą, kad atsisakyta atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A2.6-706-633/2012 išnagrinėjus 2013-04-08 A. R. skundą. Kaip iš atsakymo turinio matyti, tai S. A. jokių dokumentų esančių byloje net neskaitė ir tyrimo neatliko, tik savais žodžiais surašė R. G. sprendimą ir po juo pasirašė. Džiugu vien tai, kad savo sprendime S. A. pažymėjo, kad R. G. sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą yra pagrįstas ir teisėtas, nes nėra nei vienos ATPK 302¹⁷ straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių. Su šiuo sprendime išdėstytu argumentu galima sutikti jeigu nemokama skaityti, nes kaip aukščiau paminėta, išdėstyta, policijos patrulių ekipažas susidedantis iš 3 pareigūnų savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė kokius veiksmus atliko stabdydami automobilį, bet jų veiksmai neatitinka patrulių veiklos 25 punkte nurodytiems veiksmams. Stabdymo būdus nurodo R. G. ir G. A., kurių atsakymai sutinka su patrulių veiklos nuostatais, bet prieštarauja 3 policininkų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais stabdymo veiksmais, kuriuos jie atliko 2012.04.28 stabdydami jo vairuojamą automobilį, tad lieka neaišku, kurie pareigūnai pateikia teisingą informaciją, ir kaip turi būti stabdomas automobilis, o gal policijos patruliai turi tokią teisę ir jiems neprivaloma vykdyti, laikytis policijos generalinio komisaro įsakymų.  Vilkaviškio rajono apylinkės ir Kauno apygardos teismai nenustatė: ar taip buvo stabdomas tamsiu paros metu, ar taip policijos pareigūnai jo automobilį stabdė tamsiu paros metu, ar taip buvo stabdomas tamsiu paros metu automobilis, kuriame sėdėjo keleivė t.y. liudininkė teisme Z. Č.. Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas 2012.06.13 d. Nr. 2-13211-7972 dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras A. F. atlikęs tyrimą įvertino jog policijos pareigūnai vykdydami patrulių pareigas galimai nevisiškai laikėsi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos 31 p., 35p., 54p., bet skaitydamas šį įsakymą nerado 25 punkto, kuriame nurodoma, kad  transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA" arba „STOP". Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas L. V. nagrinėdamas skundą ir skaitydamas ikiteisminio tyrimo medžiagą taip pat nerado Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkto.

            Posėdžio metu A. R. skundą palaikė ir paaiškino, kad prie skundo pridėti dokumentai, kad teisingai nurodė transporto priemonės stabdymo būdą. Paklausė ar taip turi stabdyti pareigūnai. Andriukaitis jam atsakė, kad teisingai nurodė stabdymo būdą. Taip jam atsakė Ž., G.. Yra P. ir M. atsakymai. Vėliau gavo atsakymą, kad pareigūnai vadovaujasi policijos patrulių veiklos instrukcija. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo 25 punkte išdėstyta, kaip turi būti stabdomas automobilis. R. teisme buvo užduotas klausimas ar per mikrofoną buvo pranešta. Ji atsakė, kad ne. Iš telemetrinės įrangos negalima nieko įrodyti. Byloje yra automobilio nuotrauka. Visi trys tvirtina, kad automobilis pavažiavo 2 metrus. Automobilio ilgis 4 metrai. Nuotraukoje nesimato patrulių automobilio. Buvo prašoma išreikalauti automobilio priverstinio nuvežimo aktą. Teismas prašymą atmetė. Akte nurodyta, kad dalyvavo savininkas A. R.. Jo parašo nėra. Pagal Generalinio komisaro įsakymą yra išdėstyta, kaip turi būti pildomas aktas. Jei aktai yra surašyti vienodai tai faktas, kad tą vakarą transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas nebuvo rašomas. Toje vietoje, kur jį sustabdė, kelio plotis 3,30 metro. Jei jo automobilis važiavo kraštine kelio danga ir policijos automobilis 1,80 metrų pločio, jo automobilis 1,75 metrų pločio, ir jį blokavo, neįmanoma to padaryti tamsiu paros metu. Transporto priemonės nuvežimo akte parašyta, kad dalyvavo A. R., tarnybiniuose pareigūnų pranešimuose parašyta, kad apžiūrint transporto priemonę nedalyvavo, tai vadinasi jis nedalyvavo. Bylos medžiagoje ir pareigūnų pranešimuose parašyta, kad „nusprendus sustabdyti transporto priemonę ir ją patikrinti, įjungė švyturėlius ir garsinį signalą“. M.viso to nepadarė. Toliau pranešimuose rašoma, kad jie su juo prasilenkė, apsisuko ir vijosi. Jis ir keleivė sako, kad policijos automobilis stovėjo. Negali tvirtinti, kad pareigūnai meluoja. Jį sulaikė, uždėjo antrankius, todėl turėjo būti sulaikymo dokumentas. Pareigūnė sėdėjusi autobusiuke teigia nieko nemačiusi, kaip jį ištraukė iš automobilio. Pareigūnė sėdėjusi priekyje ir išlipusi, nieko nematė, o ta pareigūnė, kuri išlipo vėliau, viską matė. Jei jis nedalyvavo apžiūrint transporto priemonę, tai turėjo būti du kviestiniai žmonės. Visi žino išcentrinę jėgą. P. sako, kad jie važiavo Basanavičiaus gatve, užsuko į Vištyčio gatvę ir atsidūrė iki 10 metrų atstumu. Jie niekaip negalėjo atsidurti šalia jo automobilio. R. nepasakė, kad jo automobilis buvo priverstinai sustabdytas. Ji pasakė, kad vairuotojas sustojo. Vadinasi priverstinai sustabdytas nebuvo. Ten, kur jį sustabdė, gatvė siaura. Jie važiavo 5 metrų atstumu ir, užsukę į tą gatvę, kur užsukimo kampas 100-110 laipsnių kampu, jie negalėjo niekaip susigretinti ir jį aplenkti. Ten du automobiliai netelpa. Apklausti pareigūnai nemelavo. Viskas buvo ne taip. Jei jie būtų įjungę švyturėlius, būtų matęs. Jis matė, kad važiuoja šviesos. Visas protokolas blogai surašyta. Veiksmas vyko gerokai prieš dvyliktą valandą. Matė, kad važiuoja automobilis, kad užsuko į gatvę. Jis greičio neviršijo. Kai užsuko į gatvelę, matė, kad užsuko šviesos, įjungė švyturėlį, jis sumažino greitį, kaip reikalauja kelių eismo taisyklės, ir sustojo kelkraštyje. Tuo metu gyveno Vilkaviškio mieste. Pravažiavęs sieną, važiavo pas dėdę, kuris gyvena netoli sustabdymo vietos. Jam sustojus, pareigūnų automobilis pravažiavo vieną metrą į priekį. Jei jį stabdė, pareigūnai turėjo per langą iškišti stabdymo lazdelę ir jį stabdyti. Teismas nežinojo patrulių veiklos įstatymo, kaip turėjo būti stabdoma transporto priemonė. Nei teisėjas, nei jis neturi tokių dalykų vertinti. G. atsakė, kad tyrėja dalyvavusi patrulių veikloje, turėjo žinoti patrulių veiklos įstatymą. Tą turėjo žinoti pareigūnas M.. Švyturėlius pamatęs sustojo. Kai jie sustojo, jis nesuprato ar pareigūnai jį stabdo. Jis įsijungė pirmą pavarą ir, susigretinęs su pareigūnų automobiliu, paklausė ar jie nežino kelių eismo taisyklių. Tuoj prisistatė pareigūnas su ginklu. Abi pareigūnės, pagal įstatymą, turėjo kreiptis į savo viršininką, kad pareigūnas neteisėtai elgiasi. Pareigūnai Ž., G. jam visi siūlė viešojo administravimo įstatymą, nes jie patys nedrįsta daryti tarnybinių patikrinimų. M. jo iš automobilio neištraukė, jis pats išlipo. M. išvertė automobilį, kai jis sėdėjo surakintas ir nieko automobilyje nerado. Tuo metu keleivė skambino pagalbos telefonu. Kai jis įpūtė alkotesteris parodė nulius, M. pasakė „tai sakykit, kad jis bėgo“.

            Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir mano, jog sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstas, o skunde nurodytos aplinkybės yra neobjektyvios, todėl skundą prašo atmesti (b.l. 42).

Marijampolės apskrities VPK savo atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes pareigūnų sprendimai neatnaujinti administracinių teisės pažeidimų bylos yra teisėti ir pagrįsti, o neatnaujinimo motyvai išdėstyti minėtuose sprendimuose.

Skundas netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23² skirsnyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas. Kauno apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2012-08-14 nutartį, A. R. administracinio teisės pažeidimo byla buvo užbaigta. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, t. y. esant konkretiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁷ straipsnio 1 dalyje išvardintiems pagrindams. Šių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepagrindžia įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo, procesas negali būti atnaujintas (ATPK 302²⁰ str. 1, 2 d.). ATPK 302²⁰ straipsnis numato, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių organui (pareigūnui), kurio sprendimu ta byla buvo pradėta. Šis organas (pareigūnas), kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš šio kodekso 302¹⁷ straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Organas (pareigūnas), išnagrinėjęs šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą prašymą ir neradęs pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, priima sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą. Aukštesniojo pareigūno sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti teismui. Vadovaujantis nurodyta teisės norma darytina išvada, kad A. R. skundo dalyku teismui yra aukštesniojo pareigūno, t.y. Marijampolės apskrities VPK viršininko sprendimas, kuriuo yra išspręstas klausimas dėl žemesniojo pareigūno priimto sprendimo teisėtumo. Klausimas dėl proceso atnaujinimo ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 5 p. pagrindu yra išspręstas jau minėta 2012-11-27 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, todėl šiuo pagrindu konstatuoti, kad skundžiamas (skundžiami) policijos pareigūnų sprendimai yra neteisėti nėra, kadangi šio pagrindo konstatavimas nepriskirtas policijos pareigūnų kompetencijai. ATPK 302¹⁷ str. 1 d. numato, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu yra šie pagrindai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nutarimu ar nutartimi nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nutarimas ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, teisėjai ar pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, tirdami administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas; 4) paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Taigi tik esant pagrindui manyti, jog tokios aplinkybės egzistuoja, organas, kurio sprendimu byla padėta, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, tačiau šioje byloje aplinkybių manyti, kad egzistuoja pagrindai, numatyti ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 1-3 p. nėra, kadangi įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, kuriuose būtų nustatytos 1-3 punktuose minimos aplinkybės nėra, todėl jokio pagrindo pradėti tyrimą dėl šių aplinkybių nebuvo. Darytina išvada, kad A. R. prašė pradėti tyrimą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kuris numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P¹⁵-60/2006, Nr. P⁶-169/2007, Nr. P⁵⁵⁶-68/2008, Nr. P⁸⁵⁸-43/2010). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (žr., pvz. administracines bylas Nr. P⁴³⁸-104/2010, Nr. P⁵⁰²-187/2010). Be to, vertinant ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P¹⁴³-160/2009, Nr. P⁶⁶²-80/2010). A. R. prašydamas atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nurodo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintą „Policijos patrulių veiklos instrukciją“, tačiau minima instrukcija bylos nagrinėjimu metu jau buvo priimta ir viešai paskelbta, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ji nebuvo žinoma bylą nagrinėjusiems teismams ir yra naujai paaiškėjusi aplinkybė kuri įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju pabrėžtina, jog A. R. savo kaltę dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo viso proceso metu neigė ir tiek nagrinėjant bylą apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde apygardos teismui, tiek skunduose dėl proceso atnaujinimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, tame tarpe ir netinkamu policijos pareigūnų jo vairuojamo automobilio stabdymu, jokių kitų aplinkybių, kurios atitiktų ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus A. R. nenurodė. Teismas konstatuoja, kad pagrindų pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra, todėl pagrindo naikinti Marijampolės apskrities VPK viršininko sprendimą, kuriuo buvo netenkintas A. R. skundas, konstatavus, kad Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio PK viršininko sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas nėra - Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio PK viršininko sprendime visos aplinkybės įvertintos tinkamai ir sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių priimtas pagrįstai. Vadovaujantis išdėstytu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. balandžio 16 d. sprendimas paliekamas galioti, o A. R. pateiktas skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 1-4 punktu, 302²⁰ straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, teismas

n u t a r i a:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti galioti ir A. R. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                  Albinas Antanaitis