Civilinė byla Nr. 2S-1074-513/2018

  Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15228-2017-9                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4;                                                                                                 

3.3.2.5; 3.1.14.3; 3.1.14.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų D. L. ir A. L. (A. L.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. L. ir A. L. (A. L.) ieškinį atsakovei L. Š., trečiajam asmeniui F. K. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. L. ir A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovės L. Š. po 10 000 Eur neturtinės ir po 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Nutartimi konstatuota, jog ieškovai tinkamai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo, t. y. aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir ieškinio dalyko – reikalavimo atsakovei (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
4. Nutartyje taip pat nurodyta, jog prie ieškinio turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, arba prašymas juos išreikalauti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovai prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
6. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškinio priėmimo klausimas jau buvo pirmosios instancijos teismui perduotas nagrinėti iš naujo. Ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą ir nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas.
7. Prašo bylą perduoti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams arba Kretingos rūmams, nes nuo 2017 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjai nepagrįstai ir neteisėtai priima jų teises pažeidžiančias nutartis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Nors atskirajame skunde formuluojamas reikalavimas panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, jog ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartį, todėl konstatuotina, jog būtent ši nutartis yra apeliacijos dalykas.
10. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).
11. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas nagrinėdamas bylą. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138, 115 straipsniai). Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos taisyklės yra apibendrintos kasacinio teismo atliktoje apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Joje nurodyta, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai), ir ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
12. Iš ieškovų pareikšto ieškinio turinio matyti, kad jie siekia turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės už jos mirusio senelio N. Š. priežiūrą ir išlaikymą iki mirties bei laidotuvių organizavimą. Ieškinio reikalavimai iš esmės yra aiškūs, ieškovai taip pat išdėstė, jų nuomone, ieškinį pagrindžiančias faktines aplinkybes, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad neaiškus ieškinio dalykas – reikalavimas ir ieškinio faktinis pagrindas. Tuo tarpu įrodymų pakankamumo klausimas ir jų vertinimas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas, bet ne ieškinio priėmimo, kai turi būti vertinamas tik turinio ir formos reikalavimų atitikimas. Pažymėtina, jog tai buvo nurodyta ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje nagrinėjant ieškovų atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams.
13. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovai yra sumokėję žyminį mokestį už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinyje taip pat nurodyti atsakovės ir trečiojo asmens adresai ir kiti duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą.
14. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovams ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys  pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas nekeistų esmės ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami taikant trūkumų šalinimo institutą priėmus ieškinį, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju nėra aiškus ar netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą; ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3- 380/2008, Nr. 3K-3-302/2013, ir kt.), juo labiau jog įrodymai gali būti teikiami vėlesniuose proceso etapuose.
16. Pirmosios instancijos teismas nėra išsprendęs ieškinio priėmimo klausimo, todėl šio klausimo išsprendimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, nes apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl to ieškovų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 
17. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Ieškovams prašant bylą perduoti nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams arba Kretingos rūmams, išaiškintina, jog byla gali būti perduodama kitam teismui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose (CPK 621 straipsnis) arba dėl pareikšto nušalinimo nesant galimybės pakeisti teisėją kitu teisėju (CPK 70 straipsnis). Taigi pareikštas prašymas nėra atskirojo skundo dalykas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartį ir ieškovų D. L. ir A. L. (A. L.) ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                                           Irma Čuchraj