Administracinė byla Nr. eI-4665-644/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00719-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija: 12.18.1.; 55.1.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant atsakovui D. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui D. Č., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašymu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo D. Č. 70,14 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020-04-01 iki 2021-12-31 bei 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008-11-27 sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017-07-01 įsigaliojusiais Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2017-06-22 sprendimu Nr. K-136 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai). Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes ginčo laikotarpiu nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto objektą, esantį Alytaus rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas ginčo laikotarpiu nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota Nuostatuose nustatyta tvarka, todėl susidarė įsiskolinimas. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra.

Atsakovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad yra neįgalus ir gauna tik po 206,56 Eur/mėn. invalidumo/netekto darbingumo pensiją, todėl neturi lėšų sumokėti vietinės rinkliavos mokestį. Be to, pareiškėjas moka vietinės rinkliavos mokestį už nekilnojamojo turto objektą Alytuje, todėl jis neprivalo mokėti vietinę rinkliavą už atliekas, kurios susidaro ir kitame nekilnojamojo turto objekte, kuris yra kaime ((duomenys neskelbtini)). Dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo už ginčo nekilnojamojo turto objektą į atsakovą nesikreipė.

Prašymas tenkintinas.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008-11-27 sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017-07-01 įsigaliojusiais Alytaus rajono savivaldybės vietinė rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2017-06-22 sprendimu Nr. K-136 (toliau – ir nuo 2017-07-01 galiojantys Nuostatai ). Iki 2017-07-01 galiojusių Nuostatų 4 punkte buvo nurodyta, jog vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri mokama Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 5 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Taigi, Nuostatai nustatė, jog visi Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 18 punktas).

Pagal nuo 2017-07-01 įsigaliojusių Nuostatų 6.4. punktą, vietinė rinkliava - savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojas - fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti rinkliavą (nuo 2017-07-01 galiojančių Nuostatų 6.5. punktas). Rinkliavos mokėtojų registrą kuria, atnaujina ir administruoja rinkliavos administratorius – UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (Nuostatų 8 p.). Administratorius yra atsakingas už šių Nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių rinkliavos mokėtojams apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei mokėjimo pranešimų rinkliavos mokėtojams pateikimą laiku, rinkliavos išieškojimą (nuo 2017-07-01 galiojančių Nuostatų 40, 63 p.). Akivaizdu, kad ir pagal minėtus Nuostatus, pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.

Bylos duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašas patvirtina, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas (gyvenamoji paskirtis), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal Nuostatų 6.5 punktą atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu. Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).

Nesutikimą su pareiškėjo prašymu atsakovas motyvuoja tuo, kad gyvena Alytuje ir už šį nekilnojamojo turto objektą moka, o ginčo nekilnojamojo turto objekte susidariusias atliekas gali išsivežti į Alytų. Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų spręsti, jog atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ minėtų Nuostatų prasme. Kaip matyti iš bylos duomenų ir atsakovo paaiškinimų, ginčo nekilnojamojo turto objektas bylai aktualiu laikotarpiu, už kurį pareiškėjas prašo priteisti vietinę rinkliavą, buvo naudojamas pagal paskirtį. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovo argumentai, jog jis atliekų neturėjo, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-28 administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Aplinkybė, kad atsakovas ginčo objekte lankosi retai ir atliekas išsiveža, ar neturi lėšų sumokėti vietinės rinkliavos mokestį, galėtų būti pagrindu taikyti vietinės rinkliavos lengvatą. Kaip minėta, atsakovas turi teisę Nuostatuose nustatyta tvarka kreiptis į vietinės rinkliavos mokesčio administratorių dėl vietinės rinkliavos mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), nurodydamas susiklosčiusias aplinkybes. Pažymėtina, kad pagal Nuostatų 50.3 punktą, mokestis už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą sumažinamas iki 1 % šeimos arba vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų, jeigu vietinės rinkliavos dydis už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą viršija 1 % vidutinių mėnesio šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų. Pagal Nuostatų 51.1 punktą, asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų suteikta nustatyta lengvata, UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui turi pateikti prašymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesikreipė į vietinės rinkliavos mokesčio administratorių dėl vietinės rinkliavos mokesčio lengvatos taikymo už ginčo nekilnojamojo turto objektą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo tenkintinas.

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas R. S. (2020-05-25 Atstovavimo sutartis Nr. 001/174/198).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT
2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019-02-20 nutartį byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog bendrovėje veikia Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai, teisininkė skolų administravimui (duomenys iš UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainės https://www.aratc.lt/ apie-aratc/kontaktai-darbo-laikas). Pareiškėjo prašymas yra analogiško turinio, kaip ir kitose šio pobūdžio bylose, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, suma. Byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo atžvilgiu, joje nebuvo keliama nauja teisinė problematika. Be to, nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas V skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas LR teisingumo ministro 2002-12-19 įsakymu Nr. 362. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais,
88 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro naudai 70,14 Eur (septyniasdešimt eurų Eur 
14 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                 Audrius Grauželis