Civilinė byla Nr. e2A-304-775/2025
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01987-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1;
2.6.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,
veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. V. ir D. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimo bei 2024 m. spalio 29 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. V. ir D. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IS Valda“ dėl baudos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. V. ir D. V. (toliau – ieškovė (-as), kartu ieškovai) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „IS Valda“ (toliau – atsakovė) 10 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad su atsakove 2020 m. gruodžio 1 d. sudaryta preliminarioji svečių namų paskirties patalpų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. V38-B7 (toliau – preliminarioji sutartis), pagal kurią šalys susitarė 2022 m. kovo 31 d. sudaryti pagrindinę poilsio patalų, kurių paskirtis – svečių namai, 57,27 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis). Šalys susitarė, kad nekilnojamojo turto kaina lygi 134 316 Eur, ieškovas preliminariosios sutarties pasirašymo dieną sumokėjo atsakovei 1 000 Eur avansą ir savo įsipareigojimą įvykdė. Matant, kad atsakovė nespės pabaigti statybos darbų iki numatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, be to, atsakovei norint vienašališkai padidinti parduodamo turto kainą, 2022 m. sausio 13 d. ieškovas su atsakove sudarė priedą prie preliminariosios sutarties, kuria sumažintas perkamų patalpų plotas, padidinta turto kaina iki 156 000 Eur ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas pratęstas iki 2023 m. gegužės 30 d. Vykdydamas priedo prie preliminariosios sutarties 4.1.1.2–4.1.1.6 punktuose numatytus įsipareigojimus, ieškovas pervedė atsakovei dar 40 000 Eur. 2023 m. gegužės 30 d., kai šalys turėjo sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovė vis dar nebuvo atlikusi dalies šalių sutartų patalpų įrengimo darbų. Šalys susitarė, kad bus sudaroma pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau su sąlyga, kad joje bus įrašytas atsakovės įsipareigojimas atlikti neužbaigtus darbus, o jų neatlikus, atsakovei bus taikyta šalių sutarto dydžio bauda. 2023 m. birželio 2 d. šalys sudarė Viešbučio patalpos ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurią patvirtino notaras. Negyvenamąją patalpą – 62,64 kv. m. ploto viešbučio patalpą, (nebaigtą statyti, baigtumas 87 procentai) ir 123/2798 dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovai įsigijo už 156 000 Eur. Pirkimo– pardavimo sutarties 7.18 punktu atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. liepos 1 d. ieškovų nupirktoje viešbučio patalpoje atlikti iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo neužbaigtus darbus. Sutarties 7.18 punkte numatyta sąlyga šalims buvo esminė, todėl už jos neįvykdymą, šalių susitarimu, pirkimo–pardavimo sutarties 7.19 punkte buvo numatyta aiški atsakomybė – atsakovei neatlikus pirkimo–pardavimo sutarties 7.18.1. – 7.18.5. punktuose numatytų darbų iki 2023 m. liepos 1 d., atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 10 000 Eur baudą. Ieškovas pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo dieną atsakovei pervedė likusią 115 000 Eur sumą. Atsakovė pirkimo–pardavimo sutarties 7.18 punkte numatytų darbų iki 7.19 punkte numatyto termino neatliko, darbų rezultato ieškovams neperdavė. 2023 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas siuntė atsakovei pretenziją dėl pirkimo–pardavimo sutarties 7.18 punkte numatytų darbų neatlikimo ir pagal 7.19 punktą sumokėti numatytą baudą. Tačiau atsakovė ieškovui į šią pretenziją neatsakė, 7.18 punkte numatytų darbų neatliko ir baudos nesumokėjo.
3. Pažymėtina, kad teismas 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 14 d. bei 2024 m. gruodžio 19 d. ieškovų prašymu jiems išduotas vykdomasis raštas. Atsakovė 2024 m. vasario 20 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino, panaikino 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat atšaukė 2023 m. lapkričio 23 d. priimto sprendimo už akių, įsiteisėjusio 2023 m. gruodžio 14 d., vykdymą.
4. Atsakovė ieškinį prašė atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovų proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti grąžinti atsakovei nepagrįstai iš atsakovės išieškotą sumą. Skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė nurodė, kad ieškinio pateikimo teismui momentu ji buvo įvykdžiusi visus įsipareigojimus pagal 2023 m. birželio 2 d. pirkimo– pardavimo sutarties 7.18 punktą, nors ir nežymiai praleido kai kurių sutartinių darbų įvykdymo terminą. Be to, sutartyje numatytas baudos dydis yra neprotingas, atsižvelgiant į nedidelį atsakovės vėlavimą ir tai, kad ieškovai jokių nuostolių dėl atsakovės vėlavimo nepatyrė. Dar 2023 m. birželio 27 d. pats ieškovas atsakovei per pokalbių programėlę Viber siuntė savo patalpų nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad sutarties 7.18 punkte nustatytu terminu atsakovė buvo atlikusi sutarties 7.18.1. 17.18.4 punktuose nurodytus darbus. Taigi, didesniąją dalį svarbiausių ir brangiausių darbų, nurodytų sutarties 7.18 punkte, atsakovė įvykdė laiku ir tinkamai. 2023 m. liepos 17 d. ieškovas per pokalbių programėlę Viber atsiuntė atsakovės vadovui duomenis apie dar nepadarytus sutartinius darbus – iš sutarties 7.18 punkto sąrašo buvo paminėtas tik laiptų turėklų neįrengimas. Dušo sienelė nebuvo įrengta, tačiau ieškovas jos net neminėjo, tai patvirtina, kad pats ieškovas nelaikė šio darbo esminiu, trukdančiu eksploatuoti patalpas. Dušo sienelė ieškovų patalpose buvo įrengta 2023 m. rugsėjo pirmą – antrą savaitę, metaliniai laiptų turėklai – 2023 m. rugsėjo viduryje, t. y. iki ieškinio šioje byloje pateikimo. Atsakovė mano, kad ieškovai buvo nesąžiningi ir ieškinyje pateikė tikrovės neatitinkančius faktus. Metaliniai laiptų turėklai buvo vėluojami montuoti todėl, kad pati patalpos naujoji savininkė G. K. prašė jų nemontuoti tol, kol nebus sunešti baldai. Atsižvelgiant į šį prašymą, atsakovė laukė patalpų savininkei priimtino momento turėklų sumontavimui. Be to, ieškovai nutylėjo svarbią aplinkybę, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesį jie pardavė ginčo patalpas kitam asmeniui – G. K., kuri ir koordinavo neužbaigtų darbų užbaigimą. Ieškovai net nebandė įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, pavėluotų darbų kaina nesiekė nei vieno tūkstančio eurų, todėl atsakovės vertinimu, nėra racionalu dėl pavėluotai atliktų smulkios apimties darbų iš jos priteisti 10 000 Eur, kuri, įvertinus pavėluotai atliktų darbų mažareikšmiškumą ir tai, kad ieškovai nepatyrė jokių nuostolių, yra neprotingai didelė. Kadangi atsakovė prievolę įvykdė iš dalies, teismui suteikiama teisė savo nuožiūra baudą mažinti tiek, kad ji netaptų mažesne už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, bet ne daugiau nei iki 1,5 karto už konkrečiai neatlikus darbus. Byloje yra antstolės išrašas apie vykdomosios bylos informaciją, kurioje nurodyta, kad iš atsakovės išieškota 11 193 Eur suma, kurią atsakovė prašė grąžinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismas 2024 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovų naudai 2 000 Eur baudą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį nusprendė atmesti. Priteisė atsakovei iš ieškovų 2 218 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įpareigojo ieškovus grąžinti atsakovei 8 833 Eur sumą. Netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovams baudą.
6. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovas su atsakove 2020 m. gruodžio 1 d. sudarė preliminariąją svečių namų paskirties patalpų pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė iki 2022 m. kovo 31 d. sudaryti poilsio patalų Nr. B7, kurių paskirtis – svečių namai, 57,27 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini), pagrindinę pirkimo– pardavimo sutartį. Taip pat šalys susitarė, kad poilsio patalpos Nr. B7 ir žemės sklypo dalies kaina yra 134 316 Eur, iš kurių 1 000 Eur ieškovas įsipareigojo sumokėti šios sutarties pasirašymo dieną, 99 737 Eur ieškovas turėjo sumokėti atsakovei gavus statybos leidimą statyti pastatą objekte, o likusią dalį – 33 579 Eur pagal pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas sąlygas. Ieškovas atsakovei 2020 m. gruodžio 1 d. sumokėjo 1 000 Eur avansą. 2022 m. sausio 13 d. ieškovas su atsakove sudarė priedą prie preliminariosios svečių namų paskirties patalpų pirkimo pardavimo sutarties Nr. V38-B7, pagal kurį šalių abipusiu susitarimu pakeista sutartis, pasirašyta 2020 m. gruodžio 1 d., t. y. nustatyta turto kaina 156 000 Eur; pagrindinės pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo terminas pratęstas iki 2023 m. gegužės 30 d. Ieškovas, vykdydamas priedo prie preliminariosios svečių namų paskirties patalpų pirkimo pardavimo sutarties 4.1.1.2 – 4.1.1.6 punktuose numatytus įsipareigojimus, atsakovei pervedė 40 000 Eur. 2023 m. birželio 2 d. ieškovas su atsakove sudarė viešbučio patalpos ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą notarine tvarka, pagal kurią ieškovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. V. nupirko, o atsakovė pardavė negyvenamąją patalpą – 62,64 kv. m. ploto viešbučio patalpą, nebaigtą statyti (baigtumas 87 procentai), esančią (duomenys neskelbtini), ir 123/2798 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 156 000 Eur. Sutarties 7.10 punktu atsakovė įsipareigojo savo pastangomis, rizika ir lėšomis asmeniškai ir/arba pasitelkdama trečiuosius asmenis atlikti pastato statybos užbaigimo būtinas procedūras, susijusias su pastato baigtumu (100 procentų) iki 2023 m. gruodžio 1 d. Taip pat sutarties 7.18 punktu atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. liepos 1 d. ieškovo perkamoje patalpose atlikti šiuos darbus: 7.18.1. įrengti medines laiptų pakopas ir metalinį laiptų turėklą; 7.18.2. įrengti medines grindis balkone ir terasoje; 7.18.3. įrengti stiklinę dušo sienelę vonios kambaryje; 7.18.4. sumontuoti įtempiamas lubas; 7.18.5. sumontuoti mini rekuperatorių. Šalių susitarimu, atsakovei neatlikus šios sutarties 7.18.1 – 7.18.5 punktuose numatytų darbų iki 2023 m. liepos 1 d., atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui baudą, kurios dydis 10 000 Eur (sutarties 7.19 punktas). Ieškovas šios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną atsakovei pervedė likusią 115 000 Eur sumą. 2023 m. rugpjūčio 12 d. preliminariąja sutartimi ieškovas įsipareigojo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 230 000 Eur parduoti naujam pirkėjui V. K.. 2023 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas negyvenamąją patalpą – 62,64 kv. m. ploto viešbučio patalpą, esančią (duomenys neskelbtini)ir 123/2798 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavė naujam pirkėjui V. K. už 230 000 Eur.
7. Tarp šalių kilo nesutarimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties 7.18 punkte numatytų atsakovės įsipareigojimų vykdymo ir baudos, aptartos sutarties 7.19 punkte, taikymo. Ieškovo teigimu, sutarties 7.18.1–.18.5. punktuose numatytų įsipareigojimų esmė buvo ta, kad neįvykdžius nors vieno punkto, atsakovei kyla pareiga sumokėti 7.19 punkte numatytą baudą. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad 7.19 punkte numatyta bauda galėjo būti taikoma tik neįvykdžius visų 7.18.1 – 7.18.5 punktuose numatytų įsipareigojimų.
8. Šalys skirtingai interpretuoja sutarties 7.18 ir 7.19 punktų tekstą, todėl aiškindamas šias sutarties sąlygas teismas rėmėsi objektyviuoju (sutarties teksto sisteminės – lingvistinės prasmės) sutarčių aiškinimo metodu.
9. 2023 m. birželio 2 d. sutarties 7.18 punkte įtvirtinta atsakovės pareiga iki 2023 m. liepos 1 d. ieškovo perkamoje patalpoje atlikti šiuos darbus: 7.18.1. įrengti medines laiptų pakopas ir metalinį laiptų turėklą; 7.18.2. įrengti medines grindis balkone ir terasoje; 7.18.3. įrengti stiklinę dušo sienelę vonios kambaryje; 7.18.4. sumontuoti įtempiamas lubas; 7.18.5. sumontuoti mini rekuperatorių. Sutarties 7.19 punkte numatyta, kad šalių susitarimu, atsakovei neatlikus šios sutarties 7.18.1 – 7.18.5 punktuose numatytų darbų iki 2023 m. liepos 1 d., atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovui baudą, kurios dydis 10 000 Eur.
10. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad prieš pasirašant šią sutartį, atsakovė nebuvo įvykdžiusi visų savo įsipareigojimų, t. y. nebuvo įrengusi medinių laiptų pakopų ir metalinio laipto turėklo, neįrengė stiklinės dušo sienelės vonios kambaryje, nesumontavo įtempiamų lubų, nesumontavo rekuperatoriaus, todėl su atsakovės atstovu susitarė šiuos punktus įtraukti į pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties turinį. Tik įtraukus šiuos punktus į sutartį, ieškovas nusprendė pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat pažymėjo, kad 7.18 punkte numatyta sąlyga ieškovui buvo esminė, todėl abiejų šalių sutarimu nusimatė ir baudos skyrimą už šių darbų neatlikimą, baudos dydį taip pat pasiūlė ieškovas, įvertinęs jo patirtus ir būsimus nuostolius, atsakovei neįvykdžius 7.18 punkto sąlygų.
11. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas patvirtino pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybes, kad notarinę sutartį inicijavo ieškovas, parašydamas jam el. laišką su prašymu užsakyti notarą 2023 m. birželio 2 d. ir įrašyti papildomus punktus dėl neatliktų darbų, tačiau nurodė, kad dėl baudos dydžio sutiko įvertinęs neatliktų darbų sąmatą ir manydamas, kad bauda bus taikoma tik neįvykdžius visų 7.18 punkte numatytų darbų.
12. Teismas pažymėjo, kad posėdžio metu abi šalys patvirtino, jog pačios baudos dydis buvo aptartas tik 2023 m. birželio 2 d. pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį pas notarę, baudos dydis buvo pasiūlytas ieškovo iniciatyva. Duomenų, kad baudos dydis buvo numatytas atsižvelgus į kiekvieno atliktino darbo sąmatą, byloje nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir pati atsakovė. Priešingai, byloje esantys duomenys, kad sutarties 7.18 punkte nurodyti darbai ir 7.19 punkte aptartas baudos dydis į sutarties turinį buvo įtraukti ieškovo iniciatyva, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas tikėjosi, jog atsakovei kils atsakomybė sumokėti baudą, jai neįvykdžius bent vieno iš 7.18.1 – 7.18.5 punktuose numatytų darbų.
13. Atsakovė yra juridinis asmuo, besiverčiantis nekilnojamojo turto statyba ir jo pardavimu, todėl tokiam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai. Todėl ir sudarant bei vykdant sutartis, atsakovei būtina elgtis minėtų principų kontekste, t. y. atsakovės vadovui, prieš pasirašant pirkimo–pradavimo sutartį su ieškovu, aiškiai nurodyti savo siūlomą netesybų vykdymo tvarką bei šią tvarką detaliai nusimatyti pirkimo–pardavimo sutartyje. Nagrinėjamu atveju, sutarties 7.19 punkte nenurodyta, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovui baudą tik tuomet, jei nebus įvykdyti visi sutarties 7.18.1 – 7.18.5 punktuose numatyti darbai, taip pat nėra aptarta ir kiekvieno atliktino darbo sąmata (kaina), kas leistų teismui aptartą sutarties 7.19 punkto sąlygą aiškinti atsakovės nurodytu būdu. Be to, teismo vertinimu, toks sutarties 7.19 punkto sąlygos aiškinimas neatitiktų sąžiningo sutarties aiškinimo imperatyvo, prieštarautų šių sąlygų tikslui bei sutarties tekste šalių išreikštam susitarimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1–2 dalys).
14. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į šalių ketinimus, sutarties 7.18 ir 7.19 punktų esmę ir tikslą, sisteminį ir lingvistinį šių sutarties punktų aiškinimą, įrodymų, patvirtinančių atsakovės sutarties 7.19 punkto sąlygos interpretavimą, nebuvimą, teismas padarė išvadą, kad minėtos sutarties 7.18 punktu atsakovė įsipareigojo atlikti 7.18.1 – 7.18.5. punktuose aptartus darbus iki sutarto laikotarpio, o už jų visų/ar vieno darbo neįvykdymą, atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 7.19 punkte numatyto dydžio netesybas (baudą). Taigi, remiantis 2023 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties 7.19 punktu, atsakovei kyla pareiga ieškovei sumokėti 10 000 Eur baudą.
15. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 10 000 Eur baudą, kadangi atsakovė iki 2023 m. liepos 1 d. neįrengė metalinio laiptų turėklo bei stiklinės dušo sienelės vonios kambaryje. Atsakovė teigia, kad minėti darbai nebuvo atlikti dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, be to, ieškovas dėl neatliktų darbų nepatyrė jokių nuostolių, todėl prašo netesybas mažinti iki nulio arba sumažinti teismo nuožiūra, bet ne daugiau nei iki 1,5 karto už konkrečiai neatliktus darbus.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė sutarties 7.18 punkte numatytus darbus iki 2023 m. liepos 1 d. atliko iš dalies, t. y. iki nustatyto termino atsakovė neįrengė metalinio laiptų turėklo (sutarties 7.18.1 punktas) ir neįrengė stiklinės dušo sienelės vonios kambaryje (sutarties 7.18.3. punktas). Visi kiti darbai, aptarti sutarties 7.18.1 (medinės laiptų pakopos), 7.18.2 (medinės grindys balkone ir terasoje), 7.18.4. (įtempiamos lubos), 7.18.5 (mini rekuperatorius) punktuose, buvo atlikti laiku, t. y. iki 2023 m. liepos 1 d. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas nurodė, kad metaliniai laiptų turėklai apytiksliai kainavo 1 600 Eur, dušo sienele apie 120 Eur plius PVM, dušo sienelės montavimas – 60 Eur. Pavėluotų darbų, t. y. laiptų turėklų ir dušo sienelės įrengimo, vertė buvo tik apie 1 780 Eur. Šiems duomenims pagrįsti, atsakovė pateikė 2023 m. rugsėjo 5 d. išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą serija PVS Nr. 03897, iš kurios matyti, kad stiklinės dušo sienelės kaina –150 Eur. Taip pat pateikė dvi 2023 m. birželio 20 d. išrašytas PVM sąskaitas–faktūras Nr. M2023/42 ir M2023/41 dėl turėklų gamybos, kuriose nurodoma, kad turėklų gamybos kaina 1 600 Eur ir 1 400 Eur (2024 m. birželio 6 d. priedai).
17. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas teigė, kad metalinis laiptų turėklas buvo pagamintas laiku, tačiau jo neįrengė dėl to, kad ieškovas dar 2023 m. birželio mėnesį buvo pasiėmęs būsto, kuriame turėjo būti atlikti darbai, raktus. Dėl stiklinės dušo sienelės sutiko, kad jos įrengimas užtruko dėl gamybos proceso. Teismo vertinimu, nors byloje pateiktas atsakovės vadovo ir ieškovo susirašinėjimas, vykęs 2023 m. birželio 23 d. (2024 m. spalio 10 d. priedas Nr. DOK-22068) dėl raktų perdavimo ieškovui, patvirtina aplinkybę, jog ieškovas paprašė jam perduoti būsto raktus minėtą mėnesį, tačiau nepatvirtina aplinkybės, jog būsto raktai buvo perduoti dar iki 2023 m. liepos 1 d.
18. Teismo posėdžio metu ieškovas V. V. teigė, kad iki 2023 m. liepos 1 d. neatlikus atsakovei visų darbų, kurie buvo aptarti sutarties 7.18 punkte, jis 2023 m. liepos mėnesį paprašė jam perduoti raktus nuo buto. Šią ieškovo nurodytą aplinkybę patvirtina ir liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas V. K., kuris nurodė, kad su ieškovu dėl būste atliekamų darbų bendravo iki 2023 m. liepos mėnesio, vėliau ieškovas primygtinai pareikalavo grąžinti raktus. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad raktų paėmimas trukdė atsakovei įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus laiku. Pretenzijų, kad atsakovės darbuotojai negalėjo patekti į ginčo objektą darbų atlikimui, atsakovė nereiškė ir tokių duomenų teismui nepateikė. Priešingai, prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti priedai – 2023 m. birželio 27 d. ir 2023 m. liepos 17 d. vykę susirašinėjimai tarp šalių patvirtina, kad minėtu laikotarpiu atsakovės darbuotojai vykdė sutarties 7.18. punkte numatytus darbus, 2023 m. birželio 27 d. ginčo objekte buvo įrengtos laiptų pakopos, o 2023 m. liepos 17 d. ieškovas informavo atsakovės vadovą, kad tai dienai dar nėra įrengtų laiptų porankių. Todėl, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojo V. K. paaiškinimus, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog dėl ieškovo raktų paėmimo atsakovė negalėjo laiku įvykdyti sutarties 7.18.1. punkte numatytų darbų, t. y. įrengti metalinį laiptų turėklą.
19. Teismas pažymėjo, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Netesybos gali būti mažinamos esant tik dviem pagrindams: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovė didžiąją dalį darbų, aptartų sutarties 7.18 punkte, įvykdė laiku, t. y. liko neįvykdyta tik maža dalis įsipareigojimų. Neatlikti darbai, nors ir pažeidus sutartyje numatytą terminą, buvo atlikti vėliau, t. y. po 2023 m. rugpjūčio 31 d., pasikeitus savininkams. Atsakovės į bylą pateikta PVM sąskaita– faktūra dėl dušo sienelės apmokėjimo patvirtina, kad atsakovė dušo sienelės neįrengė dėl trečiųjų asmenų gamybos proceso vėlavimo, t. y. dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių. Todėl, įvertinęs visus šiuos duomenis, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl netesybų mažinimo.
20. Ieškovas teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad sutarties 7.19 punkte nusimatė 10 000 Eur baudą, įvertinęs neatliktų darbų vertę, atsakovės darbų vėlavimą, pagrindinės sutarties laiku nesudarymą, dėl ko buvo pasirašytas priedas prie preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties ir pagrindinės sutarties pasirašymas buvo pratęstas iki 2023 m. gegužės 30 d., dėl negalėjimo naudotis būstu ilgą laikotarpį bei patirtus nuostolius dėl būsto nuomos. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovas konkrečių aplinkybių, dėl kurių jis patyrė 10 000 Eur nuostolius neįvardijo, jo pozicija dėl nuostolių pagrįstumo nebuvo nuosekli, be to, jokių įrodymų, patvirtinančių patirtus nuostolius už būsto nuomą, neteikė.
21. Šalys laisva valia 2023 m. birželio 2 d. pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą notarine tvarka. Ieškovas pats inicijavo šios sutarties pasirašymą su sąlyga, kad joje bus įrašyti ir atsakovės ginčo objekte dar neatlikti darbai. Minėtos sutarties 7.18 punkte detaliai yra nurodyti darbai, kuriuos atsakovė įsipareigojo atlikti iki 2023 m. liepos 1 d. Taip pat sutarties 7.19 punkte aptartas baudos dydis, jei atsakovė iki nurodytos datos neatliks 7.18 punkte numatytų darbų. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė nuostolių dydį nusimatė dėl šių darbų neatlikimo, o ne dėl atsakovės vėlavimo sudaryti pagrindinę sutartį ir/ar pagrindinės sutarties termino pratęsimo, juo labiau, kad sutartimi sulygtos netesybos yra laikomos būsimais kreditoriaus nuostoliais, o ne nuostoliais, kuriuos jau kreditorius yra patyręs.
22. Be to, šalys 2022 m. sausio 13 d. pasirašytame priede prie preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.1.8 punkte buvo nusimačiusios ieškovo teisę, atsakovei pažeidus susitarimą, nutraukti sutartį ir susigrąžinti atsakovei sumokėtą avanso sumą bei atsakovės pareigą sumokėti ieškovui tokio pačio dydžio kompensaciją per 10 darbo dienų po šios sutarties nutraukimo. Tačiau ieškovai šia teise nepasinaudojo, priešingai, inicijavo pagrindinės sutarties su atsakove pasirašymą, todėl laikytina, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovai netesybų dydį sietų su atsakovės veiksmais (neveikimu) iki pasirašant 2023 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
23. Iš byloje esančių atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. 2023 m. liepos 6 d. patalpinto skelbimo apie parduodamą ginčo objektą, matyti, kad ieškovas praėjus vienam mėnesiui po pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, jau pardavinėjo šį būstą, jo neplanavo nuomoti ar naudoti savo reikmėms. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad šį būstą pardavė, nes matė kaip statomas ir įrenginėjamas būstas, jo vertinimu, namas buvo prastos kokybės. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovas dar prieš pasirašydamas 2023 m. birželio 2 d. pirkimo– pardavimo sutartį su atsakove, neplanavo būsto nuomoti ar pats juo naudotis, jo tikslas buvo perparduoti būstą. Be to, byloje esančios 2023 m. rugpjūčio 12 d. preliminarioji ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad ieškovai ginčo objektą naujiems savininkams 2023 m. rugpjūčio 31 d. pardavė už 230 000 Eur, t. y. didesnę sumą nei ieškovai įsigijo ir nuostolių dėl atsakovės neatliktų darbų nepatyrė.
24. Šią teismo išvadą patvirtina ir byloje esantis naujojo savininko V. K. raštiškas atsakymas į šalių paklausimus, kad atsakovė dėl ginčo objekte neatliktų darbų toliau kontaktavo su naujaisiais savininkais ir minėtus 7.18 punkte numatytus darbus įvykdė jau esant naujiems savininkams. Taigi, nauji savininkai, prieš įsigydami būstą, galėjo ir turėjo žinoti apie atsakovės įsipareigojimą įvykdyti sutarties 7.18 punkte numatytus darbus ir šių darbų neatlikimas perparduodant būstą negalėjo turėti įtakos parduodamo ginčo objekto kainai. Tai paneigiančių įrodymų, ieškovas į bylą neteikė.
25. Teismo vertinimu, byloje objektyvių duomenų, jog dėl sutarties 7.18 punkte neatliktų darbų ieškovai patyrė nurodomus nuostolius, papildomų išlaidų būsto nuomai, nėra pateikta, tokių aplinkybių ieškovai ir neįrodinėjo. Priešingai, atsakovė, prašydama mažinti netesybų dydį, į bylą teikė įrodymus, paneigiančius ieškovų nurodomų nuostolių atsiradimo dydį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, kaip verslininkė, savo srities profesionalė, veikianti būsto statybos ir jo pardavimų srityje, galėjo ir turėjo suprasti, jog už laiku neįvykdytus įsipareigojimus jai gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė ir ji prisiėmė riziką atlikti sutarties 7.18 punkte aptartus darbus per vieną mėnesį, visų darbų neatliko, dėl ko atsakovė privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
26. Tačiau netesybos turi būti skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Todėl, teismas įvertinęs sutartyje aptartų netesybų santykį su nuostoliais, t. y. neatliktų darbų verte, tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, padarė išvadą, kad 10 000 Eur netesybų suma, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra akivaizdžiai per didelė ir tokio dydžio netesybų priteisimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, sukurtų prielaidas šalių interesų pusiausvyros principo pažeidimui, nukentėjusiajai šaliai nepagrįstai praturtėti (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
27. Teismas iš atsakovės pateiktų duomenų, t. y. 2023 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitos– faktūros serija PVS Nr. 03897, 2023 m. birželio 20 d. PVM sąskaitų–faktūrų Nr. M2023/42 ir M2023/41, nustatė, kad neatliktų darbų vertė siekė apie 1 780 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas prie atliktinų darbų sąmatos priskaičiavo ir stiklinės dušo sienelės montavimą, kurio kaina siekė 60 Eur. Duomenų, kiek kainavo metalinių laiptų turėklų montavimas, atsakovė nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, iš minėtų PVM sąskaitų faktūrų nėra galimybės nustatyti, ar šie daiktai buvo skirti konkrečiai ieškovų būsto įrengimui, taip pat nesant duomenų dėl laiptų turėklų montavimo kainos, teismas sprendė, kad 2 000 Eur nuotolių atlyginimas ieškovams nepažeistų jų interesų ir būtų proporcingas jų patirtiems nuotoliams, todėl ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies ir ieškovams iš atsakovės priteisė 2 000 Eur dydžio baudą.
28. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, esant ieškovų prašymui, teismas ieškovams iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. spalio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
29. Teismas iš rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovai patyrė 1 798 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 225 Eur žyminis mokestis, 968 Eur už ieškinio parengimą ir 605 Eur už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
30. Atsakovė byloje pateikė duomenis apie patirtas 2 772,09 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 54 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2 212,06 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 506,03 Eur už advokato teisinę pagalbą.
31. Įvertinęs šalių atstovų pateiktus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, teismas pripažino šalių pateiktas išlaidas būtinomis, protingomis ir pagrįstomis. Jų dydis neviršija išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
32. Ieškinį tenkinęs iš dalies, teismas sprendė, jog patenkinta 20 procentų (2 000 Eur x 100/10 000 Eur) ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ieškovams iš atsakovės priteisė 360 Eur (1 798 Eur x 20 procentai) bylinėjimosi išlaidų.
33. Atsakovė prašė teismo įpareigoti ieškovus grąžinti 11 193 Eur sumą, išieškotą antstolio Svajūno Degimo, vykdant 2023 m. lapkričio 23 d. priimtą sprendimą už akių.
34. Vykdomojo rašto, ieškovams išduoto 2023 m. gruodžio 19 d., pagrindu iš atsakovės buvo vykdomas priverstinis išieškojimas. Vykdomosios bylos 2024 m. kovo 27 d. išrašas patvirtina, kad iš atsakovės ieškovų naudai yra išieškota 11 193 Eur skola (10 000 Eur bauda, 1 193 Eur bylinėjimosi išlaidos).
35. Kadangi teismas ieškovų naudai iš atsakovės priteisė 2 000 Eur baudą ir 360 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovė įpareigoja atsakovei grąžinti sprendimo už akių dalies įvykdymo atgręžimo pagrindu (CPK 373 straipsnis) 8 000 Eur baudos ir 833,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį, iš viso 8 833 Eur sumą.
36. Teismas, taikęs išieškotų sumų atgręžimo institutą atsakovės naudai, iš atsakovės ieškovams patirtų bylinėjimosi išlaidų 360 Eur nepriteisė, kadangi jos jau yra išieškotos (CPK 373 straipsnis). Proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai, teismas atsakovei iš ieškovų priteisė 2 218 Eur (2 772,09 Eur x 80 procentai) bylinėjimosi išlaidų.
37. Atsakovė, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, prašė ieškovams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovai buvo nesąžiningi, ieškinyje pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, suklaidino teismą, teigdami, kad ieškinio pateikimo dienai atsakovė nebuvo baigusi vykdyti sutarties 7.18 punkte išvardintų darbų. Be to, ieškovai nutylėjo svarbią aplinkybę, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesį pardavė ginčo patalpas kitam asmeniui, kuris koordinavo neužbaigtų darbų užbaigimą.
38. Teismo vertinimu, ieškovai kreipdamiesi į teismą dėl netesybų priteisimo, tinkamai naudojosi savo teisėmis ginti, jų manymu, pažeistas teises ir teikė įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo. Tai, kad ieškovė neįrodė tam tikrų ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovės nebaigtų darbų atlikimo laikotarpiu, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis arba nesąžiningumu pareiškiant nepagrįstą ieškinį. Atsakovo pareiga, nesutinkant su ieškiniu, įrodinėti savo atsikirtimus į ieškinį bei teikti įrodymus, paneigiančius ieškinio dalyką, ką šiuo atveju atsakovė ir darė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovai piktnaudžiavo procesu. Nenustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytų piktnaudžiavimo atvejų ieškovų procesiniame elgesyje, teismas prašymo skirti baudą ieškovams CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu netenkino.
39. Papildomu sprendimu 2024 m. spalio 29 d. teismas įskaitė 2024 m. spalio 28 d. sprendimu iš atsakovės ieškovų naudai priteistą 2 000 Eur baudą į ieškovams išieškotą sumą pagal 2023 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą ir nutarė sprendimo dalį dėl 2 000 Eur baudos priteisimo laikyti įvykdyta.
40. Teismas nurodė, kad 2024 m. spalio 28 d. priimto sprendimo motyvuojamojoje dalyje jis pasisakė dėl 2 000 Eur baudos įskaitymo į jau išieškotą sumą ir sprendimu ieškovai įpareigoti atsakovei grąžinti 8 833 Eur sumą sprendimo už akių dalies įvykdymo atgręžimo pagrindu (CPK 373 straipsnis). Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas dėl minėtos priteistinos 2 000 Eur sumos įskaitymo į išieškotą sumą nepasisakė, nors įpareigojo ieškovus grąžinti atsakovei 8 833 Eur sumą. Kadangi teismas 2024 m. spalio 28 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsprendė teisės taikymo klausimą, tačiau rezoliucinėje dalyje dėl to nebepasisakė, vadovaujantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė papildomą sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
41. Apeliaciniu skundu ieškovai V. V. ir D. V. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą (toliau – sprendimas) ir 2024 m. spalio 29 d. papildomą sprendimą (toliau – papildomas sprendimas) ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
41.1. Sprendimu buvo paneigtas sutarties laisvės principas, t. y. šalių teisė iš anksto laisvai savo nuoz?iu?ra nustatyti netesybas uz? bet koki? sutarties paz?eidima? ir susitarti de?l abiem s?alims priimtino ju? dydz?io. Šiuo atveju, nesant teisinio pagrindo, teismas įsikišo į sutartimi suderintą šalių valią ir nepagrįstai sprendė dėl netesybų mažinimo. Mažindamas šalių susitartą baudą nuo 10 000 Eur iki ieškovų minimalių nuostolių, absoliučiai paneigė sutarties laisvės principą. Vadovaujantis teismo išvadomis, darytina išvada, kad šalys galėjo visiškai nesusitarti dėl netesybų dydžio, kadangi atsakovei neįvykdžius pareigos iki 2023 m. liepos 1 d. atlikti sutartyje nurodytus darbus, būtų taikomos absoliučiai tos pačios pasekmės – apeliantai bet kuriuo atveju būtų galėję dėl atsakovės neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų prašyti teismo iš atsakovės priteisti faktiškai patirtus nuostolius.
41.2. Vertindamas šalių 2023 m. birželio 2 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl šios sutarties 7.19 punkto aiškinimo, taip pat, kad atsakovė privalo sumokėti baudą, jai neįvykdžius bent vieno iš sutarties 7.18.1–7.18.5 punktuose numatytų darbų bei, kad atsakovei kilo pareiga sumokėti 10 000 Eur baudą. Padaręs šias išvadas, teismas privalėjo priteisti iš atsakovės 10 000 Eur baudą ieškovams, tačiau prieštaraudamas padarytoms išvadoms, nepagrįstai sumažino priteistinos baudos dydį.
41.3. Netesybos ir jų dydis šalių buvo sutartas laisva valia. Atsakovė, būdama savo srities profesionalė, privalėjo tinkamai įvertinti savo galimybes per sutartą terminą atlikti sutarties 7.18.1–7.18.5 punktuose numatytus darbus. Atsakovė dėl savo pačios netinkamo darbų organizavimo neatliko sutartyje numatytų darbų, todėl kaltė dėl atsakovės neprofesionalaus elgesio pasekmių neturi būti perkelta ieškovams. Prisiimdama atitinkamus įsipareigojimus, atsakovė privalėjo įvertinti, ar galės tinkamai ir laiku įvykdyti įsipareigojimus, o jų neįvykdžius, privalo patirti dėl jos netinkamo veikimo sukeltas neigiamas pasekmes, numatytas sutartyje.
41.4. Teismo įsikišimas į šalių laisvai ir savo nuožiūra nustatytą susitarimą dėl netesybų dydžio galimas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai jokių aplinkybių, dėl kurių toks teismo įsikišimas būtų pateisinamas. Atsakovė yra verslininkė, nėra silpnesnioji sutarties šalis, jai, kaip verslininkei, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Nustačius, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, turėjo būti ginamos apeliantų, kaip dėl atsakovės netinkamų veiksmų nukentėjusių asmenų, o ne atsakovės, teisės ir teisėti interesai.
41.5. Mažindamas šalių iš anksto sutartų netesybų dydį, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, lėmusių konkrečias sutarties sąlygas dėl atsakomybės atsakovei taikymo. Šalys pagrindinę sutartį turėjo sudaryti dar iki 2022 m. kovo 31 d., tačiau būtent dėl atsakovės kaltės pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo nukeltas. Atsakovės iniciatyva taip pat buvo sumažintas parduodamų patalpų plotas bei žymiai (net 21 684 Eur) padidinta patalpų kaina. Pagrindinės sutarties sudarymo dienai, atsakovė vis dar nebuvo atlikusi dalies šalių sutartų patalpų įrengimo darbų, dėl kurių šalys ir susitarė sutarties 7.18 punkte. Atsakovės įsipareigojimas atlikti šiuos darbus ir už šių darbų neatlikimą taikytina atsakomybė buvo esminė aplinkybė apeliantams apsisprendžiant dėl sutarties sudarymo, kadangi be šių darbų atlikimo apeliantai nebūtų pirkę nekilnojamojo turto arba, jeigu būtų pirkę, nekilnojamojo turto kaina būtų buvusi atitinkamai mažesnė.
41.6. Teismui sumažinus atsakovei taikytiną baudą iki minimalių nuostolių, atsakovė dėl savo netinkamo elgesio – netinkamų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo – nepatyrė jokių neigiamų pasekmių. Priešingai, atsakovei, laiku neįvykdžiusiai prisiimtų įsipareigojimų, nebuvo taikytos šalių iš anksto nustatytos baudos 40 000 Eur bauda už pagrindinės sutarties nesudarymą laiku ir 10 000 Eur bauda už patalpų įrengimo darbų neįvykdymą laiku. Be to, atsakovė gavo 21 684 Eur didesnę kainą už daiktą nei buvo šalių sutarta pirminiame susitarime.
41.7. Teismas netesybas sumažino iki jokiais įrodymais nepagrįsto dydžio. Neteisingai vertino, kad apeliantų realūs nuostoliai yra tik 2 000 Eur. Vertindamas apeliantų patirtus nuostolius teismas rėmėsi atsakovės pateiktomis sąskaitomis, kurios realiai nepavirtinta apeliantų patirtų nuostolių dydžio, kadangi iš pateiktų sąskaitų–faktūrų nėra galimybės nustatyti, ar šie daiktai buvo skirti konkrečiai ieškovų būsto įrengimui. Atsakovės pateiktose sąskaitose –faktūrose nėra nurodyta, kad perkama dušo sienelė ir laiptų turėklai yra būtent skirti apeliantų būstui. Trūkstant duomenų dėl sąskaitų sąsajumo su byla, šios sąskaitos neturėjo būti laikomos tinkamu įrodymu, kuriuo remiantis, galėjo būti mažinamos netesybos. Be to, atsakovė nepateikė duomenų, kiek kainavo dušo sienelės ir laiptų turėklų montavimas. Vien tik dušo sienelės bei laiptų turėklų nupirkimas be jų montavimo darbų nėra tinkamas atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas, kadangi pagal sutarties 7.18.3 punktą atsakovė įsipareigojo įrengti dušo sienelę ir medines laiptų pakopas, o ne juos nupirkti. Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, teko ne apeliantams, o būtent atsakovei, todėl nesant patikimų ir pilnų įrodymų, teismas negalėjo mažinti netesybų iki įrodymais nepagrįsto dydžio.
41.8. Apeliantai pažymėjo, kad atsakovės pateiktos sąskaitos patvirtina, jog vien tik jose nurodytų daiktų pirkimo kaina be jų montavimo buvo 3 150 Eur (150 Eur dušo sienelė + 1 600 Eur laiptų turėklai + 1 400 Eur laiptų turėklai). Neabejotina, kad įvertinus dušo sienelės montavimo ir laiptų turėklų montavimo kaštus, ši suma greičiausiai būtų dvigubai didesnė. Todėl jų vertinimu, neatsitiktinai atsakovė nepateikė dušo sienelės ir laiptų turėklų montavimo sąskaitų, kadangi, greičiausiai šios sąskaitos įrodytų atsakovei nepalankias aplinkybes ir nebeliktų pagrindo mažinti netesybų.
41.9. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė dušo sienelės neįrengė dėl trečiųjų asmenų gamybos proceso vėlavimo, kadangi atsakovės pateiktoje 2023 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitoje–faktūroje serija PVS Nr. 03897 apskritai nėra nurodyta jokios informacijos, dėl kokių priežasčių atsakovė nenupirko ir neįrengė dušo sienelės iki sutartyje nustatyto termino, tai yra, ar atsakovė apskritai šią dušo sienelę užsakė tik 2023 m. rugsėjo 5 d, ar vėlavo dušo sienelės gamybos procesas. Bet kuriuo atveju šios aplinkybės nėra reikšmingos, kadangi pati atsakovė yra atsakinga už tinkamų kontrahentų pasirinkimą.
41.10. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apeliantų nurodytus argumentus, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – sutarties pažeidimo, atsakovei laiku neatlikus patalpų įrengimo darbų – jie negalėjo naudotis nusipirktu turtu. Atsakovės darbuotojams (patalpų įrengimo darbų vykdytojams) turint patalpų raktus ir toliau vis tęsiant patalpų įrengimo darbus, apeliantai negalėjo naudotis nusipirktomis patalpomis. Be to, naudotis viešbučio paskirties patalpomis, nesant įrengtų laiptų turėklų, draudžia teisės aktai (statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 217.3 ir 221 punktai). Apeliantai vertino, kad vasaros laikotarpiu jiems negalint naudotis nusipirktomis patalpomis (3 mėnesius), jų nuostolių dydis siekia apie 9 000 Eur – 13 500 Eur (atsižvelgiant į analogiško turto nuomos kainą). Teismas apskritai neįvertino ir į apeliantų patirtus nuostolius neįtraukė jų nuostolių, patirtų dėl to, kad viso vasaros sezono metu apeliantai dėl atsakovės kaltės negalėjo naudotis jiems priklausančiomis patalpomis, esančiomis kurortiniame Palangos mieste.
41.11. Neteisinga ir nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantai turėjo teikti įrodymus, patvirtinančius jų nuostolius, patirtus dėl kito būsto nuomos. Apeliantai objektyviai prarado galimybę atostogauti savo nusipirktose patalpose Palangoje viso vasaros sezono laikotarpiu. Apeliantai neturėjo nuomotis kito būsto Palangoje, kad galėtų įrodyti savo patirtus nuostolius dėl negalėjimo kokybiškai poilsiauti savo pačių nusipirktose patalpose, už kurias atsakovei sumokėjo 156 000 Eur. Teismo reikalavimas pateikti tokius perteklinius įrodymus yra nepagrįstas, kadangi jų patirti nuostoliai dėl prarastos galimybės naudotis savo įsigytomis patalpomis kurortiniame Palangos mieste vasaros sezono metu yra akivaizdūs.
41.12. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, neva dėl atsakovės neatliktų darbų jie nepatyrė jokių nuostolių, kadangi apeliantai ginčo objektą naujam savininkui pardavė už 230 000 Eur, tai yra, didesnę sumą nei įsigijo iš atsakovės. Ginčo objektas buvo atsakovės atsakomybės už jos netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymą taikymas, o ne tolimesnis patalpų likimas. Apeliantai patalpas naujam savininkui pardavė be įrengtų laiptų turėklų ir dušo sienelės ir tai buvo pažymėta notarinės sutarties 7.24 punkte. Tuo atveju, jeigu patalpose būtų buvę įrengti laiptų turėklai ir dušo sienelė, neabejotina, kad parduodamų patalpų kaina būtų buvusi didesnė.
41.13. Sumažindamas šalių iš anksto aptartas netesybas, visiškai neįvertino aplinkybės, kad ne apeliantai, o būtent atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Ne apeliantai, o atsakovė nesilaikė šalių sudarytos sutarties sąlygų ir būtent dėl šios priežasties neigiamos pasekmės turi kilti atsakovei. Atsakovė, nevykdydama sutartinių įsipareigojimų, nepatyrė jokių neigiamų pasekmių: nei turėjo grąžinti 40 000 Eur avansą, nei mokėti 40 000 Eur baudos, nei galų gale mokėti 10 000 Eur baudos ieškovams. Priešingai, už laiko vilkinimą ir įsipareigojimų nevykdymą, atsakovė papildomai gavo 21 684 Eur didesnę kainą už daiktą nei buvo šalių sutarta pirminiame susitarime.
42. Atsakovė UAB „IS Valda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą ir 2024 m. spalio 29 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
42.1. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes netesybų (baudos) mažinimas yra pagrįstas teisės aktais, teismų precedentais ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teismas pagrįstai sumažino atsakovei priskaičiuotas netesybas, nes atsakovė vėlavo atlikti tik nedidelę dalį sutartyje aptartų darbų pakankamai trumpą terminą (du mėnesius). Teikdami ieškinį ir apeliacinį skundą dėl sprendimo, apeliantai, atsakovės įsitikinimu, siekia papildomai nesąžiningai pasipelnyti iš sandorio.
42.2. Sutartyje įvirtintų netesybų (baudos) dydžio neprotingumas yra akivaizdus ir sprendimu netesybų (baudos) sumažinimas buvo būtinas, nes darbai buvo atlikti iki ieškinio pateikimo dienos ir tik 1 bei 5 pozicijų darbo atlikimo terminas buvo nežymiai praleistas. Minimaliai vėluojant atlikti 1,5 pozicijų darbus, apeliantai nepatyrė jokių nuostolių.
42.3. Kaip ir teisingai pastebėjo teismas, atsakovė iki 2023 m. liepos 1 d. neįvykdė tik 7.18.1 ir 7.18.3 punktuose numatytų darbų, t. y. neįrengė metalinio laiptų turėklo bei neįrengė stiklinės dušo sienelės vonios kambaryje. Tačiau visi kiti likę darbai, numatyti sutarties 7.18 punkte, buvo atlikti iki 2023 m. liepos 1 d. Teismui buvo teikti dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad 2023 m. birželio 27 d., nepasibaigus sutartyje nurodytam Darbų atlikimo terminui, apeliantas siuntė atsakovei patalpų nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad sutartyje nustatytu terminu atsakovė buvo atlikusi sutarties 7.18.1 punkte (medinių laiptų pakopų įrengimas) ir 7.18.4 punkte (įtempiamos lubos) nurodytus darbus. Todėl akivaizdu, kad dalį atliktų darbų patvirtino ir pats apeliantas.
42.4. Apeliantai taip pat nesąžiningai neatskleidžia fakto, kad sutarties 7.18.1 punkte (įrengti metalinį laiptų turėklą) ir 7.18.3 punkte (įrengti stiklinę dušo sienelę vonios kambaryje) nurodyti darbai buvo atlikti iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 25 d. Tai patvirtina, kad nors atsakovė nežymiai ir praleido šių dviejų darbų atlikimo terminus, tačiau tiek metalinis laiptų turėklas, tiek stiklinė dušo sienelė vonios kambaryje buvo įrengti iki ieškinio pateikimo dienos. Be to, sutarties 7.18.1 punkte (įrengti metalinį laiptų turėklą) ir 7.18.3 punkte (įrengti stiklinę dušo sienelę vonios kambaryje) numatytų darbų atlikimo terminas buvo praleistas dėl nuo atsakovės nepriklausančių veiksmų, t. y. trečiųjų asmenų gamybos proceso vėlavimo. Be to, nuo 2023 m. liepos atsakovė neturėjo tiesioginės galimybės patekti į patalpas, nes apeliantas pareikalavo atiduoti patalpų raktus. Vėliau metalinis laiptų turėklas nebuvo įrenginėjamas patalpoje atsižvelgiant į dabartinės patalpų savininkės G. K. išreikštą prašymą nemontuoti metalinio laiptų turėklo tol, kol visi baldai nebus sunešti į patalpą.
42.5. Teismas konkrečių aplinkybių, dėl kurių apeliantai patyrė 10 000 Eur dydžio nuostolius, nenustatė. Nors apeliaciniame skunde nurodė, kad apeliantai patyrė 9 000 Eur – 13 500 Eur dydžio nuostolius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie faktiškai patyrė tokius nuostolius. Priešingai nei nurodo apeliantai, jie nesiekė nei naudoti, nei nuomoti patalpas, nes ginčo patalpos nepraėjus nei trims mėnesiams nuo jų įsigijimo, buvo parduotos. Apeliantai sąmoningai nepateikė apeliaciniam teismui informacijos apie tai, kad praėjus vos mėnesiui po patalpų įsigijimo, jie 2023 m. liepos 6 d. interneto svetainėje patalpino skelbimą apie parduodamas patalpas. Internetiniame skelbime nebuvo nurodyta, kad patalpose būtų neatliktų darbų, dėl kurių patalpos negalėtų būti eksploatuojamos. Priešingai, apeliantai internetiniame skelbime nurodė, kad patalpos yra su pilna apdaila ir be jokių trūkumų.
42.6. Apeliantai, neinvestuodami lėšų į patalpas, parduodami jas, uždirbo 74 000 Eur sumą, nes pardavė už 230 000 Eur kainą, o iš atsakovės pirko už 156 000 Eur kainą. Todėl akivaizdu, kad minėta suma viršija ir apeliaciniame skunde nurodytus jokiais įrodymais nepagrįstus 9 000 Eur–13 500 Eur dydžio nuostolius dėl objektyviai prarastos galimybės atostogauti.
42.7. Apeliantai siekia nuostolių atlyginimo tik dėl to, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo nukeltas ir sumažintas parduodamų patalpų plotas bei padidinta patalpų kaina. Tačiau toks apeliantų reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, nes, kaip teisingai pastebėjo teismas, darbus atsakovė įsipareigojo atlikti iki 2023 m. liepos 1 d. Sutarties 7.19 punkte šalys aptarė netesybų dydį, jeigu atsakovė darbų neatliks sutartyje nustatytu terminu. Todėl teismo vertimu, šalys netesybų dydį nusimatė dėl darbų neatlikimo, o ne dėl vėlavimo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Jei apeliantai jautė nepasitenkinimą dėl vėlavimo sudaryti pagrindinę patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, jie privalėjo išsireikalauti nuolaidą iš atsakovės dar prieš sudarant 2023 m. birželio 2 d. patalpų pirkimo–pardavimo sutartį.
42.8. Preliminariojoje sutartyje šalys buvo nustatę apeliantų teisę nutraukti preliminariąją sutartį, jeigu atsakovė pažeidžia iš preliminariosios sutarties kylančius įsipareigojimus, taip pat ir teisę susigrąžinti atsakovei sumokėtą avanso sumą bei reikalauti iš atsakovės sumokėti avanso dydžio kompensaciją už preliminariosios sutarties nutraukimą. Tačiau šia teise apeliantai nepasinaudojo, o priešingai, sudarė sutartį, todėl apeliantų reikalavimai atlyginti nuostolius dėl atsakovės veiksmų iki sutarties pasirašymo yra visiškai nepagrįsti.
42.9. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi 2023 m. birželio mėn.) buvo nustatyta, kad pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) galima naudoti tik užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Nors apeliantai cituoja statybos teisę reglamentuojančius poįstatyminius aktus, tačiau nepamini iš sutarties 7.10 punkto ir statybos įstatymo kylančio įsipareigojimo, apribojusio jų naudojimąsi patalpomis iki 2023 m. gruodžio 1 d. Konkrečiai, sutarties 7.10 punktu apeliantai įsipareigojo savo pastangomis, rizika ir lėšomis iki 2023 m. gruodžio 1 d. atlikti pastato, kuriame yra patalpos, statybos užbaigimo procedūras. Tai reiškia, kad apeliantai sudarydami sutartį suteikė atsakovei galimybę atlikti statinio, kuriame yra patalpos užbaigimo darbus iki 2023 m. gruodžio 1 d. Kitaip tariant, jiems buvo žinoma, kad net jeigu ir bus atlikti darbai sutarties 7.18 punkto nustatytu terminu, tačiau pastato, kuriame yra patalpa, statybos darbai nebus užbaigti iki 2023 m. gruodžio 1 d., apeliantai negalės eksploatuoti patalpų iki 2023 m. gruodžio 1 d., kadangi pastatytą naują statinį galima naudoti tik užbaigus jo statybą. Vadinasi, apeliantai 2023 m. vasarą negalėjo turėti jokio teisėto lūkesčio naudotis patalpomis – nei savo pačių atostogoms, nei nuomai tretiesiems asmenims.
42.10. Kadangi apeliantai, įsigydami patalpas, nesiekė jomis naudotis ir skubiai perpardavė, o dabar tik siekia nuostolių atlyginimo dėl atsakovės veiksmų iki sutarties pasirašymo, taip pat žinojo, kad net ir darbus atlikus iki 2023 m. liepos 1 d., statybos užbaigimo procedūros nebus atliktos iki 2023 m. gruodžio 1 d., darytina išvada, kad apeliantai dėl nežymiai atsakovės praleisto 1,5 pozicijos darbų (metalinio laiptų turėklo ir stiklinės dušo sienelės vonios kambaryje) atlikimo termino nepatyrė jokių nuostolių. Todėl sutartyje įtvirtintų netesybų dydis yra mažintinas, atsižvelgiant į apeliantų elgesį ir jų realiai (ne)patirtų nuostolių dydį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
44. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
45. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo ir papildomo sprendimo, kuriais iš dalies tenkintas ieškinys dėl baudos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
46. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl priteistos baudos dydžio. Ieškovai prašė už įsipareigojimų nevykdymą priteisti iš atsakovės 10 000 Eur baudą, nustatytą šalių pirkimo–pardavimo sutartyje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsižvelgęs į tai, kad: iki šalių nustatyto termino atsakovė buvo įvykdžiusi didžiąją dalį darbų; likę darbai buvo atlikti vėliau, po dviejų mėnesių, pasikeitus savininkams; ieškovai neplanavo įgyto buto nuomoti ar naudotis juo patys ir po kelių mėnesių jį pardavė už didesnę sumą negu įsigijo; ieškovai neįrodinėjo, kad patyrė papildomų išlaidų būsto nuomai; nusprendė prašomos priteisti baudos dydį sumažinti ir priteisė 2 000 Eur.
47. Apeliantai nesutinka su pirmosios teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jų reikalavimas ir nurodo, kad teismas paneigė sutarties laisvės principą; nebuvo pagrindo mažinti iš anksto sutartas netesybas; netesybų dydis sumažintas iki įrodymais nepagrįsto dydžio, nes teismas neteisingai vertino, kad realūs ieškovų nuostoliai yra tik 2 000 Eur; teismas neįvertino prarastos ieškovų galimybės naudotis patalpomis; teismas, sumažindamas netesybas, akivaizdžiai pažeidė ieškovų, kaip nuo atsakovės veiksmų nukentėjusių asmenų, teises.
48. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 41 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).
49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė didžiąją dalį įsipareigojimų pagal pirkimo pardavimo sutarties 7.18.1– 7.18.5 punktus įvykdė nustatytu terminu, todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas pažeidė sutarties laisvės principą ir nepagrįstai sprendė dėl netesybų mažinimo.
50. Apeliantai nurodo, kad netesybas sumažinus iki minimalių nuostolių, atsakovė nepatyrė jokių neigiamų pasekmių, šalys galėjo apskritai nesitarti dėl jokio baudos dydžio. Šalims susitarus dėl atsakovės pareigos iki 2023 m. liepos 1 d. atlikti sutartyje nurodytus darbus ir atsakovei šios pareigos neįvykdžius, būtų taikomos absoliučiai tos pačios pasekmės – ieškovas bet kuriuo atveju būtų galėjęs dėl atsakovės neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų prašyti teismo iš atsakovės priteisti ieškovo faktiškai patirtus nuostolius.
51. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013, 2020 m. balandžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo e3K-3-95-313/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021). Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos baudos dydį, pagrįstai siejo jį su ieškovų patirtais nuostoliais.
52. Apeliantų nuomone, šalių sutartyje sutartos baudos dydis – 10 000 Eur – nėra aiškiai per didelis. Susitartos baudos dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į sutarties kainą bei į ankstesnį šalių elgesį, kuris būtent ir lėmė konkrečios baudos nustatymo poreikį.
53. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Nagrinėjamu atveju sąlygą dėl netesybų šalys nustatė 2023 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė netesybų dydį nustatė dėl 7.18 punkte numatytų darbų neatlikimo, o ne dėl atsakovės vėlavimo sudaryti pagrindinę sutartį ir/ar pagrindinės sutarties termino pratęsimo, juo labiau, kad sutartimi sulygtos netesybos yra laikomos būsimais kreditoriaus nuostoliais, o ne nuostoliais, kuriuos jau kreditorius yra patyręs. Ieškovai dėl iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kilusios atsakovės atsakomybės galėjo kelti reikalavimus pagal preliminarioje sutartyje nustatytas sąlygas, todėl teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, pagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su netinkamu preliminarios sutarties vykdymu.
54. Apeliantai nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovai dėl atsakovės sutarties pažeidimo negalėjo naudotis nusipirktu turtu ir dėl to patyrė 9 000–13 500 Eur nuostolius (atsižvelgiant į analogikšo turto nuomos kainą). Pažymėjo, kad viso vasaros sezono metu ieškovai prarado galimybę atostogauti savo nusipirktose patalpose kurortiniame Palangos mieste.
55. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais. Byloje nustatyta, kad šalių pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2023 m. birželio 2 d. Pagal sutarties 7.18 punktą atsakovė savo įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki 2023 m. liepos 1 d., o 2023 m. liepos 6 d. ieškovai jau pateikė skelbimą dėl ginčo turto pardavimo, 2023 m. rugpjūčio 12 d. sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamąjį turtą pardavė naujiems savininkams. Šių aplinkybių pagrindu spręstina, jog ieškovai neplanavo būsto nuomoti ar juo naudotis patys, todėl nurodyti argumentai dėl jų patirtų nuostolių atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
56. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai įgytą butą pardavė už 230 000 Eur, t. y. žymiai didesnę sumą negu įgijo. Apeliantai nurodo, kad ši aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl baudos dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką ši aplinkybė nepašalina atsakovės pareigos mokėti pirkimo–pardavimo sutartimi sutartų netesybų, tačiau vis tik yra reikšminga sprendžiant dėl priteistinų netesybų dydžio, nes netesybų paskirtis – užtikrinti kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti jo pasipelnymo šaltinis bei pagrindas nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Taigi nekilnojamojo turto pardavimas didesne kaina, negu turtas buvo įgytas iš atsakovės, ieškovams yra akivaizdžiai naudingas; sutartos su atsakove ir gautos iš kitų pirkėjų nekilnojamojo turto kainos skirtumas gerokai viršija apeliantų bylos nagrinėjimo metu nurodytų patirtų nuostolių sumą, todėl visos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos netesybų sumos priteisimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir suteiktų galimybę ieškovams praturtėti atsakovės sąskaita, tačiau, minėta, pelningesnio sandorio sudarymas neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymu padarytų ieškovams nuostolių atlyginimo ir nepaneigia ieškovų teisės gauti nuostolių, kuriuos patyrė dėl atsakovės teisinės pareigos nevykdymo, atlyginimą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013).
57. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad teismas neteisingai vertino, jog atsakovų nuostoliai yra tik 2 000 Eur. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai. Atsakovė byloje pateikė 2023 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija PVS Nr. 03897, 2023 m. birželio 20 d. PVM sąskaitas–faktūras Nr. M2023/42 ir M2023/41, pagal kurias jos nustatytu terminu neatliktų darbų vertė siekė 3 150 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas nurodė, kad stiklinės dušo sienelės montavimo kaina siekė 60 Eur. Iš viso pagal pateiktus įrodymus medžiagų ir darbų kaina sudarė 3 210 Eur.
58. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš minėtų PVM sąskaitų–faktūrų nėra galimybės nustatyti, ar šie daiktai buvo skirti konkrečiai ieškovų būsto įrengimui, taip pat nesant duomenų dėl laiptų turėklų montavimo kainos, sprendė, kad 2 000 Eur nuostolių atlyginimas ieškovams nepažeistų jų interesų ir būtų proporcingas jų patirtiems nuostoliams. Teisėjų kolegija su tokiu įrodymų vertinimu ir teismo išvada nesutinka. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi nuspręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Atsakovės pateiktų sąskaitų–faktūrų datos yra to paties laikotarpio, kada buvo atliekami paskutiniai patalpų įrengimo darbai, jose nurodytas ieškovų nekilnojamojo turto adresas, todėl nėra pagrindo netikėti, kad laiptų turėklai ir dušo sienelė buvo skirti ne ieškovų būsto įrengimui. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad šie daiktai dar turėjo būti sumontuoti, bet atsakovė montavimo darbų kainos įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo vertinti, kad realiai ieškovai patyrė tik 3 210 Eur nuostolius. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio, t. y. teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, todėl teisėjų kolegija, nustačiusi, kad įvertinus montavimo darbų kainą, ieškovai objektyviai patyrė didesnius negu 3 210 Eur nuostolius, taip pat atsižvelgdama į tai, kad būtent atsakovei, kaip verslininkei taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tačiau ji, prisiėmusi atitinkamus sutartinius įsipareigojimus, darbus atliko vėluodama du mėnesius ir neįrodė, kad vėlavimą lėmė nuo atsakovės valios nepriklausančios priežastys, sprendžia, jog siekiant nepaneigti sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, šalių interesų pusiausvyros ir principinių teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnis), ieškovams priteista 2 000 Eur bauda padidintina iki 5 000 Eur.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
59. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą 2 000 Eur netesybų dydį padidina iki 5 000 Eur. Esant šioms aplinkybėms, ieškovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nurodant kad ieškovams iš atsakovės priteisiama 5 000 Eur bauda (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
60. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
61. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
62. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai patyrė 1 798 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovė – 2 772,09 Eur.
63. Apeliacinėje instancijoje ieškinį tenkinus 50 procentų, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ieškovams iš atsakovės turėtų būti priteista 899 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovų proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 1 386 Eur.
64. Pirmosios instancijos teisme atsakovė prašė teismo įpareigoti ieškovus grąžinti 11 193 Eur sumą, išieškotą antstolio Svajūno Degimo, vykdant 2023 m. lapkričio 23 d. priimtą sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš atsakovės ieškovų naudai yra išieškota 11 193 Eur skola (10 000 Eur bauda, 1 193 Eur bylinėjimosi išlaidos), todėl priteisus 2 000 Eur baudą ir 360 Eur bylinėjimosi išlaidas, sprendė, jog atsakovei turėtų būti grąžinta 8 000 Eur baudos ir 833 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis. Atsižvelgiant į tai, sprendimo už akių dalies įvykdymo atgręžimo pagrindu įpareigojo ieškovus grąžinti atsakovei 8 833 Eur sumą.
65. Apeliacinėje instancijoje pakeitus teismo sprendimą ir ieškovams priteisus 5 000 Eur baudą bei 899 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir ieškovai įpareigotini grąžinti atsakovei UAB „IS Valda“ 5 294 Eur sumą (11 193–5 000–899=5 294 Eur).
66. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 29 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė įskaityti Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimu iš atsakovės UAB „IS Valda“ ieškovų V. V. ir D. V. naudai priteistą 2 000 Eur baudą į išieškotą ieškovams V. V. ir D. V. sumą, pagal 2023 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą, ir laikyti sprendimo dalį dėl 2 000 Eur baudos priteisimo įvykdyta.
67. Apeliacinėje instancijoje pakeitus Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą ir ieškovams priteistą baudą padidinus iki 5 000 Eur, pakeičiamas ir papildomas sprendimas, nurodant įskaityti ieškovų V. V. ir D. V. naudai priteistą 5 000 Eur baudą į išieškotą ieškovams V. V. ir D. V. sumą, pagal 2023 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą, ir laikyti sprendimo dalį dėl 5 000 Eur baudos priteisimo įvykdyta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
68. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai už apeliacinį skundą sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį ir 847 Eur už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 1 072 Eur.
69. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 847 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
70. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
71. Apeliacinis skundas patenkintas 37,5 procentais (3 000x100/8 000=37,5 procentai), todėl ieškovui V. V. proporcingai patenkintai apeliacinio skundo reikalavimų daliai, priteistina 402 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovei priteistina iš ieškovų proporcingai atmestai apeliacinio skundo reikalavimų daliai 529,38 Eur. Atlikus vienarūšių mokėjimų įskaitymą, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei priteistina po 63,69 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „IS Valda“, juridinio asmens kodas 302445532, ieškovų V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai:
5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) baudą;
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „IS Valda“, juridinio asmens kodas 302445532, iš ieškovų V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 386 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Įpareigoti ieškovus V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovei UAB „IS Valda“, juridinio asmens kodas 302445532, 5 294 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt keturių eurų) sumą“.
Netenkinti atsakovės UAB „IS Valda“, juridinio asmens kodas 302445532, prašymo skirti ieškovams V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudą.“
Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. papildomą sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Įskaityti Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. pakeistu sprendimu iš atsakovės UAB „IS Valda“, juridinio asmens kodas 302445532, ieškovų V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistą 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) baudą į išieškotą ieškovams V. V. ir D. V. sumą, pagal 2023 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą, ir laikyti sprendimo dalį dėl 5 000,00 Eur baudos priteisimo įvykdyta“.
Priteisti iš ieškovų V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „IS Valda“, juridinio asmens kodas 302445532, po 63,69 Eur (šešiasdešimt tris eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Laima Kriaučiūnaitė
Edita Šliumpienė
Rasa Urbanavičiūtė