Civilinė byla Nr. e2A-1812-864/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03323-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.;

2.6.18.2.; 2.8.2.1.; 2.8.2.2.

(S)

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Būsto vizija“ ir atsakovo P. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Būsto vizija“ ieškinį atsakovui P. P. dėl neapmokėtų darbų kainos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. K.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Būsto vizija“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. P. (toliau ir atsakovas), kuriame prašė iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 10 856,99 Eur neapmokėtų darbų kainą, 977,13 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Paaiškino, kad tarp ieškovės (rangovės) ir atsakovo (užsakovo) 2021 m. vasario 25 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 2021-02/15 (toliau – Sutartis). Sutarties 1 papunktyje buvo numatyta, kad ieškovė atliks atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) vidaus įrengimo darbus, nurodytus Sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“. Sutarties 4.1 papunktyje numatyta, kad konkreti atliekamų darbų kaina (atskirų darbų įkainiai) nurodyta priede Nr. 1, darbų kiekiai yra orientaciniai, kurie gali keistis (didėti arba mažėti), atsižvelgus į faktiškai atliktų darbų kiekius. Sutarties darbų kaina gali keistis tik pasikeitus Priede Nr. 1 nurodytiems darbų kiekiams, darbų įkainiai negali būti keičiami. Ieškovė nurodė atlikusi visus Sutartyje numatytus, taip pat kitus atsakovo papildomai užsakytus darbus. 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovui buvo pateiktas atliktų darbų aktas su visais objekte atliktais darbais. Atsakovas 2021 m. gruodžio 7 d. nurodė, kad atsisako pasirašyti atliktų darbų aktą, nes nepateiktas atskiras papildomų darbų aktas ir neaiški nurodyta kaina, neįvardinti konkretūs darbai. Ieškovė 2021 m. gruodžio 9 d. pateikė atsakovui baigiamąjį darbų priėmimo aktą ir darbų priėmimo bei papildomų darbų aktus. Savo ruožtu atsakovas 2021 m. gruodžio 16 d. informavo ieškovę, kad su atnaujintais pateiktais aktais nesutinka ir atsisako pasirašyti. Ieškovės teigimu, atsakovui nepasirašius pateiktų atliktų darbų aktų ir vengiant priimti atliktų darbų rezultatą, ieškovė 2022 m. sausio 7 d. raštu pranešė atsakovui apie vienašalį atliktų darbų perdavimą–priėmimą. Atsakovas 2022 m. sausio 19 d. pateikė atsakymą, kad su atliktų darbų perdavimu nesutinka bei nurodė, kad nesutinka su padidėjusia darbų kaina ir papildomais darbais. Pažymėjo, kad Sutarties 4.7 papunktis numatė, kad atsakovas už atliktus ir priimtus darbus privalo atsiskaityti per 15 darbo dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos. Ieškovės atlikti darbai perduoti atsakovui 2022 m. sausio 7 d. pagal vienašališkai pasirašytus atliktų darbų perdavimo aktus. Atsakovas už atliktus darbus turėjo ieškovei sumokėti 39 231,99 Eur. Atsakovas 2021 m. vasario 25 d. apmokėjo 2 000 Eur, 2021 m. balandžio 12 d. apmokėjo 2 275 Eur, o 2021 m. gruodžio 3 d. apmokėjo 24 100 Eur, todėl liko skolingas 10 856,99 Eur. Ieškovė akcentavo, jog rangovė nesiūlė užsakovui atlikti papildomų darbų ir neatliko darbų savo iniciatyva, nes pats užsakovas kreipėsi į rangovę dėl darbų atlikimo. Buvo atlikti tokie papildomi darbai: šviestuvų montavimo ir kiti papildomi elektros darbai; papildomi santechnikos darbai; papildomi apdailos darbai. Papildomi darbai nebuvo tokie, be kurių atlikimo neįmanoma atlikti Sutarties priede Nr. 1 numatytų darbų. Teigė, kad užsakovas faktiškai priėmė papildomų darbų rezultatą ir pastabų nei dėl darbų vykdymo, nei dėl kokybės neturėjo.  

3.       Atsakovas P. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, taip pat suformulavo reikalavimą teismui ex officio (lot. savo inciatyva) patikrinti Sutarties sąlygas dėl kainos nustatyto būdo ir ieškovės teisės Sutartį vienašališkai ir nesuderinus su atsakovu keisti nesąžiningumo aspektu bei pripažinti Sutarties sąlygas nesąžiningomis; taip pat pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų perdavimo aktus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad įsigijo butą, kuris buvo įrengtas dalinės apdailos lygiu. Atsakovui žinoma, kad kitus gretimai esančius iš esmės tapačius kotedžus pilnos apdailos lygiu įrengė ieškovė, atsakovui buvo žinomos ieškovės atliktų darbų kainos, todėl jis kreipėsi į ieškovę dėl buto įrengimo pilnos apdailos lygiu. Ieškovė pateikė darbų sąmatą, o kiek vėliau ir Sutartį. Ieškovė paaiškino atsakovui, kad kainos gali keistis nežymiai, tačiau apie bet kokius pasikeitimus ieškovė informuos iš anksto. Šalys susitarė dėl darbų apimties, sutarta ir darbų kaina – 28 379,32 Eur. Ieškovei pradėjus vykdyti darbus, atsakovas prašė atidžiai sekti sąmatą bei neviršyti sutartos darbų sumos. Atsakovas akcentavo, kad darbų kaina turi esminę reikšmę, todėl išreiškė lūkestį, kad kaina ženkliai nedidėtų, o apie bet kokius pasikeitimus atsakovas būtų nedelsiant ir prieš darbų atlikimą informuojamas. Nurodė, kad ieškovei neinformuojant atsakovo apie darbų eigą, atsakovas dar 2021 m. rugpjūčio mėn. pradėjo prašyti pateikti dokumentus, pagrindžiančius sunaudotų medžiagų kiekius, preliminarias sąmatas bei kita. Ieškovė duomenų atsakovui neteikė. Atsakovas 2021 m. spalio 6 d. ir 2021 m. spalio 12 d. raštu kreipėsi į ieškovę su paklausimu, ar darbų kaina neviršija Sutartyje numatytos. Ieškovė ignoravo atsakovo prašymus. Teigė, kad ieškovė žodžiu informavo atsakovą, kad Sutartimi sulygta kaina nesikeis, o jeigu keisis, tai nežymiai. Nurodė, kad tik atlikus darbus, ieškovė pateikė atsakovui 2021 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą, t. y. praėjus beveik 2 mėnesiams po atsakovo teiktų prašymų. Sutartyje nurodyta kaina (28 379,32 Eur) padidėjo daugiau nei 38 proc., tačiau atsakovas tikėjosi, kad šalių sulygta kaina ženkliai nepadidės, todėl aktą atsisakė pasirašyti. Atsakovo teigimu, Sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, o ieškovė, kaip savo srities profesionalė, galėjo ir turėjo numatyti darbų apimtis. Skirtumai tarp sąmatoje nurodytų kiekių ir faktiškai atliktų kiekių atskirais atvejais skiriasi net iki 73 m2, todėl tokios paklaidos negali būti objektyviai pateisinamos. Pasirašydamas Sutartį atsakovas suprato, kad Sutarties priede Nr. 1 yra nurodyta konkreti (fiksuota) Sutarties kaina, kuri bus keičiama Sutarties 4.2 papunktyje nustatyta tvarka, jeigu keisis faktiniai darbų kiekiai, nurodyti sąmatoje, arba jeigu atsiras sąmatoje nenurodyti darbai. Tam, kad ieškovė turėtų teisę į Sutarties kainą viršijančią sumą už papildomus darbų kiekius ar papildomus darbus, ieškovė pirmiausiai turėjo informuoti atsakovą apie tokių papildomų darbų atsiradimą nurodydama papildomų darbų kainą, dėl kurios atsakovas būtų galėjęs išreikšti savo sutikimą. Teigė, kad aplinkybė, kad atsakovas prašė ieškovės atlikti tam tikrus darbus, nereikšminga, kadangi, net ir esant atsakovo užsakymui dėl papildomų darbų, ieškovė turėjo darbus vykdyti tik prieš tai suderinus tokių darbų atlikimo kainą su atsakovu. Anot atsakovo, bet kurios Sutarties sąlygos, leidžiančios ieškovei padidinti Sutarties kainą iš anksto kainos padidėjimo nesuderinus su atsakovu, laikytinos nesąžiningomis. Sutarties sąlygos nesąžiningos ir tuo aspektu, kad ieškovė, nors ir galėdama pateikti išsamią informaciją ir bendrą Sutarties kainą, to nepadarė.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, G. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją. Paaiškino, jog butą, kuriame atlikti ginčo darbai, įsigijo lygiomis dalimis su atsakovu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu netenkino atsakovo reikalavimo pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų perdavimo aktus, pripažino, jog tarp šalių 2021 m. vasario 25 d. sudarytos (vartojimo) Rangos sutarties Nr. 2021-02/15 1 punkto bei 4.1–4.3 papunkčių sąlygos neatitinka skaidrumo (sąžiningumo) reikalavimo. Teismas nusprendė informuoti, įsiteisėjus teismo sprendimui, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, apie priimtą teismo sprendimą dėl sutarčių sąlygų nesąžiningumo. Ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 4 939,36 Eur skolos, 444,54 Eur delspinigių bei 5 procentus metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas, kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pripažino, jog Sutartis atitinka vartojimo rangos sutarties sampratą. Teismas nustatė, kad Sutarties tekstas rengtas ieškovės, tačiau ji 2021 m. vasario 3 d. persiuntė Sutarties tekstą atsakovui susipažinti, todėl, teismo nuomone, atsakovas galėjo atlikti bet kokius pakeitimus Sutarties tekste. Teismas, įvertinęs šalių bendravimą patvirtinančius įrodymus, pripažino, kad atsakovui buvo sudarytos sąlygos derėtis dėl bet kokios Sutarties nuostatos. Teismas akcentavo, kad Sutartis sudaryta 2021 m. vasario 25 d., todėl, anot teismo, daugiau kaip 20 dienų terminas Sutarties projekto korektūroms buvo pakankamas net tam, kad vartotojas galėtų pasinaudoti specialistų (teisininkų, statybos srities specialistų) konsultacijoms, todėl vartotojas šiuo atveju neturi teisinio pagrindo apeliuoti į tai, jog kuri nors Sutarties sąlyga nebuvo individualiai aptarta.

7.       Teismas, išanalizavęs Sutarties 1 punkto tekstą, vertino, kad bet kuriam vidutiniam vartotojui pagal šią nuostatą aišku, jog atliktinų darbų preliminarus sąrašas detalizuotas Sutarties priede ir egzistuoja aplinkybė, jog detalus (baigtinis) atliktinų darbų sąrašas nežinomas ir neįtvirtinamas, kadangi tikslinamas pagal faktiškai atliktus darbus. Bet kuris vidutinis vartotojas, teismo įsitikinimu, gali suprasti, jog darbų kiekiai preliminarūs (nėra baigtinio darbų sąrašo) ir gali keistis. Teismas, įvertinęs Sutarties 4.1 papunktyje įtvirtintą sąlygą, pripažino, kad jos skaidrumas abejonių nekelia, o aiškiai numato, kad darbų kiekiai gali tiek didėti, tiek mažėti, kas rodo, jog sąlyga neįtvirtina vartotojui nepalankaus vienpusiškumo tik į didesnę darbų apimties pusę. Įvertinęs Sutarties 4.2 papunkčio nuostatą, teismas nurodė, jog aptariama nuostata kiek stokoja konkretumo tuo aspektu, jog plačiau nepasisako apie atvejį, kuomet papildomi (nenumatyti) darbai atliekami neinformavus užsakovo (vartotojo) ar negavus pastarojo sutikimo, tačiau, anot teismo, aptariamoje nuostatoje rangovas turi aiškią pareigą informuoti apie papildomus darbus, todėl bet koks vidutinis vartotojas, skaitydamas aptartą nuostatą, gali suvokti tai, jog papildomų darbų atveju bus informuojamas Sutartyje nustatyta komunikavimo tarp šalių tvarka, todėl spręsti apie nuostatos neaiškumą teisinio pagrindo nėra. Iš esmės analogišką išvadą teismas padarė ir dėl Sutarties 4.3 papunkčio.

8.       Sprendime, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-421/2023 išaiškinimais, teismas pripažino, kad nagrinėjamos bylos kontekste teisinė situacija iš esmės analogiška – Sutartyje nors ir nurodyta, kad darbų kiekiai preliminarūs, tačiau nedetalizuota kokia nors konkreti tvarka, kaip vartotojas turi būti informuojamas apie tai, jog faktiškai atliktinų darbų ar medžiagų kiekį būtina didinti (ar būtina užsakyti papildomų paslaugų), kas neabejotinai daro įtaką vartotojo galimybei pagal suprantamus kriterijus numatyti ekonomines pasekmes, kurios atsiras dėl faktinio darbų, medžiagų kiekio padidėjimo. Teismo nuomone, akivaizdu, jog Sutarties nuostatos, kurios sudaro vienašališką galimybę keisti (ypač į vartotojui nenaudingą pusę) darbų, medžiagų kiekius, prieš tai niekaip neinformavus vartotojo ir aptartą aplinkybę išviešinti tik faktiškai atlikus darbus ir pateikus galutinį atliktų darbų aktą apmokėjimui, vartotoją iš esmės palieka be pasirinkimo teisės apsispręsti dėl sutartinių santykių tęstinumo didėjant darbų, medžiagų kiekiams. Tokia situacija faktiškai atsitiko ir ginčo atveju, kadangi apie padidėjusius darbų (medžiagų) kiekius (ar papildomus darbus) atsakovas galėjo suprasti tik palyginęs Sutartyje nurodytus preliminarius darbų kiekius su vienašališkai pasirašytame baigiamajame darbų akte išviešintais duomenimis.

9.       Teismas, atlikęs procedūrinę (skaidrumo) Sutarties 1 punkto bei 4.1–4.3 punktų kontrolę, konstatavo procedūrinės kontrolės neatitiktį vartojimo sutarčių teisiniam reguliavimui. Teismas nurodė, kad nors atsakovas turėjo realią galimybę derėtis dėl Sutarties sąlygų, tačiau Sutarties 1 punkto, 4.1–4.3 papunkčio sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, nes nenustatyta konkreti tvarka, kaip vartotojas turi būti informuojamas apie tai, jog faktiškai atliktinų darbų ar medžiagų kiekį būtina didinti.

10.       Spręsdamas dėl reikalavimo pripažinti darbų priėmimo-perdavimo aktus negaliojančiais, teismas pripažino, kad šių aktų negaliojimo bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų kontekste nenustatyta. Teismas pastebėjo, jog atsakovas prašo pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus darbų priėmimo–perdavimo aktus visoje apimtyje, nors faktinės aplinkybės rodo, jog atsakovas sumokėjo 28 375 Eur sumą už atliktus rangos darbus, taip pat pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturi. Atmesdamas šį reikalavimą teismas konstatavo, kad dėl to, jog nagrinėjamos bylos kontekste pozityvioji teisė numato įvairių atsakovo, kaip užsakovo ir vartotojo, galimai pažeistų teisių gynybos būdų, yra pagrindas spręsti, jog tokių kraštutinių teisinių instrumentų, kaip sandorių negaliojimas, taikymas byloje neracionalus.

11.       Teismas, spręsdamas dėl ginčo atveju aktualios Sutarties kainos rūšies, pripažino, kad šiuo aspektu Sutartis labiau atitinka fiksuotos įkainio (konkretus darbas turi būti atliktas už nustatytą kainą) sutarties kriterijus. Sutartyje nedviprasmiškai vartojami tokie terminai, kaip „kaina preliminari“, „darbų kiekiai orientaciniai“, „darbų kiekiai tikslinami pagal faktiškai atliktus darbų kiekius“, „darbų įkainiai negali būti keičiami“ rodo, kad Sutartinę kainą apibrėžia fiksuoto įkainio metodas, t. y. kuomet šalys susitaria dėl darbo (medžiagos) vieneto kainos, tačiau tikslūs darbų kiekiai nei vienai iš šalių nežinomi ir gali keistis dėl įvairių aplinkybių. Vien tai, kad Sutartyje buvo nurodyta preliminari fiksuota kaina, negali paneigti dominuojančio (vyraujančio) fiksuoto įkainio metodo pasirinkimą. Teismas pastebėjo, jog iš baigiamajame darbų priėmimo akte esančios apdailos medžiagų pasiūlymo lentelės duomenų matyti, kad baigiamajame akte nurodyta bendra medžiagų kaina – 11 608,34 Eur, tuo tarpu lyginant su Sutarties priede esančia apdailos medžiagų lentele, bendra kaina nuo Sutartyje nurodytos 10 449,39 Eur padidėjo iki 11 608,34 Eur.

12.       Detaliai išanalizavęs atliktus darbus ir panaudotas medžiagas (jų kiekius bei kainas), teismas nurodė, kad Sutarties 4.1 punkto kontekste, Sutarties priede tiek plytelės, tiek parketlentės buvo numatytos, tik keitėsi kiekiai (pastarieji didėjo), tuo tarpu jokios kitos Sutarties nuostatos atsakovo informavimo nenumatė. Teismas, remdamasis Sutarties nuostatomis, pripažino, kad tam tikra kainos dalis buvo fiksuota, o kita kainos dalis – nefiksuota, tačiau nurodyta, kad fiksuojamas darbo įkainis, kuris koreliuoja su atliktu darbų kiekiu. Pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste matyti, jog Sutarties priede Nr. 1 apdailos medžiagų pasiūlymo lentelėje numatyti darbų ir medžiagų įkainiai nesikeitė (tikslumo dėlei, kiek didėjo parketlenčių kaina – nuo 35 Eur iki 35,24 Eur, t. y. 0,24 Eur). Teismo nuomone, toks kainos padidėjimas laikytinas neesminiu net ir vartotojui, be to, savo paties pateiktoje apskaičiavimų lentelėje atsakovas aptarto 0,24 Eur/m2 kainos padidinimo ir neginčijo, pasikeitė tik faktiškai atliktų darbų kiekis. Įvertinęs šalių elektroninius susirašinėjimus, teismas sprendė, jog iš tiesų ieškovė atsakovo neinformavo apie poreikį įsigyti papildomai 13,12 m2 parketlenčių bei 3,70 m2 plytelių. Jokie susirašinėjimai tarp šalių, taip pat liudytojų parodymai nepatvirtina, jog ieškovė atsakovą būtų informavusi apie Sutarties priede Nr. 1 apdailos medžiagų pasiūlymo lentelėje nurodytų parketlenčių ir plytelių kiekio didėjimą.

13.       Teismas sprendė, jog aptariamoje situacijoje yra ieškovės kaltė, kadangi pastaroji vadovavosi neskaidria Sutarties 4.1 sąlyga ir vartotoją apie medžiagų kiekių padidėjimą informavo tik pateikusi vienašališkai pasirašytą baigiamąjį darbų priėmimo aktą. Tačiau kartu teismas nurodė, kad negali ignoruoti ir tos aplinkybės, jog aptariamos medžiagos buvo sutartos iš anksto, tik Sutarties vykdymo eigoje kiek padidėjo aptartų medžiagų kiekiai. Teismas nenustatė, dėl ko buvo būtina padidinti plytelių ir parketlenčių kiekį, todėl vartojimo rangos atveju esant galimybei ginti vartotojo teises įvairiais būdais, sprendė jog racionalu pasinaudoti kainos sumažinimo instrumentu ir laikė, kad reikalavimas apmokėti už papildomus 13,12 m2 parketlenčių (462,35 Eur be PVM arba 559,44 Eur su PVM) ir 3,70 m2 (55,50 Eur be PVM arba 67,16 Eur su PVM) plytelių gali būti mažinamas 50 proc., t. y. 517,85 Eur be PVM arba 626,60 Eur su PVM (462,35 Eur be PVM arba 559,44 Eur su PVM + 55,50 Eur be PVM arba 67,16 Eur su PVM) mažintina iki 258,93 Eur be PVM arba 313,30 Eur su PVM sumos.

14.       Toliau tęsdamas papildomai atliktų darbų kainų analizę, teismas nurodė, kad negali ignoruoti, jog atsakovas ieškovei teikė apšvietimo projektą, tarėsi dėl apšvietimo, jungiklių, virtuvės kabelio, LED kabelių laiptuose pakėlimo, interneto kabelio atvedimo, spintelės taškų, rozečių perstūmimo darbų, taip pat tarėsi dėl kanalizacijų perkėlimo, kitų darbų, rozečių patraukimo, derėjosi dėl palangių spalvos, dėl įvairių papildomų darbų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, palaikė ieškovės poziciją, jog visi papildomi darbai, kurie numatyti papildomų darbų atlikimo akte Nr. 1, buvo atliekami dėl to, jog tokių papildomų darbų pageidavo būtent atsakovas. Tačiau ieškovei neteikiant informacijos apie darbų kiekius ir kainą, nors to prašė atsakovas, teismas sprendė, jog šioje situacijoje yra ir ieškovės kaltės. Galiausiai pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog sudėtinga tiksliai apskaičiuoti, kiek ir kokių darbų atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis ieškovės pateiktoje sąmatoje bei atsižvelgdamas į atsakovo, kaip vartotojo, statusą, sprendė, jog racionalu pasinaudoti kainos sumažinimo instrumentu. Teismas laikė, jog iš viso 4 376,76 Eur sumą be PVM arba (5 295,88 Eur suma su PVM) aptariamu atveju racionalu sumažinti 50 proc., t. y. iki 2 188,38 Eur be PVM (arba 2 647,94 Eur su PVM).

15.       Sprendime nurodoma, kad atsakovas nesutiko su laiptų vertikalių pakopų apdaila (16 vnt.; 480 Eur), laiptų nugarinės dalies apdaila (1 vnt.; 250 Eur) ir plytelių supjovimo 45 laipsnių kampu (6,7 m2 (tiesinių (arba bėginių) metrų); 201 Eur) darbų kiekių padidėjimu. Teismas sprendė, jog šio kazuso atveju pasielgtina analogiškai, kaip ir papildomų darbų atveju, t. y. pasinaudotina kainos sumažinimo instrumentu. Teismas sutiko su ieškove, jog analizuojami darbai nebuvo siurpriziniai atsakovui, kadangi atsakovui buvo žinomas šių darbų poreikis, tačiau nebuvo žinomas darbų kiekis (atsakovui pasirinkus ne plastikines, o medines palanges, keitėsi ir palangių kaina). Protingam vartotojui galėjo būti nuspėjamas medinių palangių kiekis. Likusių darbų kiekis atsakovui buvo nežinomas, tačiau tokių darbų poreikis buvo aiškus. Teismas taip pat sutiko ir su atsakovu, jog iki baigiamojo darbų priėmimo akto pateikimo atsakovas nebuvo supažindintas su aptariamu darbų kiekiu, nors ieškovė tokią pareigą turėjo. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas laikė, jog iš viso 1 267 Eur sumą be PVM arba (1 533,07 Eur sumą su PVM) aptariamu atveju racionalu sumažinti 50 proc., t. y. iki 633,50 Eur be PVM (arba 766,54 Eur su PVM).

16.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas nesutinka ir su pradinėje Sutarties sąmatoje pasikeitusiais darbų kiekiais. Teismas nustatė, kad įvertinus pradiniame ir baigiamajame darbų aktuose nurodytų darbų (elektros instaliacijos, lubų montavimo, formavimo, glaistymo/dažymo, kaktų, nišų glaistymo, sienų gruntavimo, glaistymo, dažymo, glaistymo kampukų statymo, elektros instaliacijos II etapo, parketo montavimo, grindų uždengimo dažymo popieriumi, darbų akto hidroizoliacijos įrengimo, plytelių klijavimo) kainą, matyti, kad matomas iš viso 3 619,59 Eur be PVM (arba 4 379,70 Eur su PVM) kainos padidėjimas. Teismas sprendė, jog aptariamo kazuso atveju pasielgtina analogiškai, kaip ir papildomų darbų ir darbų, kurie buvo numatyti Sutarties priede Nr. 1, tačiau be nurodytų tikslių kiekių, atveju, t. y. pasinaudotina kainos sumažinimo instrumentu. Teismas įvertino, kad atsakovas darbų kokybės neginčija, darbus faktiškai priėmęs ir naudojasi, o buto apdailos darbų atlikimo procese buvo pakankamai aktyvus ir su ieškove susirašinėjo, bendravo telefonu ir gyvai, todėl, labai tikėtina, jog apie tam tikrus darbų kiekio padidėjimus galėjo numanyti. Teismas laikė, kad aptartą sumą racionalu sumažinti iki 50 proc., t. y. iki 1 809,80 Eur be PVM (arba 2 189,85 Eur su PVM). 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17.       Ieškovė (apeliantė) MB „Būsto vizija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį: 1) kuria pripažinta, jog tarp ieškovės ir atsakovo 2021 m. vasario 25 d. sudarytos (vartojimo) Rangos sutarties Nr. 2021-02/15 1 punkto bei 4.1–4.3 papunkčių sąlygos neatitinka skaidrumo (sąžiningumo) reikalavimo; 2) kuria nuspręsta informuoti, įsiteisėjus teismo sprendimui, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, apie priimtą teismo sprendimą. Apeliantė taip pat prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš dalies tenkinti ieškinį bei ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

17.1.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad sąžiningumo kontrolė galima tik dėl tokių sąlygų, kurios nebuvo individualiai aptartos, nors sprendime pripažino, kad sąlygos buvo individualiai aptartos. Be to, Sutarties 1 punktas, 4.1–4.3 papunkčiai yra sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos (su kainos atitikimu susijusios sąlygos), todėl neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai.

17.2.                      Sutarties 1 punkte, 4.1–4.3 papunkčiuose nustatytos sąlygos atitinka skaidrumo reikalavimą. Pažymi, kad Sutartyje susitarta taikyti fiksuoto įkainio sutarties kainą, kuomet yra susitariama dėl konkrečių darbų vienetinių įkainių, o ne bendros fiksuotos sutarties kainos, be to, ir teismas pripažino, kad Sutarties sąlygos buvo aptartos individualiai ir bet kuris vidutinis vartotojas gali suprasti, jog darbų kiekiai preliminarūs (nėra baigtinio darbų sąrašo) ir gali keistis. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad atliktų darbų kiekio (ne įkainio) pasikeitimo atveju taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 4, 5 dalys, 6.673 straipsnis. Anot apeliantės, minėtas reguliavimas yra skirtas fiksuoto įkainio sutarties vertinimui, tai yra kai rangos sutarties šalys susitaria dėl bendros fiksuotos kainos. Kainos apskaičiavimas pagal faktiškai atliktą darbų kiekį, taikant fiksuotą vienetinį įkainį negali būti laikomas sutarties kainos pakeitimu, nes kaina tokiu atveju yra apskaičiuojama pagal iš anksto šalių aptartą formulę (kainos apskaičiavimo metodiką). Apeliantės manymu, šiuo atveju reikalavimas iš anksto pateikti informaciją apie darbų kiekio pasikeitimą paneigtų fiksuoto įkainio sutarties kainodaros pasirinkimo galimybę bei dažnu atveju galėtų būti neįmanoma iki darbų atlikimo nustatyti tikslų darbų kiekį.

17.3.                      Teismas neteisingai nurodė, kad parketlenčių kaina padidėjo 462,35 Eur, nes ši kaina pasikeitė 481,55 Eur suma (582,68 Eur su PVM). Apeliantė nesutinka su teismo motyvais dėl darbų kainos sumažinimo, nes šalys, sudarydamos Sutartį, susitarė ne dėl fiksuotos galutinės kainos, o dėl fiksuoto įkainio kainodaros (ir atitinkamos kainos apskaičiavimo tvarkos, kai kaina apskaičiuojama faktiškai atliktą darbų kiekį padauginus iš Sutartyje numatyto vienetinio įkainio). Teigia, jog Sutartyje numatyta, kad sąmatoje nurodyti darbų kiekiai yra orientaciniai. Sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma jokie užsakovo dizaino sprendiniai, dar nebuvo pasirinktos medžiagos, įskaitant ir pageidaujami plytelių ir parketlenčių klojimo sprendiniai, nebuvo pateiktas dizaino projektas su konkrečiomis dangomis ir jų vietomis. Visi šie klausimai buvo pateikti gerokai vėliau (daugiausia žodžiu), jau Sutarties vykdymo metu. Nurodo, kad nors byloje nėra rašytinio susirašinėjimo dėl parketlenčių ir plytelių kiekio, tačiau konkrečias medžiagas rinkosi atsakovas iš kitų medžiagų tiekėjų ir prašė jas nupirkti ieškovę. Byloje nėra ginčo, kad plytelės ir parketlentės suklotos taip, kaip pageidavo atsakovas. Anot apeliantės, atsakovas, kaip protingas vartotojas, nurodydamas, kur konkrečiai reikia kloti plyteles ir parketlentes, galėjo nesunkiai apskaičiuoti ir konkretų klojamų plytelių ir parketlenčių kiekį. Teigia, kad teismas, nuspręsdamas mažinti kainą 50 proc. vadovavosi kainos mažinimo institutu, numatytu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau, pasak apeliantės, institutas gali būti taikomas tik dėl netinkamo ar nekokybiško daikto (pagal analogiją – netinkamai ir nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų). Byloje nenustatyta, kad plytelių klojimo ar parketlenčių klojimo darbai būtų buvę atlikti netinkamai. Teigia, kad teismas nemotyvavo tokio kainos sumažinimo, be to, parketlentės ir plytelės yra ieškovės nupirktos medžiagos iš kito tiekėjo, todėl medžiagų (ne darbų) kainos mažinimas 50 proc. iš esmės reiškia, kad atsakovas nesąžiningai praturtėja ieškovės sąskaita.

17.4.                      Papildomame darbų akte nurodyti darbai nepateko tarp Sutarties priede Nr. 1 nurodytų darbų. Rangovas nesiūlė užsakovui šių darbų atlikti ir neatliko jų savo iniciatyva. Priešingai, pats užsakovas kreipėsi dėl tokių darbų atlikimo. Kaip Sutartyje nenumatyti papildomi darbai buvo atlikti: 1) šviestuvų montavimo ir kiti papildomi elektros darbai; 2) papildomi santechnikos darbai; 3) papildomi apdailos darbai. Pabrėžia, kad papildomi darbai nebuvo tokie darbai, be kurių atlikimo nebūtų įmanoma atlikti Sutarties Priede Nr. 1 numatytų darbų. Nurodo, kad šių darbų poreikis atsirado išskirtinai dėl atsakovo pageidavimų, jis šių darbų rezultatą priėmė. Nepaisant to, teismas sprendė, kad yra ir ieškovės kaltės, kadangi ji neinformavo apie papildomų darbų atlikimą. Apeliantė, nesutikdama su tokiu teismo vertinimu, pažymi, kad ieškovė nors ir nepateikė rašytinės informacijos apie papildomus darbus, tačiau byloje nustatyta, kad visi darbai buvo atlikti paties atsakovo pageidavimu ir užsakymu.

17.5.                      Teismas atskirai pasisakė dėl atliktų darbų, kurių įkainiai buvo nurodyti Sutarties priede Nr. 1, tačiau nebuvo nurodyti konkretūs kiekiai (palangių montavimo, laiptų vertikalių pakopų apdailos, laiptų nugarinės dalies apdailos, plytelių supjovimo 45 laipsnių kampu). Apeliantės teigimu, šie darbai turėtų būti vertinamai analogiškai kaip atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyti darbai, kurių kiekis pasikeitė. Nurodo, kad šių darbų kiekis Sutarties sudarymo metu nebuvo žinomas. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvu, kad ieškovė privalėjo atsakovą supažindinti su konkrečiu atliekamų darbų kiekiu, nes visi nurodyti darbai galėjo būti lengvai apskaičiuoti ir įvertinti atsakovo. Nors skundžiamame sprendime pripažįstama, kad atsakovui galėjo būti numanomas medinių palangių kiekis, o kiti darbų kiekiai negalėjo būti numatomi, tačiau apeliantė su tuo nesutinka: 1) laiptų vertikalių pakopų apdaila – atsakovas lengvai galėjo suskaičiuoti laiptų pakopų kiekį; 2) laiptų nugarinės dalies apdaila – tai yra konkretus darbas, kurio kiekis 1 vienetas; 3) plytelių pjovimas 45 laipsnių kampų – atsakovas galėjo išmatuoti konkrečias vietas, kuriose bus taip jungiamos plytelės ir žinoti bendrą kiekį.

17.6.                      Teismas, spręsdamas dėl atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytų darbų (su pasikeitusiais kiekiais) nurodė, kad mažina kainos padidėjimą 50 proc., tačiau nepagrindė, kodėl mažina kainą 50 proc., be to, netinkamai apskaičiavo kainų skirtumą. Nesutinka, kad ieškovė privalėjo kiekvienu atveju informuoti atsakovę dėl kiekio pasikeitimo. Pažymi, kad tikslus atlikto darbo kiekis įprastai yra nustatomas ir perskaičiuojamas faktiškai atlikus darbus, todėl ir ieškovė jo iš anksto nustatyti ir neturi galimybės.

17.7.                      Net teismui laikant, kad dalis atliktų darbų kainos padidėjimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 1, papildomų darbų atlikimo aktą Nr. 1, baigiamąjį atliktų darbų aktą mažinama 50 proc., bendra priteistina ieškovei suma buvo nustatyta netinkamai: 1) pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 dėl pasikeitusio kiekio atsakovo papildoma mokėtina suma 4 657,99 Eur (su PVM); 2) pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 dėl apdailos darbų, kur nebuvo nurodyti kiekiai pasikeitusio papildomai atsakovo mokėtina suma 1 533,07 Eur (su PVM); 3) pagal papildomų darbų aktą atsakovo papildoma mokėtina suma 5 295,88 (su PVM); 4) pagal apdailos medžiagų lentelę (baigiamasis darbų priėmimo aktas) atsakovo mokėtina papildoma suma 649,83 Eur (su PVM). Taigi iš viso atsakovo papildomai mokėtina suma sudarė 12 136,77 Eur. Teismui nusprendus 50 proc. mažinti priteistiną sumą, turėjo būti priteista 6 068,39 Eur (12 136,77 / 2) suma. Teismas, atimdamas mažintiną sumą iš ieškinio sumos, neatsižvelgė į tai, kad dalį darbų pagal pasikeitusius kiekius ir (ar) papildomų darbų atsakovas jau buvo apmokėjęs (iki ieškinio pateikimo), be to bylos nagrinėjimo metu pripažino dalį reikalavimo (medžiagų lentelėje).

18.       Atsakovas P. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigia, kad:

18.1.                      Atsakovo vertinimu, teismo išvada dėl Sutarties sąlygų nesąžiningumo yra pagrįsta ir užtikrina tinkamą atsakovo, kaip vartotojo, teisių apsaugą. Atsakovo teigimu, Sutarties sąlygos atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytą nesąžiningumo atvejį: 1) ieškovei buvo žinoma, kad priimtina darbų kaina atsakovui buvo esminė Sutarties sudarymo sąlyga, todėl sudarydamos Sutartį, šalys apsibrėžė, kad darbų atlikimo kaina – 28 379,32 Eur; 2) ieškovė visos Sutarties vykdymo metu neteikė pagrįstos ir pakankamos informacijos atsakovui apie Sutarties kainą (nors buvo prašomas tai daryti); 3) ieškovė neprašė atsakovo patvirtinimo dėl darbų kainų ir kiekių pokyčių ir papildomų darbų iki jų atlikimo. Darbų kiekius (atitinkamai ir bendrą kainą) ieškovė padidino vienašališkai ir nesuderinus su atsakovu, nors pagal Sutarties 4.1 ir 4.2 punktus tokią pareigą turėjo; 4) papildomų darbų, kurių darbų įkainiai nėra išskirti Sutarties 1 priede, įkainius ir bendrą tokių darbų kainą ieškovė nustatė vienašališkai ir nesuderinus su atsakovu; 5) ieškovė galutinę darbų kainą, įskaitant darbų kiekių pokyčius ir papildomus darbus, pateikė atsakovui tik kartu su galutiniu atliktų darbų aktu, tokiu būdu ieškovė atėmė iš atsakovo įstatymu numatytą teisę atsisakyti papildomų darbų ar papildomų darbų kiekių bei teisę nutraukti Sutartį.

18.2.                      Ieškovė neįvykdė pareigos pateikti suprantamą vartotojui sutartį, nes ieškovė turėjo pareigą pateikti išsamią informaciją ir bendrą Sutarties kainą. Jei atsakovui būtų aiškiai išdėstyta, kad Sutarties kaina gali neribotai kisti (nereikalaujant pritarimo tokiems sprendimams), atsakovas nebūtų sudaręs tokio pobūdžio sutarties ir nebūtų prisiėmęs atitinkamų rizikų. Teigia, kad atsakovas neturėjo galimybės derėtis dėl Sutarties sąlygų. Nurodo, kad atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad jei ir iškils poreikis pakeisti darbų kainą, toks sprendimas bus suderintas su atsakovu prieš darbų atlikimą, įskaitant ir tokių darbų papildomos kainos suderinimą. Kadangi Sutartyje nebuvo apibrėžtos aiškios informavimo tvarkos, ieškovė, pasinaudodama šia aplinkybe, visus su kaina susijusius sprendimus priėminėjo vienašališkai.

18.3.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujasi bendrosiomis rangos santykius reglamentuojančiomis CK nuostatomis, o ne specialiosiomis – vartojimo rangos. Atsakovo teigimu, Sutartyje numatyti darbai yra statybos rangos darbai (paprastojo remonto darbai). Visus būtinus atlikti darbus ir jų tikslius kiekius ieškovė, kaip savo srities profesionalė, galėjo ir turėjo numatyti ir įvertinti sąmatoje, nes objekte nebuvo paslėptų darbų, kurie galėtų daryti įtaką darbų kiekių pasikeitimams, o visi objekto patalpų išplanavimo duomenys, įskaitant jų plotus, ieškovei buvo žinomi. Dėl to Sutarties sudarymo metu neegzistavo aplinkybės, lėmusios ieškovės negalėjimą apskaičiuoti bendros kainos. Ieškovei nevykdant savo pareigų, ji turi prisiimti iš to atsirandančią riziką dėl darbų kiekių bei kainos padidėjimo. Anot atsakovo, ieškovei už papildomus darbus tenkančias pasekmes reglamentuoja CK 6.653 straipsnio 4 dalis. Teigia, kad ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad atsakovas buvo informuotas apie papildomų darbų kainą prieš tokių darbų atlikimą. Tai, kad atsakovas aktyviai dalyvavo rinkdamasis medžiagas, derindamas sprendinius, neeliminuoja ieškovės, kaip rangovo, pareigos informuoti apie Sutarties kainos pasikeitimą.

19.       Atsakovas (apeliantas) P. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovės ieškinys tenkintas, panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

19.1.                      Ieškovė neįrodė, kad Sutarties sudarymo metu neegzistavo aplinkybės, lėmusios ieškovės negalėjimą apskaičiuoti bendrą kainą. Pažymi, kad skirtumai tarp Sutarties sąmatoje nurodytų kiekių ir faktiškai atliktų kiekių, atskirais atvejais, skiriasi net iki 73 kvadratinių metrų. Tokios paklaidos negali būti laikomos pagrįstomis ir objektyviai pateisinamomis, kurių ieškovė negalėtų įvertinti Sutarties pasirašymo metu, ypatingai atsižvelgiant į analogišką ieškovės patirtį gretimuose, iš esmės identiškuose objektuose.

19.2.                      Teismas netinkamai vertino ieškovės veiksmų pasekmes. Teigia, kad ieškovė, nesuderinusi su atsakovu papildomų darbų kainos už bendrą ieškinyje nurodytą 10 856,99 Eur sumą, juos atliko savo rizika ir sąskaita ir prarado teisę reikalauti apmokėjimo iš atsakovo, todėl teismo sprendimas, dalyje, kuria ieškovės naudai priteista dalis reikalaujamos skolos, prieštarauja CK reguliavimui ir kasacinio teismo praktikai dėl vartojimo rangos instituto, todėl yra neteisėtas.

19.3.                      Teismas, tenkindamas ieškinį, neužtikrino silpnesniosios sandorio šalies gynybos. Teigia, kad konstatavus, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai – nederino su atsakovu papildomų darbų poreikio bei kainos, teismas turėjo ginti silpnesnės sandorio šalies teises ir ieškovei taikyti teisės aktuose numatytas pasekmes – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Anot apelianto, skundžiamu sprendimu teismas sudarė sąlygas ieškovei piktnaudžiauti savo padėtimi, t. y. nederinant su užsakovu vienašališkai atlikti papildomus rangos darbus ir nepagrįstai reikalauti už juos atlyginti.

19.4.                      Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti negaliojančiais vienašalius darbų perdavimo aktus. Teigia, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą ir tai padarė dėl objektyvių priežasčių – nesąžiningų Sutarties sąlygų pagrindu vienašališkai pakeitus Sutarties kainą. Teigia, kad toks atsakovo atsisakymas pasirašyti aktus yra teisėtas, nes paremtas įstatymu CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, suteikiančia teisę atsisakyti papildomų darbų, jeigu jie nebuvo iš anksto suderinti su užsakovu. Pabrėžia, jog pagal teismų praktiką, pagrįstas atsisakymas pasirašyti atliktų darbų aktą yra pakankamas pagrindas akto pripažinimui negaliojančiu. Apelianto teigimu, sprendimu konstatavus, kad ieškovė neturi teisės reikalauti visos ieškinyje nurodytos sumos, teismas turėjo panaikinti ir nepagrįstai surašytus aktus. Atitinkamai, nenuginčijus aktų, sukuriama teisei prieštaraujanti situacija, kai atsakovas pagal galiojantį aktą tarsi turi įvykdyti prievolę, nors pati prievolė sprendimu pripažinta nepagrįsta.

19.5.                      Teismas nepagrįstai priteisė dalį reikalaujamos skolos. Teigia, kad teismas tenkindamas ieškinį, nepagrįstai vadovavosi nesąžiningomis Sutarties nuostatomis. Nurodo, jog viena vertus, teismas pripažino Sutarties 1 punkto ir 4.1–4.3 papunkčių sąlygas neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo, kita vertus, vertindamas priteistinos skolos dydį, teismas vadovavosi nesąžiningu Sutarties 1 punktu. Be to, anot apelianto, priteisdamas dalį skolos teismas nukrypo nuo imperatyvių CK 6.672, 6.2286, 6.653 straipsnių nuostatų, kurių pagrindu nesuderinti su atsakovu papildomi darbai atliekami išimtinai ieškovės rizika.

19.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas galėjo numatyti tam tikrus darbų kiekio pasikeitimus. Pabrėžia, kad papildomų darbų kainos atsakovui paaiškėjo tik po jų atlikimo, nors atsakovas tikėjosi, kad darbai bus atlikti už Sutartyje nustatytą preliminarią kainą ar nežymų nuokrypį nuo jos. Teigia, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad buvo individualiai derinamos Sutarties sąlygos (priešingai, iš ieškovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad atsakovas aiškiai deklaravo, jog jam trūksta žinių: „Atsiprašau, kad klausimų milijonas, žinių trūkumas“). Apeliantas akcentuoja, kad priešingai nei nurodyta sprendimu, atsakovas neturėjo jokios galimybės kontroliuoti ir numatyti atliekamų darbų kiekio, kadangi ieškovė tokios informacijos atsakovui sąmoningai neteikė. 

19.7.                      Teismas priėmė siurprizinį sprendimą. Nurodo, kad byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl darbų kainos sumažinimo, šalys neįrodinėja galimos darbų vertės. Todėl byloje nėra pagrindo spręsti dėl darbų kainos mažinimo, juolab, kai ginčas byloje kilo ne dėl darbų kokybės, o dėl kainos padidinimo. Nepaisant to, anot apelianto, teismas ex officio išėjo už ieškinio ribų, nesudarydamas šalims galimybės išdėstyti savo pozicijų nurodytu klausimu.

20.       Ieškovė MB „Būsto vizija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigia, kad:

20.1.                      Sutarties sąlygos su atsakovu buvo aptartos individualiai. Atsakovui buvo sudarytos realios sąlygos derėtis dėl bet kokios Sutarties nuostatos. Anot ieškovės, atsakovas deklaratyviai teigia, kad buvo sudaryta fiksuotos bendros kainos sutartis, nes Sutartyje buvo susitarta taikyti fiksuoto įkainio sutarties kainą, kuomet yra susitariama dėl konkrečių darbų vienetinių įkainių, o ne bendros fiksuotos (galutinės) sutarties kainos. Nesutinka su atsakovo nurodomais argumentais dėl kainos ir nurodoma teismų praktika, nes jos ratio decidendi nesutampa su nagrinėjam byla, joje vertinama kitokio pobūdžio sutartis – tai yra fiksuotos kainos sutartis, kai sutartyje yra numatytas galutinis rangovui privalomas pasiekti rangos sutarties rezultatas, o šiuo atveju šalys susitarė dėl kitokios kainos apskaičiavimo tvarkos, todėl ieškovei padidėję kiekiai ar papildomi darbai netrukdė užbaigti sutarties vykdymo.

20.2.                      Sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma tiksli darbų apimtis, kiekiai, konkrečios medžiagos. Teigia, kad ieškovė atsakovui niekada nebuvo nurodžiusi, kad tai yra fiksuota jo kotedžui skirta individuali sąmata. Visoje šalių komunikacijoje buvo nurodoma informacija, kad kiekiai yra tik preliminarūs, o šalys tariasi dėl fiksuotų įkainių. Nei Sutartyje, nei el. laiškuose nebuvo nurodoma, kad tai yra fiksuota kaina, apskaičiuota individualiai atsakovui. Nors atsakovas nurodo, kad atsiuntė patalpų planą, tačiau nutyli svarbią informaciją, kad atsiuntė tik pirmo aukšto planą (iš architektūros projekto). Joks antro aukšto planas ieškovei nebuvo atsiųstas. Šiame atsiųstame vieno lapo plane nėra nei visų išmatavimų, nei visų dizaino sprendinių. Toks pateiktas planas nėra techninis darbo projektas, kuriame būtų visi išmatavimai, sprendiniai, medžiagos, medžiagų kiekiai ir kita. Nurodo, kad atsakovas 2021 m. vasario 2 d. detalių sprendinių ir negalėjo pateikti, nes el. susirašinėjimas rodo, kad net pats dar tuo metu nežinojo kaip įrenginės savo būstą. 2021 m. vasario mėn. atsakovo kotedže dar vyko pastato statytojo vykdomi statybos darbai, o jų nebaigus išsamiai įvertinti ir parengti tikslios sąmatos taip pat net nebūtų įmanoma.

20.3.                      Teismo posėdžio, įvykusio 2023 m. vasario 10 d. metu atsakovas patvirtino, kad neprašė, kad ieškovė atvyktų į vietą ir pateiktų individualiai apskaičiuotą ir tikslią sąmatą. Taigi bet kuriam vidutiniškai protingam asmeniui turėjo būti suprantama, kad tai yra preliminari sąmata. Nurodo kad Sutarties sudarymo metu (2021 m. vasario 25 d.) nebuvo žinoma jokie užsakovo dizaino sprendiniai, apšvietimo sprendiniai, pasirinktos medžiagos. Visi sprendiniai buvo parinkti gerokai vėliau (pavyzdžiui, elektros apšvietimo projektas buvo pateiktas ieškovei 2021 m. birželio 9 d., apšvietimo ir elektros sprendiniai tikslinti 2021 m. liepos 30 d., 2021 m. rugpjūčio 6 d., 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2021 m. rugpjūčio 26 d., kiti sprendiniai pateikti 2021 m. rugsėjo 9 d. (grindų), el. jungikliai derinti 2021 m. rugsėjo 16 d., 2021 m. spalio 1 d.).

20.4.                      Papildomi darbai buvo atlikti atsakovo užsakymu bei pavedimu ir ieškovė jų neatliko savo iniciatyva. Pažymi, kad visi papildomi darbai nebuvo tokie darbai be kurių atlikimo nebūtų įmanoma atlikti Sutarties priede Nr. 1 numatytų darbų. Šių darbų poreikis atsirado išskirtinai dėl atsakovo pageidavimų, šie papildomi darbai netrukdė rangovui užbaigti objekto (pavyzdžiui, montuojant tik preliminarioje sąmatoje numatytus jungiklius, paliekant santechnikos įvadus esamoje vietoje, nemontuojant priglaistomų LED šviestuvų (o montuojant pakabinamus LED šviestuvus), nemontuojant LED apšvietimo laiptuose, paliekant išvedžiotus kabelius ir kita). Atsakovas pats iki faktinio darbų atlikimo neprašė nei ieškovės vadovo, nei statybos objekte atsakingo asmens R. L. perskaičiuoti sąmatos ar pateikti tikslių kiekių, kainų. Atsakovas akto paprašė tik 2021 m. spalio 6 d., tai yra jau po to, kai beveik visi darbai buvo užbaigti, po ko ir buvo pateiktas atliktų darbų aktas.

20.5.                      Nesutinka su atsakovo argumentu, kad nepagrįstai netenkintas jo reikalavimas dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad sutinka su dalimi darbų, dalį kainos yra apmokėjęs, be to, pažymi, kad atskiro reikalavimo kaip priešieškinio atsakovas nebuvo pareiškęs ir konkretaus reikalavimo nesuformulavęs.

Teisėjų kolegija

      k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

22.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

23.       Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo teisėtumo ieškovės ir atsakovo apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos išdėstytų argumentų kontekste.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

24.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. vasario 25 d. ieškovė MB „Būsto vizija“ su atsakovu P. P. sudarė rangos Sutartį Nr. 2021-02/15, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovui ir trečiajam asmeniui G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti vidaus įrengimo darbus, nurodytus Sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“. Sutarties priede pateikiama preliminari darbų sąmata, darbų kiekiai tikslinami pagal faktiškai atliktus darbų kiekius (Sutarties 1 punktas).

25.       Šalių sudarytos Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad konkreti atliekamų darbų kaina (atskirų darbų įkainiai) nurodyta priede Nr. 1 prie šios Sutarties. Priede Nr. 1 prie šios Sutarties nurodyti darbų kiekiai yra orientaciniai, kurie gali keistis (didėti ar mažėti), atsižvelgus į faktiškai atliktus darbų kiekius. Sutarties darbų kaina gali keistis tik pasikeitus Priede Nr. 1 nurodytiems darbų kiekiams, darbų įkainiai negali būti keičiami. Rangovui atliekant darbus ir eigoje atsiradus Sutarties priede Nr. 1 nenumatytų darbų, jie atliekami informavus užsakovą, užsakovas privalo už juos sumokėti pagal atliktų darbų faktą. Rangovui atliktus darbus pagal „Papildomų darbų aktą“, užsakovas ar jo įgaliotas asmuo darbus priima (įvertina atliktų darbų kokybę) ir, jei neturi pastabų, pasirašo „Darbų priėmimo aktą“. Visi „Papildomų darbų aktai“ ir jų „Darbų priėmimo aktai“ yra įtraukiami į „Baigiamąjį darbų priėmimo aktą“. Atsižvelgiant į nurodytas Sutarties sąlygas, preliminari Sutarties kaina yra 28 379,32 Eur (Sutarties 4.3. punktas).

26.       Ieškovė, atlikusi darbus, 2021 m. lapkričio 30 d. elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė atliktų darbų aktą. Atsakovas 2021 m. gruodžio 7 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su darbų akte nurodytais atliktų darbų bei sunaudotų medžiagų kiekiais ir kaina, bei atsisako suderinti darbų aktą, o taip pat papildomai reikalauja pateikti detalią informaciją, dėl ko susidarė esminis skirtumas tarp šalių lokaline sąmata suderintos statybos rangos darbų kainos ir darbų akte nurodytos kainos. Ieškovė 2021 m. gruodžio 9 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė bendrą atliktų darbų aktą, visų darbų pagal patikslintus kiekius, kurie buvo įkainių lentelėje bei papildomų darbų aktą. Atsakovas 2022 m. gruodžio 16 d. nurodė, jog su atnaujintais aktais nesutinka. Ieškovė 2022 m. sausio 10 d. atsakovui pateikė vienašališkai pasirašytą: atliktų darbų aktą Nr. 1 (mokėtina suma – 22 327,77 Eur), papildomų darbų atlikimo aktą Nr. 1 (mokėtina suma – 5 295,88 Eur) ir baigiamąjį darbų priėmimo aktą (mokėtinos sumos – 27 623,65 Eur ir
11 608,34 Eur). Galutinė ieškovės iš atsakovo reikalaujama apmokėti suma – 39 231,99 Eur.

27.       Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovei iš viso sumokėjo 28 375 Eur (2021 m. vasario 25 d. –  2 000 Eur, 2021 m. balandžio 12 d. – 2 275 Eur ir 2021 m. gruodžio 3 d. – 24 100 Eur). Likusią 10 856,99 Eur sumą atsakovas atsisakė apmokėti, nors šalys ir vedė dėl šios sumos derybas, tačiau derybos buvo nerezultatyvios. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas būtent dėl nurodytos 10 856,99 Eur sumos už ieškovės papildomai atliktus darbus, ieškovei prašant pastarąją sumą priteisti iš atsakovo. Savo ruožtu atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, prašė bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo ex officio patikrinti Sutarties sąlygų, numatančių kainos nustatymo būdą ir ieškovės teisę keisti Sutartį vienašališkai nesąžiningumo aspektu ir pripažinti Sutarties sąlygas nesąžiningomis bei pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų perdavimo aktus.

28.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino atsakovo reikalavimo pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų perdavimo aktus, tačiau pripažino, jog Sutarties 1 punkto bei 4.1–4.3 papunkčių sąlygos neatitinka skaidrumo (sąžiningumo) reikalavimo bei ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai dalį (4 939,36 Eur) skolos už atliktus darbus.

29.       Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, abi ginčo šalys pateikė apeliacinius skundus: ieškovė skundžia sprendimo dalį, kuria pripažinta Sutarties 1 punkto bei 4.1–4.3 punktų sąlygų neatitiktis skaidrumo (sąžiningumo) reikalavimams bei sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, prašydama ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Savo ruožtu atsakovas apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies priteisiant dalį papildomų darbų kainos ir šioje dalyje prašo priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilna apimtimi. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų dalykus ir faktinius pagrindus, toliau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai pasisako bylai reikšmingais aspektais.

Dėl Sutarties 1 punkto bei 4.1–4.3 punktuose įtvirtintų sąlygų (ne)sąžiningumo  

30.       Ieškovė MB „Būsto vizija“ apeliaciniame skunde, nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi dėl Sutarties sąlygų pripažinimo neatitinkančiomis skaidrumo (sąžiningumo) reikalavimo, teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog sąžiningumo kontrolė galima tik dėl tokių sąlygų, kurios nebuvo individualiai aptartos, be to, Sutarties 1 punkto bei 4.1–4.3 punktuose įtvirtintos sąlygos yra sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, todėl neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu išreikštos aiškiai. Anot apeliantės, Sutarties 1 punkte, 4.1–4.3 punktuose nustatytos sąlygos atitinka skaidrumo reikalavimą, nes šalys susitarė taikyti fiksuoto įkainio sutarties kainą, o ne bendrą fiksuotos sutarties kainą. Apeliantės manymu, šiuo atveju reikalavimas iš anksto pateikti informaciją apie darbų kiekio pasikeitimą paneigtų fiksuoto įkainio sutarties kainodaros pasirinkimo galimybę bei dažnu atveju galėtų būti neįmanoma iki darbų atlikimo nustatyti tikslų darbų kiekį. 

31.       Savo ruožtu atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad aptariamos Sutarties sąlygos buvo nesąžiningos, kadangi Sutarties kaina atsakovui buvo esminė sąlyga, kurią šalys apsibrėžė Sutartyje (28 379,32 Eur); ieškovė Sutarties vykdymo metu neteikė informacijos apie Sutarties kainą, jos pokyčius; darbų kiekius ir kainą ieškovė padidino vienašališkai; galutinę darbų kainą ieškovė pateikė atsakovui tik kartu su galutiniu atliktų darbų aktu. Anot atsakovo, jeigu jam būtų aiškiai išdėstyta, kad Sutarties kaina gali neribotai kisti, atsakovas nebūtų sudaręs sutarties.

32.       Vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolė atliekama remiantis bendrosiomis CK normomis, reglamentuojančiomis nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutą. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė – nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.2284 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

33.       Taigi nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis).

34.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad vartojimo sutarties sąlygos būtų laikomos individualiai aptartomis ir joms nebūtų taikoma sąžiningumo kontrolė, turi būti įvykdyti du reikalavimai: 1) verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas turėjo galimybę derėtis (derybos faktiškai vyko); 2) verslininkas turi įrodyti, kad derybų metu jis suteikė vartotojui realias ir protingas galimybes keisti sutarties turinį. Jei šalių derybų metu sutarties sąlygų pakeitimai, naudingi vartotojui, nebuvo atlikti, verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas pakeitimų atlikti nenorėjo, nors tam buvo sudarytos visos sąlygos, vartotojo reikalavimai buvo nepagrįsti arba vartotojas neturėjo tikslo pasiekti galutinį susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020).

35.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad sutarties sąlygos pripažinimui individualiai aptarta nepakanka to, kad vartotojui būtų sudarytos sąlygos susipažinti su sutarties tekstu ir iš anksto iki sutarties pasirašymo sutarties tekstas būtų pateiktas vartotojui, tačiau svarbu nustatyti, kad vartotojas turėjo galimybę daryti realią įtaką sutarties turiniui, t. y. vartotojas turėjo realią galimybę derėtis ir galimybes keisti sutarties turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-1075/2023).

36.       Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas turėjo realią galimybę derėtis dėl visų Sutarties sąlygų, įskaitant sąlygas dėl Sutarties kainos, todėl sprendė, kad atsakovas, kaip vartotojas, neturi teisinio pagrindo teigti, jog kuri nors Sutarties sąlyga nebuvo (ar negalėjo būti) individualiai aptarta. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Sutartis šalių derybų stadijoje atsakovui buvo pateikta „Microsoft Word“ programos formate, kur atsakovas nesudėtingai galėjo atlikti korekcijas, atsakovas taip pat turėjo dvidešimties dienų terminą atlikti pageidaujamus Sutarties pakeitimus, pastarieji ir buvo atlikti, atsakovui paprašius ieškovės pakoreguoti avanso mokėjimo sąlygą. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartos aplinkybės iš esmės paneigia atsakovo argumentą, kad jis neturėjo galimybės derėtis dėl Sutarties sąlygų ir daryti įtakos Sutarties turiniui. Šiame kontekste taip pat kaip nepagrįstas vertintinas atsakovo teiginys, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad su atsakovu individualiai derino Sutarties sąlygas. Nors atsakovas Sutarties sudarymo stadijoje ir deklaravo, kad jam trūksta žinių, tačiau vien žinių statybos ar kitais klausimais trūkumas neatima iš vartotojo galimybės daryti realią įtaką sudaromos sutarties turiniui pasitelkiant specialistus, komunikuojant su šiuo atveju rangovu dėl sutarties sąlygų detalizavimo ir kita.

37.       Atsakovas apeliacinės instancijos teisme taip pat laikosi pozicijos, kad ieškovė neįvykdė pareigos pateikti suprantamą vartotojui sutartį, nes ieškovė turėjo pareigą pateikti išsamią informaciją ir bendrą Sutarties kainą. Anot atsakovo, tuo atveju, jeigu jam būtų aiškiai išdėstyta, kad Sutarties kaina gali neribotai kisti, atsakovas nebūtų sudaręs tokio pobūdžio sutarties.

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste reikšminga ta faktinė aplinkybė, kad kainos padidėjimą nulėmė papildomų darbų poreikis. Byloje esantys įrodymai iš esmės sudaro pagrindą pripažinti, kad papildomų darbų poreikis buvo nustatytas ne ieškovei vykdant sutartimi numatytus darbus, o būtent paties atsakovo, kaip užsakovo, pageidavimu. Analizuojamu atveju taip pat svarbu tai, jog, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir savo apeliaciniuose skunduose iš esmės neginčija nei ieškovė, nei atsakovas, šalių sudaryta Sutartis kainos metodo nustatymo aspektu atitinka fiksuoto įkainio modelį, kas iš esmės reiškia, jog Sutarties kaina nustatoma pagal fiksuotą darbo vieneto kainą ir galutinė kaina nežinoma iki bus atlikti darbai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės (atsakovo inicijuotas papildomų darbų poreikis bei rangos Sutarties kvalifikavimas kaip fiksuoto įkainio sutarties) turi teisinės reikšmės ir sprendžiant dėl Sutarties 1 punkto bei 4.1–4.3 punktuose įtvirtintų sąlygų atitikties skaidrumo ir sąžiningumo reikalavimams.

39.       Pagal kasacinio teismo praktiką išskiriami du nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų aspektai: procedūrinis (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinis (sutarties turinio kontrolė). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). 

40.       Vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumo kontrolės išimtis nustatyta CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokių sąlygų sąžiningumas nėra vertinamas, nebent jos neatitinka skaidrumo (procedūrinio) reikalavimo, t. y. nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Todėl nustačius, kad sutarties sąlygos yra sutarties dalyką apibrėžiančios sąlygos, reikia visų pirma nustatyti, ar šios sąlygos yra skaidrios, t. y. aiškios ir suprantamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

41.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje išaiškinta, kad „pagrindinį sutarties dalyką“ sudarančiomis sutarties sąlygomis reikia laikyti tas, kuriose įtvirtintos esminės pagal šią sutartį teikiamos paslaugos, kurios apibrėžia šią sutartį. Tačiau „pagrindinio sutarties dalyko“, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 93/13/EEB 4 straipsnio 2 dalį, sąvoka negali apimti sąlygų, kurios papildo pačią sutartinio santykio esmę apibrėžiančias sąlygas (ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieš OTP Jelzalogbank Zrt, C-26/13, 49–51 punktai). 

42.       Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika, pagal užsakovo pateiktą užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.664 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartis yra dvišalė, konsensualinė (įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos), paprastai tęstinio vykdymo. Rangos sutarties dalykas, t. y. rangovo atlikto darbo rezultatas, yra esminė rangos sutarties sąlyga. Sutarties kaina paprastai nėra esminis rangos sutarties elementas (jeigu sutarties šalys nesusitaria kitaip), tačiau praktiniu aspektu tiek užsakovui, tiek rangovui, svarbiausios sutarties dalys yra būtent sutarties kaina ir sutartyje numatyti darbai, kadangi viena sutarties šalis (rangovas) turi atlikti darbus, o kita (užsakovas) turi pareigą sumokėti sutartyje numatytą kainą. Nagrinėjamu atveju tiek Sutarties sudarymo metu, tiek viso teisminio proceso atsakovas (užsakovas) nuosekliai laikėsi pozicijos, jog Sutarties kaina jam turi esminės reikšmės, todėl galima laikyti, kad Sutarties kainą nustatančios sąlygos yra pagrindinį sutarties dalyką (kartu su numatytais atlikti darbais) apibrėžiančiomis sąlygomis. Todėl vadovaujantis anksčiau nurodyta teismų praktika, kainą apibūdinančių Sutarties sąlygų nesąžiningumo vertinimas atliekamas tik nustačius, kad šios sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo.

43.       Tuo tarpu vartojimo rangos sutartyse nustatomi griežtesni reikalavimai sutarties kainai. CK 6.676 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbų kaina nustatoma rangos šalių susitarimu, tačiau pagal vartojimo rangos sutarties specifiką, vartotojas laikytinas silpnesniąja šalimi, todėl sutartyje nustatyta kaina jam turi būti aiški ir suprantama, tai patvirtina ir CK 6.674 straipsnio 1 dalis, kur nurodoma, jog rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą ir kitus užsakovo prašomus duomenis susijusius su sutartimi ar atliekamu darbu. Aptartų nuostatų pagrindu spręstina, jog vartojimo rangos sutartiniuose santykiuose sutarties kaina ar jos nustatymo metodas turi būti aiškiai suprantamas ir neklaidinantis vartotojo.

44.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo procedūrinės kontrolės neatitiktį vartojimo sutarčių teisiniam reguliavimui. Teismas sprendė, kad nors atsakovas turėjo realią galimybę derėtis dėl aptariamų Sutarties sąlygų, tačiau sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, nes nenustatyta konkreti tvarka, kaip vartotojas turi būti informuojamas apie tai, jog faktiškai atliktinų darbų ar medžiagų kiekį būtina didinti (ar būtina užsakyti papildomų paslaugų).

45.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas gali nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr. ESTT 2015 m. vasario 26 d. sprendimą byloje Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieš SC Volksbank Romania SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14).

46.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamos Sutarties sąlygas (Sutarties 1 bei 4.1–4.3 punktus), apibrėžiančias Sutarties kainą, prieina prie išvados, kad nurodytos sąlygos yra aiškiai gramatiškai apibrėžtos. Sutarties 1 punkte apibrėžiamas Sutarties objektas, nurodoma, kad Sutarties priede Nr. 1 pateikiama preliminari darbų sąmata, darbų kiekiai tikslinami pagal faktiškai atliktus darbų kiekius. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, iš nurodytos sąlygos vartotojui turėtų būti suprantama, kad egzistuoja aplinkybė, jog baigtinis atliktinų darbų sąrašas nežinomas, gali būti tikslinamas pagal faktiškai atliktus darbus. Tuo tarpu Sutarties 4.1. punkte vartojamos formuluotės „darbų kiekiai yra orientaciniai“, „darbų kaina gali keistis tik pasikeitus Priede Nr. 1 nurodytiems darbų kiekiams“ bei „darbų įkainiai negali būti keičiami“ yra pakankamai aiškios, kasdieninio vartojimo terminų pagrindu suformuluotos sąlygos, aiškiai implikuojančios, kad bendri darbų kiekiai ir bendra kaina gali pasikeisti, tuo tarpu konkretūs darbų įkainiai, kadangi, kaip minėta, ginčo Sutartis yra fiksuoto įkainio sutartis, atitinkamai yra fiksuoti ir nekintantys.  

47.       Sutarties 4.2. punktas apibrėžia atvejus, kuomet atsiranda papildomų darbų poreikis. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ši Sutarties nuostata stokoja konkretumo tuo aspektu, jog plačiau nepasisako apie atvejį, kuomet papildomi darbai atliekami neinformavus užsakovo ar negavus jo sutikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovo, kaip vartotojo, gebėjimas suprasti šią Sutarties sąlygą vertintinas ginčo situacijos kontekste. Kaip jau buvo minėta, papildomų darbų poreikis atsirado dėl atsakovo iniciatyvos. Taigi šiuo atveju nėra teisinio pagrindo spręsti apie atsakovo neinformavimą tuo aspektu, kad ieškovė, kaip rangovė, atlikinės papildomus darbus. Todėl atmestini, kaip nepagrįsti, atsakovo argumentai, jog jis pagrįstai tikėjosi, kad jei ir iškils poreikis pakeisti darbų kainą, toks sprendimas bus suderintas su atsakovu prieš darbų atlikimą. Kita vertus, kiek tai susiję su darbų kainos pokyčiu atsiradus papildomiems darbams ir vartotojo informavimu šiuo aspektu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Sutarties 4.2. punkto nuostata aiškiai neapibrėžia informacijos dėl kainos pokyčio pateikimo užsakovui, tačiau šiame kontekste visiškai nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad Sutartyje nesant apibrėžtos informavimo tvarkos, ieškovė, pasinaudodama šia aplinkybe, visus su kaina susijusius sprendimus priėmė vienašališkai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo, kokiu šiuo atveju laikytinas ir atsakovas, turintis aukštąjį išsilavinimą ir dirbantis viešųjų pirkimų srityje, spręstina, kad tokiam asmeniui turėjo būti pakankamai aiškiai suvokiama, jog pareikalavus iš rangovo papildomų darbų, atitinkamai išaugs ir Sutarties kaina tiek papildomiems darbams reikalingų statybinių medžiagų, tiek papildomo fizinio darbo aspektais.

48.       Byloje nenustatyta, kad Sutartyje būtų prieštaravimų tarp Sutarties sąlygų, apibrėžiančių Sutarties kainą ir kitų Sutarties sąlygų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo ginčijamos Sutarties sąlygos, apibrėžiančios Sutarties kainą, tiek gramatiniu, tiek turinio atžvilgiu turi būti suprantamos vidutiniam vartotojui, juolab, kad ginčo atveju susiklostė situacija, kuomet papildomi darbai, dėl kurių kainos ir kilo ginčas šioje byloje, buvo atliekami dėl atsakovo iniciatyvos ir poreikių.

49.       Sutarties sąlygų skaidrumu siekiama užtikrinti vartotojo suvokimą apie sutarties sąlygų esmę ir jų sukeliamą ekonominę naštą vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-1075/2023). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės kaltę tuo aspektu, jog pastaroji vartotoją (atsakovą) apie medžiagų kiekių padidėjimą, sąlygojusį ir kainos padidėjimą, informavo tik pateikusi vienašališkai pasirašytą baigiamąjį darbų priėmimo aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pripažinus, kad protingumo aspektu atsakovui, pareikalavusiam papildomų darbų, buvo (galėjo būti) suprantamas ir kainos padidėjimas, nėra pagrindo spręsti apie vartotojo teisių pažeidimą ir poreikį imtis vartotojo teisinių gynimo būdų pripažįstant Sutarties sąlygas nesąžiningomis ir neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog Sutarties vykdymo metu ieškovė elgėsi pasyviai, kiek tai susiję su užsakovo informavimu apie tikslų darbų kainos padidėjimą, tačiau tokia situacija labiau atitinka šalių bendradarbiavimo pareigos (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), o ne vartojimo teisės nuostatų, pažeidimą.

50.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Sutarties sąlygos, apibrėžiančios Sutarties kainą, neatitinka skaidrumo reikalavimo. Be to, nustačius, kad pagrindinį sutarties dalyką apibrėžianti sutarties sąlyga yra skaidri, nėra pagrindo vertinti šią sąlygą ir nesąžiningumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-1075/2023).

Dėl skolos už rangovo atliktus papildomus darbus (ne)priteisimo

51.       Pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavęs ieškovės atliktus papildomus darbus ir jų kainą, nusprendė sumažinti ieškovės prašomą 10 856,99 Eur papildomų darbų kainą iki 4 939,36 Eur, tokiu būdu gindamas užsakovo, kaip vartotojo, interesus, dėl ieškovės negebėjimo informuoti atsakovo apie didėjančius darbų kiekius ir kartu atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas suprato apie papildomų darbų ir medžiagų poreikį.

52.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvais dėl darbų kainos sumažinimo, nes šalims susitarus dėl fiksuoto įkainio kainodaros, Sutarties sudarymo metu nebuvo žinomi jokie papildomi darbai (dizaino sprendiniai, nebuvo pasirinktos medžiagos ir kita). Visi šie klausimai buvo pateikti jau Sutarties vykdymo metu. Anot ieškovės, teismas, nuspręsdamas mažinti kainą 50 proc. vadovavosi kainos mažinimo institutu numatytu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau, pasak ieškovės, šis institutas gali būti taikomas tik dėl netinkamo ar nekokybiško daikto, be to, teismas nemotyvavo tokio kainos sumažinimo. Savo ruožtu atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su dalies papildomų darbų kainos priteisimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino ieškovės veiksmų pasekmes. Anot atsakovo, ieškovė, nesuderinus su atsakovu papildomų darbų kainos, juos atliko savo rizika ir sąskaita bei prarado teisę reikalauti apmokėjimo iš atsakovo.

53.       Byloje neginčijama, kad Sutartis, kurios sąlygos ir jų vykdymas vertinami šioje byloje, yra vartojimo rangos sutartis. Pažymėtina, kad vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas visų pirma grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiu vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties esant sutartiniams santykiams nelygiavertiškumą. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo ranga iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal specifinę sutarties šalių padėtį, vartojimo rangos sutarčiai, be specialiųjų normų, mutatis mutandis taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 straipsnis) bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 straipsniai) (CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių (CK 1.39 straipsnis), sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) ir kiti, taip pat kiti įstatymai, susiję su vartotojų teisių apsauga (CK 6.672 straipsnio 3 dalis), kurių svarbiausias – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014).

54.       Taigi šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog papildomų darbų kainos sumažinimas, kaip vartotojo teisių gynimo institutas, negalėjo būti taikomas nagrinėjamu atveju. Kita vertus, atsakovas savo apeliaciniame skunde apeliuoja į pirmosios instancijos teismo atliktą papildomų darbų kainos sumažinimą, teigdamas, kad teismas priėmė siurprizinį sprendimą. Atsakovo teigimu, byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl darbų kainos sumažinimo, šalys neįrodinėja galimos darbų vertės, be to, ginčas byloje kilo ne dėl darbų kokybės, o dėl kainos padidinimo.

55.       Viena vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad abi ginčo šalys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikė rašytinius paaiškinimus bei savo pačių parengtas lenteles, t. y. teikė atsikirtimus bei įrodymus, kuriais įrodinėjo savo (ne)sutikimą su papildomais darbais, jų kiekiais bei kainomis. Atsižvelgiant į šalių pozicijas bei pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, atitinkamai ir įvertino ieškovės elgesį, susijusį su užsakovo informavimo pareigos (ne)vykdymu bei, atitinkamai, atsakovo, pageidavusio papildomų darbų, gebėjimą suprasti darbams reikalingų medžiagų kiekio bei Sutarties kainos padidėjimą. Antra vertus, atsakovui apeliaciniame skunde išreiškiant poziciją, kad jis nereiškė reikalavimo dėl darbų kainos sumažinimo ir teigiant, kad atsakovas iš esmės nesutiko su Sutarties kainos padidinimu, tai atitinkamai apibrėžia nagrinėjamo ginčo ribas. Kaip jau minėta, CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šis principas, be kita ko, reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apelianto atžvilgiu, be to, tikrinamas tik apeliaciniu skundu apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2001). 

56.       Atsižvelgiant į abu byloje pateiktus apeliacinius skundus, t. y. ieškovės apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą (prašoma pakeisti skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinti pilna apimtini teigiant, kad atsakovui kyla pareiga mokėti už papildomus darbus) bei atsakovo apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą (prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmesti, ginčijant, kad Sutarties kaina ieškovės buvo padidinta savavališkai), tai atitinkamai apibrėžia apeliacinio skundo ribas ir nustato apeliacinės instancijos teismo pareigą pasisakyti dėl to, ar ieškovė pagrįstai reikalauja atsakovo sumokėti už papildomus darbus.

57.       Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė, jog Sutarties sudarymo metu neegzistavo aplinkybės, lėmusios ieškovės negalėjimą apskaičiuoti bendrą kainą. Anot apelianto, konstatavus, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai – nederino su atsakovu papildomų darbų poreikio bei kainos, teismas turėjo ginti silpnesnės sandorio šalies teises ir ieškovei taikyti teisės aktuose numatytas pasekmes – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Savo ruožtu ieškovė laikosi pozicijos, kad rangovas nesiūlė užsakovui atlikti papildomų darbų ir neatliko jų savo iniciatyva, priešingai, pats užsakovas kreipėsi dėl tokių darbų atlikimo.

58.       Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Vykdant rangos sutartį galimybė keisti sulygtą darbų kainą yra išimtinio pobūdžio ir priklauso nuo kelių aplinkybių.

59.       Galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys yra dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-543/2006).

60.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią teismas, spręsdamas rangos sutartimi sulygtos darbų kainos keitimo klausimą ir šalių ginčą dėl to, turi nustatyti rangos sutarties sąlygų dėl kainos nustatymo ir jos keitimo turinį: dėl kokios kainos – konkrečios ar apytikrės šalys susitarė (CK 6.653 straipsnio 5 dalis), bei tirti, ar konkrečiu atveju buvo šalių sutartyje ar įstatyme nustatyti pagrindai darbų kainai keisti (CK 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012).

61.       Pažymėtina, kad pripažinus, jog Sutarties sąlygos, apibrėžiančios Sutarties kainą, atitinka skaidrumo ir sąžiningumo reikalavimus, teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo nesivadovauti šiomis sąlygomis sprendžiant dėl Sutarties kainos padidėjimo (ne)teisėtumo. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 43 punkte ir teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, bei iš esmės neginčijama pateiktais apeliaciniais skundais, Sutartis yra fiksuoto įkainio sutartis. Ginčo atveju Sutarties 1, 4.1–4.3 punktų lingvistinė ir turinio formuluotės papildomai patvirtiną šią aplinkybę.

62.       Pažymėtina, jog teisės doktrinoje nurodoma, kad tarptautinėje praktikoje yra pripažįstami trys pagrindiniai ir įprastai naudojami kainos nustatymo metodai: konkrečios sumos (angl. – lump-sum), vieneto kainos (angl. – unit-price arba measures and values) ir išlaidų atlyginimo (angl. – costreimbursable). Tačiau nepaisant to, kuris kainos nustatymo metodas pasirinktas, kainos pakeitimo būtinybės tam tikrais atvejais tiesiog nėra galimybės išvengti (Brazdeikis, A., Klimas, E. Kainos pakeitimas vykdant statybos rangos sutartis. Teisė, 2012, p. 115).

63.       Toliau tęsiant Sutarties kainos padidėjimo dėl rangovo papildomų darbų teisėtumo analizę, reikšminga pažymėti, kad teisės doktrinoje pripažįstama, jog statybos rangos sutarties šalys yra laisvos nustatyti sutarties kainą ir pasirinkti kainos nustatymo metodą. Tais atvejais, kai sulygta kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų, statybos darbų (orientacinės / apytikrės) kainos kitimas yra galimas ir iš esmės lengvai įgyvendinamas pagal sutartas sąlygas ir taisykles (Brazdeikis, A., Klimas, E. Kainos pakeitimas vykdant statybos rangos sutartis. Teisė, 2012, p. 118). Jeigu rangovas įvykdė rangos sutartyje numatytus darbus, o užsakovas juos priėmė ir kontroliavo, teismas galėtų pripažinti, jog šalys savo konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, taip pakeisdami sudarytos statybų rangos sutarties sąlygas ir jos kainą (Mitkus, S., Peckienė, A. Kaina statybos rangos sutartyse: nustatymas, keitimas, teisiniai ginčai: monografija. Registrų centras, 2004, p. 100).

64.       Kaina taisoma tokiomis situacijomis, kai statybos išlaidos po sutarties sudarymo, keičiantis atliekamų darbų kiekiui ar sudėčiai, tampa didesnės ar mažesnės. Šis pakeitimas gali būti būtinas dėl atliekamų statybos darbų ar statybos darbų atlikimo metodų pakeitimo, kurie nebuvo numatyti sudarant sutartį, pavyzdžiui, dėl neteisingų duomenų, kuriuos pateikė užsakovas, koregavimo. Taigi kainos pataisymas apima atvejus, kurie paprastai yra susiję su rangovui pateiktos užduoties keitimu arba tokiais atvejais, kai, siekiant įvykdyti rangovo pateiktą užduotį, atsiranda būtinybė atlikti papildomus darbus. Tokiais atvejais rangovas turi teisę reikalauti padidinti (o užsakovas sumažinti) sutarties kainą (Brazdeikis, A., Klimas, E. Kainos pakeitimas vykdant statybos rangos sutartis. Teisė, 2012, p. 116).

65.       Kaip jau buvo nurodyta, nagrinėjamoje byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, jog papildomi darbai buvo atlikti atsakovui išreiškus pageidavimą dėl tokių darbų atlikimo. Tačiau šalys iš esmės nesutaria dėl to, ar ieškovė tinkamai informavo atsakovą apie atliktus darbus, reikalingas medžiagas ir bendrą Sutarties kainos padidėjimą. Pažymėtina, kad atsakovas remiasi CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, įtvirtinančia rangovui kylančias pasekmes dėl papildomo darbų atlikimo tuo atveju, jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Pastebėtina, kad cituojama teisės norma, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu ginčo teisiniu vertinimu bei kvalifikavimu nesutinka.

66.       CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą.

67.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nustato rangovo prievolę apie papildomus darbus laiku pranešti užsakovui, kuris turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. Pažymėtina, kad reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus. Toks teisės aiškinimas išplaukia iš visų CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl teisinių padarinių, kylančių užsakovui atsisakius didinti kainą, vertinimo. Užsakovo atsisakymas didinti kainą suponuoja rangovo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus, o jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009).

68.       Kartu kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl rangovo reikalavimo užsakovui apmokėti už papildomus darbus CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas netaikomas, kai papildomi darbai rangovo buvo atliekami paties užsakovo užsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009).

69.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atsakovas pavedė ieškovei atlikti papildomus darbus ir ieškovė jų neatliko savo iniciatyva. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, visi papildomi darbai nebuvo tokie darbai, be kurių atlikimo nebūtų įmanoma atlikti Sutarties priede Nr. 1 numatytų darbų: pavyzdžiui, montuojant tik preliminarioje sąmatoje numatytus jungiklius, paliekant santechnikos įvadus esamoje vietoje, nemontuojant priglaistomų LED šviestuvų (o montuojant pakabinamus LED šviestuvus), nemontuojant LED apšvietimo laiptuose, paliekant išvedžiotus kabelius ir kita. Tokiu būdu konkliudentinių veiksmų pagrindu tarp šalių susiformavus rangos teisiniams santykiams papildomiems darbams atlikti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis), užsakovui kyla prievolė už juos sumokėti. Faktinėje situacijoje, kai pats užsakovas buvo aktyvioji rangos sutartinių santykių šalis keisdama užduotį rangovui, užsakovo neigimas prievolės apmokėti už rangovo atliktus papildomus darbus, grindžiamas sutartyje įtvirtintų taisyklių dėl susitarimų papildomiems darbams sudarymo tvarkos ir formos nesilaikymo, pažeidžia sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos sutartiniuose santykiuose imperatyvus (CK 6.158 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta užsakovo prievolę mokėti rangovui už papildomus darbus ir šios prievolės vykdymo pažeidimą. 

70.       Vertinant ieškovės pareigą informuoti atsakovą apie papildomų darbų sąlygotą medžiagų pokytį ir kainos padidėjimą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių tinkamą ieškovės, kaip rangovo, informavimo pareigos tinkamą vykdymą. Kita vertus, teismo posėdžių metu tiek ieškovės atstovas (advokatas), tiek ieškovės vadovas bei darbų vadovas nuosekliai teigė, jog atsakovas žodžiu buvo informuotas apie Sutarties kainos ir medžiagų pasikeitimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad rangos sutarties šalių bendro pobūdžio pareiga bendradarbiauti, kylanti iš įstatymo (CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.704 straipsnio 3 punktas) ir sutarties (Sutarties 2.1.4 punktas, 3.6 punktas), glaudžiai siejama su užsakovo teisės bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišant į rangovo ūkinę komercinę veiklą, įgyvendinimu (CK 6.658 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo atveju atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad atsakovas apie darbų kainą (jos padidėjimą) sužinojo tik gavęs baigiamuosius darbų aktus, taip pat įvertinus atsakovo, kaip vartotojo, teisinį statusą, spręstina, kad informavimo aspektu ieškovė iš esmės nesilaikė įstatyminės bendradarbiavimo pareigos. Kita vertus, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendradarbiavimo pareigos reikšmės, yra ne kartą pasisakęs, kad ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

71.       Taip pat pažymėtina, kad vartotojams įstatymo suteikta papildoma apsauga nereiškia, kad jie gali nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Įstatyme įtvirtintas vartotojo teisių garantijų taikymas skirtinas išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje bylose Nr. 3K-3-535/2013, 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-421/2019).

72.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovas darbų kokybės neginčija (tą iš esmės ir nurodo savo apeliaciniame skunde), nereiškia reikalavimo dėl darbų kainos sumažinimo, darbus faktiškai priėmė ir naudojasi, todėl tai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovei už papildomų darbų kainą pilna apimtimi, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 10 856,99 Eur skolą už papildomai atliktus darbus.

Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo

73.       Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašė priteisti 977,13 Eur delspinigius pagal Sutarties 5.2 papunkčio nuostatą, nes Sutarties 5.2 punkte įtvirtinta nuostata, jeigu klientas nustatytu laiku neapmoka sąskaitos, įsipareigoja mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo neatliktų (neapmokėtų) darbų kainos. Ieškovė delspinigius skaičiuoja už 180 dienų laikotarpį.

74.       CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

75.       Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo pilna apimtimi, atsakovui neginčijant ieškovės prašomų netesybų dydžio ir (ar) pagrįstumo, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius taip pat tenkintinas pilna apimtimi.

76.       Ieškovė byloje taip pat pareiškė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

77.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo sprendimu iš viso priteistą 11 834,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl darbų priėmimo–perdavimo aktų (ne)galiojimo

78.       Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti negaliojančiais vienašalius darbų perdavimo aktus. Teigia, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą ir tai padarė dėl objektyvių priežasčių – nesąžiningų Sutarties sąlygų pagrindu vienašališkai pakeitus Sutarties kainą. Pabrėžia, jog pagal teismų praktiką, pagrįstas atsisakymas pasirašyti atliktų darbų aktą yra pakankamas pagrindas akto pripažinimui negaliojančiu.  

79.       CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Tokiu atveju užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Taigi vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

80.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad galimi atvejai, kai pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

81.       Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo – priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662 straipsnis, 6.694 straipsnis).

82.       Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad Sutarties kaina, priešingai nei teigia atsakovas, buvo padidinta teisėtai ir pagrįstai, spręstina, kad tai nėra teisėtas ir pagrįstas pagrindas atsakovui atsisakyti pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktus. Šiuo atveju atsakovas neišreiškė nesutikimo su darbų priėmimo-perdavimo aktais kitais (ne Sutarties kainos padidėjimo) aspektais, pavyzdžiui, ginčydamas darbų kokybę ar kitais. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo reikalavimą dėl darbų priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, tokio reikalavimo nėra pagrindo tenkinti ir atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

83.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylai aktualias faktines aplinkybes bei pagrįstai atsisakė pripažinti darbų priėmimo-perdavimo aktus negaliojančiais, tačiau netinkamai taikė vartojimo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas dėl sutarčių sąlygų skaidrumo ir sąžiningumo vertinimo, taip pat netinkamai aiškino ir taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, susijusias su sutarties kainos pasikeitimu, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas – ieškovės ieškinys dėl skolos už papildomus darbus priteisimo tenkinamas pilna apimtimi, o atsakovo reikalavimas dėl Sutarties sąlygų pripažinimo neskaidriomis (nesąžiningomis) atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

84.       Nusprendus, kad ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini pilna apimtimi, iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šiuo atveju įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

85.       Ieškovė pateikė įrodymus (sąskaitas už teisines paslaugas ir mokėjimo pavedimų kopijas), jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 3 825 Eur bylinėjimosi išlaidų (316 Eur žyminio mokesčio ir 3 509 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti). Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad teisinių paslaugų išlaidas sudaro (be PVM): ieškinio parengimas (1 760 Eur), paieška registruose (12,50 Eur), atstovavimas teismo posėdyje, pasirengimas teismo posėdžiui, prašymų dėl įrodymų rengimas (357,50 Eur), atstovavimas teismo posėdyje, pasirengimas teismo posėdžiui (440 Eur), atstovavimas 2023 m. vasario 14 d. teismo posėdyje, pasirengimas teismo posėdžiui, rašytinių paaiškinimų parengimas (330 Eur).

86.       Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Teismas, susipažinęs su ieškovės pateikta teisinių paslaugų detalizacija, pripažįsta, kad ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose (8.2.,  8.17., 8.19 punktai) nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.

87.       Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas yra tenkinamas, ieškovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad patyrė 146 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 2 395,80 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 2 196,15 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.

88.       Rekomendacijų 8.9. punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už apeliacinį skundą yra 2,5. Apeliacinis skundas surašytas 2023 m. gegužės mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. IV ketvirtį buvo 1 900,30 Eur, taigi maksimali už apeliacinį skundą priteistina suma yra 4 750,75 Eur, todėl ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos. Rekomendacijų 8.11. punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už atsiliepimą į  apeliacinį skundą yra 1,3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2023 m. birželio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. IV ketvirtį buvo 1 900,30 Eur, taigi maksimali už apeliacinį skundą priteistina suma yra 2 4070,39 Eur, todėl ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r ė :

ieškovės mažosios bendrijos „Būsto vizija“ apeliacinį skundą tenkinti, atsakovo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Netenkinti atsakovo P. P. reikalavimo pripažinti negaliojančiais ieškovės mažosios bendrijos „Būsto vizija“ vienašališkai pasirašytus atliktų darbų perdavimo aktus.

Netenkinti atsakovo P. P. reikalavimo pripažinti, kad tarp ieškovės mažosios bendrijos „Būsto vizija“ ir atsakovo P. P. 2021 m. vasario 25 d. sudarytos (vartojimo) Rangos sutarties Nr. 2021-02/15 1 punkto bei 4.1–4.3 papunkčių sąlygos neatitinka skaidrumo (sąžiningumo) reikalavimo.

Ieškovės mažosios bendrijos „Būsto vizija“ ieškinį tenkinti pilna apimti ir priteisti iš atsakovo P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės mažosios bendrijos „Būsto vizija“ (juridinio asmens kodas 303407495) naudai 10 856,99 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 99 ct) skolos, 977,13 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 13 ct) delspinigių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (11 834,12 Eur), skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 825 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš atsakovo P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės mažosios bendrijos „Būsto vizija“ (juridinio asmens kodas 303407495) naudai 4 737,95 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt septynis eurus ir 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

                 Teisėjos                                                                                    Donata Kravčenkienė

   Kristina Lysionok

   Ramunė Mikonienė