Civilinė byla Nr. e2YT-2488-862/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30798-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, A. A., M. A., J. A..
Teismas
nustatė:
pareiškėja pateikė pareiškimą, kurį patikslino ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. A. ir suinteresuotų asmenų M. A., A. A. ir J. A. tėvas. Po sutuoktinio mirties liko turtas: 0,1 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir statomas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Teigė, kad sutuoktinis testamento nepaliko. Po sutuoktinio mirties per trijų mėnesių terminą nesikreipė. Paaiškino, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja liko viena su nepilnamečiais vaikais, gyventi name, tęsė namo statybas, tvarkė žemės sklypą apmokėdama visas sąskaitas. kurio statybas baiginėja pati.
Suinteresuoti asmenys J. A. ir M. A. pateikė atsiliepimus į patikslintą pareiškimą, kuriuose nurodė, kad pareiškėja yra suinteresuotų asmenų motina, kuri po tėvo mirties tęsė namo statybas, tvarkė žemės sklypą ir aplinką. Pareiškėja išlaiko visą turtą ir iki šiol gyvena A. A. vardu įregistruotame name, todėl prašo tenkinti pareiškėjos pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui ir prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, tad šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Valstybę atstovaujantis asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esantis pareiškėjo asmens dokumentas, santuokos sudarymo liudijimas IV-OK Nr. 281103, VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro 2021-08-26 pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-3823, mirties liudijimas AE Nr. 009782, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-11-29 išrašas, patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji ir sutuoktinis A. A., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri truko iki sutuoktinio mirties. Santuokos metu pareiškėja su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) 1995-03-02 įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas registre. Byloje esanti 2021-09-30 UAB „Ignitis“ PVM sąskaita-faktūra patvirtina, kad PVM sąskaita-faktūra už elektros energijos suvartojimą išsiųsta pareiškėjai, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos, suinteresuotų asmenų J. A. ir M. A. rašytiniai paaiškinimai ir 2006-06-06 pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi name, buvusiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už teikiamas paslaugas, rūpinosi turtu kaip savu, nėra pagrindo netikėti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų - įpėdinio faktišką pradėjimą paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Aukščiau išdėstyta sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja iš karto po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame turte, konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią tapti mirusio sutuoktinio turto savininke ir po jo mirties likusį palikimą priėmė faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasita Kurakienė