REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos skundą viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja Kazlų Rūdos savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. IT01 dėl pažeidimo, pritaikant 5 procentų finansinę korekciją nuo sutarties vertės. Taip pat prašo priteisti žyminį mokestį.

Nurodo, kad Kazlų Rūdos savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, Perkančioji organizacija), įgyvendino projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kazlų Rūdos savivaldybėje“ (projekto kodas Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-06-0002) (toliau – ir Projektas) pagal 2019 m. gruodžio 10 d. iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.1.1-CPVA - V-427-06-0002 „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kazlų Rūdos savivaldybėje“ sutartį sudarytą su CPVA.

Įgyvendinant Projektą, Perkančioji organizacija vykdė mažos vertės pirkimą skelbiamos apklausos būdu „Projekto „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kazlų Rūdos savivaldybėje“ VDC remonto darbai“ (toliau – ir Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2023 m. kovo 10 d. Kvietimą dalyvauti pirkime priėmė 9 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai.

Mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo UAB „Hermakus“ pasiūlymas pateiktas su trūkumais, todėl Perkančioji organizacija prašė tiekėjo per 3 darbo dienas patikslinti pasiūlymą. UAB „LB BALTIC“ pasiūlyta kaina buvo per didelė ir Perkančiajai organizacijai nepriimtina, todėl tiekėjo pasiūlymas pagrįstai atmestas. UAB „Hermakus“ patikslinus pasiūlymą, tolimesnėse pirkimo procedūrose varžėsi 3 tiekėjai.

Nustatytas galimas laimėtojas UAB „Hermakus“ per Perkančiosios organizacijos prašomą 3 darbo dienų terminą nepateikė pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų, patvirtinančių tiekėjo atitikimą kvalifikacijos reikalavimams, ir atsisakė sudaryti sutartį. Perkančioji organizacija su sekančiu eilėje pasiūlymą pateikusiu tiekėju UAB „Indasta“ 2023 m. balandžio 14 d. sudarė Projekto „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kazlų Rūdos savivaldybėje“ VDC remonto darbų sutartį Nr. S-223 dėl vaikų dienos centro paprastojo remonto darbų, apimančių paprastojo remonto aprašo parengimą ir apie 58,21 m2 ploto patalpų remonto darbų atlikimą (toliau -ir Viešojo pirkimo sutartis).

CPVA 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas), kuriame konstatavo, kad Perkančioji organizacija, vykdydama Viešojo pirkimo sutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPI 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Sprendimu pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Viešojo pirkimo sutarties 24.805,00 Eur su PVM vertės – 6 201,25 Eur su PVM.

CPVA Sprendimu konstatavo, kad Perkančioji organizacija savo veiksmais pakeitė Viešojo pirkimo sutarties priedo 11.2 punktą, numatantį, kad rangovas privalo apsidrausti rangovo civilinės privalomuoju draudimu ir atliekamų darbų bei jų atlikimui reikalingų medžiagų ir įrangos nuo visų galimų rizikos atvejų ne mažesne kaip visiško atstatymo kaina draudimu, dėl ko buvo atliktas esminis Viešojo pirkimo sutarties pakeitimas taip, kaip jis suprantamas VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, kadangi šiuo pakeitimu suformuluotas nauja Pirkimo dokumentų sąlyga, kurią įtraukus į pradinį Pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymų ir pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų. Taip pat, kadangi dėl šio pakeitimo Viešojo pirkimo sutarties ekonominė pusiausvyra pasikeitė laimėtojo naudai tai, kaip nebuvo aptarta Viešojo pirkimo sutartyje. Atitinkamai CPVA nusprendė, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

CPVA, nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT) 311 punktu, 7 priedo 6, 10 punktais ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.3 lentelės 23 punktu, numatančiu, jog pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai Direktyvų neatitinkantys skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sutarties elementų pakitimai <...> iš esmės pakeisti sutarties elementai (pvz., kaina, darbų pobūdis, užbaigimo terminas, mokėjimo sąlygos, naudojamos medžiagos), jei dėl pakeitimo įvykdyta sutartis reikšmingai skiriasi nuo iš pradžių sudarytosios. Bet kuriuo atveju pakeitimas laikomas esminiu, jei įvykdyta viena arba daugiau Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, nusprendė pritaikyti 25 proc. pataisos normą nuo Viešojo pirkimo sutarties vertės., t. y. 6.201,25 Eur sumai.

Pareiškėja su CPVA Sprendime pateiktais argumentais ir vertinimu nesutinka. Mano, kad CPVA Sprendimas taikyti 25 proc. finansinę korekciją yra nemotyvuotas ir nepagrįstas konkrečiomis su Pirkimu susijusiomis aplinkybėmis, grindžiamas formaliomis teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, prielaidomis ir spėjimais.

Viešojo pirkimo sutarties priedo „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kazlų Rūdos savivaldybėje VDC remonto darbų techninė užduotis“ 11.2 papunktyje numatyta, kad rangovas privalo apsidrausti rangovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir atliekamų darbų bei jų atlikimui reikalingų medžiagų ir įrangos nuo visų galimų rizikos atvejų ne mažesne kaip visiško atstatymo kaina draudimu.

Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, galiojusios nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., redakcijos (toliau – ir Statybos įstatymas) 42 straipsnio 3 dalies, 46 straipsnio 4, 5, 6 punktų, 11 dalies nuostatomis.

Analizuojant rangovo pateiktą draudimo bendrovės ADB „Compensa Viena Insurance Group“ 2022 m. lapkričio 10 d. (draudimo laikotarpis 2022 m. lapkričio 11 d. – 2023 m. lapkričio 10 d.) išduotą Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. 230 0014121/2022 jame draudimo objektas yra: 1) veiklos civilinės atsakomybė (apdrausta veikla - apdraustojo veikla: statyba, elektros instaliacijos darbai, energetika, inžineriniai tinklai ir sistemos) - 50 000 Eur sumai; 2) produkto civilinė atsakomybė (apdraustasis produktas - produkto civilinei atsakomybei draudimo apsauga suteikiama, kai apdraustojo produktas ir / ar paslauga yra: statyba, elektros instaliacijos darbai, energetika, inžineriniai tinklai ir sistemos) - 50 000 Eur sumai. Pagal šios bendrovės Bendrosios civilinės atsakomybės taisyklių, patvirtintų bendrovės vadybos 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimu 2.14, 2.15 papunkčius, apdrausta veikla - draudimo liudijime įvardinta apdraustojo veikla, kuriai taikoma draudimo apsauga. Jeigu apdraustasis vykdo kelias veiklas, draudimo apsauga galioja tik tai veiklai, kuri yra nurodyta draudimo liudijime. Produktas - kiekvienas apdraustojo pagamintas ir apdraustos apdraustojo veiklos eigoje į rinką pateiktas materialus kilnojamas daiktas arba daiktas, esantis sudėtine kito kilnojamo arba nekilnojamo daikto dalimi, už kurių gamybą, pateikimą į rinką, pardavimą arba kitokį panaudojimo būdą yra atsakingas apdraustasis. Produktu taip pat laikoma apdraustojo suteikta paslauga - veikla, kuria tenkinamas konkretus vartotojo poreikis. Taigi, UAB „Indasta“ pateiktas draudimas apėmė ne tik veiklos civilinę atsakomybę, tačiau ir produkto civilinę atsakomybę, bendra draudimo suma - 50.000,00 Eur, kai Viešojo pirkimo sutartis sudaryta dėl paprastojo remonto darbų ir Viešojo pirkimo sutarties vertė 24.805.00 Eur su PVM. Tačiau į šias pažeidimą lengvinančias aplinkybes CPVA neatsižvelgė ir jų nevertino, nustatydama finansinės korekcijos dydį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nuosekliai formuojamą jurisprudenciją, skaidrumo principas pažeidžiamas, inter alia tada, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Šiame kontekste Teisingumo Teismo taip pat spręsta, kad skaidrumo principas pažeidžiamas, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu, nesilaikydama iš anksto žinomų su viešaisiais pirkimais tiesiogiai nesusijusių taisyklių ir atmeta tiekėjo pasiūlymą, pažeisdama šias taisykles (Teisingumo Teismo 2007 m. birželio 14 d. Sprendimas Medipac - Kazantzidis, C-6/05, Rink. 2007). Nagrinėjamu atveju rangovo pateiktas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas, apimantis rangovo veiklos ir produkto civilinę atsakomybę visai draudimo sumai - 50.000,00 Eur sumai - nepažeidė imperatyviųjų Statybos įstatymo nuostatų dėl privalomo statybos ir civilinės atsakomybės draudimo, kadangi Viešojo pirkimo sutartis sudaryta dėl paprastojo remonto darbų, o pradinė sutarties vertė - 24.805,00 Eur su PVM nekito visą Viešojo pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį.

Pareiškėja taip pat remiasi LAT 2009 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 425/2010.

Pareiškėjos vertinimu, CPVA Sprendimo argumentas, jog, „tokia sąlyga, jeigu ji būtų buvusi paskelbta Pirkimo sąlygose, galimai būtų lėmusi didesnį susidomėjimą pirkimu “, nepagrįsta jokiomis faktinėmis su Pirkimu susijusiomis aplinkybėmis, grindžiama tik spėjimu ir prielaidomis. Priešingai pažymėtina, kad kvietimą dalyvauti pirkime priėmė 9 tiekėjai, iš jų 4 pateikė pasiūlymus, po pirminio tiekėjų pateiktų dokumentų vertinimo, toliau Pirkime varžėsi 3 tiekėjai, todėl darytina išvada, kad susidomėjimas pirkimu buvo pakankamai didelis, vertinant rinką.

Sprendime konstatuota, jog „CVPA, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, 2023 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą, kad Pirkimas atliktas tinkamai “. Taigi, Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, kitų negu nurodyta Sprendime pažeidimų nepadarė, pirkimo procedūras vykdė tinkamai, tiekėjų susidomėjimas Pirkimu buvo pakankamas, užtikrinantis konkurenciją ir tiekėjų lygiateisiškumą bei galimybę varžytis.

Pagal Viešojo pirkimo sutarties 29 punktą, darbų atlikimo laikotarpis 4 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Tačiau CPVA, nustatydama finansinės korekcijos dydį, nevertino ir neatsižvelgė į Sprendime nustatytą aplinkybę - „ nustatyta, kad pagal 2023 m. rugpjūčio 14 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) darbų pabaigos data – 2023 m. rugpjūčio 14 d. “ - darbai buvo atlikti laiku ir tinkamai, kitų Viešojo pirkimo sutarties vykdymo nesklandumų nekilo ir nenustatyta, visą Viešojo pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį draudimo apsauga galiojo. Sutarties vykdymo metu draudiminių įvykių nebuvo, dėl kurių būtų reikėję pritaikyti draudimo apsaugą ir (ar) būtų padaryta žala Viešojo pirkimo sutarties šalims, tretiesiems asmenims ar pačiam objektui, rangovo pateiktas draudimas apėmė visas statybos darbų veiklas iki naujos statybos, rekonstravimo ir kita bei buvo išduotas visai draudimo sumai 50.000,00 Eur sumai, t. y. kelis kartus didesnei sumai negu Viešojo pirkimo sutarties vertė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje formuojama, kad tam, jog paskirta finansinė korekcija būtų proporcinga, tiek Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintos Gairės dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, tiek 2019 m. Gairės, tiek naujoji, aiškinama taip pat - svarbu įvertinti pažeidimo pobūdį, sunkumą, susijusius finansinių fondų nuostolius (pvz., 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1597-821/2023).

LVAT praktikoje formuojamos nuostatos, kad Gairės nevaržo kompetentingos institucijos diskrecijos, atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo principu, vykdytojui taikyti mažesnį / didesnį korekcijos dydį. Pažeidimas savo pobūdžiu iš esmės neturėjęs įtakos viešojo pirkimo rezultatams ir paramos sutarties tinkamam įvykdymui, nenustatant galimos finansinio poveikio rizikos, fondai nepatyrė realių finansinių nuostolių, todėl gali būti įvertintas kaip formalus ir mažareikšmis. Už tokį pažeidimą, atlikus jo pakartotinį tyrimą, finansinė korekcija, kuri turėjo būti skiriama nuo visos paramos sutarties sumos, galėjo būti mažesnio dydžio, negu minėtose gairėse tokiu atveju nurodomi 5 procentai (2018 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-81-492/2018).

CPVA, nustatydama finansinės korekcijos dydį, nevertino ir neatsižvelgė, kad Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo (atliktas mažos vertės pirkimas skelbiamos apklausos būdu / Viešojo pirkimo sutarties vertė 24.805,00 Eur su PVM), Pirkime konkurencija nebuvo ribojama, kvietimą dalyvauti pirkime priėmė 9 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai. Pirkimo procedūrų vykdymo metu atmestas vienas tiekėjo pasiūlymas dėl ypač didelės pasiūlytos kainos, kuri Perkančiajai organizacijai buvo nepriimtina (pačiame CPVA Sprendime konstatuojama, kad Pirkimas atliktas tinkamai). Kitų aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti pritaikytas minimalus 5 procentų korekcijos dydis Sprendime nenustatyta ir nenurodyta, Viešojo pirkimo sutartis įvykdyta tinkamai, laiku, jos vykdymo metu draudiminių įvykių neįvyko. CPVA finansinės korekcijos dydį pritaikė formaliai, Sprendimą išimtinai grindžiant formaliomis įstatymų ir teismų praktikos nuostatomis, neatsižvelgiant į konkrečias ir faktines Pirkimo ir Viešojo pirkimo sutarties vykdymo ir aukščiau nurodytas pažeidimo pobūdį lengvinančias aplinkybes.

Remiantis Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.) normomis atliekamomis finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nurodyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą. Todėl Perkančioji organizacija nesutinka, kad padarytas esminis Pirkimo dokumentų pažeidimas, dėl kurio turėtų būti pritaikyta formali 25 proc. dydžio finansinė korekcija.

Gairių 1.1 papunktyje numatyta, kad Gairių tikslas - padidinti valstybių narių teisinį tikrumą. Šiuo tikslu svarbu paaiškinti aplinkybes, kuriomis dėl taikytinos Sąjungos viešųjų pirkimų teisės arba su jos taikymu susijusios nacionalinės teisės pažeidimų Komisija gali atlikti finansines pataisas; užtikrinti proporcingumą. Šiuo tikslu svarbu, kad spręsdama dėl finansinės pataisos Komisija atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir susijusį finansinį poveikį Sąjungos biudžetui.

Pareiškėja pabrėžia, kad Sprendimo motyvai, jog Viešojo pirkimo sutarties pakeitimas lemtų didesnį kandidatų ar dalyvių skaičių, ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų, nes Perkančioji organizacija savo veiksmais pakeitė Pirkimo sąlygą dėl privalomo civilinės atsakomybės ir drabų draudimo, tokia sąlyga, jeigu ji būtų buvusi paskelbta Pirkimo sąlygose, galimai būtų lėmusi didesnį susidomėjimą pirkimu, yra formalūs, nepagrįsti jokiomis Pirkimo faktinėmis aplinkybėmis ar objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais pažeidimo sunkumą. Neatsižvelgta į visas aukščiau nurodytas pažeidimą švelninančias aplinkybes - vykdytas mažos vertės skelbiamos apklausos būdu pirkimas, tiekėjų susidėjimas pirkimu, vertinant rinką, buvo pakankamai didelis, Pirkimo procedūros atliktos tinkamai, Viešojo pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu draudiminių įvykių neįvyko, sutartis įvykdyta tinkamai ir laiku, minėtos sutarties vertė 24.805,00 Eur visą jos vykdymo laikotarpį nekito, rangovo pateiktas bendrosios civilinės atsakomybės draudimas apėmė veiklos ir produkto civilinę atsakomybę, o draudimo suma kelis kartus viršijo Viešojo pirkimo sutarties vertę. Tačiau priimant Sprendimą visiškai neatsižvelgta į pažeidimo pobūdį, lengvinančias aplinkybes ar įtaką finansinių fondų nuostoliams, Sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių Sprendimas keistinas, pritaikant 5 procentų finansinę korekciją.

Atsakovas CPVA su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodo, kad LVAT yra pažymėjęs, kad 2019 m. Gairės suformuluotos taip, kad jos savyje inkorporuoja proporcingumo principą taikant atitinkamas finansines korekcijas, t. y. finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo . 2019 m. Gairės buvo priimtos siekiant didesnio teisinio tikrumo, kuris buvo įgyvendintas už 2019 m. Gairėse apibrėžtus pažeidimus nustatant konkretų taikytiną finansinės korekcijos dydį. Tuo tarpu, 2013 m. Gairėse prie pažeidimo aprašymo buvo numatyta galimybė mažinti taikytinos finansinės korekcijos dydį.

Sprendime nustatytas pažeidimas yra susijęs su tuo, kad pareiškėja nepagrįstai ir neteisėtai leido Laimėtojui nepateikti Rangovo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir atliekamų darbų bei jų atlikimui reikalingų medžiagų ir įrangos nuo visų galimų rizikos atvejų ne mažesne kaip visiško atstatymo kaina draudimo, tokiu būdu iš esmės pakeisdama esmines Pirkimo dokumentų bei Sutarties sąlygas, todėl už šį pažeidimą, vadovaujantis 2019 m. Gairių 2.3 lentelės 23 p., kuriame numatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai atlikti Direktyvų neatitinkantys skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sutarties elementų pakeitimai <...> Iš esmės pakeisti sutarties elementai (pvz., kaina, darbų pobūdis, užbaigimo terminas, mokėjimo sąlygos, naudojamos medžiagos), jei dėl pakeitimo įvykdyta sutartis reikšmingai skiriasi nuo iš pradžių sudarytosios. Bet kuriuo atveju pakeitimas laikomas esminiu, jei įvykdyta viena arba daugiau Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.“, buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija.

Remiantis 2019 m. Gairių 2.3 lentelės 23 p., daroma išvada, kad už Sprendime nustatytą pažeidimą, atkreipiant dėmesį, kad pareiškėja sutinka su nustatytu pažeidimu, taikoma vienintelė galima 25 proc. pataisos norma. Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, daroma išvada, kad atsakovė už Sprendime nustatytą pažeidimą negalėjo taikyti kitokio dydžio pataisos normos.

Tokią išvadą patvirtina ir PAFT 7 priedo 13 punkto nuostatos, kuriose apibrėžta, kad nustačius pažeidimą galima taikyti kitas, nei nustatyta Gairėse, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normas, jei jas siūlo taikyti auditus ir (ar) patikrinimus atlikusi audito institucija, Europos Komisija ar Europos Audito Rūmai. Taigi, nacionaliniame teisės akte, reglamentuojančiame 2019 m. Gairių taikymą, apibrėžta, kad kitas, nei nustatyta 2019 m. Gairėse, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normas galima taikyti, tuo atveju, jei jas siūlo taikyti griežtai apibrėžtas subjektų ratas: audito institucija, Europos Komisija ar Europos Audito Rūmai. Atsižvelgiant į tai, kad šis ginčo Pirkimas nei vienos iš paminėtų institucijų nebuvo atrinktas vertinimui ir/ar patikrinimui, taip pat iš šių institucijų siūlymų panašiems atvejams mažinti 2019 m. Gairėse (konkrečiai 2019 m. Gairių 2.3 lentelės 23 p.) nustatytą finansinę korekciją negauta ir kituose CPVA atliktuose panašaus pobūdžio pažeidimų tyrimuose (nesusijusiuose su šiuo Projektu), finansinės korekcijos mažinimas pagal PAFT 7 priedo 13 punktą nėra galimas. Tuo tarpu sumažinus finansinę korekciją kitais, nei nustatyta PAFT ir 2019 m. Gairėse, teisiniais pagrindais, būtų laikoma, kad toks CPVA sprendimas yra neteisėtas ir gali būti peržiūros objektu audito institucijos, Europos Komisijos ar Europos Audito Rūmų.

PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad: kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes 1) ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo (pvz., vertinama, ar kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai siekė pateikti pasiūlymą dėl pirkimo, arba, kai apie tai nėra duomenų, vertinama, ar tokie ūkio subjektai dalyvavo vykdant panašius pirkimus (vadovaujantis turima informacija apie analogiškus projektus) ir kt.)? 2) ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.)? 3) ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų? 4) ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančiosios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).

Taigi, PAFT 7 priedo 10 punkte nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos tuo atveju, jei nustatytas pažeidimas atitinka kelis 2019 m. Gairėse nustatytus pažeidimų aprašymus, kuriems yra taikomos skirtingos finansinės korekcijos. Tuo tarpu, vertinant Sprendime nustatytą pažeidimą, daroma išvada, kad Sprendime nustatytas pažeidimas atitinka vieną (konkretų) 2019 m. Gairėse aprašytą pažeidimą, t. y. 2019 m. Gairių 2.3 lentelės 23 punkte, todėl nagrinėjamo pažeidimo atveju, PAFT 7 priedo 10 punkte nurodytos aplinkybės neturi būti vertinamos.

Pareiškėja pati savo iniciatyva Pirkimo sąlygose nustatė privalomojo pobūdžio reikalavimą Laimėtojui apsidrausti Rangovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir atliekamų darbų bei jų atlikimui reikalingų medžiagų ir įrangos nuo visų galimų rizikos atvejų ne mažesne kaip visiško atstatymo kaina draudimu, neatsižvelgiant į Statybos įstatymo 42 straipsnio 11 dalyje numatytą galimybę nesidrausti minėtu draudimu atliekant paprastojo remonto darbus. Šis privalomasis civilinės atsakomybės draudimas yra apibrėžtas Statybos įstatyme kaip statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, nurodant jam keliamus reikalavimus.

Rangovo 2022 m. lapkričio 10 d. bendrosios civilinės atsakomybės liudijime Nr. 230 0014121/2022 nėra atliekamų darbų bei jų atlikimui reikalingų medžiagų ir įrangos nuo visų galimų rizikos atvejų ne mažesne kaip visiško atstatymo kaina draudimas, jame nėra įvardinti atliekami visi statybos darbai pagal Sutartį, liudijime neišskirtas konkretus statybos objektas, kurio darbai buvo apdrausti, todėl CPVA daro pagrįstą išvadą, kad Rangovo 2022 m. lapkričio 10 d. bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas nėra privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, kaip tai nustatyta Sutartyje ir Statybos įstatyme. Šios aplinkybės Skunde pareiškėja neginčija. Atitinkamai Rangovo 2022 m. lapkričio 10 d. bendrosios civilinės atsakomybės liudijimas Nr. 230 0014121/2022, kuris kaip nustatyta neatitiko Sutarties priedo 11.2. punkte nurodytų privalomo pobūdžio reikalavimų, negali būti vertinimas kaip finansinę korekciją mažinančia aplinkybe.

Finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, kuris yra apibrėžtas 2019 m. Gairių 2 skirsnio „Pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ pažeidimų aprašymuose, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį, jo sunkumą bei visas reikšmingas aplinkybes, kurios atsispindi Sprendime.

Skunde nurodomų LVAT nagrinėtų administracinių bylų Nr. eA-1597-821/2023, Nr. eA-81-492/2018 aplinkybės yra visiškai skirtingos nei nagrinėjamo ginčo aplinkybės, todėl vertinama, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi minėtomis bylomis, kurios nėra analogiškos šio ginčo aplinkybėms. Be to, LVAT byloje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-81-492/2018 už nustatytus pažeidimus buvo taikytos 2013 m. Gairės, o nagrinėjamo pažeidimo atveju yra taikomos 2019 m. Gairės.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neginčija, kad Laimėtojas nepateikė Sutarties priedo 11.2. punkte apibrėžto draudimo, atskirai pažymint, kad šis draudimas nebuvo pateiktas nei nagrinėjant pažeidimą, nei teikiant skundą. Kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas. Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, daroma išvada, kad Sutarties priedo 11.2. punkto pakeitimas, nepagrįstai ir neteisėtai suteikiant galimybę Laimėtojui nepateikti Rangovo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir atliekamų darbų bei jų atlikimui reikalingų medžiagų ir įrangos nuo visų galimų rizikos atvejų ne mažesne kaip visiško atstatymo kaina draudimo, galėjo pritraukti naujų dalyvių.

LVAT, nagrinėdamas bylas dėl įgyvendinančių institucijų atliktų pažeidimų tyrimų ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais .

Finansinių korekcijų taikymui nėra būtina, kad būtų kilę apčiuopiami padariniai. Panašaus požiūrio laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus. Taigi, teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių.

2019 m. Gairių 1.1. p. apibrėžta, kad ,,<..> šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį <...>“. Taigi, 2019 m. Gairėse apibrėžtos pažeidimų rūšys (pažeidimų aprašymai) ir atitinkamai jiems numatytos taikyti finansinės korekcijos suponuoja, jog už šiuos pažeidimus privalo būti taikomos 2019 m. Gairėse apibrėžtos finansinės korekcijos. Šią išvadą patvirtina ir ESTT 2016 m. liepos 14 prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), kuriame ESTT pasisakydamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą, pažymėjo, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, jog valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Taigi, nustačius pažeidimą, apibrėžtą 2019 m. Gairėse, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra.

Sprendime nustatytas pažeidimas atitiko 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio 36 punkte nustatytą pažeidimo apibrėžimą, o vertinant Reglamente apibrėžtą pažeidimo sudėtį, daroma išvada, kad vien teisės aktus pažeidžiančių veiksmų padarymas yra pakankamas pagrindas kilti atsakomybei. Taigi, nagrinėjamo pažeidimo atveju, kuris, įvertinus pareiškėjos veiksmus (išdėstytus faktinėse aplinkybėse bei Sprendime), laikytinas pažeidžiančiu VPĮ nuostatas, todėl, esant aptartam pareiškėjos pažeidimui ir pareiškėjai išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, yra padaroma žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Pažymėtina, kad valstybės narės (šiuo atveju – Lietuvos Respublika) gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas, kaip tai numato Reglamentas.

Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų nustatymo tikslas – atkurti situaciją, kurioje visos projekto išlaidos arba jų dalis atitinka teisės aktuose, nustatančiuose 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimus, atitinkamame projektų finansavimo sąlygų apraše ir (ar) kituose teisės aktuose išdėstytas išlaidų tinkamumo finansuoti nuostatas (PAFT 7 priedo 2 p.). Taigi, atsakovė, įgyvendindama šią nuostatą, vadovaudamasi aptartu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, sunkumo laipsnį bei su pažeidimu susijusias aplinkybes, pareiškėjai taikė teisiškai pagrįstą ir proporcingą finansinę korekciją.

CPVA poziciją dėl projektų vykdytojų atsakomybės vykdant viešuosius pirkimus, patvirtina ir teismų praktika, kurioje nurodyta, kad nepaisant įgyvendinančios institucijos atliekamo pirkimo dokumentų išankstinio derinimo (PAFT 463 p.), būtent projekto vykdytojas išlieka subjektu, kuris yra atsakingas už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Tai paneigia atsakomybės perkėlimą įgyvendinančiai institucijai. Viešasis pirkimas vykdytas projekto vykdytojo, kuris ir yra būtent tas teisinis vienetas (perkančioji organizacija), kuris privalo / privalėjo paisyti teisinio reguliavimo viešųjų pirkimų metu. LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog įgyvendinančioji institucija pastabų dėl viešojo pirkimo rezultatų ir pasirašytos rangos sutarties neturėjo, neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės už padarytus viešojo pirkimo pažeidimus. Minėta aplinkybė niekaip neriboja įgyvendinančiosios institucijos teisės atlikti pažeidimo tyrimą, kuris yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra, ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinoms netinkamomis finansuoti. Šiame kontekste pažymima, kad pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti.

Atsakovės manymu, pareiškėjos skundas žyminiu mokesčių neapmokestinamas.

Teismas

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl CPVA 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. IT01 dėl pažeidimo dalies, kuriuo už VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimus pareiškėjai pritaikyti 25 proc. dydžio finansinė korekcija nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos, tenkančios Projektui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kazlų Rūdos savivaldybėje“, projekto Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-06-0002, skelbiamos apklausos būdu atliko mažos vertės pirkimą „Projekto „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kazlų Rūdos savivaldybėje“ VDC remonto darbai“. Pirkimas paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2023 m. kovo 10 d., Pirkimo Nr. 658076. Pirkimo objektas į Pirkimo dalis nebuvo skaidomas.

Pareiškėja su Pirkimo laimėtoju UAB ,,Indasta“ 2023 m. kovo 14 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. S-223, kurios vertė – 24.805,00 Eur su PVM. Pirkimo sutarties vertė, tenkanti Projektui – 24.805,00 Eur.

CPVA, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, nustatė, kad Sutarties priedo „Bendruomeninių veikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kazlų Rūdos savivaldybėje VDC remonto darbų techninės užduoties“ (toliau – Sutarties priedas) 11.2. punkte apibrėžta, kad: ,,<...> Rangovas privalo apsidrausti Rangovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir atliekamų darbų bei jų atlikimui reikalingų medžiagų ir įrangos nuo visų galimų rizikos atvejų ne mažesne kaip visiško atstatymo kaina draudimu“.

Projekto vykdytojas pateikė Laimėtojo bendrosios civilinės atsakomybės liudijimą Nr. 230 0014121/2022, galiojantį nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. ir 2022 m. lapkričio 10 d. bendrosios civilinės atsakomybės liudijimo Nr. 230 0014121/2022 dalies apmokėjimą įrodančio dokumento kopiją.

Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir per Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos lėšų projektų duomenų mainų svetainę (toliau – ir DMS) 2023 m. spalio 27 d. pareiškėja buvo informuotas apie pradėtą pažeidimo tyrimą bei paprašyta jo pateikti paaiškinimus ir kitus (CPVA neteiktus, jei tokių yra) dokumentus, kurie, pareiškėjo nuomone, gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai.

Pareiškėja paaiškinimus pateikė 2023 m. lapkričio 10 d. raštu per DMS.

Atlikusi pažeidimo tyrimą, CPVA 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimu nustatė, kad pareiškėja, vykdydama Sutartį, pažeidė VPĮ 17 straipsni 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kadangi pareiškėja nepagrįstai ir neteisėtai leido Laimėtojui nepateikti Rangovo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir atliekamų darbų bei jų atlikimui reikalingų medžiagų ir įrangos nuo visų galimų rizikos atvejų ne mažesne kaip visiško atstatymo kaina draudimo, kuris Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai buvo apibrėžtas kaip privalomas pateikti draudimas, tuo iš esmės pakeisdamas esmines Pirkimo dokumentų bei Sutarties sąlygas. Su Sprendimu pareiškėja per DMS buvo supažindintas 2023 m. gruodžio 21 d. Nustačius pažeidimą, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 7 priedo 6 punktu, kuriame nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių 2.3 lentelės 23 punkto nuostatomis, buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija.

Pareiškėja su pritaikytos finansinės korekcijos dydžiu nesutinka, prašo sumažinti finansinės korekcijos dydį iki 5 procentų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ), VPĮ, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintos projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės.

Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, CPVA darė išvadą, kad Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nustatė privalomojo pobūdžio reikalavimą tiekėjui apsidrausti Rangovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir atliekamų darbų bei jų atlikimui reikalingų medžiagų ir įrangos nuo visų galimų rizikos atvejų ne mažesne kaip visiško atstatymo kaina draudimu, neatsižvelgiant į Statybos įstatymo 42 straipsnio 11 dalyje numatytą galimybę nesidrausti minėtu draudimu atliekant paprastojo remonto darbus. Minėto privalomojo civilinės atsakomybės draudimas yra apibrėžtas Statybos įstatyme kaip statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, nurodant jam keliamus reikalavimus (toliau – ir CAPD). Perkančiosios organizacijos pateiktas 2022 m. lapkričio 10 d. bendrosios civilinės atsakomybės liudijimas Nr. 230 0014121/2022 nėra atliekamų darbų bei jų atlikimui reikalingų medžiagų ir įrangos nuo visų galimų rizikos atvejų ne mažesne kaip visiško atstatymo kaina draudimas, jame nėra įvardinti atliekami visi statybos darbai pagal Sutartį, liudijime neišskirtas konkretus statybos objektas, kurio darbai buvo apdrausti, todėl CPVA darė išvadą, kad pateiktas Draudimo liudijimas nėra privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, kaip tai nustatyta Sutartyje ir Statybos įstatyme. Nustačius, kad aukščiau aptarti Laimėtojo ir Perkančiosios organizacijos veiksmai ir/arba neveikimas laikytini de facto atliktais Sutarties pakeitimas, toliau įvertintina, ar tie pakeitimai buvo esminiai.

Pareiškėja CPVA šių nustatytų aplinkybių ir išvadų iš esmės neginčija.

Tačiau pareiškėja nesutinka, kad padarytas esminis Pirkimo dokumentų pažeidimas, dėl kurio turėtų būti pritaikyta formali 25 proc. dydžio finansinė korekcija.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Šie principai yra itin svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, kadangi: (1) yra Direktyvos 2014/24/ES bei ją įgyvendinančio VPĮ normų pagrindas, (2) įgyvendina teisinio reguliavimo spragų, vakuumo užpildymo funkciją bei yra orientyras, kuriuo remiantis perkančiosios organizacijos priima sprendimus VPĮ tiesiogiai nereguliuojamose situacijose, (3) yra reikšmingi ir taikytini tiems viešiesiems pirkimams, kurių vertė nesiekia Direktyvos 2014/24/ES taikymo vertės ribų. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant asmenų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, teises.

Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios, kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytas viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Kaip nurodyta pirmiau, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, ir tai, ar konkrečiam (ar konkretiems) tiekėjui buvo suteikta daugiau teisių, negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus) (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaro 193–197 psl.). LAT praktikoje taip pat konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (žr. pvz. 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-177-916/2016). Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios.

VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje. VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

Pirkimo sutarties keitimo kvalifikavimas (nustatymas, ar yra sutarties pakeitimas ir ar jis yra esminis jos sąlygų modifikavimas) yra vertinamojo pobūdžio, atliktinas atsižvelgiant į konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Minėta, kad galiojančios pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo inter alia (be kita ko) nustatomos sąlygos, kurios šio administracinio ginčo atveju, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems konkurso dalyviams (pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų) arba suteikusios esamam tiekėjui ekonominę naudą (VPĮ 89 str. 4 d. 1 ir 2 p.).

VPĮ 2 straipsnio 39 dalyje nustatyta, kad viešojo pirkimo dokumentai (toliau – pirkimo dokumentai) – perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, išankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai).

Sutarties įvykdymo užtikrinimo, galiojančio iki statybos užbaigimo dokumento pasirašymo dienos, sąlyga yra įstatymo reikalavimas, vadovaujantis VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Remiantis Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiami privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. Šis teisinis reguliavimas suponuoja, kad tiek Sutarties įvykdymo užtikrinimas, tiek darbų ir civilinės atsakomybės privalomas draudimas, galiojantys iki rangos darbų sutartinių prievolių įvykdymo, yra imperatyvios sutarties sąlygos, kurių modifikavimas sutarties šalių ar vienos iš jų valia negalimas.

Išimtys dėl statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taikomos tik nesudėtingiems statiniams ir paprastojo remonto darbams (Statybos įstatymo 42 straipsnio 11 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad remiantis Pirkimo sąlygų 1 punktu, „Pirkimo objektas - Projekto „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kazlų Rūdos savivaldybėje “ VDC remonto darbai, kurie apima paprastojo remonto aprašo parengimą ir apie 58,21 m2 ploto patalpų remonto darbų atlikimą, pritaikant pastatą ir patalpas naudotis žmonėms su negalia (įrengiant pandusą neįgaliesiems ir platesnes išorės ir vidaus duris, bei neįgaliesiems pritaikytą WC)“. Ginčo byloje nėra, kad pareiškėjos vykdomiems statybos darbams nagrinėjamu atveju galėjo būti taikoma Statybos įstatymo 42 straipsnio 11 dalyje numatyta išimtis dėl statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pateikimo. Tačiau, kaip matyti, pareiškėja numatė sąlygą, kad Rangovas privalo apsidrausti Rangovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir atliekamų darbų bei jų atlikimui reikalingų medžiagų ir įrangos nuo visų galimų rizikos atvejų ne mažesne kaip visiško atstatymo kaina draudimu (Sutarties priedo 11.2. p.). Teismas pažymi, kad Statybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalis numato, kad draudžiant statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo vykdomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu. Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos sutartis, šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir jų civilinę atsakomybę. Kai statyba vykdoma ūkio būdu, draudžiama statytojo (užsakovo) civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims.

Statybos įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad draudėjas statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę turi apdrausti atskirai dėl kiekvieno statomo statinio, o 46 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Šio teisės normos yra imperatyvios, todėl teismo vertinimu, pareiškėjui įtvirtinus reikalavimą „Rangovas privalo apsidrausti Rangovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir atliekamų darbų bei jų atlikimui reikalingų medžiagų ir įrangos nuo visų galimų rizikos atvejų ne mažesne kaip visiško atstatymo kaina draudimu“ (Sutarties priedo 11.2. p.), rangovo sudaryta draudimo sutartis turėjo atitikti Statybos įstatymo reikalavimus.

VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, kad sutarties pakeitimas yra esminis, kai pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų. VPĮ komentare nurodoma, kad „Vertinant šią sąlygą, turi būti atsižvelgta į tai, ar pakeitimas būtų turėjęs įtakos rinkoje veikiantiems tiekėjams, kurie anksčiau nedalyvavo viešajame pirkime pagal pirminės siūlytos viešojo pirkimo sutarties sąlygas, t. y. ar šie subjektai galimai būtų dalyvavę, jeigu pakeista sąlyga būtų nurodyta pirminėse viešojo pirkimo sutarties sąlygose. Kitaip tariant, vertinama, ar galimai būtų pasikeitęs rinkoje veikiančio tiekėjo ekonominis elgesys, priimant sprendimą (i) dalyvauti viešajame pirkime, jeigu jis tokios galimybės nerealizavo arba (ii) dalyvauti tame pirkime kitomis sąlygomis, lyginant su tomis, kurioms esant jis pateikė pasiūlymą.“ (žr. https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360016399840-89-straipsnis-Pirkimo-sutarties-ar- preliminariosios-sutarties-keitimas-jos-galiojimo-laikotarpiu).

Teismas nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovės vertinimu, kad jeigu Pirkime dalyvavę, kvietimus dalyvauti Pirkime priėmę, ar su Pirkimo dokumentais susipažinę tiekėjai iš pirminių Pirkimo dokumentų sąlygų būtų žinoję, kad nereikės apsidrausti CAPD, kaip tokį draudimą reglamentuoja imperatyvios Statybos įstatymo normos, pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų.

Nagrinėjamu atveju, Perkančiosios organizacijos pateiktas 2022 m. lapkričio 10 d. bendrosios civilinės atsakomybės liudijimas Nr. 230 0014121/2022 nėra atliekamų darbų bei jų atlikimui reikalingų medžiagų ir įrangos nuo visų galimų rizikos atvejų ne mažesne kaip visiško atstatymo kaina draudimas, jame nėra įvardinti atliekami visi statybos darbai pagal Sutartį, liudijime neišskirtas konkretus statybos objektas, kurio darbai buvo apdrausti, todėl CPVA pagrįstai sprendė, kad pateiktas Draudimo liudijimas nėra privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, kaip tai nustatyta Sutartyje ir Statybos įstatyme. CPVA pagrįstai taikė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir pareiškėjos veiksmus pripažino esminiu sutarties pakeitimu. Pareiškėja jokių šią išvadą paneigiančių argumentų teismui nepateikė.

CPVA taip pat darė išvadą, kad pareiškėja atliko esminį sutarties pakeitimą taip, kaip jis suprantamas VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkto prasme. Pagal minėtą punktą, sutarties pakeitimas yra esminis, kai dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje. Tiekėjo pateiktas Draudimo liudijimas nėra privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, kaip tai nustatyta Sutartyje ir Statybos įstatyme, tačiau Perkančiosios organizacijos pateiktas 2022 m. lapkričio 10 d. bendrosios civilinės atsakomybės liudijimas Nr. 230 0014121/2022 patvirtina, kad draudimo sutartis suteikia 50 000 Eur draudimo apsaugą.

Teismo vertinimu, iš skundžiamo Sprendimo nėra aišku, CPVA nenurodė jokių argumentų, kad ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeitė tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje.

Taigi, nustatyto pažeidimo kvalifikavimui atsakovė nepagrindė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo.

Tačiau, teismas daro išvadą, kad iš esmės CPVA pagrįstai remdamasi VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktu darė išvadą, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pagrindų naikinti šią Sprendimo dalį teismas nenustatė.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Kaip jau buvo minėta, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021). Pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis yra užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei visiems tiekėjams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Skaidrumo principas reikšmingas ir dėl perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimų sąlygų laikymosi. Pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, t. y. perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą (įskaitant ir alternatyvų, jei tokį pateikti pagal pirkimo sąlygas negalima), ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia. Be to, neskaidrų pasiūlymų vertinimą gali lemti ne tik akivaizdžiai netinkamo pasiūlymo vertinimas atitinkančiu pirkimo sąlygas, tačiau ir neatidus, neapdairus galbūt tinkamo pasiūlymo vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1. Teismų praktika. 2013, 38, p. 459-516 ).

Lygiateisiškumo principas šiuo aspektu reiškia, kad teikėjų pasiūlymai turi būti vertinami pagal vienodus kriterijus laikantis iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų. Be to, visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal šių sąlygų turinį. Tai inter alia nustatytina pagal tai, ar perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, dėl atitinkamo reikalavimo de facto nesuteikė jam reikšmės, esmingai priešingos pradinei lingvistinei jo reikšmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).

Pareiškėja, nepareikalavusi iš Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, kaip tai nustatyta Sutartyje ir Statybos įstatyme, nesilaikė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų.

Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia pareiškėjos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius pareiškėjos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-620-552/2018.).

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja padarė nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu, pažeidimą.

Dėl finansinės korekcijos

Pareiškėja prašo įvertinti pažeidimą švelninančias aplinkybes ir pritaikyti 5 procentų finansinę korekciją. Nurodo, kad vykdytas mažos vertės skelbiamos apklausos būdu pirkimas, tiekėjų susidėjimas pirkimu, vertinant rinką, buvo pakankamai didelis, Pirkimo procedūros atliktos tinkamai, Viešojo pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu draudiminių įvykių neįvyko, sutartis įvykdyta tinkamai ir laiku, minėtos sutarties vertė 24.805,00 Eur visą jos vykdymo laikotarpį nekito, rangovo pateiktas bendrosios civilinės atsakomybės draudimas apėmė veiklos ir produkto civilinę atsakomybę, o draudimo suma kelis kartus viršijo Viešojo pirkimo sutarties vertę. Tačiau priimant Sprendimą visiškai neatsižvelgta į pažeidimo pobūdį, lengvinančias aplinkybes ar įtaką finansinių fondų nuostoliams, Sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atsakovė tuo tarpu teigia, kad PAFT 7 priedo 10 punkte nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos tuo atveju, jei nustatytas pažeidimas atitinka kelis 2019 m. Gairėse nustatytus pažeidimų aprašymus, kuriems yra taikomos skirtingos finansinės korekcijos. Vertinant Sprendime nustatytą pažeidimą, daroma išvada, kad Sprendime nustatytas pažeidimas atitinka vieną (konkretų) 2019 m. Gairėse aprašytą pažeidimą, t. y. 2019 m. Gairių 2.3 lentelės 23 punktą, todėl nagrinėjamo pažeidimo atveju, PAFT 7 priedo 10 punkte nurodytos aplinkybės neturi būti vertinamos.

Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gautas lėšas.

Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pareiškėjai buvo pritaikyta vadovaujantis Gairių Gairių 2.3 lentelės 23 punktu, kuriame įtvirtinta 25 % pradinės sutarties ir naujų dėl pakeitimų atsiradusių darbų, prekių ir (arba) paslaugų korekcija.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

LVAT pateikė išaiškinimą (žr. 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025) dėl finansinių pataisų nustačius programose padarytus pažeidimus (ESTT 2024 m. spalio 4 d. prejudicinis sprendimas byloje C-175/23 dėl Reglamento Nr. 1303/2013 aiškinimo), t. y. „kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio, tačiau pats pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį ir sunkumą (...) bei fondų finansinius nuostolius. Tai reiškia, kad finansinės pataisos, atliekamos remiantis šių gairių 2 skirsnyje nustatytomis fiksuotų dydžių normomis (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %), turi atitikti proporcingumo principą“. „Pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

Kiek tai susiję su finansinės pataisos sumos nustatymu, iš Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad valstybės narės pirmiausia turi nustatyti pavienius ir sisteminius pažeidimus ir atlikti proporcingas finansines pataisas, susijusias su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pažeidimais. Šios pataisos apima viso valstybės įnašo arba jo dalies, skirtų veiksmų programai, panaikinimą taikant kriterijus, susijusius su pažeidimų pobūdžiu, jų sunkumu ir atitinkamo fondo finansiniais nuostoliais. Be to, iš Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad jei Komisija padaro išvadą, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal šio reglamento 143 straipsnį, ji turi atlikti finansines pataisas ir panaikinti visą Sąjungos įnašą į atitinkamą veiksmų programą ar jo dalį, remdamasi atskirais nustatytais pažeidimų atvejais ir atsižvelgdama į tai, ar jie yra sisteminiai. Kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą, visų pirma atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Šiuo tikslu Komisija gali nustatyti Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimams, kurie turi būti kvalifikuojami kaip „pažeidimai“, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 2 straipsnio 36 punktą, taikomą fiksuoto dydžio pataisų normų skalę.

Valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią fiksuoto dydžio pataisų normų skalę remdamosi Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsniu, siejamu su jo 120 konstatuojamąja dalimi, kad, „laikantis proporcingumo principo“, užtikrintų teisinį saugumą. Siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą).

Iš minėtų Gairių 1.4 punkto matyti, kad, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 proc., 10 proc., 25 proc. arba 100 proc. fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą). Be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus).

Taigi, LVAT administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025 konstatavo, kad iš esmės finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale. Pateikiamo teisės aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria pareiškėjos argumentams, kad atsakovė privalėjo vertinti aplinkybes, kad sutarties vertė 24.805,00 Eur, iš esmės pareiškėjai Rangovas pateikė draudimo bendrovės ADB „Compensa Viena Insurance Group“ 2022 m. lapkričio 10 d. išduotą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. 2300014121/2022, visą jos vykdymo laikotarpį nekito, rangovo pateiktas bendrosios civilinės atsakomybės draudimas apėmė veiklos ir produkto civilinę atsakomybę, o draudimo suma kelis kartus viršijo Viešojo pirkimo sutarties vertę. Tačiau priimant Sprendimą visiškai neatsižvelgta į pažeidimo pobūdį, lengvinančias aplinkybes ar įtaką finansinių fondų nuostoliams, Sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju CPVA fiksuoto dydžio finansinę korekciją taikė automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, o tai nedera su Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatomis.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, daro išvadą, kad CPVA ginčijamame Sprendime teisiniais argumentais nepagrindė, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija. Todėl ši CPVA Sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta ir turi būti panaikinta, konstatuojant CPVA padarytą materialinės teisės pažeidimą. Panaikinus CPVA Sprendimo dalį, klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo perduodamas CPVA spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, kuriuos pateikė teismo posėdžiuose, išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,50 Eur dydžio žyminis mokestis.

Atsakovė su prašymu nesutinka, mano, kad pareiškėja remiantis ABTĮ 36 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatas, žyminiu mokesčiu neapmokestinami viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis.

Pagal ABTĮ 36 straipsnio 2 dalį, žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė teismui banko Swedbank 2024 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 57 pagal kurį, pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal ABTĮ 36 straipsnio 2 dalį, taip pat į tai, kad pareiškėja yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjai grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Kazlų rūdos savivaldybės administracijos skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. IT01 dalį dėl finansinės korekcijos ir klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo dėl pažeidimo perduoti viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.

Gražinti pareiškėjai Kazlų rūdos savivaldybės administracijai, j. a. k. 188777932, pagal banko Swedbank 2024 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 57 sumokėtą 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos..

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą. 

Teisėjai                                                                           Linas Baublys

                                                                                Agnė Stankevičienė

                                                                                                Fausta Vitkienė