Pranešėja Albina Pupeikienė               Civilinė byla Nr. 2A-1474-253/2013

Teisėja Dalė Žukauskienė              (Proceso Nr. 2-06-3-14424-2012-1)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              11.9.1; 11.10; 15.2; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei UAB „Norfos mažmena“ dėl darbo užmokesčio ir kitų susijusių su darbo santykiais išmokų priteisimo,

              n  u  s  t  a  t  ė :

              ieškovė A. R. ieškiniu teismo prašė priteisti iš UAB „Norfos mažmena“ už 2011 m. ir 2012 m. klaidingai ir piktybiškai sumažintus atlyginimus, nepriskaičiuotus finansinius priedus ir koeficientus; priteisti nepanaudotą 2012 m. atostoginių atlyginimą; priteisti neišmokėtą atlyginimą už 2012 m. lapkričio mėnesį su finansiniais priedais; viso prašo priteisti 9 386 Lt; taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 64–68, 85–86, 116). Nurodė, kad iš darbo UAB „Norfos mažmena“ prieš jos valią buvo atleista 2012-12-04 šalių susitarimu pagal DK 125 str. Gavo 5 104 Lt išeitinę kompensaciją: 4 000 Lt už keturis mėnesius ir 1 104 Lt kompensaciją už 18 d. atostogas. Nurodė, kad 849 Lt atlyginimo už 2012 m. lapkričio mėnesį negavo. Mano, kad jai, kaip profesionaliai prekybininkei, nepriklausomai nuo sudarytos sutarties, priklauso vidutinis 1 500 Lt atlyginimas, todėl už 2012 m. lapkričio mėnesį prašo priteisti 1 500 Lt atlyginimą. Nurodė, kad darbo sutartis neatitiko realybės, pagrindinis darbo užmokestis jai buvo išmokamas pagal koeficientus ir kaip finansiniai priedai. Atlyginimas kiekvieną mėnesį dėl jai nežinomų priežasčių skyrėsi nuo 300 iki 700 Lt. Kadangi ji, būdama profesionali prekybininkė, dirbo plataus profilio pardavėja, vienu metu aptarnavo kelis skirtingus parduotuvės skyrius, dirbo po dvylika valandų stovimą darbą, teigė, kad jai už tokį darbą priklausė minimalus 1 400 Lt atlyginimas. Ieškovė prašė priteisti skirtumą nuo sumažinto atlyginimo iki 1 400 Lt, t. y.: 2011 m. sausio mėn. – 667 Lt, 2011 m. vasario mėn. – 731 Lt, 2011 m. kovo mėn. – 464 Lt, 2011 m. balandžio mėn. – 341 Lt, 2011 m. gegužės mėn. – 285 Lt, 2011 m. birželio mėn. – 614 Lt, 2011 m. liepos mėn. – 410 Lt, 2011 m. rugpjūčio mėn. – 340 Lt, 2011 m. rugsėjo mėn. – 379 Lt, 2011 m. spalio mėn. – 324 Lt, 2011 m. lapkričio mėn. – 444 Lt, 2011 m. gruodžio mėn. – 110 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 420 Lt, 2012 m. kovo mėn. – 423 Lt, 2012 m. gegužės mėn. – 338 Lt, 2012 m. birželio mėn. – 499 Lt, 2012 m. liepos mėn. – 325 Lt, 2012 m. rugsėjo mėn. – 177 Lt, 2012 m. spalio mėn. – 595 Lt, iš viso prašė už nurodytus laikotarpius prašo priteisti 7 886 Lt.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-25 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog būtent ieškovė pasiūlė atsakovei nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, būtent ji siūlė darbo sutarties nutraukimo sąlygas bei patvirtino, kad ateityje nereikš atsakovei jokių pretenzijų, susijusių su darbo santykiais. Vertinta, kad ieškovė, pateikdama nurodyto turinio pasiūlymą, laisva valia pripažino, jog iki atleidimo iš darbo dienos jai atsakovės išmokėtos išmokos buvo pakankamos ir pagrįstos, nes galutinio atsiskaitymo metu ji jokių pretenzijų darbdaviui nereiškė. Ieškovė pasirašė 2013-12-03 šalių susitarimą, kuriame taip pat nurodyta, kad susitarimas pasirašytas laisva valia. Darbo santykių šalims pasirašius susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo, preziumuojama, kad šalys sutiko su jame išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims įgijo įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovės atleidimo iš darbo dieną su ja visiškai atsiskaitė, t. y. išmokėjo išeitinę kompensaciją, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei darbo užmokestį už 2012 m. lapkričio mėnesį. Šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo numatyta, kad ieškovei bus mokamas ne mažesnis kaip LR Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlyginimas darbo užmokestis. Nustatyta, kad šiuo atveju priedai UAB „Norfos mažmena“ darbuotojams, o taip pat ieškovei, buvo mokami ne kaip darbo užmokesčio dalis, o kaip skatinamoji priemonė ir jų dydis kiekvienu atveju atskirai buvo nustatomas bendrovės direktoriaus įsakymais. Teismas nustatė, kad šiuo atveju ieškovei priedai buvo mokami kaip skatinamojo priemonė, o ne kaip darbo užmokesčio dalis, jų mokėjimo bei dydžių nustatymo diskrecijos teisė priklausė atsakovei. Daryta išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės skirtumą tarp jai išmokėto ir jos ieškinyje nurodyto darbo užmokesčio yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad atleidžiant ieškovę iš darbo, jai buvo išmokėtos visos sutartos ir pagal įstatymą priklausančios su darbo santykiais susijusios išmokos, kurių dydis atitinka šalių susitarimą, darbo sutarties, teisės aktų nuostatas.

              Apeliaciniu skundu ieškovė A. R. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės už 2011 m. ir 2012 m. klaidingai ir piktybiškai sumažintus atlyginimus, nepriskaičiuotus finansinius priedus ir koeficientus, priteisti nepanaudotą 2012 m. atostoginių atlyginimą bei už 2012 m. lapkričio mėn. neišmokėtą atlyginimą su finansiniais priedais, iš viso prašo priteisti 9 386 Lt. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra itin šališkas, nagrinėjant bylą buvo padaryti grubūs proceso teisės normų pažeidimai, pažeidimai atitinka absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo itin grubi, suinteresuota bylos baigtimi, tris kartus neišreikalavo įrodymų. Bylą nagrinėjusi teisėja nepagrįstai nebuvo nušalinta. Nurodo, kad byla išnagrinėta nepranešus ieškovei, neįteikus jai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-05 nutarties, kuria išspręstas teisėjos nušalinimo klausimas. Ieškovė nurodo, kad į bylą nepagrįstai neįtraukti tretieji asmenys Antikorupcinė Konstitucinė Partija ir Žemaitijos visuomenės parlamentas, Vilniaus AVMI, Žemaitijos visuomenės parlamento ir Antikorupcinės Konstitucinės Partijos vadovas J. B.. Ieškovė pažymi, kad teismas neišreikalavo esminių finansinių įrodymų, kokiu pagrindu buvo atlikta darbo apskaita, todėl byla negalėjo būti nagrinėjama iš esmės. Nurodo, kad nėra įrodymų, jog buvo išmokėti atostoginiai už 2012 m.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Norfos mažmena“ prašo teismo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-25 sprendimą nepakeistą. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamas sprendimas yra negaliojantis dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nesutinka, jog nepateikė ieškovės 2011 m. ir 2012 m. atlyginimo skaičiavimo įrodymų. Nurodo, kad skatinamojo atlyginimo dalis darbuotojams mokama vadovaujantis įmonės direktoriaus įsakymu, darbdavė neįsipareigojo visada mokėti kokį nors papildomą užmokestį. Ieškovė ir atsakovė laisva valia susitarė, kad nuo 2012-12-03 nutraukiama su A. R. sudaryta darbo sutartis Nr. 25613 ir jai išmokama 4 000 Lt išeitinė kompensacija, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir atlyginimas už 2012 m. lapkričio mėn. Mano, kad teismas pagrįstai darė išvadą, jog atleidimo dieną su ieškove buvo visiškai atsiskaityta.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliantė nurodo, kad nagrinėjant civilinę bylą ir priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos proceso teisės normos ir šie pažeidimai lemia absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimą. Išanalizavusi bylos medžiagą teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Apeliantė nurodo, kad į bylos nagrinėjimą nepagrįstai trečiaisiais asmenimis nebuvo įtraukti Žemaitijos visuomenės parlamentas, Antikorupcinė Konstitucinė Partija, šių juridinių asmenų vadovas J. B. ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Įtraukti dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, būtina ir galima ne bet kokį asmenį, tačiau tik turintį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, dalyvavimą byloje apsprendžia tai, jog jie, neturėdami materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, paprastai su viena iš šalių yra susiję tokiais materialiniais teisiniais santykiais, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 str. 1 d.). Šiuo atveju nagrinėjama darbo byla dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ieškovei. Atsižvelgus į ginčo pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą, matyti, kad ginčo dalykas nėra susijęs su minėtų asmenų interesais, teismo sprendimas tiesiogiai neturi įtakos jų materialiosioms teisėms ar pareigoms, todėl šiuos subjektus į bylos nagrinėjimą įtraukti atsisakyta pagrįstai. Vertinant pirmosios instancijos teismo atsisakymą priimti notarinį J. B. įgaliojimą atstovauti ieškovę, pažymėtina, kad pagal įstatymą ieškovės atstovas pagal pavedimą (notaro patvirtintą įgaliojimą), byloje nedalyvaujant CPK 56 str. 1 ar 2 d. numatytiems atstovams, neturi teisės atstovauti ieškovės teismo posėdyje (CPK 56 str. 3 d.). Apeliantės nurodomas asmuo nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo CPK 37 str. prasme.

Analizuojant apeliacinio skundo argumentus dėl proceso pažeidimų po to, kai ieškovė pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, ištirta ir įvertinta bylos medžiaga ir teismo posėdžių garso įrašas. Nustatyta, kad 2013-04-02 teismo posėdžio metu ieškovei pareiškus nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai bei detaliai išdėsčius nušalinimo motyvus, byloje buvo paskelbta pertrauka. Po trumpos pertraukos tęsiant posėdį, kuriame dalyvavo ieškovė, dėl būtinumo išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą, byloje padaryta pertrauka iki 2013-04-09 15:00 val. Ieškovė nurodytu laiku pasibaigus pertraukai į teismo posėdį neatvyko. Teismo posėdžio pertraukos metu, t. y. 2013-04-05, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo išspręstas teisėjos nušalinimo klausimas ir nutarta netenkinti ieškovės A. R. pareiškimo dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Įstatymas nenumato, kad teismo nutartys dėl teisėjo nušalinimo gali būti skundžiamos apeliacine tvarka (CPK 69 str., 334 str.). Apie priimtą minėtą nutartį buvo pranešta po pertraukos tęsiamame teismo posėdyje, t. y. 2013-04-09. Pažymėtina, kad ieškovė 2013-04-02 vykusiame teismo posėdyje dalyvavo, taigi apie nustatytą pertraukos trukmę ir pertraukos pabaigos laiką jai buvo žinoma, tačiau apie ieškovės neatvykimo priežastis teismui nebuvo pranešta.

Apeliantė taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Iš apeliacinio skundo motyvų, bylos duomenų nenustatyta pagrindų konstatuoti pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, šališkumą ar išankstinį nusistatymą prieš apeliantę. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo iš atsakovės prašomų finansinių duomenų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo buvo tenkintas, nutarta išreikalauti detalizuotas pažymas apie ieškovės atlyginimą už išdirbtą laiką ir galutinį atsiskaitymą (t. 1, b. l. 126–127, 129). Šie duomenys byloje pateikti. Pažymėtina, kad prašomi išreikalauti įrodymai turi būti susiję su byla, ginčo dalyku. Visapusiškai ir išsamiai išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, nenustatyta proceso teisės normų pažeidimų priimant skundžiamą sprendimą, tarp jų ir CPK 329 str. 2 ir 3 d. numatytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės ieškinio reikalavimų esmę. Nagrinėjamojo byloje ginčas kilo iš darbo teisinių santykių. Ieškovė A. R. prašo priteisti jai, kaip darbuotojai, iš atsakovės UAB „Norfos mažmena“ su darbo santykiais susijusias išmokas už 2011 m. ir 2012 m., iš viso – 9 386 Lt. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė aplinkybėmis, jog ieškovei darbo UAB „Norfos mažmena“ laikotarpiu kas mėnesį buvo mokamas nepastovus, ženkliai kintantis darbo užmokestis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010-12-27 tarp apeliantės A. R. ir atsakovės UAB „Norfos mažmena“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 25613. Minėta darbo sutartimi ieškovė nuo 2010-12-27 buvo priimta eiti plataus profilio darbuotojos pareigas, ieškovei nustatytas darbo užmokestis – ne mažesnis kaip LR Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlyginimas (t. 1, b. l. 10–11). Iš ieškovės pateiktų atsiskaitymo lapelių nustatyta, kad ieškovei atsakovės išmokėtos sumos buvo detalizuotos: valandinis atlyginimas, priemokos už prastovas, darbą švenčių dienomis, kiti priedai (t. 1, b. l. 31–32, 55–59). Ieškovės darbo užmokestis buvo nustatytas 2010-12-27 šalių sudarytoje darbo sutartyje, sutartyje dėl kitų išmokų nesusitarta. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą ir našų nepriekaištingą darbą skirdavo skatinimo premijas, dėl skatinimo premijų išmokėjimo buvo priimami darbdavės įsakymai (t. 1, b. l. 153–155, t. 2, b. l. 2–19). Premija kaip skatinimo priemonė pagal DK 233 str. ir premija kaip darbo užmokesčio sudėtinė dalis pagal DK 186 str. atribojama vertinant premijos skyrimo ir išmokėjimo tvarką. Matyti, kad nagrinėjamu atveju sprendimo teisė dėl premijos (priedų) skyrimo buvo suteikta darbdavei, t. y. premijos (priedai) buvo skiriamos ne pagal konkrečią reglamentuotą tvarką už konkrečių rodiklių įvykdymą, o darbdavės diskrecija kaip darbuotojos paskatinimo priemonės. Tokia premijų skyrimo tvarka atitinka DK 233 str. numatytą darbdavio savanoriškai taikomą darbuotojų skatinimą ir šių paskatinimų (priedų) dydis, dažnumas priklauso nuo darbdavio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo užmokestį ir darbuotojų skatinimą, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus priteisti jai iš atsakovės skirtumą tarp jai išmokėto ir ieškovės ieškinyje nurodyto darbo užmokesčio kaip teisiškai nepagrįstą.

Ieškovės teigimu, jai atleidimo dieną nebuvo išmokėta kompensacija už 2012 m. atostogas bei neišmokėtas atlyginimas už 2012 m. lapkričio mėnesį. Byloje nustatyta, kad 2010-12-27 darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo 2012-12-03, šalims sudarius 2012-12-03 susitarimą (t. 1, b. l. 35). Taigi ieškovės darbo sutartis baigėsi šią sutartį nutraukus DK 125 str. pagrindu. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad būtent ieškovė inicijavo darbo sutarties nutraukimą darbuotojo ir darbdavio (šalių) susitarimu bei pasiūlė atsakovei darbo sutarties nutraukimo sąlygas, t. y. 4 000 Lt išeitinės kompensacijos dydį, atsiskaitymą už nepanaudotas kasmetines atostogas bei patvirtino, kad įsipareigoja ateityje nereikšti atsakovei jokių pretenzijų, susijusių su darbo santykiais (t. 1, b. l. 33). Atsakovė su ieškovės pasiūlytomis ieškovės darbo sutarties nutraukimo sąlygomis sutiko (t. 1, b. l. 34). Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas dėl esminių sutarties nutraukimo sąlygų, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir pasekmes. 2012-12-03 ieškovės ir atsakovės sudaryto susitarimo sąlygos atitinka ieškovės pasiūlytas darbo sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo su darbuotoja sąlygas, minėtame susitarime ieškovė patvirtino, kad susitarimas sudarytas laisva valia, šalims suprantant jo turinį ir pasekmes. Konkrečių įrodymų, jog pasiūlymas atsakovei dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu ir jo pagrindu sudarytas šalių susitarimas sudaryti su ieškovės valios trūkumais, ieškovė nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė, nesutikdama su iki atleidimo iš darbo dienos jai mokėtomis išmokomis bei jų dydžiu, turėjo teisę derėtis dėl jai mokėtinos kompensacijos dydžio. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad iš viso A. R. apskaičiuota išmokėtina suma sudarė 5 304,48 Lt (t. 1, b. l. 106). Kadangi 200 Lt avanso už 2012 m. lapkričio mėnesį ieškovei išmokėta 2012-11-23, ieškovei apskaičiuota atleidimo dienai išmokėti suma sudarė 5 104,48 Lt – į šią sumą įskaičiuotos kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė pašalpa, likusi atlyginimo už 2012 m. lapkričio mėn. dalis (t. 1, b. l. 54, 59, 106). Ieškovė neneigė, kad nurodytą sumą atsakovė išmokėjo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovė ieškovės atleidimo iš darbo dieną su ieškove visiškai atsiskaitė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

              n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-25 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos              Albina Pupeikienė             

              Virginija Nijolė Griškevičienė

              Aušra Maškevičienė