Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-655-485/2016

Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00163-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 79.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

1. J. Š. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2016 m. sausio 5 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. 22 val. 54 min. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį gyvenvietėje viršijo leistiną 50 km/h greitį – važiavo 93 km/h greičiu (paklaida – 2 km/h). Šiais veiksmais J. Š. pripažintas pažeidusiu Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 129 punkto reikalavimus ir padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta 175 Eur bauda. 
2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi netenkino J. Š. skundo ir paliko minėtą nutarimą nepakeistą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad jų pakanka patvirtinti nutarime nurodytas J. Š. pažeidimo aplinkybes.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. Š. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir grąžinti jo administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
1. Skunde apeliantas nurodo, kad nei policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei pareigūnas, priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, negalėjo objektyviai pagrįsti, kokiu režimu buvo matuojamas greitis greičio matuokliu „Vizir“ – ar pirmo atvažiuojančio automobilio, ar greičiausiai važiuojančio automobilio. Nuotraukoje taip pat nėra galimybės įžvelgti, kuris automobilis buvo užfiksuotas. Pareigūnų žodžiai, kad prietaisas dirbo vienu ar kitu režimu, apelianto manymu, neturėtų būti vertinami kaip objektyvus įrodymas.
2. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. G. yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato viršininkas, kurio pagrindinės funkcijos yra organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti Elektrėnų policijos komisariato veiklą, o ne patruliuoti, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, matuoti transporto priemonių greitį, stabdyti transporto priemones. Apeliantas mano, kad Elektrėnų policijos komisariato viršininkas tikrai nebuvo įtrauktas į tos dienos patrulių darbo grafiką, todėl jam kyla pagrįstų abejonių, ar Elektrėnų policijos komisariato viršininkas dalyvavo užfiksuojant galimai padarytą jo Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
3. Skunde teigiama, kad labai daug abejonių kelia liudytojo M. V. parodymai, kadangi jis teismo posėdžio metu nurodė nieko neprisimenantis, nei kada darbą pradėjo, nei su kokia transporto priemone dirbo, kelias transporto priemones sustabdė, kokiu būdu sustabdė, tačiau puikiai prisimena, kad greičio matuoklyje buvo nustatęs tokius parametrus, kad būtų fiksuojamas arčiausiai esantis automobilis. Apelianto manymu, M. V. parodymai vertintini kritiškai, kadangi yra nenuoseklūs.
4. Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad nebuvo paneigta ta aplinkybė, jog jis nebuvo pasiekęs 93 km/val. greičio, nes į pagrindinį kelią buvo įsukęs iš stovėjimo aikštelės, kuri yra prie jo darbo vietos, ir nuvažiavęs tik 400 metrų. Įveikęs 400 metrų atstumą automobiliu, kurio galia yra tik 44 kW, variklio darbinis tūris 1389 cm3, tikrai negalėtų pasiekti tokio greičio.
5. Apeliantas pažymi, kad Elektrėnų policijos komisariato atstovas E. T. patvirtino, jog automobilyje yra įrengti vaizdo registratoriai, tačiau teigė, kad duomenys nebus išsaugoti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nuo pat stabdymo momento neigė savo kaltę, atsakingi policijos pareigūnai privalėjo išsaugoti šiuos duomenis kaip įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje. Jo manymu, galima daryti išvadą, kad šie įrodymai buvo tyčia neišsaugoti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad J. Š. kaltė dėl ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo yra įrodyta. Šią išvadą patvirtina byloje surinktų duomenų, kurie pripažinti įrodymais, visuma – liudytojų M. V., A. G. ir V. M. parodymai, vyriausiojo patrulio M. V. 2015 m. rugsėjo 5 d. tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo, greičio matuoklio „Vizir“ padaryta fotonuotrauka, jo patikros sertifikatas.
6. Apeliantas teigia abejojantis policijos pareigūnų parodymais, jog greičio matuoklis „Vizir“ veikė tokiu režimu, kuris fiksavo būtent jo – arčiausiai esančio automobilio – greitį. Kaip teismo posėdyje paaiškino Elektrėnų policijos komisariato atstovas E. T., greičio matuoklis „Vizir“ gali matuoti tiek arčiausiai esančio, tiek greičiausiai judančio automobilio greitį, matavimo režimas nustatomas rankiniu būdu ir greičio matuoklio daromose fotonuotraukose neatsispindi. Tačiau policijos pareigūnai visada prietaisą nustato taip, kad būtų matuojamas artimiausio važiuojančio objekto, didžiausią atspindį turinčio automobilio, greitis. Kad būtent tokiu režimo veikė greičio matuoklis, užfiksuojant J. Š. padarytą pažeidimą, patvirtino ir policijos pareigūnai A. G., M. V. bei V. M.. Apelianto keliama versija, jog galbūt greičio matuoklis matavo greičiausiai judančio automobilio, tai yra, automobilio, važiavusio už jo, greitį, abejotina jau vien dėl to, kad iš fotonuotraukos matyti, jog už J. Š. važiuojantis automobilis yra gana toli ir tik maža jo dalis išsikišusi iš už J. Š. automobilio. Apeliantas nenurodė, kodėl, jo manymu, policijos pareigūnai turėtų siekti jį neteisingai apkaltinti nepadarytu pažeidimu, todėl abejoti policijos pareigūnų parodymų objektyvumu nėra jokio pagrindo. Tai, kad liudytojas M. V. neatsiminė pažeidimo nustatymo aplinkybių, nereiškia, kad jo parodymai dėl greičio matuoklio veikimo režimo yra neteisingi, kadangi, kaip patvirtino kiti apklausti policijos pareigūnai, matuodami greitį šiuo prietaisu, jie visada nustato tą patį veikimo režimą.
7. Apelianto keliamos abejonės dėl liudytojo A. G. dalyvavimo užfiksuojant jo  pažeidimą, tėra tik prielaidos, kurios paneigtos šio liudytojo bei liudytojo M. V. parodymais. Juolab, administracinio teisės pažeidimo protokolą J. Š. surašė M. V., tad svarstyti, ar policijos komisariato viršininkas turi teisę patruliuoti ar surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nėra jokio pagrindo.
8. Apeliantas teigia, kad vairuojamu automobiliu jis negalėjo išvysti tokio greičio, kokiu važiuojantis buvo užfiksuotas, tačiau tai vėlgi tėra prielaida, kurios patikrinti neatlikus papildomų tyrimo veiksmų neįmanoma. Šiuo atveju tokie tyrimo veiksmai nereikalingi, kadangi byloje pakanka duomenų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti.
9. Aplinkybes dėl vaizdo registratorių policijos automobiliuose naudojimo paaiškino apklausti policijos pareigūnai – vaizdo įrašai nėra atskirai saugomi ir, šiuo atveju net jei ir būtų išlikęs vaizdo įrašas, jis nepatvirtintų, kurio automobilio greitis buvo užfiksuotas. Taigi ir šios apelianto keliamos abejonės yra nepagrįstos.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai pripažino, kad J. Š. teisėtai ir pagrįstai pripažintas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 5 dalyje. Apylinkės teismas, atmesdamas J. Š. skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą ir J. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                               Algirdas Remeika