Administracinė byla Nr. R-27-463/2023
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00033-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 5.3; 5.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo politinės partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas politinė partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. Sp-72 ,,Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. Sp-65 ,,Dėl 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų pakartotinio balsavimo Alytaus rajono, Anykščių rajono, Biržų rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kelmės rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybėse“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Šiuo Sprendimu VRK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 167 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 32 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023, kuriuo panaikintas VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. Sp-58 „Dėl kandidato K. T. registravimo panaikinimo“ nusprendė: pakeisti VRK 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. Sp-65 „Dėl 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų pakartotinio balsavimo Alytaus rajono, Anykščių rajono, Biržų rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kelmės rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybėse“ priedą dėl Anykščių rajono savivaldybės Nr. 4 ir jame nurodyti, kad pakartotiniame balsavime dalyvauja K. T. ir D. Ž.; laikyti rinkėjus, 2023 m. kovo 14 d. balsavusius už D. Ž. ir S. O., nebalsavusiais ir sudaryti jiems galimybę balsuoti 2023 m. kovo 15-16 d. ir pakartotinio balsavimo dieną – 2023 m. kovo 19 d. už šio sprendimo 1 punkte nurodytus kandidatus.
3. Pareiškėjas nurodo, kad su šiuo VRK Sprendimu nesutinka, nes juo iš rinkimų antrojo turo buvo pašalintas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas S. O.
4. Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusas prarandamas, kai panaikinta kandidato arba kandidatų sąrašo registracija. Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad kandidatas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinimas, jeigu jis neatitinka Rinkimų kodekso nustatytų reikalavimų. Be to, minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad įregistravusi kandidatą ar kandidatų sąrašą, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad tas kandidatas ar kandidatų sąrašas neatitinka 81 straipsnio 4 ar 5 dalyje nustatytų reikalavimų, VRK likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos panaikina to kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą. Jeigu iki rinkimų liko mažiau kaip 12 dienų arba 81 straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytos aplinkybės nustatomos po rinkimų, VRK sprendimą dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo priima po rinkimų dienos, bet ne vėliau kaip iki galutinių rinkimų rezultato patvirtinimo dienos. Rinkimų kodekso 81 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad panaikinus kandidato registravimą – už jį vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai ir (arba) daugiamandatėje rinkimų apygardoje jo gauti rinkimų reitingo balsai pripažįstami negaliojančiais.
5. Nurodytas teisinis reguliavimas bei nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, kai kandidato K. T. registravimas kandidatu į Anykščių rajono savivaldybės Nr. 4 merus ir savivaldybės tarybos narius VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimu buvo panaikintas, t. y. kandidato registracija panaikinta jau prasidėjus savivaldos rinkimams, suponuoja išvadą, kad turi būti taikomos Rinkimų kodekso 181 straipsnio nuostatos, nustatančios rinkimų rezultatų rinkimų apygardoje pripažinimą negaliojančiais.
6. Už kandidatą K. T. paduoti rinkėjų balsai pripažinti negaliojančiais remiantis VRK 2023 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. Sp-65, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nėra panaikintas, o taip pat nebuvo pakeistas ir VRK sprendimu, kuriuo būtų išspręstas 3299 pripažintų negaliojančių biuletenių klausimas.
7. Taigi, neišsprendus kandidato K. T. statuso ir galiojant VRK sprendimui, kuriuo 3299 rinkėjų balsai pripažinti negaliojančiais, VRK 2023 m. kovo 14 d. priimtas Sprendimas Nr. Sp-72 yra neteisėtas ir negaliojantis.
8. Skundžiamas Sprendimas yra formalaus pobūdžio, jame nenurodomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis VRK būtų išsprendusi kandidato K. T. statusą bei negaliojančiais paskelbtų balsų klausimą. Be to, VRK Sprendime nenurodomi motyvai bei argumentai, o būtent kokiu konkrečiu faktiniu ir teisiniu pagrindu VRK rėmėsi priimdama ginčijamą Sprendimą.
9. Pabrėžtina, kad 2023 m. kovo 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023 sprendimu VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. Sp-58 „Dėl kandidato K. T. registravimo panaikinimo“ panaikino tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dienos 1 punkto pagrindu, akcentuodamas, kad VRK sprendimas neatitinka reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui, t. y. VRK sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje pareiškėjo K. T. prašymo – įpareigoti VRK atstatyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato K. T. registravimą kandidatu į Anykščių rajono savivaldybės Nr. 4 merus ir savivaldybės tarybos narius – netenkino. VRK skundžiamame sprendime nurodė, kad vadovaujasi Rinkimų kodekso 167 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 32 straipsnio 2 dalimi bei 2023 m. kovo 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje sprendimu Nr. eR-20-602/2023. Daugiau jokių faktinių ir teisinių pagrindimų nenurodė. Iš to seka, kad VRK sprendė kandidato K. T. registravimą kandidatu atstatymo (grąžinimo) klausimą nesivadovaudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023, o tik formaliai nurodydama, kad remiasi sprendimu, kuriuo panaikintas VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. Sp-58 „Dėl kandidato K. T. registravimo panaikinimo“. Be to, VRK nesirėmė minėtu teismo sprendimu, kuriuo aiškiai ir nedviprasmiškai buvo išaiškinta, kad VRK nesivadovavo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi, kuria buvo įpareigota pateikti Panevėžio apygardos teismo procesinį dokumentą, priimtą laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio nuostatų dėl su 2023 m. vasario 2 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-531/2023 vykdymu susijusių klausimų. Iš esmės nesilaikydama BPK 362 straipsnyje nustatytos tvarkos ir negavusi aiškaus teismo priimto nuosprendžio vykdymo klausimo išsprendimo atitinkamu procesiniu dokumentu, VRK negalėjo spręsti kandidato K. T. nei registravimo į kandidatus, nei tuo labiau atstatymo klausimo.
10. VRK skundžiamame Sprendime nepateikė jokių faktinių ir teisinių pagrindimų, nenurodė aplinkybių, kuriomis remiantis sprendė, kad K. T. registravimas kandidatu atstatomas (grąžinamas), nepateikė jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis 3299 pripažintus negaliojančiais biuletenius laiko galiojančiais ir kokiu pagrindu į pakartotinio balsavimo dalyvavimą įtraukia K. T.
11. VRK 2023 m. kovo 14 d. priimtas Sprendimas Nr. Sp-72 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir jame keliamos pareigos tinkamai motyvuoti priimamą administracinį sprendimą, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
12. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatas S. O. į Anykščių rajono savivaldybės Nr. 4 mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimus, vadovaudamasis VRK 2023 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. Sp-65 priedu dėl Anykščių rajono savivaldybės Nr. 4 bei jame nurodytų rinkimų rezultatų, kurių pagrindu pakartotiniame balsavime dalyvauja S. O. (18,63 proc. balsų) ir D. Ž. (19,45 proc. balsų), turėjo ir turi teisėtą lūkestį dalyvauti pakartotiniame balsavime.
13. VRK nepriėmė jokio sprendimo, kuriuo būtų pakeitusi 2023 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. Sp-65 priede deklaruotų rinkimų rezultatus. Be to, nei Rinkimų kodeksas nei kiti teisės aktai nenumato galimybės VRK sprendimu pripažintus rinkėjų balsus negaliojančiais pripažintini galiojančiais.
14. Po pirmojo rinkimų turo, paaiškėjus, kad kandidato K. T. rinkėjų balsai VRK sprendimu pripažinti negaliojančiais, ir K. T. registracija kaip kandidato į Anykščių rajono savivaldybės Nr. 4 tarybos nario ir mero rinkimus panaikinta, S. O. turėjo teisėtą lūkestį dalyvauti pakartotiniuose rinkimuose.
15. Nagrinėjamu atveju VRK ne tik nesprendė kandidato K. T. statuso klausimo, bet ir nesiėmė jokių veiksmų, turimai informacijai apie kandidato atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio išviešinimą anketoje ir rinkimų komisijos plakatuose – taip užtikrinant rinkėjų teisę žinoti ir gauti visą informaciją apie kandidatą, jo padarytas nusikalstamas veikas bei faktą, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimų kandidatas neteko prasidėjus rinkiminei kampanijai.
16. VRK ginčijamo Sprendimo 2 punktu nustatė laikyti rinkėjus, 2023 m. kovo 14 d. balsavusius už D. Ž. ir S. O., nebalsavusiais ir sudaryti jiems galimybę balsuoti 2023 m. kovo 15–16 d. ir pakartotinio balsavimo dieną – 2023 m. kovo 16 d. už šio sprendimo 1 punkte nurodytus kandidatus. Rinkimų kodeksas nenumato ir nesuteikia VRK tokios teisės, kaip laikyti balsavusius rinkėjus nebalsavusiais.
17. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti.
18. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas neteisingai nurodo, jog VRK 2023 m. kovo 14 d. sprendime Nr. Sp-72 klausimas dėl K. T. statuso ir balsų yra neišspręstas. Sprendimo priede nurodyta, kad Anykščių rajono savivaldybėje pakartotiniame balsavime dalyvauja K. T. ir D. Ž., o prie abiejų kandidatų yra nurodytas jų pirmame ture gautas balsų skaičius. Todėl pareiškėjo skundo 8 ir 9 punkte nurodyti argumentai yra neteisingi.
19. Sprendime yra nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Rinkimų kodekso 167 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 32 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023, kuriuo panaikintas VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. Sp-58 „Dėl kandidato K. T. registravimo panaikinimo“. Pagal Rinkimų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, VRK sprendžia dėl pakartotinio balsavimo. Taip pat Sprendimu VRK įgyvendino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023 – grąžino K. T. į tą teisinę padėtį, kurioje jis buvo iki VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. Sp-58 „Dėl kandidato K. T. registravimo panaikinimo“. Taip pat sprendime buvo aptartos tos teisinės pasekmės, kurios kyla iš to, kad minėtas teismo sprendimas buvo priimtas jau prasidėjus balsavimui iš anksto (2023 m. kovo 14 d.). Siekiant sudaryti galimybę K. T. dalyvauti pakartotiniame balsavime, Sprendimo 2 punkte buvo nuspręsta laikyti rinkėjus, 2023 m. kovo 14 d. balsavusius už D. Ž. ir S. O., nebalsavusiais ir sudaryti jiems galimybę balsuoti 2023 m. kovo 15–16 d. ir pakartotinio balsavimo dieną – 2023 m. kovo 19 d. už K. T. ir D. Ž.
20. VRK nesutinka pareiškėjo skunde nurodytu teiginiu, kad S. O. turėjo teisėtą lūkestį dalyvauti pakartotiniame balsavime. Toks teisinis lūkestis yra nepagrįstas, nes po Lietuvos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023 tam neliko teisinio pagrindo.
21. VRK dėl pareiškėjo skundo 27-29 punkte nurodytų argumentų paaiškina, kad jie nesusiję su šioje byloje ginčijamu Sprendimu.
22. Priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023 jau prasidėjus balsavimui iki rinkimų dienos ir atkūrus K. T. teisinį statusą, buvusį iki VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. Sp-58, 2023 m. kovo 14 d. Anykščių rajono savivaldybėje balsavę rinkėjai buvo pripažinti nebalsavusiais, nes balsavo ne už pakartotiniame balsavime dalyvaujančius kandidatus – K. T. ir D. Ž., o už D. Ž. ir S. O.
23. S. O. negalėjo turėti lūkesčio dalyvauti pakartotiniame balsavime, nes Anykščių rajono savivaldybėje vienmandatėje apygardoje pagal surinktus rinkėjų balsus jis liko trečias. Pagal Rinkimų kodekso 167 straipsnio 4 dalies 3 punktą: jeigu pirmą kartą balsuojant mero rinkimuose nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos šio kodekso nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų balsuojant pirmą kartą.
24. VRK nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad šioje byloje gali būti taikomas Rinkimų kodekso 181 straipsnis, kuris reglamentuoja rinkimų rezultatų pripažinimą negaliojančiais. Anykščių rajono savivaldybės vienmandatės apygardos rinkimų rezultatai yra nustatyti ir patvirtinti Sprendimu. Ginčo dėl kandidatų į merus surinktų balsų nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad I turo rezultatų negalima nustatyti.
25. Sprendimas yra priimtas VRK kompetencijos ribose ir įgyvendinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. T. atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Nurodo, kad Skundžiamo sprendimo argumentais ir pagrindu galima laikyti visus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023 išdėstytus motyvus, nes jais ir buvo remiamasi VRK posėdyje 2023 m. kovo 14 d. (Posėdžio garso įrašai pasiekiami tinklapyje www.vrk.lt). Posėdžio metu dalyvavo ir pareiškėjo deleguota atstovė (G. M.), kuri balsavo už VRK 2023 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. Sp-72. Taigi pareiškėjo interesai ir teisės buvo atstovaujamos jau pačioje VRK priimant skundžiamą Sprendimą ir jokių pastabų dėl skundžiamo Sprendimo nebuvo pareikšta.
28. Pirmojo turo balsai nebeturi jokios reikšmės, kai kandidatas pripažįstamas patekusiu į antrą turą, dėl to šiuo klausimu VRK pasisakyti nėra tikslinga, nes antrajame rinkimų ture balsai skaičiuojami iš naujo ir teisinės reikšmės neturi tai, koks buvo pirmajame ture surinktas balsų skaičius.
29. Tam tikra prasme S. O. lūkesčiai buvo pažeisti, tačiau ne skundžiamu Sprendimu (2023 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. Sp-72), o VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. Sp-58, t. y. K. T. neteisėtai pašalinus iš tolesnės rinkimų kovos ir grąžinus S. O. į rinkiminę kovą. S. O. situacija buvo specifinė, nes iki pat rinkimų pradžios nebuvo pasibaigę teisiniai ginčai dėl K. T. teisės būti kandidatu. Šie ginčai pasibaigė tik 2023 m. kovo 14 d. Nors S. O. ir gali turėti turtinių pretenzijų VRK dėl neteisėtu sprendimu sukeltos sumaišties ir nuviltų asmeninių lūkesčių, tačiau tai nėra ir negali būti pagrindu laikyti neteisėtu VRK 2023 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. Sp-72.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
30. Ginčas byloje kilęs dėl VRK 2023 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. Sp-72 ,,Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. Sp-65 ,,Dėl 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų pakartotinio balsavimo Alytaus rajono, Anykščių rajono, Biržų rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kelmės rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybėse“ pakeitimo“.
31. Šiuo Sprendimu VRK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 167 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 32 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023, kuriuo panaikintas VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. Sp-58 „Dėl kandidato K. T. registravimo panaikinimo“ nusprendė: pakeisti VRK 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. Sp-65 „Dėl 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų pakartotinio balsavimo Alytaus rajono, Anykščių rajono, Biržų rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kelmės rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybėse“ priedą dėl Anykščių rajono savivaldybės Nr. 4 ir jame nurodyti, kad pakartotiniame balsavime dalyvauja K. T. ir D. Ž.; laikyti rinkėjus, 2023 m. kovo 14 d. balsavusius už D. Ž. ir S. O., nebalsavusiais ir sudaryti jiems galimybę balsuoti 2023 m. kovo 15–16 d. ir pakartotinio balsavimo dieną – 2023 m. kovo 19 d. už šio sprendimo 1 punkte nurodytus kandidatus.
32. Šiomis aplinkybėmis nagrinėjamoje administracinėje byloje visų pirma teisėjų kolegija pasisakys dėl pareiškėjo kvestionuojamos pasyviosios rinkimų teisės ribojimų netaikymo trečiajam suinteresuotam asmeniui K. T. ir jo teisinės padėties pakartotinio balsavimo metu atkūrimo pagrįstumo bei teisėtumo pagal Rinkimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) nuostatas. Konkrečiai, būtinas teisinis vertinimas, ar balsuojant pirmą kartą balsų daugumą surinkusio kandidato, kuriam taikoma baudžiamojo poveikio priemonė ir kuris buvo pašalintas iš pakartotinio balsavimo, bet teismine tvarka tokį pašalinimą nuginčijo, teisių atkūrimas – teisinių prielaidų būti išrinktam pakartotinio balsavimo metu sudarymas, neatitinka Rinkimų kodekse įtvirtinto teisinio reguliavimo, pažeidžia kitų suinteresuotų subjektų teises ir teisėtus interesus, susijusius su prarasta galimybe dalyvauti pakartotiniame balsavime.
33. Pasyviosios rinkimų teisės apribojimai kyla iš visuminio teisinio reguliavimo ir yra skirti užtikrinti demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymąsi:
33.1. Rinkimų kodekso 11 straipsnis įtvirtina pasyviosios rinkimų teisės apribojimą, grindžiamą nebaigtos atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį pagrindu. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonių ir bausmių teisinės kategorijos iš esmės skiriasi, todėl aiškinant Rinkimų kodekso 11 straipsnyje, nustatančiame pasyviosios rinkimų teisės apribojimus, įtvirtintą teisinį reguliavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas Rinkimų kodekso 11 straipsnio taikymo aspektu jokių pasyviosios rinkimų teisės apribojimų nenustato.
33.2. Tačiau pasyviosios rinkimų teisės apribojimų pagrindas yra ne tik jau minėtas Rinkimų kodekso 11 straipsnis. Baudžiamojo kodekso 681 straipsnio Viešųjų teisių atėmimas 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis (BK 681 str. 2 d.). Viešosios teisės gali būti atimtos nuo vienerių iki penkerių metų (BK 681 str. 3 d.).
34. Tuo metu Baudžiamojo kodekso 682 straipsnio Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas 1 dalyje nustatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų. Teismas, skirdamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, nurodo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 682 str. 2 d.).
35. Vertindama, kuri iš nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių taikyta kandidatui K. T. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, teisėjų kolegija, visų pirma, cituoja šio nuosprendžio motyvuojamosios dalies 74 punktą: „BK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Pagal to paties straipsnio 2 dalį už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų. Nagrinėjamu atveju K. T. BK 226 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą padarė būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Anykščių rajono savivaldybės tarybos nariu ir Anykščių rajono savivaldybės meru, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad jam yra tikslinga skirti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, atimant K. T. teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams“, o tuomet – nuosprendžio rezoliucinę dalį: „(...)Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 682 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirti K. T. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą – atimant K. T. teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams (...)“.
36. Teismo sprendimas yra vientisas baigiamasis teisės aktas (sudaro vieną visumą), jo visos sudedamosios dalys yra tarpusavyje susijusios, rezoliucinės dalies nuostatos negali būti aiškinamos izoliuotai nuo motyvuojamosios dalies argumentų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Vadinasi, nagrinėjamu atveju iš Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas aiškiai nubrėžia ir šiai bylai aktualios nuosprendžiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės pagal baudžiamosios teisės nuostatas rūšį ir leidžia konstatuoti, kad kandidatui K. T. nuosprendžiu pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė nėra susijusi su pasyviosios rinkimų teisės ribojimu, nustatytu Baudžiamojo kodekso 681 straipsnyje.
37. Analizuodama situaciją dėl Baudžiamojo kodekso 682 straipsnio, nustatančio teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimą, taikymo su nagrinėjamu atveju susijusioje administracinėje byloje Nr. R-20-602/2023 dėl kandidato K. T. registravimo kandidatu panaikinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi: „Panevėžio apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-531/2023 K. T. taikytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje 4 metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis pareiškėjo teisę būti kandidatu į savivaldybės tarybos narius ar eiti savivaldybės tarybos nario ar mero pareigas. Kitaip tariant, šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje expressis verbis nėra įtvirtinta, kad pareiškėjui yra atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas“. Minėtoje administracinėje byloje Nr. R-20-602/2023 teisėjų kolegija akcentavo ir tai, kad visi neaiškumai, susiję su kandidatui taikoma baudžiamojo poveikio priemone – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, jeigu tokių kyla, turėtų būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pagal Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.
38. Minėtoje administracinėje byloje Nr. R-20-602/2023 teisėjų kolegija vertino poreikį pašalinti kilusius neaiškumus atvejais, jei rinkimų organizavimo institucijai kyla abejonių dėl pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo ribojimų, nustatytų pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas. Tačiau šioje byloje negalima tvirtinti, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai apskritai užkertamas kelias priimti sprendimus dėl kandidatų, gavusių daugiausia balsų balsuojant pirmą kartą, dalyvavimo pakartotiniuose rinkimuose. Konstitucinė Vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtis organizuoti rinkimus turi būti aiškinama taip, kad ši institucija turi priimti objektyvius ir veiksmingus sprendimus dėl rinkimų organizavimo, atsižvelgdama į specifines konkretaus atvejo aplinkybes. Be to, nors Rinkimų kodekso 81 straipsnio 6 dalies nuostatos teisinės situacijos, susijusios su kandidatų, kuriems taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, nereglamentuoja, visais atvejais turi būti taikomi rinkimų principai, kurių esminiai pažeidimai yra savarankiški pagrindai teisinei intervencijai į rinkimų rezultatus siekiant konstitucinių vertybių apsaugos – pasyviosios ir aktyviosios rinkimų teisių įgyvendinimo laikantis lygiateisiškumo, skaidrumo, sąžiningumo ir teisėtumo principų, įtvirtintų Rinkimų kodekso 3 straipsnyje.
39. Apžvelgiant nagrinėjamo atvejo aplinkybes, visų pirma pažymėtina, kad susiklosčiusi ginčo situacija yra susijusi su sklandiems rinkimams neįprastu faktiniu ir teisiniu kontekstu. Galimybė asmeniui Konstitucijos ir Rinkimų kodekso nustatyta tvarka kandidatuoti į atitinkamos renkamos viešosios valdžios institucijos narius, taigi siekti būti išrinktam yra svarbi asmens konstitucinė teisė (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas). Akivaizdu, kad draudimas įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę, be teisėto pagrindo taikytas pirmąjį rinkimų turą laimėjusiam kandidatui, būtų reiškęs pagal Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies garantuojamos teisės paneigimą. Kaip matyti iš sprendžiamo ginčo aplinkybių, Vyriausiajai rinkimų komisijai, taikant teisę apsisprendus iki pakartotinių rinkimų dienos įstatymų nustatyta tvarka nesikreipti į Panevėžio apygardos teismą prašant išaiškinimo dėl nuosprendžiu kandidatui K. T. taikyta baudžiamojo poveikio priemone nustatytų ribojimų apimties, buvo sudarytos teisinės prielaidos šiam kandidatui įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę, t. y. teisėtai, remiantis Rinkimų kodekso 3 straipsnyje įtvirtintu teisingumo principu, kurio turinio sudėtinė dalis yra įstatymo viršenybės bei proporcingumo principai, taikytini atliekant viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.), atkurta kandidato ir už jį balsavusių rinkėjų balsų teisinė padėtis, buvusi iki teisės pažeidimo.
40. Teisėjų kolegija, šio teismo sprendimo 36 punkte išdėstytų teisinių išvadų dėl teismo nuosprendžiu kandidatui K. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės rūšies ir ja taikytų apribojimų bei teisėjų kolegijos išvadų dėl ginčijamo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo atkurta kandidato ir už jį balsavusių rinkėjų teisinė padėtis buvusi iki teisės pažeidimo, teisėtumo dar kartą atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju kandidato K. T. pasyviosios rinkimų teisės ribojimas yra susijęs su baudžiamosios atsakomybės sritimi, kurioje galioja in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas. Teisėjų kolegijos vertinimu, abejonės dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galėjo pateisinti principo in dubio pro reo taikymą nagrinėjamomis aplinkybėmis, ypač turint omenyje ir tai, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl kandidato K. T. registracijos panaikinimo priėmimo metu teisinis neaiškumas buvo sąlyginai didesnis. Tokį situacijos vertinimą gali pagrįsti ir tai, kad su baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo – taikymu susijusiu atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-449/2023 pažymėjo, jog baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apimtis yra viena esminių nuosprendžio sudėtinių dalių, todėl tokios priemonės taikymo apimties išplėtimas vertinamas ne kaip rašymo apsirikimo klaidos ištaisymas, o kaip įsiteisėjusio nuosprendžio esmės pakeitimas. Vadinasi, nepaisant iš pirmo žvilgsnio kilusių neaiškumų dėl kandidatui K. T. teismo nuosprendžiu pritaikyta baudžiamojo poveikio priemone nustatytų ribojimų, šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ginčijamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas yra neteisėtas, nes, esą, Vyriausioji rinkimų komisija neatsižvelgė į teismo išaiškinimus, pateiktus administracinėje byloje Nr. R-20-602/2023. Visų pirma, administracinėje byloje Nr. R-20-602/2023 priimto sprendime nėra įpareigojimo Vyriausiajai rinkimų komisijai kreiptis į teismą dėl nuosprendžiu skirta baudžiamojo poveikio priemone nustatytų apribojimų apimties išaiškinimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 1 d.). Antra, toje byloje vertinta faktinė ir teisinė padėtis, buvusi byloje ginčyto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimo metu, o ji, priimant šioje byloje ginčijamą sprendimą, buvo pakitusi dėl Lietuvos apeliacinio teismo pradėtos formuoti teisės aiškinimo ir taikymo praktikos – priimtos nutarties panašioje byloje. Trečia, Vyriausioji rinkimų komisija organizuodama rinkimus privalo taikyti teisę užtikrindama inter alia tinkamą rinkimų principų įgyvendinimą, todėl pastangos pašalinti pasyviosios rinkimų teisės pažeidimą, nors Rinkimų kodekse nėra įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių šią ekstraordinarinę situaciją, yra iš konstitucinės Vyriausiosios rinkimų komisijos paskirties organizuoti rinkimus kylančių šiai komisijai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo išraiška, kuria imtasi priemonių, kad būtų atkuriamas teisėtumas kalbant apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančio kandidato ir už jį balsavusių rinkėjų teisių apsaugą.
41. Įvertinusi susiklosčiusią teisinę padėtį ir remdamasi analogiškais motyvais, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pripažinti neteisėtu susijusio ir šioje byloje ginčijamo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo 2-ojo punkto. Sprendimas dėl balsavusių asmenų pripažinimo nebalsavusiais, tokioje kaip šioje byloje susiklosčiusioje teisinėje padėtyje, kai pakartotiniai rinkimai jau buvo prasidėję, o į kandidatų sąrašą sugrąžintas balsuojant pirmą kartą balsų daugumą surinkęs ir neteisėtai pašalintas kandidatas, vertintinas kaip, nors ir neidealus, bet pagrįstas bandymas ištaisyti rinkimų organizavimo trūkumus ir tokiu būdu apsaugoti aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių asmenų teises. Neginčytina, kad aiški ir stabili balsavimo tvarka bei taisyklės yra vertybė, skatinanti pasitikėjimą laisvais ir teisingais rinkimais. Vis dėlto atvejais, susijusiais su rinkimų organizavimo trūkumais, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, ar valstybės institucijos ėmėsi pagrįstų veiksmų, siekdamos ištaisyti rinkimų procese padarytas klaidas. Antai, byloje Georgian Labour Party prieš Sakartvelą Europos Žmogaus Teisių Teismas vertino, kad naujoji rinkėjų registravimo sistema nebuvo tobula, tačiau teisiškai reikšminga laikė aplinkybę, jog valdžios institucijos dėjo pastangas, kad naujasis biuletenis būtų teisingesnis. Šiuo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad rinkimų institucijoms teko iššūkis ištaisyti trūkumus per labai trumpus terminus, esant sudėtingai politinei situacijai, todėl tokiomis aplinkybėmis būtų buvę pernelyg didelė ir neįgyvendinama našta tikėtis idealaus sprendimo (2008 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Georgian Labour Party prieš Sakartvelą, pareiškimo Nr. 9103/04).
42. Dėl skunde dėstomų teiginių, susijusių su rinkėjų ir kandidato S. O. teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimu, visų pirma pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo formuojama oficialioji konstitucinė teisėtų lūkesčių apsaugos doktrina suponuoja, jog asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, privalo nurodyti šių lūkesčių teisinį pagrindą – atitinkamus valstybės prisiimtus įsipareigojimus (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai). Šiais atvejais teismų praktikoje taip pat paprastai reikalaujama nustatyti, kad teisėti lūkesčiai formavosi kokybiškų, t. y. atitinkančių teisinio saugumo reikalavimus, nedviprasmiškų, aiškių ir stabilių teisės nuostatų ir nuoseklaus jų taikymo bei aiškinimo pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-890/2011, 2010 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1396/2010). Rinkimų kodeksas, skirtas reglamentuoti kandidatų registravimą ir pakartotinių rinkimų organizavimą, nereglamentuoja visam šiam procesui reikšmingų teisinių aspektų, todėl ir jų taikymas buvo pakankamai sudėtingas, aiškintas teismuose. Tokia padėtis iš tiesų sukuria teisinį neapibrėžtumą tiek rinkėjams, tiek kandidatuojantiems asmenims. Teisinė padėtis, kai nesuformuota ne tik rinkimų teisės, bet ir aktualių Baudžiamojo kodekso normų taikymo ir aiškinimo praktika, kai stokojama rinkimų organizavimo institucijos aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti rinkimų proceso aiškumą, ir kai, be kita ko, Rinkimų kodekse nėra reglamentuojami kandidato, kuriam taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo klausimai, sukuria neapibrėžtumo situaciją. Tokiomis aplinkybėmis neįmanoma konstatuoti, kad suinteresuotų asmenų lūkesčiai turi pakankamą teisinį pagrindą ir tokie lūkesčiai gintini teisminės gynybos priemonėmis. Juolab turint omenyje ir tai, kad Rinkimų kodekso nuostatos neįtvirtina galimybės rengti pakartotinį balsavimą ne dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų balsuojant pirmą kartą, o dėl trečiąją poziciją balsuojant pirmą kartą užėmusio kandidato (taip pat žr. Rinkimų kodekso 167 str. 4 d. 3 p.). Atsižvelgus į tai, skundo argumentas dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.
43. Vis dėlto, nors teisėjų kolegija šioje byloje priėjo prie išvados, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kuriuo atkurtos pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančio kandidato ir už jį balsavusių rinkėjų teisės, yra teisėtas, pažymėtina, kad kaip ne kartą yra nurodęs Konstitucinis Teismas, rinkimų teisės reglamentavimas turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, inter alia užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą). Rinkimų kodekso 3 straipsnyje skelbiama, kad rinkimai taip pat turi atitikti teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Minėtų rinkimų principų pažeidimai galėtų sudaryti prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu, pakirsti rinkėjų pasitikėjimą valstybės institucijų darbu. Tačiau atitikties jiems vertinimas, inter alia ir tai, ar pakartotinio balsavimo metu kilusios kvestionuotinos rinkimų proceso aplinkybės, taip pat ir akivaizdaus teisinio neapibrėžtumo pirmojo ir pakartotinio balsavimo metu faktas, patvirtina ar paneigia rinkimų sąžiningumą, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją, visavertį aktyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo užtikrinimą, įvykusių rinkimų skaidrumą ir jų teisėtumą, pagal nustatytą Rinkimų kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą turi būti atliktas Vyriausiajai rinkimų komisijai sprendžiant dėl galutinių rinkimų rezultatų rinkimų apygardoje tvirtinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
44. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. T. prašo priteisti jo naudai 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
45. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).
46. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. T. sumokėjo advokatui 544,50 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą.
47. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę gauti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
48. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
49. Trečiasis suinteresuotas asmuo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė 2023 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JV005923 ir 2023 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, kad K. T. nagrinėjamoje byloje patyrė 544,50 Eur (įskaitant PVM) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patirtų atstovavimo išlaidų detalizacija pateikta PVM sąskaitoje faktūroje. Trečiojo suinteresuoto asmens turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 544,50 Eur (įskaitant PVM) sumą, apimančią atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą.
50. Rekomendacijų 8.2 papunktis numato, jog už atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai.
51. Bylos duomenys patvirtina, kad K. T. atsiliepimą į pareiškėjo skundą parengė ir teismui pateikė 2023 m. kovo 20 d., todėl vertinant patirtų išlaidų dydį aktualus 2022 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 799,0 Eur. K. T. prašoma priteisti išlaidų už atsiliepimą į skundą parengimą suma (544,50 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir yra pagrįsta.
52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiojo suinteresuoto asmens K. T. prašymas priteisti išlaidas tenkintinas, jam iš pareiškėjo priteisiant 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo politinės partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens K. T. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti ir priteisti trečiojo suinteresuoto asmens K. T. naudai iš pareiškėjo politinės partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Milda Vainienė