(S)
3.3.1.14; 3.3.2.4;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-7243-1086-2019 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019, pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo savininkų bendrijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M., IĮ „G. U. įmonei“, UAB „Modernaus būsto projektai“ dėl teismo leidimo išdavimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. P. V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019 pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo savininkų bendrijos prašymą dėl leidimo įeiti į V. M. nuosavybės teise priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini); pareiškimą atmesti, priteisti iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo savininkų bendrijos visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išdavė leidimą nepatikrinęs faktinių aplinkybių ir nepagrįstai vadovavosi tik bendrijos pirmininko nurodytais faktais ir jais rėmėsi. Bendrija neteisėtai ir nepagrįstai verčia jį įsivesti centralizuotą šildymą, nors jo patalpose yra įregistruota vietinė šildymo sistema. Teismas negalėjo spręsti šio klausimo supaprastinta tvarka. Taip pat nurodė, kad pirmininkas neturėjo teisės kreiptis į teismą bendrijos vardu, nes kiti namo gyventojai nepageidauja ginčo spręsti teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, priteisė iš pareiškėjo V. M., 5,37 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019-05-28 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-559-434/2019, teismas tenkino pareiškėjo (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo savininkų bendrijos prašymą, leido pareiškėjo ir rangovo UAB Modernūs būsto projektai“ atstovams, dalyvaujant pareiškėjo pasirinktam antstoliui, įeiti į V. M., nuosavybės teise priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), ir IĮ „G. U. įmonei, nuosavybės teise priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti veiksmus, kurie yra būtini namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui): atlikti bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbus, sudarant sąlygas šių veiksmų atlikimui.
5. Nustatė, kad pareiškėjas V. M. prašo atnaujinti procesą byloje dviems pagrindais t.y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, kadangi teismas priėmė nutartį pagal žinomai melagingus suinteresuotų asmenų nurodytus paaiškinimus ir pateiktus įrodymus bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kadangi priimdamas nutartį teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, išnagrinėdamas prašymą supaparastinto proceso tvarka.
6. Teismas konstatavo, kad vien tai, jog pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo savininkų bendrija ir UAB „Modernaus būsto projektai“ pateikė melagingas aplinkybes, nesudaro pagrindo teismui daryti išvados, jog šios aplinkybės yra melagingos ir tuo labiau pripažintos melagingomis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kas sudarytų pagrindą atnaujinti procesą civilinėje šiuo pagrindu. Teismas sprendė, kad tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrįstos ir laikytinos prielaidomis, nes priešingų nurodytų įrodymų byloje nepateikta. Atkreipė dėmesį, jog byloje esantys bendrijos sprendimai, visuotiniai savininkų vienbalsiai priimti sprendimai, susiję su namo atnaujinimu ir modernizavimu bei techninis projektas yra nenuginčyti ir galiojantys. Tokių aplinkybių nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikė, jog pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais pagrindo proceso atnaujinimui nurodytam CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
7. Vadovaujantis CPK 579 str. nuostatomis, CK numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. CPK 579 straipsnyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, jei CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas, padarė išvadą, jog prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo nesant kituose įstatymuose numatytų draudimų ir imperatyviai nurodytos kitos nagrinėjimo tvarkos, nagrinėtini CPK XXXIX skyriuje numatyta (supaprastinto proceso) tvarka.
8. Byloje nustatė, jog prie pareiškėjo (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo savininkų bendrijos pateikto prašymo išduoti leidimą įeiti į V. M. priklausančias patalpas pridėti rašytiniai įrodymai: UAB „Modernaus būsto projektai“ pranešimai apie tai, jog V. M. atsisako įleisti į jam priklausančias patalpas su tikslu atlikti atnaujinimo (modernizavimo) darbus, dėl kurių yra priimtas visuotinio bendrijos narių sprendimas ir dėl kurio pasirašytinai sutiko ir pats pareiškėjas V. M. su žmona, bei kurie vykdomi pagal techninį projektą bei išduotą statybos leidimą, po daugybės raginimų nesudarius galimybių įeiti į patalpas ir atlikti visų projekte numatytų daugiabučio namo modernizavimo (atnaujinimo) darbų, todėl patekimas į patalpas buvo galimas tik teismo leidimu.
9. Kadangi teismo leidimų išdavimo klausimai nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje numatyta (supaprastinto proceso) tvarka, teismas atsižvelgęs į kitų suinteresuotų asmenų teises ir laisves, nutartimi tenkino (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo savininkų bendrijos prašymą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priešingų ir patikimų bei objektyvių įrodymų, jog pareiškėjui buvo leista patekti į patalpas, byloje nepateikta. Vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 3 p. kuriame nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo, apeliantas privalo vykdyti bendrijos susirinkime priimtus sprendimus.
10. CK 4.85 str. 6 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams. CK 4.85 str. 8 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
11. Jokių sprendimų, kuriais vienbalsiai pritarta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui ir projektui pareiškėjas neginčijo, pats pareiškėjas yra tokiems priimtiems sprendimais pasirašydamas pritaręs, jie yra galiojantys, todėl jie privalomi ir vykdytini. Byloje taip pat nėra duomenų, jog būtų pakeistas techninis projektas, pagal kurį UAB „Modernaus būsto projektai" yra įsipareigojęs atlikti modernizavimo darbus, vykdydamas su UAB „Biržų šilumos tinklai" sudarytą sutartį.
12. Pripažino, kad teismas civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019 teisėtai ir pagrįstai nutartimi tenkino (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo savininkų bendrijos prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjo nurodytu CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu daryti išvadą, jog teismas priėmęs nutartį padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir šiuo pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019, todėl pareiškėjo V. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. M. prašo panaikinti 2019-09-04 nutartį civilinėje byloje Nr. A2-7243-1086/2019 ir išspręsti klausimą iš esmės, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad teismas vadovavosi melagingais parodymais, kad V. M. atsisako įsileisti į savo patalpas ir vykdyti numatytus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir, kad dėl to nuostolius patirs gretimų patalpų savininkai. Byloje yra pateikti įrodymai, kad V. M. patalpose renovacijos darbai yra atlikti 2019 m. vasario mėnesį. Šias faktines aplinkybes patvirtina garso įrašas ir nuotraukos.
15. Aplinkybė, kad nuostolius patirs gretimų patalpų savininkai nėra grindžiama jokiais įrodymais. Teismui nebuvo pateiktas namo renovacijos projektas, todėl jis negalėjo įvertinti prašymo pagrįstumo.
16. V. M. patalpose veikia teisėta vidinė dujinė šildymo sistema ir jis niekada jos į kolektorinę keisti neketino. Jokie bendrasavininkių sprendimai, negali nustatyti jokių prievolių pakeisti esamą vietinę teisėtą šildymo sistemą į kolektorinę šildymo sistemą.
17. Nurodo, kad teismas šio bendrijos pareiškimo dėl leidimo išdavimo negalėjo nagrinėti supaprastinto proceso tvarka. Leidimas įeiti į fizinio asmens patalpas susijęs su kitų asmenų teisių tam tikrais suvaržymais, tam tikrų įpareigojimų tretiesiems asmenims nustatymu, negali būti nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka, pažeidžiant rungimosi ir dispozityvumo principus, todėl ši neteisėta nutartis turėtų būti panaikinta.
18. Ginčijamos nutarties pagrindu yra išduotas vykdomasis dokumentas, kuris yra atiduotas vykdyti. V. M. gavo iš antstolės 2019-07-31 raštą, kuriuo jis įpareigojamas sudaryti sąlygas patekti į jam priklausančias patalpas ir atlikti bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens modernizavimo darbus. Antstolės reikalavime nurodyta, kad bus atliekami projekte numatyti šildymo sistemos (radiatorių montavimo arba keitimo, šildymo vamzdynų montavimo naujai kolektorinei šildymo sistemai, patalpų šildymo sistemos prijungimo prie apskaitos mazgo šilumos punkte) įrengimo darbai.
19. Leidimas buvo išduotas leisti atlikti bendro naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbus, tačiau nėra nurodyta, kad būtų leidžiama prijungti jam priklausančias patalpas prie kolektorinės sistemos. Jo turima vietinė šildymo sistema nėra priskirta prie namo bendro naudojimo sistemos, todėl apeliantas nesutinka, kad buvo išduotas leidimas ir pakeisti jam priklausančiose patalpose šildymo sistemą. Tą patvirtino ir Panevėžio apygardos teismas 2019-07-10 nutartimi.
20. Mano, kad nutartis, kuria buvo išduotas leidimas yra nekonkreti ir sukelia galimybes ją interpretuoti, todėl tai sudaro pagrindą ją naikinti, be to Panevėžio apygardos teismas 2019-07-10 nutartyje pasisakė, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas ne supaprastinto proceso, o ginčo teisena.
21. Nurodo, kad byloje nei vieno įrodymo, patvirtinančio V. M. sutikimą dėl jo patalpose esančios šildymo sistemos keitimo. Į bylą pateiktuose dokumentuose jis nepasirašė. Po jo pavarde esantys parašai priklauso ne jam. Pirmosios instancijos teismas vietoj, to, kad išspręstų visus aktualius bylai klausimus bei įvertinti įrodymus atnaujinus procesą byloje, ragina apeliantą skusti namo bendrasavininkų sprendimus bei patį renovacijos projektą, užkrauna naštą silpnesnei pusei bei daro žalingas pasekmes visiems bendrasavininkams.
22. Teismas neišsiuntė V. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo suinteresuotam asmeniui IĮ „G. U. įmonė“ ir nenustatė termino atsiliepimams pateikti.
23. Atskiru dokumentu, kurį prašo prijungti prie atskirojo skundo, apeliantas teigia, kad teismas spręsdamas bylą vadovavosi melagingais parodymais, nepateikė skelbimo dieną teismo nutarties, neatsakė į jo argumentus, nesprendė dėl žodinio bylos nagrinėjimo, nesivadovavo nekilnojamojo turto registro centro pažyma, kurioje yra nurodyta, kad patalpose (duomenys neskelbtini)yra atskira vietinė šildymo sistema, nepasisakė dėl byloje esančio CD disko, kuriame yra išdėstyta, kad bendrijos pareiškimas yra melagingas.
24. Papildomai iki teismo posėdžio pradžios pateikė rašytinius įrodymus - dokumentus, kuriuose namo gyventojai patvirtino, kad jei nebuvo informuoti, kad bendrija ketina V. M. priklausančioje patalpoje pakeisti šildymo sistemą bei pridėjo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota V. M. patalpose esanti šildymo sistema.
25. Atsiliepimu į atskirąjį skundą (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo savininkų bendrija prašo apginti viešąjį interesą bei teisėtais visuotinių savininkų 2017-05-11 ir 2018-05-09 susirinkimų sprendimais įtvirtintą vienbalsiai išreikštą, įskaitant V. M. valią, pareiškėjo skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo biržų rūmų 2019-09-04 nutartį palikti nepakeistą. Pridėjo papildomus rašytinius įrodymus- UAB „Ignis“ dokumentus, 2019-08-20 Darbų priėmimo-perdavimo aktą, techninį pagrindimą dėl papildomų darbų ir gyventojų prašymą, BETA agentūros prašymą.
26. Nurodo, kad apeliantas prašo nesiimti veiksmų dėl esamo šildymo būdo keitimo, t.y. nevykdyti galiojančių visuotinių savininkų susirinkimų sprendimų. Nurodo, kad V. M. nuo centrinės sistemos yra atsijungęs neteisėtai, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad norima savavališkai pakeiti šildymo būdą jo patalpose. Jis patalpų tinkamai nešildo.
27. Kuo ilgiau nepateikiami renovacijos užbaigimo darbai, tuo ilgiau nesuteikia Valstybės parama, kuri galėtų sumažinti paskolą 30 proc., tuo ilgiau palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos. Nepabaigus įgyvendinti renovacijos, visa suteikta valstybės parama būtų išieškoma iš butų savininkų, bei tektų grąžinti kreditą su palūkanomis.
28. V. M. teisės nepažeidžiamos, nes bus atlikti darbai, kurie numatyti techniniame projekte Nr. 2018-09-TDP. Visuotinių savininkų sprendimai privalomi visiems patalpų savininkams.
29. Apeliantas pats pritarė namo renovacijai, namo atnaujinimo priemonių variantui, techninio projekto sprendiniams. Beveik visi rangos darbai baigti ir gali būti priduoti, tačiau tam sudaro kliūtis pareiškėjas.
30. Teismas pagrįstai gindamas bendrijos interesus išsprendė supaprastinto proceso tvarka, nes jie kyla teisėtai priimtų ir galiojančių sprendimų pagrindu. Proceso atnaujinimas galimas tik pripažinus, kad yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri daro sprendimą neteisėtą. Teismas tokių klaidų nepadarė, visos aplinkybės buvo įvertinto sistemiškai ir tinkamai.
31. Suinteresuotas asmuo UAB „ Modernaus būsto projektai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti V. M. 2019-09-10 atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-09-04 nutartį nepakeistą .
32. Nurodo, kad pareiškėjas net neginčija fakto, kad neegzistuoja jokie žinomai melagingi, su byla susiję duomenys, kurie būtų nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
33. Pareiškėjas pats yra pritaręs renovacijos darbams, pagal projektą visame name yra numatyta dvivamzdė apatinio skirstymo šildymo sistemos schema, šildymo prietaisai – šoninio prijungimo plieniniai radiatoriai, kurie yra suprojektuoti ir apeliantui priklausančiose patalpose.
34. Priešingai nei teigia apeliantas visi projekte darbai, jo patalpose nėra atlikti. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad patalpos buvo teisėtai atjungtos nuo centralizuotos šilumos tinklų sistemos. Vien įregistruoti duomenys apie patalpų šildymo būdą savaime nepatvirtina patalpose atliktų darbų ir jų teisėtumo fakto. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalyje 3 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo.
35. Teismas gali nagrinėti visus klausimus supaprastinto tvarka jeigu CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. Apeliantas nenurodė, kokia yra padaryta teisės taikymo klaida. Leidimas išduotas įeiti į negyvenamąsias patalpas. Duomenų, kad apeliantas leido į jas įeiti, nepateikta.
36. Pareiškėjo teiginiai apie galimą žalą apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad įvedus kolektorinę šildymo sistemą padidės mokestis už šildymą. Tačiau šiuo atveju yra didesnė tikimybė, kad žala bus padaryta ne pareiškėjui, o kitiems namo gyventojams, nes neužbaigus ir nepridavus namo renovacijos darbų, rizikuojama prarasti projekto finansavimą/jo dalį, susimokėti didesnes palūkanas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
39. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
40. P. V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019 pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo savininkų bendrijos prašymą dėl leidimo įeiti į V. M. nuosavybės teise priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl sprendžiamas klausimas tik pagal šį pareikštą prašymą, dėl kito savininko patalpų nepasisakoma.
41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad savo prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą
. 42. Apeliantas teigia, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes bylą išnagrinėjo supaprastinto proceso tvarka, kas nėra leidžiama šiuo atveju ir taip pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus, todėl ši neteisėta nutartis turėtų būti panaikinta.
43. CPK 579 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.
44. Kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo galima tik tais atvejais, kai CK ar kituose civilinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra tiesiogiai nustatyta, kad toks klausimas yra sprendžiamas teisme supaprastinto proceso tvarka. Galimybė pareikšti pareiškimą dėl leidimo, kuriuo leidžiama pareiškėjos ir rangovo atstovams, dalyvaujant pasirinktam antstoliui, įeiti ir V. M. nuosavybės teise priklausančias patalpas, jose atlikti veiksmus, kurie būtini namo atnaujinimui (modernizavimui) renovacijos darbus ir patekti į patalpas, supaprastinto proceso tvarka nenumatyta nei CK, nei kituose civilinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose.
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jeigu byloje yra dvi šalys, turinčios priešingą interesą, egzistuoja jų tarpusavio nesutarimas, ginčas. Tokios bylos nagrinėjamos ginčo teisena, kai viena ginčo šalis (ieškovas) ieškiniu kreipiasi į teismą dėl tariamai pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo, reikalavimą nukreipdamas atsakovui. Bylos, kuriose paprastai nėra ginčo dėl teisės, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, tokiose bylose teismas padeda įgyvendinti subjektines teises, kurios nėra pažeistos. Taip teismas, be savo pagrindinės funkcijos – ginčų sprendimo, atlieka ir apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, tačiau reikšmingas asmenų teisių apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
46. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, kad teismas klausimo dėl šildymo sistemos privačiose patalpose negalėjo išspręsti supaprastinto proceso tvarka. Tai pažymėjo ir Panevėžio apygardos teismas 2019-07-10 nutartyje.
47. Pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka, suinteresuotas asmuo V. M. nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų ir duoti paaiškinimų. Taigi nebuvo užtikrinta suinteresuoto asmens teisė į tinkamą procesą, buvo nuspręsta dėl jo materialių teisių ir pareigų ( CPK 366 str. 1 d. 7 p.,), po ko naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės ( CPK 366 str.,1 d. 2 p.).
48. Teismo leidimas išduotas bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbų atlikimui, jų nekonkretizuojant. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pagrindinis ginčas šiuo atveju kilo tarp bendrijos ir V. M. būtent dėl šildymo sistemos renovuojant namą atstatymo darbų atlikimo, nes dėl kitų darbų ginčas nekilo. Tai patvirtina ir pačios bendrijos atsiliepimas bei antstolės reikalavimas.
49. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
50. Pagal kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 str. 1 d.). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (Taisyklių 263 punktas).
51. VĮ „Registrų centro“ centro duomenimis, bei atsakymu į apeliacinės instancijos teismo raštą „Registrų centras“ nurodė, kad jau nuo 2002 m. ginčo patalpoje centrinio šildymo nėra. Dėl žmogiškos Nekilnojamojo turto registro klaidos, 2004-12-14 neteisingai nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti duomenys apie šildymą, įrašant „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“. 2019-02-05 šie kadastro duomenys buvo ištaisyti patalpų savininko t.y. V. M. prašymu. Šiai dienai, registro duomenys patvirtina, kad ginčo patalpose vietinė šildymo sistema yra įregistruota teisėtai. Kol šie įrašai nėra nuginčyti, jie laikomi teisingais (CK 4.262 str. ).
52. Šiai dienai, duomenys, kurių pagrindu ginčo bute buvo įregistruota vietinė šildymo sistema, gali būti pripažinta neteisėtais tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).
53. (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo savininkų bendrija, teigdama, kad V. M. atsijungė nuo centralizuotos šildymo sistemos neteisėtai, reikalavimo pripažinti neteisėtu atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos nėra pareiškusi ir atsijungimas nėra nuginčytas, taigi ir pripažintas neteisėtu.
54. Išduodamas teismo leidimą, pirmosios instancijos teismas visų duomenų apie ginčo aplinkybes neturėjo ir jų nevertino, nes pareiškėja pateikė teismui 2013 m. VĮ „Registrų centras“ išrašą, kuriame buvo nurodyta, kad ginčo patalpose yra šildymas iš centralizuotų sistemų.
55. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi (tai jau buvo padaryta Panevėžio apygardos teismas 2019-07-10 nutartyje), kad teismo leidimas gali būti išduotas tik dėl bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbų atlikimo. Apeliantui nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra vietinė šildymo sistema, kuri nėra priskirtina prie bendrojo naudojimo įrangos. Teismo išduotas leidimas nesuteikia pareiškėjai teisės pakeisti apelianto turimos vietinės šildymo sistemos į kolektorinę šildymo sistemą be jo sutikimo.
56. Konstatavęs proceso teisės normų pažeidimą priimant skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde keliamų klausimų, susijusių su pareiškėjo pirmininko įgalinimais veikti bendrijos vardu bei nevertina apelianto pateiktų naujų rašytinių įrodymų. Šias aplinkybes turi įvertinti atnaujinus procesą pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal bendrijos prašymą dėl leidimo išdavimo iš naujo.
57. Kaip nurodyta, šios kategorijos byla negali būti nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas turi spręsti procesinių dokumentų atitikties turinio ir formos reikalavimams, o nustačius neatitikti – trūkumų šalinimo klausimą (CPK 115, 113 str.).
58. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios teismas, atsisakydamas tenkinti apelianto prašymą atnaujinti procesą, netinkamai aiškino ir taikė aktualias materialiosios bei proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikinama ir priimamas nauja nutartis – atnaujinamas procesas civilinėje byloje.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį dalyje dėl V. M..
Atnaujinti procesą civilinėje byloje S2-5590-434/2019 pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo savininkų bendrijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M., IĮ „G. U. įmonei“, UAB „Modernaus būsto projektai“ bei perduoti bylą dalyje dėl leidimo V. M. atžvilgiu nagrinėti pirmosios instancijos teismui .
Teisėja Laimutė Sankauskaitė