Civilinė byla Nr. e2-446-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00251-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14 

                                                                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 9 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Vakarų odontologija“ vadovo D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Analizė“ pareiškimą atsakovei mažajai bendrijai „Vakarų odontologija“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Analizė“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Vakarų odontologija“ (toliau – atsakovė) iškėlimo.

2.       Nagrinėjant bylą teisme, šalys 2024 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą patvirtinti pareiškėjos, atsakovės ir jos vadovo 2024 m. lapkričio 14 d. sudarytą ir teismui pateikiamą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. eB2-704-730/2024 šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis bei civilinę bylą nutraukti.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) pateikė nuomonę dėl šalių prašymo, prašė jį atmesti ir iškelti atsakovei bankroto bylą.

4.       Pareiškėja 2024 m. lapkričio 20 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovės direktorius D. B. pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnyje įtvirtinta trečiojo asmens teise visiškai ar iš dalies įvykdyti atsakovės prievolę pareiškėjai. Paaiškino, kad po 6 000 Eur atsakovės vadovo D. B. atlikto mokėjimo atsakovės skola pareiškėjai nesumažėjo, nes atsakovė liko skolinga ne pareiškėjai, o jos direktoriui D. B., todėl CK 6.9301 straipsnio reikalavimai ir imperatyvios įstatymo normos nebuvo pažeisti.

5.       Teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutarta patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą.

6.       Teisme 2025 m. vasario 4 d. gautas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomuosius raštus dėl pagrindinės skolos – 7 337,27 Eur, 6 proc. metinių palūkanų nuo 7 337,27 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2024 m. lapkričio 14 d. iki visiško prievolės įvykdymo ir 0,12 proc. delspinigių nuo 7 337,27 Eur, skaičiuojamų už kiekvieną dieną, nuo 2024 m. lapkričio 14 d. dienos iki visiško prievolės įvykdymo, išieškojimo iš solidarių skolininkų: atsakovės ir jos vadovo D. B. Nurodė, kad atsakovė įvykdė tik taikos sutarties 2.1 papunkčio sąlygas – atsakovės vadovas D. B. 2024 m. lapkričio 14 d. pavedimu į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą sumokėjo 6 000 Eur. Kitų teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų atsakovė neįvykdė. Pažymėjo, kad atsakovė ir laiduotojas D. B. atsako pareiškėjai kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Už skolos grąžinimą laiduotojas atsako savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir atsakovė.

7.       Atsakovė ir jos vadovas (laiduotojas pagal taikos sutartį) atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkino.

9.       Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos teigimu taikos sutartis nėra tinkamai vykdoma, atsakovei bei jos vadovui ir laiduotojui pagal taikos sutartį nepareiškus prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymo, nepateikus įrodymų, jog taikos sutartis yra tinkamai vykdoma, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą dėl likusių neįvykdytų taikos sutarties sąlygų.

10.       Atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, jog taikos sutartį sudariusios šalys susitarė, kad atsakovės vadovas solidariai asmeniniu turtu laiduoja už atsakovės skolinius įsipareigojimus, susitarė, kad prievolės neįvykdymo atveju atsakovė ir laiduotojas atsako pareiškėjai kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, į tai, kad atsakovės vadovas ir laiduotojas pagal taikos sutartį prieštaravimų dėl prašymo nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų, jog jo vadovaujama MB „Vakarų odontologija“ tinkamai vykdo taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą visa apimtimi, t. y. išduoti vykdomąjį raštą ir solidaraus skolininko laiduotojo D. B. atžvilgiu, kuris yra ir atsakovės vadovas.

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 647 straipsnio 2 dalį, remdamasis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų, todėl šiuo atveju vykdomieji raštai išduodami atsakovės ir jos vadovo (laiduotojo) atžvilgiu.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Atsakovės vadovas D. B. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d.  nutartį ir prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis: 

12.1.                      Dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir sutrikusių finansinių srautų atsakovė neturėjo galimybės iki skundžiamos nutarties priėmimo apmokėti taikos sutartyje nurodytą skolą.

12.2.                      Šiuo metu atsakovė ieško kitų finansavimo šaltinių, nėra atsisakiusi vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, tačiau jai yra reikalingas papildomas laikotarpis taikos sutarčiai įvykdyti. Prioritetas turėtų būti teikiamas ne priverstiniam skolos išieškojimui, kurio metu atsiranda papildomos vykdymo išlaidos, o geranoriškam sprendimo vykdymui.

12.3.                      Vykdomojo rašto išdavimas ir pateikimas vykdyti antstoliui susijęs su papildomomis išlaidomis, todėl dar labiau apsunkintų taikos sutarties vykdymą ir (ar) padarytų jį neįmanomu dėl bankroto bylos inicijavimo.

13.       Pareiškėja UAB „Analizė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

13.1.                      Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad sudaryta taikos sutartis nėra tinkamai vykdoma, už atsakovės prievolių vykdymą taikos sutartimi laidavo jos vadovas D. B. solidariai, atsakovei ir bendrovės vadovui bei laiduotojui pagal taikos sutartį nepareiškus prieštaravimų dėl ieškovės prašymo ir (ar) įrodymų, jog taikos sutartis yra tinkamai vykdoma, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas tenkinti prašymą ir išduoti vykdomuosius raštus dėl taikos sutartimi likusių neįvykdytų sąlygų.

13.2.                      Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir sutrikusių finansinių srautų atsakovė neturėjo galimybės iki skundžiamos nutarties priėmimo apmokėti taikos sutartyje nurodytą skolą, ieško kitų finansavimo šaltinių, nėra atsisakiusi vykdyti sutartinių įsipareigojimų, jai yra reikalingas papildomas laikotarpis taikos sutarčiai įvykdyti, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

13.3.                      Nors apeliantas atskirąjį skundą pateikė savo vardu, tačiau visi jo argumentai ir prašymai susiję su atsakove. Argumentų ir prašymų dėl nutarties panaikinimo, susijusių su apeliantu, atskirajame skunde nepateikta, be to, Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-356-524/2025 iškėlė atsakovei bankroto bylą. Todėl atsakovės vadovas nuo 2025 m. kovo 27 d. neturi teisės atstovauti atsakovės ir jos vardu teikti atskirąjį skundą bei prašymus, todėl jie turi būti atmesti. Nepagrįsto atskirojo skundo pateikimu apeliantas iš esmės siekia užvilkinti pagrįstą vykdomojo rašto išdavimą ir išvengti realaus solidarios skolos išieškojimo iš jo.

14.       Trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

14.1.                      Trečiojo asmens įsitikinimu, apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

14.2.                      Be to, draudžiama išieškoti skolas iš atsakovės, kadangi 2025 m. kovo 27 d. įsiteisėjo teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-356-524/2025, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta išduoti vykdomuosius raštus dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

18.       Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas. Teismo patvirtinta taikos sutartis vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo.

19.       CPK 646

20.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą CPK 646 straipsnio 3 dalies pagrindu, svarbu nustatyti faktą, jog taikos sutartis yra nevykdoma ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).

21.       Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė atsakovei iškelti nemokumo (bankroto) bylą ir patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos UAB ,,Analizė“ ir atsakovės MB ,,Vakarų odontologija“, atstovaujamos jos vadovo D. B. Taikos sutartimi šalys pripažino, kad atsakovės skola pareiškėjai 2024 m. lapkričio 14 d. su delspinigiais ir palūkanomis sudaro 13 337,27 Eur (iš šios sumos 10 200 Eur pagrindinė skola; 2 766,72 Eur delspinigiai; 370,55 Eur palūkanos) (1 punktas). Taikos sutartyje šalys susitarė, kad įsiskolinimo suma apmokama tokia tvarka: 6 000 Eur atsakovės vadovas D. B. sumoka 2024  m. lapkričio 14 d., pavedimu į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą, o lėšos į šią atsiskaitomąją sąskaitą turi būti įskaitytos ne vėliau kaip 2024 m. lapkričio 14 d. (2.1 papunktis); po 6 000 Eur sumokėjimo atsakovės pagrindinės neįvykdytos prievolės pareiškėjai suma 2024 m. lapkričio 14  d. sudaro 7 337,27 Eur (10 200 – 2 862,73 = 7 337,27) (2.3 papunktis); likusią pagrindinės prievolės sumą (7 337,27 Eur) atsakovė įsipareigoja pilnai sumokėti ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 31 d. (2.4 papunktis); tuo atveju, jeigu atsakovė sumoka pareiškėjai likusią pagrindinės prievolės sumą (7 337,27 Eur) ir nustatytas palūkanas, ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 31 d., pareiškėja atleidžia atsakovę nuo delspinigių mokėjimo (2.7  papunktis). Šalys susitarė, kad taikos sutartis įsigalioja kai atsakovė įvykdo 2.1 papunktyje nurodytą mokėjimą ir lėšos yra įskaitomos į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą (3 punktas).

22.       Taikos sutartimi šalys taip pat susitarė dėl laidavimo, t. y. kad už tinkamą atsakovės prievolių pareiškėjai įvykdymą atsakovės vadovas (apeliantas) laiduoja asmeniškai (6 punktas). Apeliantas taikos sutartimi neatlygintinai įsipareigojo asmeniškai atsakyti pareiškėjai visu savo turtu, jeigu atsakovė tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies bei grąžinti pareiškėjai likusią nepadengtą atsakovės skolą ar jos dalį (įskaitant delspinigius, palūkanas, skolos administravimo, išieškojimo ir visas kitas su tuo susijusias prievoles bei pareiškėjos išlaidas) (7  punktas). Atsakovei neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius šiame susitarime nurodytos skolos grąžinimo prievolę, atsakovė ir laiduotojas (apeliantas) atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Už skolos grąžinimą laiduotojas (apeliantas) atsako savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir atsakovė (8 punktas). Atsakovei nesilaikant pareigos įvykdyti prievolę iki 2025 m. sausio 31 d., pareiškėja be išankstinio įspėjimo įgyja teisę išieškoti visą likusią nesumokėtą skolos sumą ir su ja susijusias prievoles, kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį vykdymui (11 punktas). Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 30 d. Atsakovei nevykdant taikos sutarties sąlygų, pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.

23.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad apeliantas yra įvykdęs taikos sutarties 2.1 papunkčio sąlygas, t. y. 2024  m. lapkričio 14 d. mokėjimo pavedimu pervedė į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą 6 000 Eur. Apeliantas atskiruoju skundu neginčija, kad pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, po 6 000 Eur sumokėjimo atsakovės pagrindinės neįvykdytos prievolės pareiškėjai suma 2024 m. lapkričio 14  d. sudarė 7 337,27 Eur ir ji turėjo pareigą šią skolos sumą apmokėti iki 2025 m. sausio 31 d., tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė. Duomenų, kad skola šiuo metu apmokėta taip pat nepateikė. Šalių sudarytos taikos sutarties turinys patvirtina, kad taikos sutarties sąlygos tiek dėl skolos dydžio, tiek dėl mokėjimo tvarkos yra pakankamai aiškios ir nedviprasmiškos. Apeliantas neneigia, kad taikos sutartimi įsipareigojo asmeniškai atsakyti pareiškėjai visu savo turtu. Taip pat, kad atsakovei neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius šiame susitarime nurodytos skolos grąžinimo prievolę, atsakovė ir apeliantas atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Šalys ir apeliantas, pasirašydami taikos sutartį, patvirtino, kad visas taikos sutarties sąlygų turinys yra suprantamas, aiškus ir atitinka jų tikrąją valią. Pareiškė ir garantavo, kad taikos sutarties sąlygos yra priimtos abipusių derybų būdu, susitarimą perskaičius, supratus, turėjus galimybę pateikti pastabas (14 punktas).

24.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą (žr. šios nutarties 23 punktą), kad apeliantas, kaip ir atsakovė, su taikos sutarties sąlygomis sutiko, ją pasirašė, atitinkamai prisiėmė su tuo susijusius įsipareigojimus. Vien apelianto deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad atsakovė dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir sutrikusių finansinių srautų neturėjo galimybės iki skundžiamos nutarties priėmimo apmokėti taikos sutartyje nurodytą skolą, ieško kitų finansavimo šaltinių, taip pat, jog prioritetas turėtų būti teikiamas geranoriškam taikos sutarties vykdymui, nepaneigia atsakovės bei apelianto pareigos vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei neįrodo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo, o ir duomenų, jog apeliantas, kaip laiduotojas, būtų atsiskaitęs su pareiškėja, nepateikė, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

25.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Klaipėdos apygardos teismas nutarė išduoti pareiškėjai UAB „Analizė“ vykdomuosius raštus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintos taikos nevykdymo, yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Kiti dalyvaujančių byloje asmenų nurodyti argumentai, susiję su atsakovui iškelta bankroto byla, neturi esminės teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, kadangi, viena vertus, skundžiama nutartis priimta (2025 m. kovo 21 d.) iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2025 m. kovo 27 d.), kita vertus, nagrinėjamu atveju vertintas tik vykdomojo rašto išdavimo teisėtumas bei pagrįstumas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                Žilvinas Terebeiza