Civilinė byla Nr. 2-1032/2010
Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m.
rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Hanner development“ atskirąjį
skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties, kuria pritaikytos
laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1851-173/2010 pagal
ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Margusta“ ieškinį
atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Hanner development“ dėl skolos ir
delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas bankrutuojanti UAB
„Margusta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB
„Hanner development“ 210 193,99 Lt skolai grąžinti, 7 546,67 Lt delspinigių ir
12,70 procentų dydžio metines palūkanas. Siekiant užtikrinti reikalavimo
įvykdymą, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti
reikalavimo vertę atitinkantį atsakovo įmonės turtą arba pinigines lėšas.
Kauno apygardos teismas 2010 m.
kovo 24 d. nutartimi ieškovo BUAB „Margusta“ reikalavimui užtikrinti areštavo
atsakovo UAB „Hanner development“ 217 741 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, jo
nesant ar nepakankant, nurodė areštuoti atitinkamą atsakovo kilnojamųjų daiktų,
turtinių teisių ar piniginių lėšų dalį, uždraudžiant areštuotu turtu
disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti
įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, mokesčius ir kitas įmokas į
biudžetus ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo
sveikatos draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad didelė įsiskolinimo suma bei
nereagavimas į pretenzijas geranoriškai įvykdyti prievolę, leidžia spręsti apie
galimą atsakovo turtinės padėties pablogėjimą arba teismo sprendimo neįvykdymo
riziką, tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti
atsakovo turtą (CPK 144-148 str.). Taip pat teismas nurodė, kad laikinosios
apsaugos priemonės taikytinos nepranešus atsakovui, kadangi toks veiksmas gali
realiai sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą (CPK 148 str. 1 d.).
Atsakovas UAB „Hanner
development“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d.
nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo nutartis nemotyvuota,
tuo pažeisti CPK 148 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimai.
2. Teismas nenagrinėjo ir
nevertino, ar šioje byloje yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštas buvo pritaikytas teismui
nenustačius tam jokio teisėto pagrindo. Ieškovas, prašydamas taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, taip pat privalėjo įrodyti, kad yra iškilusi
reali grėsmė galimai jam palankaus teismo sprendimo realiam įvykdymui, tačiau
šios aplinkybės ieškovas neįrodė. Atsakovas yra finansiškai stabili ir savo
prievoles sugebanti vykdyti bendrovė. Pagal atsakovo turimą turtą, ieškinio
suma atsakovui nėra didelė.
3. Teismas nutartyje nenurodė,
kokia yra reali grėsmė ir kaip pranešimas atsakovui apie prašymo nagrinėjimą
būtų sutrikdęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaręs jų taikymą
neįmanomą. Išnagrinėjus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą
nepranešus atsakovui iš atsakovo buvo atimta galimybė teismui pateikti duomenis
apie finansinę padėtį ir galėjimą ateityje įvykdyti teismo sprendimą, jei jis
būtų priimtas ieškovo naudai.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar
kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių,
jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymo galimybė pasunkėtų arba įvykdymas
pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių
priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje
esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu
aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų
vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio
sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą
siekiamiems tikslams. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią
objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas
tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma
gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką
(Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m.
gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m.
rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra
absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne
absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes,
t. y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra
įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto
vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, vykdytinų įsipareigojimų mastą
ir pan. nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės dėl didelės
reikalavimo sumos būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą,
teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Nagrinėjamoje byloje pareikšto
ieškinio suma atsakovui UAB „Hanner development“ yra 217 741 Lt, tokia pinigų
suma laikytina didele, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai
palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau byloje pateikti atsakovo UAB
„Hanner development“ įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas paneigė
objektyvios grėsmės dėl didelės reikalavimo sumos būsimo teismo procesinio
sprendimo įvykdymui buvimą ir nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos
priemones. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovui pareikšta
reikalavimo suma pagal jo finansines galimybes nėra didelė. Pagal UAB „Hanner
development“ 2009 m. gruodžio 31 d. balansą įmonės turtas sudarė 18 952 687,72
Lt, o įsipareigojimai –
13 473 650,44 Lt (b. l. 27-30). Atsakovas turi nekilnojamojo turto už 1
076 391,11 Lt. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija
sprendžia, kad atsakovo UAB „Hanner development“ turtinė padėtis pagal jo
finansinės atskaitomybės dokumentus neleidžia teigti, kad šioje byloje
pareikšto reikalavimo suma – 217 741 Lt – pati savaime gali kelti grėsmę
galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Teisėjų kolegija sutinka su
apelianto argumentu, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, nepateikė jokių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią
grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, tokių priemonių nepritaikius.
Skundžiamoje nutartyje pirmosios
instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui
nurodė, kad didelė įsiskolinimo suma bei nereagavimas į pretenzijas
geranoriškai įvykdyti prievolę, leidžia spręsti apie galimą atsakovo turtinės
padėties pablogėjimą. Tačiau teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurioms
remdamasis padarė išvadą apie atsakovo turtinės padėties pablogėjimą, todėl
minėtas teiginys laikytinas deklaratyviu bei nesudarančiu pagrindo taikyti
laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat byloje pateikti atsakovo UAB „Hanner
development“ atsakymai į ieškovo 2009 m. gruodžio 2 d. ir 2009 m. rugpjūčio 31
d. raginimus dėl skolos, todėl nepagrįsti ir teismo argumentai, jog atsakovas
nereagavo į ieškovo pretenzijas.
Remdamasi išdėstytais motyvais
teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias
apsaugos priemones atsakovui taikė neįvertinęs visų bylos aplinkybių,
nenustatęs, ar šiuo atveju yra objektyvi grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių
teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to,
teismas nemotyvavo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo nepranešus
atsakovui.
Teisėjų kolegija, remdamasi
nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, sprendžia, kad skundžiama pirmosios
instancijos teismo nutartis yra
nepagrįsta, todėl naikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2010 m.
kovo 24 d. nutartį panaikinti ir kausimą išspręsti iš esmės – ieškovo BUAB
,,Margusta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis