Skundas Nr. II-102-1015/2017

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00465-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 12.44

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento atstovui Daliui Bielskiui, 

skundą padavusiam asmeniui V. R., jo atstovui advokatui Dainiui Baronui,

suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento 2017 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. AM-VILN-82588359-17 panaikinimo ir bylos nutraukimo,

n u s t a t ė:

2016 m. gruodžio 21 d. V. R. (toliau – ir pareiškėjas), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 5114 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. spalio 14 d. patikrinimo aktu Nr. VR-17.7-164 nustatyta, kad mišrios statybinės ir griovimo atliekos, esančios adresu Lentvario g. 15, Vilniuje, ir kurias tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra išvežtos, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė 2016 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-17.6-2 reikalavimų ir tuo įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto Daliaus Bielskio 2017 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. AM-VILN-82588359-17 už ATPK 5114 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą V. R. nubaustas 350 eurų bauda.

V. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir jo atžvilgiu bylą nutraukti. Skunde teigiama, kad 2016 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomąjį nurodymą Nr. VR-17.6-2, kuriuo nurodė mišrias statybines ir griovimo atliekas, esančias adresu Lentvario g. 15, Vilniuje, iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. išvežti atliekų tvarkytojams bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Šiuo privalomuoju nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo uždrausta mišrias statybines ir griovimo atliekas sutvarkyti vietoje, t. y. su akmenskalde atliekas sutrupinti Lentvario g. bei pagaminti skaldą, tinkamą kelių pagrindams tiesti. 2016 m. spalio 14 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atliko neplaninį patikrinimą bei patikrinimo aktu Nr. VR-17.7-164 konstatavo, kad mišrios statybinės ir griovimo atliekos, esančios adresu Lentvario g. 15, Vilniuje, nėra išvežtos, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė 2016 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-17.6-2 reikalavimų, už ką V. R. skundžiamu nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo teigimu, jam atsakomybė už 2016 m. birželio 3 d. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duoto privalomojo nurodymo Nr. VR-17.6-2 reikalavimų nevykdymą taikoma nepagrįstai.

Skunde nurodoma, kad 2014 m. spalio 17 d. bankrutavusi UAB Prekybos namai „Lina“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartį, kuria visos BUAB Prekybos namai „Lina“ veikloje susidariusios ir balanse apskaitytos (apie 92.453,773 m2) statybines atliekos (atliekų kodas 17 09 04), kurių kiekis ir buvimo vieta nustatyta remiantis 2014 m. vasario 6 d. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros parengtu „BUAB PN Lina“ sukauptų atliekų kiekių skaičiavimu, buvo parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė sprendimą sudaryti atliekų įsigijimo sandorį tik todėl, kad pagal žodinę Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos konsultaciją, Lentvario g. susidariusias atliekas UAB (duomenys neskelbtini)“ turi teisę sutvarkyti vietoje su mobiliąja įranga (vėliau buvo gauta tai patvirtinanti 2014 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašytinė konsultacija). Taigi, UAB (duomenys neskelbtini)“, turėdama įstaigos, kuriai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas yra pavaldus ir kurios pozicija šiam departamentui yra privaloma, teigiamą atsakymą dėl galimybės sutvarkyti atliekas vietoje, pagrįstai tikėjosi, jog ateityje neiškils keblumų. Priešingu atveju sutartis su Bankrutavusios prekybos namais „Lina“ nebūtų sudaryta. Visos statybinės atliekos, esančios Lentvario g., nėra susidariusios dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko sutvarkyti Lentvario g. esančias statybines atliekas bei net jas už 1000 litų kainą nupirkti iš Bankrutavusių prekybos namų „Lina“ ne tik dėl ekonominių tikslų, bet ir vedina viešojo intereso (sutvarkyti jau bankrutavusios bendrovės veikloje susidariusias atliekas). Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. spalio 17 d. mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartis buvo sudaryta apie tai žinant Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento tarnautojams. Sudarius šią sutartį niekas iš pradžių nekėlė jokių reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad įgytos mišrios statybinės ir griovimo atliekos būtų sutvarkomos per tam tikrą laiką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistais bei 2016 m. gegužės 11 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. raštais teikė išsamią informaciją apie mišrių statybinių ir griovimo atliekų tvarkymą Lentvario g. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesitikėjo, kad jai 2016 m. birželio 3 d. bus pateiktas privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-2, kuriuo ji bus įpareigota mišrias statybines ir griovimo atliekas, esančias adresu Lentvario g. 15, Vilniuje, iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. išvežti atliekų tvarkytojams bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Šio privalomojo nurodymo priėmimas taip pat reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebegalės su akmenskalde (su mobiliąja įranga) atliekas sutrupinti vietoje (Lentvario g.) bei pagaminti skaldą, tinkamą kelių pagrindams tiesti. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų tai žinojusi, kad negalės atliekų perdirbti vietoje, o  privalės išvežti atliekas, būtų tikrai nesudariusi 2014 m. spalio 17 d. mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutarties, kadangi atliekų išgabenimui reikalingos didelės išlaidos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, suprasdama, kad dėl atliekų kiekio neįmanoma įvykdyti 2016 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo, 2016 m. liepos 21 d. pateikė prašymą pratęsti terminą dėl didelės darbų apimties  el. paštu, tačiau Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nesiteikė bendradarbiauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi el. laišku net nepatvirtino  prašymo gavimo fakto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žodžiu ir telefonu prašė informuoti apie trūkstamų/reikiamų dokumentų pateikimą tam, kad 2016 m. liepos 21 d. prašymas būtų tinkamai išnagrinėtas, tačiau nebuvo susisiekta su įmonės atstovais esamai situacijai išsiaiškinti. Tik pasibaigus privalomojo nurodymo Nr. VR-17.6-2 įvykdymo terminui buvo gautas formalus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atsakymas, kad prašymas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo turėtų būti objektyviai pagrįstas. Tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštą, kuriuo pakartotinai prašė suteikti teisę protingu laikotarpiu (ne trumpesniu kaip 12 mėnesių) sutvarkyti mišrias statybines atliekas, esančias Lentvario g. Šis prašymas buvo grindžiamas tuo, kad 2016 m. birželio 3 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-2 yra objektyviai neįgyvendinamas net ir nepateikus tai pagrindžiančių duomenų. Aplink Vilnių nėra tokio atliekų tvarkytojo, kuris per dviejų mėnesių laikotarpį gebėtų į atliekų perdirbimo aikštelę priimti apie 50.000 tonų mišrių statybinių atliekų. Pareiškėjo teigimu, 2016 m. birželio 3 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-2 yra nepagrįstas ir todėl, kad jis nesuderinamas su elementariais aplinkos saugos principais. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 str. numatyta, kad aplinkos saugos valdymo politika ir praktika turi nukreipti visuomeninius bei privačius interesus aplinkos kokybei gerinti, skatinti gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių, kaip išvengti arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai bei ekologizuoti gamybą. Nagrinėjamu atveju, užkirtus galimybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkyti atliekas vietoje (Lentvario g.), būtų sumažinta oro tarša ir kelių tarša statybines atliekas transportuojant į kitą vietą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskaičiavusi, kad tuo atveju, jei atliekos būtų gabenamos į kitą vietą, tektų per dviejų mėnesių laikotarpį dirbti bendrovei kiekvieną darbo dieną bei kiekvieną darbo dieną atlikti bent po 70 reisų su sunkiąja technika, o tai sukeltų ne tik papildomą taršą, tačiau ir transporto kamščius bei visuomenės nepasitenkinimą. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui neišsprendus 2016 m. rugpjūčio 24 d. rašte pateikto prašymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 13 d. raštu priminė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui apie būtinybę išspręsti 2016 m. birželio 3 d. privalomajame nurodyme nustatyto termino pratęsimo klausimą, tačiau iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymai dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo liko neišspręsti.

              Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 5114 straipsnio 1 dalį, nes Lentvario g. esančios atliekos nesusidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Šios atliekos susidarė bendrovės, kuri yra bankrutavusi ir kuri negali pasirūpinti atliekų sutvarkymu, veikloje. Atsakomybės taikymas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedina geranoriškumo ir siekdama viešojo intereso, sutiko už bankrutavusią bendrovę sutvarkyti statybines atliekas, būtų akivaizdžiai neteisingas. Be to, V. R. vertinimu, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2016 m. birželio 3 d. priėmė objektyviai neįgyvendinamą privalomąjį nurodymą, todėl atsakomybės taikymas už tokio privalomojo nurodymo neįvykdymą būtų nepateisinamas ir prasilenkiantis su pamatiniais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Be to, dėl paties Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento neveikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra suteikiama teisė pratęsti privalomajame nurodyme nustatytą terminą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog šis terminas bus pratęstas. Taip pat tik dalis mišrių statybinių ir griovimo atliekų, įgytų pardavimo sutartimi, patenka į teritoriją, esančią adresu Lentvario g. 15, Vilniuje, ir šioje teritorijoje atliekos jau yra sutvarkytos. Lentvario g. 15 veiklą vykdo UAB „VSA Vilnius“. Šioje teritorijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo sutvarkyti 23.961 kubinių metrų mišrių statybinių ir griovimo atliekų (pagal atliekų fizines savybes šios atliekos laikytinos ne mišriomis statybinėmis atliekomis, bet betono atliekomis, kurios laikytinos vertinga antrine žaliava). UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkė beveik dvigubą atliekų kiekį UAB „VSA Vilnius“ teritorijoje, negu buvo apskaičiuota aplinkosaugos pareigūnų privalomajame nurodyme. Tvarkymo darbai buvo atlikti pasitelkiant subrangovą UAB „Geras transportas“, kuri laiku nepranešė apie atliktų darbų kiekius, dėl ko buvo sutvarkytos ir ant bankroto administratoriaus perleisto kaupo, naujai UAB „VSA Vilnius“ sukrautos statybinės atliekos, gautos iš savo vykdomos ūkinės veiklos. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sutvarkiusi visas jai priklaususias statybines atliekas, esančias adresu Lentvario g. 15, Vilniuje. Darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas turėtų būti naikinamas ir todėl, kad jame nustatytos pažeidimo aplinkybės (t. y. pažeidimo vieta) yra klaidingos.

Atsiliepime į skundą institucija prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas iš BUAB Prekybos namai „Lina“ įsigijo 2014 m. spalio 17 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio reikalavimais, įmonės ketinančios atlikti atliekų apdorojimą ir įmonės atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas saugojančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingas ilgiau kaip vienerius metus, turi gauti leidimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taršos leidimo neturi ir atliekų apdorojimą bei atliekų saugojimą vykdo neteisėtai. 

Teismo posėdžio metu pareiškėjo V. R. atstovas advokatas Dainius Baronas palaikė  skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad statybinės griovimo atliekos susidarė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Šias statybines griovimo atliekas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko iš bankrutavusios įmonės. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų nenupirktų, tai bankrotas būtų sustabdytas, o valstybė patirtų išlaidų, kad sutvarkyti atliekas. Dabar bendrovė, kuri elgėsi geranoriškai, patiria iš institucijų sankcijas. Skundžiamo nutarimo priėmimas prasilenkia su sąžiningumo ir protingumo principais, nes jeigu ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai atliekos nebūtų sutvarkytos. Pažymėtina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo terminus, tačiau jų prašymas buvo neišnagrinėtas. Buvo gautas atsakymas, kad prašymas perduotas atitinkamam skyriui. Jeigu privalomojo nurodymo terminas būtų pratęstas, V. R. nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. 2016 m. birželio 3 d. privalomajame nurodyme nurodytu terminu per tokį trumpą laiką atliekų likviduoti neįmanoma.  Kitas aspektas yra tame, kad skundžiamame nutarime nurodytu adresu Lentvario g. 15, Vilniuje atliekos yra sutvarkytos. Nesutvarkytos atliekos guli kitu adresu, tad skundžiamame nutarime pažeidimo padarymo vieta neatitinka tikrovės. Pažymėtina tai, kad privalomojo nurodymo surašymo metu V. R. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Jis tik 2016 m. spalio 1 d. buvo įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, t.y. prieš dvi savaitės iki 2016 m. spalio 14 d. patikrinimo akto surašymo,  tad pažeidimas atsirado jam nevadovaujant. Pareiškėjo atstovas taip pat nurodė, kad pirmą kartą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2016 m. liepos 21 d. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės mėnesį teikė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui raštus apie vykdomų darbų eigą, iš kurių matyti, kad nesutvarkytų atliekų dydis labai didelis. Tik 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas formalus atsakymas, kad prašymas nemotyvuotas. Tada įmonė pagrindė savo prašymą ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu pakartotinai kreipėsi su prašymu pratęsti terminą. Buvo gautas atsakymas, kad prašymas pateiktas nagrinėti atitinkamam skyriui ir pateikto prašymo neišsprendė. Tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 13 d. vėl kreipėsi su prašymu dėl termino pratęsimo ir į šį prašymą jokio atsakymo negavo. Atstovo teigimu, po to, kai buvo sudaryta atliekų pirkimo sutartis, pasikeitė įstatymo nuostatos, pagal kurį įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, turi gauti leidimus. Šiuo atveju statybinės atliekas guli ant valstybinės žemės. Norint gauti leidimus, reikia turėti  nuomos ar nuosavybės teisę į žemę. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei nuomos, nei nuosavybės teisių neturi, ji negalėjo gauti tokio leidimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. R. palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo iki 2016 m. spalio 1 dienos šiai įmonei vadovavo jo brolis. Jis buvo įmonės bendrasavininkas, todėl žinojo įmonės problemas. 2014 m. spalio 14 d. su bankrutuojančia įmone buvo pasirašyta sutartis dėl atliekų pirkimo, ši sutartis buvo derinama su institucijomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasakyta, kad jie nėra teršėjai, o atliekų tvarkytojai, todėl buvo pradėta gamyba ir tvarkomos atliekos. Visą tą laiką juos stebėjo Aplinkos apsaugos departamentas. 2016 metų pavasarį jų konkurentai pamatė, kad jie sutvarkėme didžiąją dalį atliekų, gauna už tai pajamų, todėl pradėjo juos skųsti. Kai gavo pirmą pretenziją, juos perspėjo, kad neturi teisės čia veikti. Tai jiems sukėlė juoką, nes darbai vyko jau metus laiko ir viskas buvo gerai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėmės į departamento direktorių, prašydami nurodyti, kaip jie turėtų elgtis. Vienu metu jie atnaujino gamybą, bet juos vėl tada užpuolė ir jie gamybą sustabdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo nei skųsti, nei pretenzijų rašyti, nes su aplinkos apsauga bendradarbiavo. Jis pats kreipėsi į institucijos direktorių, kad leistų sutvarkyti, bet buvo tyla. Keitėsi politika ir niekas nežinojo, kas vadovaus. Pareiškėjo teigimu, aplinkos apsaugos darbuotojai pastoviai atvažiuodavo į vietą ir juos tikrindavo. Taip pat jis 2015 metais buvo kviečiamas pokalbiui į departamentą. Per tą laiką jie sutvarkė apie 50 000 kubų atliekų, įsigijo 100 000 kubų. UAB Prekybos namai „Lina“ bankroto administratorius buvo paskelbęs konkursą dėl atliekų tvarkymo. Tuo metu Vilniuje tokia veikla galėjo užsiimti tik dvi įmonės, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė kainą ir įsigijo antrines žaliavas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atliekų tvarkymo licencijas, taip pat turėjo taršos leidimus, įsigijo ir tos įmonės taršos leidimą. Buvo suderinta, kad atliekas tvarkys vietoje mobilia įranga. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat turi taršos leidimą, kuris registruotas Trakų rajone. Jie nėra registruoti Lentvario gatvėje  ir neturi ten taršos leidimo.

Liudytojas R. D. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra Aplinkos apsaugos departamento vyriausias specialistas. Liudytojas nurodė, kad 2016 metais jis atliko du UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimus Lentvario g., Vilniuje. Ši įmonė vykdo veiklą Trakų rajone, tai ten priežiūrą vykdo Trakų agentūra. Lentvario gatvėje buvo atliktas neplaninis patikrinimas pagal gautą skundą ir nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo rūšiuoti atliekas neturėjo. Atliekas įmonė buvo įsigijusi 2014 metų spalio mėnesį pagal sudarytą sutartį su bankroto administratoriumi. Tuo metu buvo pasirašytas atliekų priėmimo aktas. Patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinkinėja atliekas iš kitų asmenų, atveža jas į Lentvario gatvę, ten iškrauna bei palieka. Ši įmonė adresu Lentvario g. 15, Vilniuje taršos leidimo neturi, ji turi teisę vykdyti veiklą Trakuose. Neturint leidimo, jie turi teisę tik atliekas atvežti. Tvarkyti, surinkinėti atliekų jie teisės neturi. Privalomas nurodymas buvo toks, kad visas atliekas reikia išvežti atliekų tvarkytojams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo vežti atliekas kitiems tvarkytojams arba sau į Trakų rajoną, tačiau esmė tame, kad ta vieta turi būti sutvarkyta. Liudytojo teigimu, atlikus patikrinimą išvadose buvo parašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės tvarkyti atliekas toje teritorijoje, taip pat buvo nustatyta, kad įmonė du kartus dar priiminėjo atliekas. Todėl buvo surašytas privalomas nurodymas išvežti atliekas ir nustatytas maksimalus šių darbų atlikimo terminas. Įmonės prašymas pratęsti terminą turi būti motyvuotas. R. D. nuomone, įmonė nesiėmė visų priemonių, kad atliekos būtų išvežtos. Privalomasis nurodymas taip pat nebuvo skundžiamas. Vietoje taip pat galima tvarkyti atliekas, bet tam reikia gauti leidimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė į jį dėl galimybės gauti leidimą, jie tik klausė, ką turėtų daryti. Jiems buvo paaiškinta, kad reikia gauti leidimą.  Aplinkos apsaugos departamentas neišduoda leidimo, reikia kreiptis į Nacionalinę žemės agentūrą. Liudytojas taip pat nurodė, kad jam elektroniniu paštu buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas pratęsti privalomojo nurodymo terminą. Jis šį prašymą užregistravo, išėjo atostogų, viską tvarkė jo kolega. Buvo parengtas atsakymas, kad nėra galimybės pratęsti privalomojo nurodymo termino, nes nėra įrodymų, kad buvo kažkas daroma. Įteikiant privalomąjį nurodymą liudytojas aiškino, kad jį galima skųsti ar prašyti pratęsti jo terminą. Kiek jis atsimena, įmonė prašymą dėl termino pratęsimo pateikė 2016 m. rugpjūčio mėnesį ir nurodė, kad yra sutvarkyta 40 tonų atliekų. Tai yra maža dalis, todėl buvo konstatuota, kad įmonė nesiėmė visko, kad būtų išgabentos atliekos, todėl prašymas pratęsti terminą nebuvo patenkintas. Po to buvo pateiktas dar vienas prašymas pratęsti terminą ir pateikti papildomi dokumentai. Liudytojo teigimu, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarko atliekas adresu Lentvario g. 15, Vilniuje, liudytojui tapo žinoma tik po skundo gavimo. Vykdamas į kitas įmones jis matydavo tuo adresu sukrautas atliekas, tačiau tikrinti neturėjo pagrindo, nes nebuvo gautas skundas. Norint toje vietoje tvarkyti atliekas, yra būtina gauti taršos leidimą. Taršos leidimai išduodami objektui, kuris tvarko atliekas. Statybvietėje susidariusios atliekos gali būti smulkinamos mobilia įranga. Tos atliekos, kurios yra Lentvario gatvėje, yra  atvežtos iš kitur. Teršėjas yra tas, kuris neleistinai į gamtos aplinką išmetė atliekas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo leidimo tvarkyti atliekų nutarime nurodytoje vietoje. Nuo patikrinimo akto iki privalomojo nurodymo surašymo per du, t.y. liepos-birželio mėnesius  išvežta apie 40 tonų atliekų. Priimtas privalomasis nurodytas išvežti atliekas reiškia, jog į tą vietą yra draudžiama įvežti daugiau atliekų.

Suinteresuoto asmens atstovė R. R. paaiškino, kad esminis dalykas šioje byloje yra tai, kad Aplinkos apsaugos departamento atstovai nenori pripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas smulkino vietoje su mobilia įranga, vadovaudamiesi atliekų tvarkymo taisyklėmis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2014 metais aiškinosi, ar gali vadovautis šiomis taisyklėmis. Ministerija jiems išaiškino, kad galima.  Atliekas vietoje jie pradėjo smulkinti 2015 metais ir toks smulkinimas daro daug mažesnį poveikį aplinkai, nebuvo nei oro, nei gatvių, nei grunto užterštumo. Pradėjus smulkinti atliekas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, norėdami gauti sutikimą dėl vykdomos veiklos, nes 80 procentų atliekų guli ant valstybinės žemės. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba ir savivaldybė leidimo neišdavė ir klausimas liko atviras. Per 2015 metus jie sutvarkė daugiau nei pusę atliekų, pildė ataskaitas. Iš kitų objektų jie atliekų nepriiminėjo, tik fiksavo, kiek atliekų priėmė ir sutvarkė. Buvo paminėta, kad atliekos buvo gautos iš bankrutavusios įmonės ir jos susmulkintos. Vilniuje yra daug objektų, kur smulkino atliekas. Tokių ataskaitų per metus kiekvienam objektui būtų labai daug. Jiems dėl ekonomiškumo buvo pasiūlyta imti duomenis pagal regionus. 2015 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, teikė ataskaitas, nebuvo jokių patikrinimų. 2016 metų balandžio mėnesį buvo gautas neva skundas, tačiau jie negalėjo rasti, kada jis buvo užregistruotas. Jų nuomone, tokio skundo apskritai nebuvo, todėl nesuprantama, kodėl juos laiko teršėjais. Jie dalyvavo susitikime su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovais, tarp kurių buvo ir A. M.. Jiems buvo pasakyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali smulkinti atliekas ir privalomojo nurodymo terminas bus pratęstas. Tačiau kai privalomojo nurodymo terminas pasibaigė, jo niekas nepratęsė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko apgauta. R. R. taip pat nurodė, kad po privalomojo nurodymo termino pabaigos jie dar mėnesį laiko tęsė veiklą, stengėsi parodyti, kad dirba. Šiuo metu veikla yra sustabdyta, nes traktuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai vykdo veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atėjus į aikštelę adresu Lentvario g. 15, Vilniuje ten jau buvo suvežti atliekų kalnai. Kas tas atliekas suvežė, jai nežinoma. Jai žinoma, kad vykdyti veiklą neturint žemės savininko leidimo negalima. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suskaičiavo, kad norint išvežti iš tos aikštelės esančias atliekas, reikėtų apie 60 automobilių per parą. Niekas neskaičiuoja, kokie tai yra kaštai. Prieš tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienerius metus vykdoma veikla toje teritorijoje niekam netrukdė, o nuo 2016 metais jie kažkodėl tapo teršėjais. 

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Dalius Bielskis prašė palikti nutarimą nepakeistą, o V. R. skundą atmesti atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo daug atliekų. Pagal įstatymą atliekos negali būti saugomos ilgiau nei metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė atliekas, neturėdama leidimo. Leidimus išduoda aplinkos apsaugos agentūra. Jų institucija tik vykdo kontrolę. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik tvarkė, bet ir dar priiminėjo kitas atliekas, t.y. neturėdama taršos leidimo tvarkė atliekas ir vertėsi veikla, kuriai reikalingas leidimas. Dėl šio pažeidimo buvo surašytas protokolas ir 2017 m. sausio 12 d. nutarimu įmonės vadovui paskirta bauda. Pažymėtina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomojo nurodymo neapskundė, todėl teigti, kad jis yra neteisėtas, jokio pagrindo nėra. Institucijos atstovo nuomone, V. R. surašytas nutarimas yra pagrįstas ir jam teisėtai paskirta bauda.

V. R. skundas atmestinas

V. R. skundžiamu nutarimu nubaustas 350 eurų bauda pripažinus, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5114 straipsnio 1 dalyje. ATPK 5114 straipsnio 1 dalis numato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą piliečiams nuo 144 iki 289 eurų ir pareigūnams – nuo 289 iki 579 eurų.

Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 17 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius ir Vilniaus miesto agentūra surašė patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-83/VR-14.7-302, kuriame padarytos išvados, kad 1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo apskaitos žurnale už 2015 metus ir 2016 metų sausio – balandžio mėnesius nefiksavo pagamintos produkcijos kiekio bei pardavimo, ir 2016-03-16 ir 2016-03-18 papildomai atvežtų statybinių atliekų siuntėjų ir gaunamų (priimamų) atliekų kiekių, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 9 priedo 8.6, 8.7, 8.7.3 punktų ir 9 priedo 7.4.2 punkto reikalavimus; 2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lentvario g. 15, Vilniuje, vykdydama statybinių atliekų apdorojimo veiklą 2016-03-16 ir 2016-03-18 papildomai priėminėjo iš kitų objektų surinktas mišrias statybines ir griovimo atliekas, kurias sandėliavo minėtoje teritorijoje; 3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu Lentvario g. 15, Vilniuje vykdo statybinių atliekų apdorojimo ir saugojimo veiklą, neturėdama nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo atliekų sandėliavimo, apdorojimo ir tvarkymo veiklai vykdyti, tuo Įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalies ir aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkto reikalavimus (b. l. 38-41).

Remiantis minėtu patikrinimo aktu, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 3 d. Privalomuoju nurodymu Nr. VR-17.6-2 uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta: 1. Mišrias statybines ir griovimo atliekas, kurias tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir esančias adresu Lentvario g. 15, Vilniuje, išvežti atliekų tvarkytojams; 2. Dokumentus, įrodančius apie atliekų išvežimą atliekų tvarkytojams, pateikti Vilniaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriui (b. l. 53). 2016 m. liepos 21 d. prašymu Nr. 16/07/21-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Instituciją, prašydama pratęsti 2016 m. birželio 3 d. privalomajame nurodyme Nr. VR-17.6-2 nurodytą terminą dėl didelės darbų apimties (b. l. 60), tačiau 2016 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. VR-7.3-222 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius, nurodęs, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis privalomojo nurodymo pratęsimo terminą sieja su objektyviomis priežastimis, kurios trukdo jį įvykdyti, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė objektyvių duomenų, kurie rodytų, jog įmonė ėmėsi veiksmų įgyvendinti Privalomojo nurodymo reikalavimus, ar egzistuoja objektyvios priežastys, kurios trukdo jį įgyvendinti, todėl minėto Privalomojo nurodymo terminas nebuvo pratęstas (b. l. 61).

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 14 d. patikrinimo akte Nr. VR-17.7-164, patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietę adresu Lentvario g. 15, Vilnius, padaryta, be kita ko, išvada, jog mišrios statybinės ir griovimo atliekos, esančios adresu Lentvario g. 15, Vilniuje ir kurias tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra išvežtos, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė 2016 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-17.6-2 reikalavimų, tuo pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus (b. l. 78-80).

Vertinant pastarąsias aplinkybes, pažymėtina, jog jos iš esmės nėra ginčijamos, o būtent, nėra ginčijama, kad aktualus privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. V. R. nesutikimą su jo atžvilgiu priimtu nutarimu grindžia iš esmės tam tikrais argumentais, susijusiais su tuo, jog, jo nuomone, leidimo veiklai vykdyti nurodytoje vietoje nereikėjo, o jie turėjo teisę tvarkyti atliekas mobilia įranga, ką patvirtina Aplinkos ministerijos 2014 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. (17.2)-D8-8796 (b. l. 13). Be to, nurodo, kad dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų nebendradarbiavimo, jiems nebuvo pratęstas terminas privalomajam nurodymui įvykdyti. Taip pat nurodoma, kad atsakomybėn patrauktas asmuo V. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tapo tik 2016 m. spalio 1 d., taigi tik dvi savaites iki 2016 m. spalio 14 d. patikrinimo akto, todėl jis nėra tinkamas atsakomybės subjektas.

Vertinant V. R. argumentus, teismas pirmiausia pažymi, jog, kaip išplaukia iš straipsnio dispozicijos, pažeidimui, numatytam ATPK 5114 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga yra nustatyti, jog nurodytu terminu nebuvo įvykdytas atitinkamam subjektui duotas privalomasis nurodymas, kuris savo ruožtu nėra panaikintas teisės aktų (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo) nustatyta tvarka. Šiuo atveju neabejotinai nustatyta, jog minėtas privalomasis nurodymas, kurio neįvykdžius nustatytu terminu, V. R. ir yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, nebuvo apskųstas nustatyta tvarka ir nebuvo panaikintas. Be to, iš jau minėtų duomenų matyti, jog teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pratęstas ir šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Dėl pastarosios aplinkybės pastebėtina, jog nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir nurodo, jog įmonė prašė pratęsti terminą, tačiau Institucija nebendradarbiavo su įmone ir paskutinę privalomojo nurodymo termino dieną atsisakė šį terminą pratęsti, visgi pastebėtina, jog privalomojo nurodymo reikalavimams įvykdyti buvo nurodytas atitinkamo pareigūno galimas nustatyti maksimalus įvykdymo terminas – 2 mėnesiai (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 21 str. 1 d.). Pažymėtina, jog minėtame privalomajame nurodyme buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, be to, nurodyta ir tai, jog terminai gali būti pratęsti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka, savo ruožtu iš pastarojo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies išplaukia, kad prašymas dėl termino pratęsimo turi būti motyvuotas, kadangi termino pratęsimas sąlygojamas aplinkybėmis, susijusiomis su objektyviomis priežastimis, dėl kurių negali būti įvykdytas privalomasis nurodymas laiku. Pažymėtina, kad prašymą pratęsti privalomojo nurodymo terminą įmonė pateikė 2016 m. liepos 21 d., t. y. jau iš esmės besibaigiant privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, ir nors prašymas, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, buvo pateiktas laiku, tačiau teigti, jog Institucija veikė iš esmės nesąžiningai ir nebendradarbiavo su įmone, kai atsakė į minėtą prašymą per 9 darbo dienas, visgi negalima. Kita vertus, nors ir šiame Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento rašte buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka, tačiau skundas dėl jo nebuvo paduotas, savo ruožtu šio sprendimo (dėl termino nepratęsimo) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas šioje byloje negali būti nagrinėjamas.

Be to, pastebėtina ir tai, jog nors V. R. nurodo, jog prašymas, pateikiant atitinkamus argumentus ir duomenis, pratęsti terminą buvo pateiktas ir 2016 m. rugpjūčio 24 d., tačiau į jį nebuvo iš esmės atsakyta, be to, nebuvo atsakyta ir į 2016 m. spalio 13 d. prašymą, visgi įvertinus šių prašymų turinį, pastebėtina, jog jie negali būti traktuojami, kiek tai aktualu šioje nagrinėjamoje byloje dėl administracinio teisės pažeidimo, kaip prašymai dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, kadangi 2016 m. rugpjūčio 24 d. prašyme iš esmės suformuluotas prašymas suteikti teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lentvario g. esančias statybines atliekas sutvarkyti vietoje, šias atliekas su mobiliąja įranga perdirbant į statybinę produkciją, pagaminant antrines žaliavas (b. l. 21-22) – taigi formuluojamas prašymas leisti veikti ne tokiu būdu, kuris nurodytas privalomajame nurodyme; be to, šie prašymai pateikti jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

Kaip minėta, nesutikimą su priimtu nutarimu V. R. grindžia pirmiausia tuo, jog, jo nuomone, Institucija nepagrįstai traktuoja, kad jie minėtoje teritorijoje veikia neteisėtai, neturėdami leidimo, kadangi, jo nuomone, toks leidimas jiems nėra reikalingas, kadangi tvarkyti aktualias atliekas jie gali vadovaudamiesi Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, jas smulkinant vietoje mobilia įranga, ką patvirtina Aplinkos ministerijos 2014 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. (17.2)-D8-8796. Visgi tokie argumentai, teismo nuomone, nėra pagrįsti. Pirmiausia pažymėtina, jog įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto paklausimo Aplinkos ministerijai turinį, pažymėtina, jog jame įmonė nurodė, jog jie yra įmonė, tvarkanti atliekas, turinti TIPK leidimą ir yra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, taip pat nurodė, kad jie laimėjo konkursą sutvarkyti statybines atliekas ir jas planuoja tvarkyti jų buvimo vietoje mobilia įranga, todėl prašoma išaiškinti, koks ir ar apskritai reikalingas papildomas leidimas ir kas tai reglamentuoja. Minėtame Aplinkos ministerijos rašte nurodyta, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įmonės, ketinančios atlikti apdorojimą, <...> turi turėti Taršos ar Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus; kad vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528, 11 punktu, leidimas gali būti išduodamas vienam įrenginiui ar jo daliai arba keliems to paties veiklos vykdytojo įrenginiams ar jų dalims, esantiems toje pačioje vietoje (t. y. esantiems vienoje teritorijoje arba greta esančiuose sklypuose). Taip pat šiame rašte buvo pažymėta, kad Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 12 punkte nustatyta, jog statybvietėje susidarančios nepavojingos inertinės statybinės atliekos gali būti smulkinamos mobilia įranga, kai smulkinamos toje statybvietėje susidariusios nepavojingos inertinės statybinės atliekos ir kai jų smulkinimas numatytas statinio statybos ir griovimo projekte; be to, atkreiptas dėmesys, kokius reikalavimus turi atitikti statybinių atliekų smulkinimui statybvietėje naudojama mobili įranga bei kad šių Taisyklių 14 punkte numatyta, kad statybinių atliekų smulkinimą mobilia įranga statybvietėje gali vykdyti statybines atliekas tvarkančios įmonės, registruotos Atliekų tvarkytojų valstybės registre, vykdančios atliekų apskaitą ir teikiančios atliekų apskaitos ataskaitas (b. l. 13). Taigi įvertinus šio Aplinkos ministerijos rašto, kuriame, kaip jame ir pažymėta, nurodyta Aplinkos ministerijos specialistų nuomonė, turinį, teismo vertinimu, jo negalima vertinti kaip suteikiančio teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti aktualią veiklą adresu Lentvario 15, Vilniuje – t. y. mišrias statybinės ir griovimo atliekas smulkinti mobilia įranga, kadangi, kaip jau minėta, Aplinkos ministerijos rašte yra tik nurodytas atitinkamas teisinis reguliavimas – o būtent, kas reglamentuoja klausimus dėl atitinkamų leidimų, o taip pat nurodytos sąlygos, kurioms esant, galimas statybinių atliekų smulkininimas mobilia įranga jų susidarymo vietoje – t. y. jei tos nepavojingos inertinės statybinės atliekos yra susidariusios toje statybvietėje ir kai tai (jų smulkinimas) numatytas statinio statybos ir griovimo projekte. Byloje nėra jokių duomenų, kad šios sąlygos nagrinėjamu atveju yra tenkinamos, dėl ko pripažintina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicija, kad minėtos Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, nuostatos suteikia teisę jiems aktualias atliekas smulkinti vietoje mobilia įranga, yra nepagrįsta.

Kita vertus, kaip jau minėta, Privalomasis nurodymas nebuvo nustatyta tvarka apskųstas ir panaikintas, taip pat nebuvo pratęstas jo įvykdymo terminas, ir šioje administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti sprendžiamas aktualaus privalomojo nurodymo (ir jame išreikštos pozicijos, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtų atliekų tvarkyti nurodytu adresu neturėjo teisės, neturėdama atitinkamo leidimo) bei juo nustatyto termino teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, taigi jis turėjo būti įvykdytas nustatytu terminu. Kaip minėta, atsakomybei pagal ATPK 5114 straipsnio 1 dalį kilti būtina nustatyti, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas nustatytu terminu – nagrinėjamu atveju tokios faktinės aplinkybės yra nustatytos, V. R. iš esmės šios faktinės aplinkybės neginčija.

Sprendžiant klausimą, ar V. R. gali būti laikomas tinkamu atsakomybės už nurodyto Privalomojo nurodymo neįvykdymą subjektu, teismas pirmiausia pažymi, jog, kaip minėta, V. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas 2016 m. spalio 1 d. (b. l. 24-25), savo ruožtu Privalomojo nurodymo priėmimo metu jis nebuvo minėtos įmonės direktoriumi. Nepaisant to, teismas vertina, kad visgi nagrinėjamoje situacijoje jis yra tinkamas atsakomybės už minėto privalomojo nurodymo neįvykdymą laiku subjektas. Privalomasis nurodymas buvo skirtas ūkio subjektui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo aktas, kuriuo užfiksuota, įvertinus taip pat ir įmonės pateiktus duomenis, kad minėtas Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, buvo atliktas ir surašytas 2016 m. spalio 14 d., t. y. jau tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo V. R.. Iš jo paaiškinimų matyti, kad jis yra minėtos įmonės bendradavininkis – akcininkas, be to, iš jų išplaukia, kad ir iki jo skyrimo įmonės vadovu, jis dalyvavo įmonės valdyme, taip pat ir klausimuose, susijusiuose su aktualių atliekų tvarkymu adresu Lentvario g. 15, Vilnius, ką iš dalies patvirtino ir asmens pateikta informacija apie video reportažą, kuriame jis pristatomas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjas (http://www.statybajums.lt/video/aplinka/statybiniu-ir-griovimo-atlieku-tvarkymas). Taigi įvertinus tai, jog Privalomasis nurodymas buvo duotas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, aktualaus patikrinimo (2016 m. spalio 14 d.) metu V. R. jau buvo įmonės vadovas, atitinkamai duomenų, kad jis būtų ėmęsis savo kaip vadovo pareigų atlikimo metu veiksmų, susijusių su Privalomojo nurodymo vykdymu, nėra, priešingai – iš jo pozicijos išplaukia, kad jis iš esmės nesutinka su šio Privalomojo nurodymo vykdymu ir įmonė, kaip paaiškino ir R. R., po kažkurio laiko nustojo imtis bet kokių veiksmų, susijusių su minėtų atliekų tvarkymu (išvežimu), spręstina, kad V. R. pagrįstai traukiamas atsakomybėn kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas už Privalomojo nurodymo, skirto UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįvykdymą laiką. Šiame kontekste pažymėtina, jog privalomojo nurodymo neįvykdymas yra trunkamasis administracinis teisės pažeidimas ir trunka tol, kol jo nenutraukia pažeidėjas ar atitinkamų institucijų pareigūnai; savo ruožtu šio pažeidimo paaiškėjimo diena yra kompetentingos institucijos atliktas patikrinimas (patikrinimo aktas). Taigi nepaisant to, jog Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2016 m. rugpjūčio 3 d., vis dėlto net ir šiam terminui pasibaigus, asmens, kuriam jis buvo skirtas, pareiga jį įvykdyti, nesibaigia – taigi tokia pareiga vykdyti Privalomąjį nurodymą buvo ir laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 14 d., t. y. laikotarpiu, kai V. R. vadovavo įmonei, tačiau, kaip nustatyta, iš esmės veiksmų siekiant vykdyti šį Privalomąjį nurodymą, jis nesiėmė (tokių duomenų byloje nėra).

Skunde bei teismo posėdžio metu taip pat nurodoma, kad minėtos mišrios statybinės ir griovimo atliekos susidarė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, o buvo nupirktos iš bankrutavusios UAB „Prekybos namai „Lina“, tikintis, kad jie minėtas atliekas galės tvarkyti vietoje mobilia įranga. Taigi iš esmės teigiama, jog įmonė turėjo teisėtą lūkestį tvarkyti minėtas atliekas vietoje, kas, kaip nurodoma, ir lėmė, kad buvo sudaryta minėtų atliekų pirkimo-pardavimo sutartis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bankrutavusios UAB Prekybos namai „Lina“ buvo sudaryta 2014 m. spalio 21 d. Į Aplinkos ministeriją, siekdama nuomonės, įmonė kreipėsi 2014 m. spalio 22 d., pateikusi, be kita ko, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. spalio 21 d. raštą Nr. VR-14.6-1534, iš kurio išplaukia, kad šios Institucijos nuomone, statybinių atliekų Lentvario g. 15, Vilniuje, apdorojimui privaloma turėti Taršos leidimą. Aplinkos ministerija į šį paklausimą atsakė 2014 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (17.2)-D8-8796, tai yra jau praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo minėtos sutarties sudarymo. Taigi net vertinant, jog įmonė iš minėto rašto padarė prielaidą, jog gali, vadovaudamasi Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, atliekas tvarkyti mobilia įranga (nors, kaip minėta, nėra pagrindo šį raštą vertinti kaip išaiškinimą, kad konkrečiu atveju atliekas Lentvario g. 15, Vilnius, galima tvarkyti mobilia įranga, nes jame tik nurodytos teisės aktuose įtvirtintos sąlygos, kurioms esant tai galima daryti), visgi šis raštas jau gautas po sutarties sudarymo. Todėl minėti duomenys nepatvirtina, jog įgaliotų institucijų sprendimais įmonei buvo sukurti pagrįsti ir teisėti lūkesčiai, kad nurodytoje vietoje mišrias statybines ir griovimo atliekas jie turės teisę tvarkyti mobilia įranga, netaikant reikalavimų dėl atitinkamų leidimų, ir būtent turėdami tokį lūkestį jie ir sudarė atliekų pirkimo sutartį (juolab kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. spalio 21 d. rašte Nr. VR-14.6-1534 iš esmės nurodyta, kad reikalingas Taršos leidimas).

Dėl pareiškėjo argumentų, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas apie atliekų buvimą nurodytoje vietoje ir jų tvarkymą žinojo jau seniai, kad buvo informuoti apie bankrutavusios UAB Prekybos namai „Lina“ atliekų perdavimą UAB (duomenys neskelbtini)“, tačiau iš esmės ilgą laiko tarpą nesiėmė jokių veiksmų, pažymėtina, jog pastarieji argumentai iš esmės nėra susiję ir niekaip nepaneigia atsakomybės už skirto Privalomojo nurodymo neįvykdymą, nes iš esmės tai argumentai, iš dalies susiję su pačio Privalomojo nurodymo davimo aplinkybėmis ir pan. Tačiau, kaip minėta, šioje byloje Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas. Pareiškėjas taip pat nurodė argumentus, kad įmonė tvarkė aktualias atliekas vedina geranoriškumo ir siekdama viešojo intereso ir pan., tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad vis dėlto aktuali veikla – kaip nurodė pats V. R., mišrių statybinių ir griovimo atliekų sutrupinimas mobilia įranga ir skaldos, tinkamos kelių pagrindams tiesti, gaminimas – tai ūkinė veikla, verslas (kaip nurodė ir V. R. teismo posėdžio metu). Atitinkama ūkinė veikla gali ir turi būti vykdoma tik laikantis atitinkamų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Be kita ko, net jei atitinkama ūkinė veikla turi ir viešojo intereso užtikrinimo elementų, tai vis dėlto neatleidžia nuo pareigos veiklą vykdyti laikantis nustatytų reikalavimų, ypač jei tai susiję su itin jautria sritimi – aplinkos apsauga.

Skunde taip pat nurodomi argumentai ir dėl to, kad nutarime nurodytos aplinkybės, t. y. pažeidimo vieta, yra klaidingos, nes, pareiškėjo teigimu, teritorijoje Lentvario g. 15, Vilnius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sutvarkiusi visas jai priklausiusias statybines atliekas, nes, jo teigimu, buvo sutvarkytos ir naujai UAB „VSA Vilnius‘ sukrautos statybinės atliekos. Pažymėtina, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad adresu Lentvario g. 15, Vilnius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sutvarkiusi ginčo mišrias statybines ir griovimo atliekas, byloje nepateikta, priešingai – Patikrinimo aktu užfiksuota, kad minėtos atliekos nėra išvežtos, kaip nurodyta Privalomajame nurodyme. Tuo pačiu pažymėtina ir prieštaringa pareiškėjo pozicija šiuo klausimu, kadangi iš teismo posėdžio metu jo paaiškinimų, taip pat suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, jog vis dėlto yra likę apie 50 000 tonų minėtų atliekų, pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytų iš bankrutavusios UAB Prekybos namai „Lina“, taip pat iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštų, paaiškinimų Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl aplinkybių, susijusių su šiomis atliekomis, matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai aiškiai žino, apie kokias ir kokiu adresu esančias atliekas kyla klausimai, be to, patys nurodo adresą Lentvario g. 15, Vilniuje, kur yra minėtos mišrios statybinės ir griovimo atliekos, įsigytos iš bankrutavusios UAB „Lina“ (b. l. 21-22, 23 ir kt.). Taigi teigti, kad nagrinėjamu atveju yra netinkamai nurodytos pažeidimo aplinkybės, o būtent – vieta, ir tai iš esmės apribojo ar apsunkino asmens teisę gintis, pagrindo nėra.

Taigi teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių ir argumentų visumą, sprendžia, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 3 d. Privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-2 mišrias statybines ir griovimo atliekas, kurias tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir esančias adresu Lentvario g. 15, Vilniuje, išvežti atliekų tvarkytojams, nustatant reikalavimo įvykdymo terminą – iki 2016 m. rugpjūčio 3 d., nebuvo įvykdytas nustatytu laiku, nes 2016 m. spalio 14 d. patikrinimo metu nustatyta, kad minėtos atliekos vis dar yra nurodytu adresu. Taigi konstatuotina, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas laiku, todėl V. R. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 5114 straipsnio 1 dalį, kadangi, be objektyviųjų požymių jo veikoje, nustatyti ir subjektyvieji, o būtent, kaltė (tyčia), kadangi jis suprato, kad kaip įmonės vadovas nesiima veiksmų, kad minėtas Privalomasis nurodymas būtų įvykdytas (vykdomas), ir to siekė. Pastebėtina, kad V. R. buvo paskirta administracinė nuobauda, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, taigi iš esmės parinkta tinkama administracinė nuobauda.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, ją išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti tokios kategorijos bylas, taigi skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį V. R. skunde ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais veikos perkvalifikuojamos, tik gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Byloje nėra pareikštas prašymas dėl veikos perkvalifikavimo, todėl klausimas dėl to nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 207 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. AM-VILN-82588359-17 palikti nepakeistą ir V. R. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo arba išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja               Ingrida Mikužytė