Nuorašas
Adm. byla Nr. ATP-50-211/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15319-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.1.; 2.1.4.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. sausio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal suinteresuoto asmens I. S. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria A. B. atstovo adv. L. M. skundas patenkintas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta dėl A. B. nutraukta, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga perduota Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, panaikinimo, n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas M. M. 2015-05-04 surašė A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-30036140-15 pagal LR ATPK 131 str. 4 d. už tai, kad A. B. 2015-02-29, apie 20.13 val., tamsiuoju paros metu vairavo dviratį be stabdžių, iš abiejų dviračio šonų prie ratų stipinų nepritvirtintais oranžiniais šviesos atšvaitais, dviračio priekyje nedegė baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas, nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, įvažiuodamas į sankryžą sukėlė pavojų ir sudarė netikėtą kliūtį iš sankryžos išvažinėjančiai transporto priemonei, todėl buvo partrenktas jo atžvilgiu iš kairės pusės važiuojančio automobilio priekine dalimi. Eismo įvykio metu apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas bei nukentėjo pats dviračio vairuotojas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja A. A. 2015-09-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, dėl kurio eismo dalyvio kaltės įvyko eismo įvykis.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu A. B. atstovas adv. L. M. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2015-11-13 nutartimi skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2015-09-11 nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą perdavė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, motyvuodamas tuo, kad 2015-03-20 eismo įvykio metu A. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl spręstinas baudžiamosios, o ne administracinės atsakomybės taikymo klausimas.
Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde suinteresuotas asmuo I. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-23 nutartį ir A. B. skundą atmesti. Pasak pareiškėjos, nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota, todėl naikintina. Cituodama teismų praktiką, pareiškėja nurodo, jog ATPK 258 str. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį organą įpareigoja inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei tiriant įrodymus yra nustatomi nusikalstamos veikos požymiai. Jei organas nustato tokius požymius ir įsitikina, kad nagrinėjama veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, jis gali priimti tik vienos rūšies sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, o bylos medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo subjektams. Pareiškėja taip pat pažymi, kad toks sprendimas jokiu būdu neturi reikšti išankstinio asmens, kurio veikoje buvo nustatyti galimi nusikalstamos veikos požymiai, kaltės konstatavimo.
Pasak pareiškėjos nėra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. B. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas lemia atsakomybės atribojimą, todėl byla turėjo būti perduota prokurorui, kadangi BK 281 str. 1 d. numatytos veikos požymiuose nėra nurodytas tiesiog nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tokį sveikatos sutrikdymą turi lemti kito asmens padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas. Tokiu būdu, norint bylą perduoti ikiteisminio tyrimo subjektams, teismas turėjo pagrįstai įsitikinti, kad galimai kito asmens padaryti KET pažeidimai nulėmė A. B. sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju priešingai, A. B. buvo surašytas ATP protokolas dėl jo padarytų KET pažeidimų, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo perduoti bylą ikiteisminio tyrimo subjektams.
Pareiškėja nurodo, kad vis tik teismui nusprendus bylą perduoti ikiteisminio tyrimo subjektams, iš skundžiamos nutarties turi būti pašalinamos visos kategoriškos nuostatos ar išvados, suponuojančios I. S. kaltę. Teigia, jog teismas privalėjo nutartyje nurodyti, kad tokia priimta nutartis jokiu būdu nereiškia išankstinio asmens, kurio veikoje buvo nustatyti galimai nusikalstamos veikos požymiai, kaltės konstatavimo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. B. (toliau – pareiškėjas) prašo I. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo manantis, kad teismas 2015-11-13 priėmė motyvuotą bei pagrįstą nutartį administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, kadangi tyrimo metu pareigūnai galės kritiškai įvertinti I. S. kaitaliojamus parodymus, prieštaraujančius fizikos dėsniams, užduoti atitinkamus klausimus ekspertams, įvertins I. S. elgesį patraukiant automobilį iš įvykio vietos, kurio metu buvo sužalotas žmogus, taip pat ir kitus I. S. veiksmus, apsunkinusius eismo įvykio aplinkybių tyrimą.
Pareiškėjas atsiliepime taip pat analizuoja suinteresuoto asmens I. S. duotus paaiškinimus bei parodymus ir teigia, kad bylą tyręs pareigūnas nekreipė dėmesio, kad pastaroji, duodama parodymus, bandė šmeižti A. B., siekdama kuo labiau visą atsakomybę dėl įvykio suversti A. B., o pati išvengti atsakomybės. Pasak pareiškėjo, pareigūnai nustatę, kad pastarasis nekaltas, turėjo patikrinti kito vairuotojo parodymus, siekiant išsiaiškinti, ar kitas eismo dalyvis – I. S. duoda teisingus parodymus, o ne administracinę bylą nutraukti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Pažymėtina, kad LR ATPK 9 str. 2 d. numato, jog administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi, pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikaltimo sudėtį, taikoma LR ATPK 251 ir 258 straipsniuose įtvirtinta procedūra, atitinkamai numatanti, jog jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui (LR ATPK 258 str.), o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (LR ATPK 251 str.).
Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi Institucija – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius priėmė ydingą nutarimą, kadangi net ir nustačius, jog A. B. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, toliau tęsė tyrimą ir vertino eismo įvykyje dalyvavusių dalyvių – A. B. ir I. S. kaltės klausimą, kuomet įstatymų nustatyta tvarka, privalėjo pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti ir perduoti medžiagą prokurorui (LR ATPK 251 str., 258 str.). Šį pažeidimą skundžiamoje nutartyje konstatavo apylinkės teismas, kuris klaidą ištaisė, panaikindamas minėtą nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukdamas ir bylą perduodamas prokurorui. Toks teismo sprendimas, priešingai nei nurodoma skunde, nereiškia išankstinio pareiškėjos I. S. kaltės konstatavimo. Atvirkščiai, vadovaujantis LR ATPK 9 str. 2 d. nuostatomis, baudžiamasis procesas turi būti pradėtas, kadangi A. B. eismo įvykio metu nustatytų sužalojimų laipsnis (nesunkus sveikatos sutrikdymas) yra nebe administracinės atsakomybės, o baudžiamosios atsakomybės reguliavimo dalykas. Baudžiamojo proceso metu bus išaiškintos ir visos reikšmingos aplinkybės.
Nors pareiškėja skunde nurodo, kad byloje nepateikta jokia specialisto išvada, konstatuojanti konkretų A. B. padaryto sužalojimo mastą, atkreipiamas dėmesys, kad byloje yra 2015-04-16 specialisto paaiškinimas dėl A. B. patirtų sužalojimų, kurie įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 51). Priešingai, nei teigiama skunde, šis specialisto paaiškinimas nesuponuoja niekieno kaltės, joje pasisakoma tik dėl sužalojimo kvalifikavimo bei aplinkybės, ar galėjo šis sužalojimas kilti eismo įvykio metu.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, skundžiamoje nutartyje, priešingai nei teigiama skunde, nėra nei vienos kategoriškos nuostatos ar išvados, suponuojančios pareiškėjos I. S. kaltę, kadangi apylinkės teismas nevertino eismo įvykio dalyvių kaltės, o priėmė sprendimą tik dėl procesinio veiksmo, t.y. minėtą klausimą spręsti ir padaryti išvadas, ar eismo įvykio dalyvių veiksmuose yra LR BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, perdavė prokurorui.
Pareiškėja skunde nurodo ir tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai pateikė išvadas, suponuojančias privalomą baudžiamosios atsakomybės taikymą, tačiau aukštesnės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad nagrinėjamu atveju A. B. nustatytų sužalojimų mastas nebepatenka į administracinės atsakomybės reguliavimo dalyko rėmus, todėl konstatuotina, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ATPK įtvirtintomis taisyklėmis ir jokių esminių įstatymo pažeidimų nepadarė.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p. n u t a r ė:
pareiškėjos I. S. skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja (parašas) Laureta Ulbienė
Nuorašas tikras:
Teisėja Laureta Ulbienė