Civilinė byla Nr. e2-3584-527/2020

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00023-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 7 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė, 

sekretoriaujant V. G., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. (toliau ir – ieškovas) 2020 m. spalio 29 d. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autopaslaugų centras“ (toliau ir – atsakovė) dėl remonto paslaugų kainos sumažinimo, permokėtos sumos grąžinimo ir turtinės žalos atlyginimo (išvadą teikiančios institucijos: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT arba Tarnyba) ir Lietuvos transporto saugos administracijos sausumos transporto veiklos ir pramoninės laivybos priežiūros departamento Kauno skyrius (toliau ir –Skyrius).

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas, nesutikdamas su 2019 m. gruodžio 6 d. VVTAT komisijos nutarimu Nr. 10-2006, kuriame jo automobilio Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Automobilis) remonto darbų kaina buvo sumažinta nuo 270 Eur iki 240 Eur, 2020 m. sausio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu 2020 m. spalio 29 d., prašydamas: 1) sumažinti atliktų remontų paslaugų bendrą sumą išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija APC Nr. 55423 nuo 524,67 iki 290,4 Eur; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės permokėtą 2 044,08 Eur sumą; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės patirtą 2 311,2 Eur žalą; 4) prijungti prie bylos Kauno apylinkės teismo bylą Nr. e2-538-920/2019; 5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, jog jis kreipėsi į atsakovės servisą dėl Automobilio gedimo, nurodęs, kad gedimas yra susijęs su aušinimo skysčio išbėgimu iš aušinimo sistemos. Jam pasiteiravus, kiek kainuotų Automobilio tvarkymas, jeigu aušinimo skystis bėga per variklio galvutės tarpinę, atsakovės finansininkė N. K. pranešė, kad iki 200 Eur, bet serviso meistrai tikrins visą aušinimo sistemą ir nustatys tikrąjį gedimą. Kadangi ieškovą kaina tenkino, 2018 m. kovo 29 d. Automobilis automobilvežiu buvo atgabentas į atsakovės servisą Islandijos pl. 179 A, Kaune. Serviso finansininkė telefonu pranešė, kad gedimas aptiktas, leidžia aušinimo skysčio varikliukas, kainuojantis 130 Eur, bei kad reikės dar keisti kažkokią susijusią dalį, kurios kaina 30 Eur. Su šiomis dalių kainomis ieškovas sutiko. Tą pačią dieną perskambino tas pats asmuo ir pranešė, kad kažkokios automobilio dalies užsakymas užtruks apie savaitę. 2018 m. balandžio 11 d. N. K. telefonu pranešė, kad automobilis sutvarkytas. Pasiteiravus galutinės kainos ji pasakė, kad 240 Eur. Pasitikslinus, ar tikrai 240 Eur, ji pasakė ,,taip“ ir paklausė, ar reikės sąskaitos faktūros. Ieškovas pasakė, kad reikalinga. 2018 m. balandžio 12 d. atvykęs į servisą atsiimti Automobilio ir pamatęs, kad PVM sąskaitoje faktūroje galutinė suma yra 524,67 Eur, ieškovas N. K. pasakė dėl jos nurodytos 240 Eur galutinės kainos, bet ji atsakė, kad jis ne taip išgirdo. Paklausus, kodėl jo neinformavo apie numatomų darbų kainą, kai telefonu buvo praneštos dalių kainos (130 ir 30 Eur), ji paaiškino, kad jis to neklausęs. Paklausus, kokie remonto darbai buvo atlikti už 270 Eur, jam atsakė, kad PVM sąskaitoje faktūroje viskas surašyta, bet nepaaiškino ir neparodė kas konkrečiai, tik užsiminė, kad reikia klausti remontavusių meistrų. Atsakovė sulaikė Automobilį, kurio ieškovas nematė nuo 2018 m. kovo 29 d. iki jo atsiėmimo 2019 m. gruodžio 10 d. Atvykus atsiimti Automobilio, jis nebuvo išvarytas iš serviso patalpų į aikštelę, kaip įprastai būna, kad patalpos būtų atlaisvintos remontuoti kitą automobilį, kas reiškia, jog atsakovė, išplėtusi remonto darbų kainą, buvo numačiusi konfliktą dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, todėl net nesivargino išvaryti Automobilio iš serviso patalpų.

2018 m. balandžio 13 d. ieškovas kreipėsi raštu į atsakovę paaiškinimo, kokie tikslūs remonto darbai buvo atlikti už 270 Eur bei kokios konkrečios dalys buvo pakeistos. 2018 m. balandžio 30 d. ieškovas gavo pranešimą: „2018 m. balandžio 11 d. jūs buvote informuotas apie mūsų servise atliktą jūsų automobilio remontą. Jums pateikta pvm sąskaita faktūra“. Atsakovė tokiu atsakymu į pretenziją pažeidė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau ir – VTĮ) 21 straipsnio 2 ir 3 punktus, kadangi nepateikė išsamaus motyvuoto rašytinio atsakymo, pagrįsto dokumentais, bei informacijos apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Atsakovė teigia, kad visa informacija yra pateikta PVM sąskaitoje faktūroje, tačiau joje yra nurodytos Automobiliui netinkamos dalys, pavyzdžiui, varikliukas, kurio kodas – 0390201592, kuris pagal internete rastą informaciją yra galinio stiklo valytuvo varikliukas, tinkamas automobiliams Seat Leon/ Toledo 99-06/ VW Bora 99-06/ Golf 97-06/ Passat 01-06. Ieškovo Automobilyje AUDI A5 coupe gamykliškai nėra galinio stiklo valytuvo, todėl neaišku, kaip atsakovė (ne)sugebėjo pritvirtinti/pakeisti tokią dalį, už kurią reikalauja sumokėti. Be to, automobilių servisai Jonavoje (UAB „Juta“ Jonavos filialas, UAB „Alkidėja“ ir kt.) patvirtino, kad tokia dalis yra netinkama AUDI A5 automobiliui. Kitos dalys taip pat nurodytos netikslios. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, kad ši patikslintų, kokios dalys buvo pakeistos ir įdėtos į Automobilį, bet ji nurodė tik tiek, kad viskas įrašyta PVM sąskaitoje faktūroje. Be to, pretenzijoje ieškovas nurodė, kad pakeistos Automobilio atsarginės dalys būtų išsaugotos ir grąžintos. Atsakovė į pretenziją neatsakė ir pakeistų dalių negrąžino. Tai reiškia, kad atsakovė nepagrįstai praplėtė keičiamų dalių ir atliktų remontų sąrašą, kurį įtraukė į PVM sąskaitą faktūrą.

Be to, dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų klaidingų duomenų ieškovas parašė pareiškimą dėl dokumento klastojimo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-30843-18, tačiau 2018 m. gegužės 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyrius nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors ieškovas nutarimą apskundė, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iasis skyrius 2018 m. gegužės 25 d. nutarimu atsisakė panaikinti tą nutarimą. Šis nutarimas taip pat buvo apskųstas, tačiau 2018 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi jo skundą atmetė.

Atsakovė sulaikė Automobilį ir skaičiavo už kiekvieną jo saugojimo parą po 3 Eur tol, kol ieškovas jo neatsiėmė ir turėjo sumokėti nepagrįstai priskaičiuotas saugojimo sumas, ko pasekoje vietoje sutartų remonto darbų ir keistų dalių už 240 Eur ieškovas galiausiai turėjo sumokėti beveik 10 kartų daugiau, t. y. 2 334,48 Eur, nes atsakovė atsisakė grąžinti Automobilį iki nebus sumokėta.

2018 m. birželio 21 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė neteikė priešieškinio, nors tokią teisę turėjo, tokiu būdu teismas būtų išsprendęs ginčą iš esmės. 2019 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-538-920/2019 ieškinį atmetė ir nurodė, kad atsakovė turi reikalavimo teisę į ieškovą.

2018 m. lapkričio 21 d. atsakovė perrašė išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija APC Nr. 55423 ieškovui už automobilio atliktus remonto darbus.

2019 m. vasario 12 d. ieškovas kreipėsi į VVTAT, kuri 2019 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 10-2006 padarė išvadą, kad rangovas (atsakovė) turi prisiimti neigiamas atitinkamų pareigų nevykdymo pasekmes, prisiimti atsakomybę už vartotojo patirtą žalą ir atlyginti nuostolius, t. y. pripažinti, jog vartotojas už remonto darbus turi sumokėti 240 Eur, o ne PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą 270 Eur sumą, nes rangovas nesuteikė vartotojui visos būtinos, teisingos ir Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše (toliau ir – Aprašas), patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45, įtvirtintus reikalavimus atitinkančios informacijos. 

2019 m. gruodžio 10 d. atsakovė el. paštu atsiuntė laišką, kuriame nurodė „Jums mokėtina suma už saugojimo paslaugas, detales ir remonto darbus – 2 298,18. Apmokėjus sąskaitą kviečiame atsiimti automobilį“. Prie laiško buvo prikabinta PVM sąskaita faktūra serija APC Nr. 55675, kurioje išminusuota 36,30 Eur, atsižvelgus į VVTAT komisijos nutarimą. Nesutikdamas su VVTAT komisijos nutarimu, ieškovas pervedė atsakovei jos prašomą 2 298,18 + 36,30 = 2 334,48 Eur sumą, taip išvengiant interpretacijų, kad ieškovas sutiko su priimtu nutarimu, 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo pavedime nurodęs: „už saugojimo detales, remonto, saugojimo paslaugas (nesutinku nei su auto dalių, nei su remonto, nei su saugojimo paslaugomis nei su jų kainomis)“. Sumokėtą 2 334,48 Eur sumą sudaro 524,67 (PVM sąskaita faktūra serija APC Nr. 55423) + 1 809,81 Eur (Automobilio saugojimo kaina). Teisme ieškovas sutiko, kad sutarta bendra remonto ir auto dalių kaina būtų mažintina nuo 524,67 Eur iki 290,4 Eur (240 Eur suderinta kaina + 21 proc. PVM). Taigi, atsakovei permokėta suma, grąžintina ieškovui, sudaro 2 044,08 Eur (524,67 – 290,4 + 1 809,81).

Ieškovas kreipdamasis į VVTAT dėl kilusio ginčo, pagrįstai tikėjosi, kad ginčas bus išnagrinėtas per VTĮ 225 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą 90 dienų terminą, tačiau sprendimo teko laukti beveik 10 mėnesių, o sprendimas ne tik neapgynė vartotojo teisių, bet ir ieškovui teko sumokėti nepagrįstus ir nesąžiningus, neproporcingus atsakovės reikalavimus dėl Automobilio remonto ir saugojimo kainos. Dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų ieškovas Automobiliu negalėjo naudotis nuo 2018 m. balandžio 12 d., t. y. 1 metus ir 8 mėnesius. Dėl VVTAT neveikimo ir nepagrįstai ilgai užsitęsusio ginčo sprendimo ieškovui buvo vienašališkai primestos atsakovės sąlygos, kurias jis turėjo įgyvendinti, kad galėtų toliau naudotis Automobiliu, nors ir nesutikdamas, tačiau sumokėjo atsakovės nurodytą sumą, nes žinojo, jog ginčas nėra išspręstas iš esmės ir persikels į teismą, dėl ko Automobiliu negalės naudotis tol, kol vyks teismai.

        Su VVTAT komisijos nutarimu ieškovas nesutinka. Neaišku, kokiu pagrindu buvo sumažinta Automobilio remonto kaina nuo 270 iki 240 Eur, nes remonto kainos iš vis nebuvo derintos. Kainos buvo derinamos žodžiu tik dėl dalių. Atsakovė nurodė galutinę visų darbų kainą (t. y. dalių kaina + atliktų remonto darbų kaina), kuri sudarė 240 Eur. Ieškovas žodžiu davė sutikimą tik dėl 240 Eur sumos, todėl galutinė visų atliktų darbų kaina turėjo būti mažinama nuo 524,67 Eur iki 240 Eur. Remiantis Aprašo 29.8 punktu, užsakovas gali nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jeigu užsakymo paraiška buvo netinkamai įforminta arba visai neįforminta. Kadangi atsakovė išplėtė remonto darbų kainą vienašališkai, nesuderinusi ir neinformavusi užsakovo apie remonto paslaugos kainą, dėl to nebuvo suteikta galimybė užsakovui apsispręsti apie tolimesnį bendradarbiavimą ir sutarties vykdymą ar atsisakymą. Jeigu būtų iš anksto žinoma, kad galutinė remonto kaina 524,67 Eur, ieškovas Automobilio būtų neremontavęs. Atsakovė, būdama savo srities profesionalė, nustačiusi gedimą ir nurodžiusi kokias dalis reikės keisti, privalėjo nurodyti ir remonto paslaugų kainą. Kadangi atsakovė elgėsi nesąžiningai nesuteikdama visos būtinos, teisingos, tikslios ir Apraše įtvirtintos informacijos, privalo prisiimti riziką dėl neaptartų darbų apimties, kainos. CK 6.673 straipsnyje įtvirtinta užsakovo garantija, kuri apsaugo vartotoją nuo galimo rangovo (atsakovės) piktnaudžiavimo, kai siekiant gauti užsakymą iki sutarties sudarymo neatskleidžiama tikroji reikalingų rangos rezultatui pasiekti darbų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-33-1). 

        Dėl Automobilio saugojimo kainos panaikinimo. VTTAT paliko nenagrinėtą ieškovo reikalavimą panaikinti už Automobilio saugojimą priskaičiuotą sumą, nes pasirėmė Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-538-920/2019, kuriame buvo konstatuota, kad atsakovė turi reikalavimo teisę į ieškovą, ir kad daikto sulaikymas yra teisėtas. Nors atsakovė ir turi reikalavimo teisę į ieškovą, tai nereiškia, kad turi pagrįstą reikalavimą reikalauti sumokėti 3 eurus per 1 parą už Automobilio saugojimą, kadangi tarp šalių nėra sudaryta jokia saugojimo paslaugų sutartis. Be to, atsakovės internetiniame puslapyje, adresu www.autopaslaugų-centras.lt, prie teikiamų paslaugų sąrašo nėra nurodytos tokios paslaugos kaip automobilių saugojimas, kas tik patvirtina, kad atsakovė nepagrįstai reikalavo sumokėti už Automobilio saugojimą, nes tokių paslaugų apskritai neteikia. Be to, Automobilis buvo pristatytas į autoservisą Islandijos pl. 179 A, Kaune, tačiau atsiimtas buvo garažų teritorijoje Pastotės g., Biruliškės, Karmėlavos sen., Kauno r. sav., kur atsirado nežinia kokiu pagrindu be ieškovo leidimo. Neaišku, kur išvis buvo saugomas Automobilis ir ar nebuvo juo naudojamasi. Be to, saugojimo kaina neatitinka vidutinės rinkos vertės. Internetiniame puslapyje www.parking24.lt/kainos nurodyta, kad lengvojo automobilio saugojimo paros kaina – 2 eurai, mėnesinė kaina – 35 eurai. Taigi atsakovė ir vėl elgėsi nesąžiningai ir primetė vartotojui savo neproporcingai didelę kainą už Automobilio saugojimą. Atsakovė piktnaudžiaudavo savo kaip stipresniosios šalies padėtimi, nepagrįstai pasipelnė iš ieškovo, nors iš vis neturėjo tokios teisės, nes jokia sutartis dėl Automobilio saugojimo nebuvo sudaryta. Be to, nors atsakovė ir turėjo sulaikymo teisę, tačiau ši teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl sulaikant daiktą turi būti taikomi ir CK 1.139 straipsnio reikalavimai: savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. CK 6.253 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą. Atsakovė, sulaikydama Automobilį, pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei kitus principus (CK 1.2 straipsnis). 2018 m. birželio 14 d. sulaikyto Automobilio vertė buvo 12 740 Eur, o tariamas reikalavimas sudarė 524,67 Eur, t. y. atsakovė pasirinko akivaizdžiai neproporcingą savo teisių gynybos būdą, nors galėjo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, bet to nedarė, darydama spaudimą ieškovui greičiau sumokėti. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, – kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusių duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis). Be to, CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuolatinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją ir t.t. Tačiau atsakovė neinformavo, kaip to reikalauja įstatymas. Taip pat atsakovė neužpildė ir neįteikė ieškovui užsakymo paraiškos. CK 6.22816 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vartotojas, kuriam be jo užsakymo buvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu pirkti. Remiantis šia nuostata, ieškovas nedavė sutikimo atlikti remonto darbus už 270 Eur.

        Dėl turtinės žalos atlyginimo. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis), jai kilti yra būtinas visų sąlygų, numatytų CK 6.246–6.249 straipsniuose, buvimas (. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Atsakovė, elgdamasi nesąžiningai, neaptarusi remonto darbų kainos, nepagrįstai išplėtė automobilio remonto kainą, PVM sąskaitoje faktūroje nurodė automobilio dalis, kurios netinka Automobiliui. Atsakovė teigė, kad tai jų „įmonės vidaus pajamavimo kodai“, tačiau Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnui, teikusiam išvadą VVTAT, nurodė, kad padaryta „žmogiškoji klaida“, t. y. visiškai priešinga informacija, kas patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė netinkamai vykdydama vartojimo rangos sutarties sąlygas, be viso to, dar ir nepagrįstai sulaikė Automobilį, dėl ko ieškovas negalėjo juo naudotis apie 1 metus ir 8 mėnesius. Automobilis nuvertėjo dėl atsakovės nesąžiningai ir neproporcingai pasirinkto savo teisių gynybos būdo, dėl kurio atsirado žala ieškovui dėl Automobilio vertės sumažėjimo (nuvertėjimo). Taigi, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių (Automobilio nuvertėjimo) yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsakovė, elgdamasi nesąžiningai, pažeisdama vartojimo rangos sutarties sąlygas bei sulaikydama Automobilį ir reikalaudama nepagrįstos jo saugojimo kainos, dėl Automobilio nuvertėjimo padarė ieškovui turtinę žalą, kurią sudaro Automobilio nuvertėjimas bei jo nuvertėjimo ir vidutinės rinkos vertės nustatymo išlaidos. Automobilio (AUDI A5 Coupe 2.7 TDI S-Line) vidutinė rinkos vertė 2018 m. birželio mėnesį sudarė 12 740 Eur. 2018 m. birželio mėn. automobilio AUDI A5 2,7 TDI bazinės modifikacijos vertė sudarė 10 290 Eur, 2018 m. balandžio mėn. to paties automobilio bazinė modifikacijos vertė sudarė 10 470 Eur. Išvedamas automobilio bazinės modifikacijos nuvertėjimo kainos santykis per 2 mėn.: 10 290/ 10 470 = 0,9828 x 100 proc. = 98,28 proc. Per 2 mėn. nuvertėjimo koeficientą sudaro 1,72 proc. Per 1 mėn. 1,72/ 2 = 0,86 proc. Nuvertėjimo koeficientui pasitelktas bazinės modifikacijos automobilis. Ieškovo Automobilis yra S-Line modifikacijos, tai nuvertėjimas per 1 mėn. sudaro: 12 740 x 0,86 proc. = 109,56 Eur. Automobilis sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 12 d., todėl nuo šios dienos taikoma ir nuvertėjimas iki Automobilio grąžinimo ieškovui dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 10 d. Automobilis buvo negrąžintas 20 mėn. (20 x 109,56 Eur = 2 191,2 Eur). Ieškovas patyrė 120 Eur išlaidų už konsultaciją dėl transporto priemonės AUDI A5 Coupe 2.7 TDI S-Line vidutinės rinkos vertės nustatymo, ką patvirtina sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas. Šios išlaidos buvo reikalingos, nes reikėjo įvertinti ir apskaičiuoti Automobilio vidutinę rinkos vertę bei nustatyti jo nuvertėjimo koeficientą. Visą žalą sudaro 2 311,2 Eur (2 191,2 + 120).

                Atsakovė atsiliepimuose į ieškinį ir į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad šalių ginčas dėl Automobilio remonto ir atsiėmimo išnagrinėtas Kauno policijoje, prokuratūroje, VVTAT komisijoje, Lietuvos transporto saugos administracijoje ir civilinėje byloje Nr.e2-538-920/2019, kur 2019 m. vasario 6 d. priimtame teismo sprendime konstatuota, kad atsakovė, sulaikydama Automobilį, veikė teisėtai, nes ji turi reikalavimo teisę į ieškovą, reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs). Teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, įsiteisėjo, nes ieškovas jo neapskundė Kauno apygardos teismui ir jį įvykdė. Šalių ginčas tuo pačiu klausimu ieškovo iniciatyva persikėlė į VVTAT, kur 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr.10-2006 buvo paslaugos kaina sumažinta nuo 270 Eur iki 240 Eur. Atsakovė nutarimą įvykdė ir į ieškovo sąskaitą pervedė 36,30 Eur. Po VVTAT sprendimo ieškovas 2019 m. gruodžio 10 dieną pervedė atsakovei 2 334,48 Eur. Tą pačią dieną atsakovė Automobilį grąžino ieškovui pagal grąžinimo aktą, pasirašytą šalių ir remonto darbus atlikusių serviso darbuotojų. Kad ieškovas dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, kaip teigia ieškovas, negalėjo Automobiliu naudotis metus ir 8 mėnesius ir per tą laiką Automobilis nuvertėjo, tai čia klausimas pačiam ieškovui. Atsakovė netrukdė ieškovui pasiimti Automobilį iš karto po atlikto remonto ir juo naudotis (dėl atlikto remonto pastabų nebuvo). Ieškovas pasirinko kitą kelią ir nepagrįstais skundais užvertė visas institucijas, tarnybas ir gaišino jų laiką. Ieškovas teigia, kad ginčas tarp šalių tęsiasi iki šiol, kadangi byla Nr. e2-538-920/2019 neišspręsta iš esmės, nes pats ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką. Atsakovei ginčas dėl Automobilio baigėsi teismo sprendimu, VVTAT nutarimu ir ieškovo visišku atsiskaitymu su atsakove. Ieškovas ieškinyje nenurodo jokių naujų aplinkybių.

        Prašydamas teismo sumažinti atliktų paslaugų kainą ieškovas negali remtis CK 6.665 straipsniu, numatančiu rangovo atsakomybę tik už netinkamos kokybės darbą, bet nenumatančiu atliktų darbų kainų mažinimo, jeigu kas nors ko nors neišgirdo arba nesuprato. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbo rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), vartotojas gali reikalauti iš rangovo atitinkamai sumažinti darbų kainą, o jeigu paskirtis nenurodyta – pagal normalią paskirtį. Byloje kainos sumažinimo klausimas keliamas visiškai kitaip, pagal kažkokius savus kriterijus, nors Automobilio remonto paslaugos suteiktos kokybiškai ir pagal suderintus terminus. Automobilis pagal paskirtį eksploatuojamas jau daugiau kaip pusę metų, nusiskundimų dėl remonto kokybės nėra, ką patvirtino ir ieškovas 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdyje. CK 6.246–6.249 straipsniai, kuriais grindžiamas ieškinys, gali būti taikomi tik pačiam ieškovui, nemokėjusiam atsakovei už suteiktas remonto paslaugas, tuo pažeidžiant CK 6.720 straipsnio 3-ią punktą „suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, jeigu sutartis nenustato ko kita“. Klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Kadangi su ieškovu ir UAB ,,Miouoga“ nėra sudaryta sutartis dėl apmokėjimo sąlygų (atidėjimų), tai po paslaugų atlikimo atsiskaitoma iš karto. Konfliktas tarp šalių kilo todėl, kad ieškovas iš viso atsisakė sumokėti už kokybiškas ir savalaikiai suteiktas paslaugas, todėl atsakovė pasinaudojo CK 6.69 straipsniu ir sulaikė Automobilį iki sąskaitos apmokėjimo. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 punktas). Ieškovas buvo tinkamai informuotas apie sulaikyto Automobilio saugojimo kainą, tačiau savo iniciatyva Automobilį pralaikė pas atsakovę metus ir aštuonis mėnesius, todėl privalo apmokėti užsakovo išrašytas sąskaitas už Automobilio saugojimą. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kad Automobilis buvo saugomas tinkamai, patvirtina Automobilio pridavimo aktas, ieškovo pasirašytas 2019 m. gruodžio 10 d. Ieškovo bandymas prisiteisti iš atsakovės 2 311,2 Eur menamai patirtą žalą už Automobilio nuvertėjimą nėra logiškas sprendimas, kadangi Automobilio vertė sumažėjo dėl pačio ieškovo kaltės, ir vertintinas kaip bandymas sukčiaujant neteisėtai prisiteisti pinigus iš remonto paslaugas suteikusios įmonės. 

VVTAT 2020 m. vasario 28 d. išvadoje nurodė, kad viena iš VVTAT–bos funkcijų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTA įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, yra vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų sprendimas ne teismo tvarka. VVTAT, gavusi vartotojo A. Z. 2019 m. vasario 13 d. prašymą (reg. Nr. 7E-339) dėl galimai netinkamai atlikto Automobilio remonto ir dėl to patirtų nuostolių atlyginimo, 2019 m. gruodžio 6 d. priėmė nutarimą Nr. 10-2006 (toliau – Nutarimas), kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir atsakovės kilusį ginčą, įvertinusi šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą, ir vadovaudamasi VTA įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimą, t. y. sumažinti remonto darbų kainą nuo 270 Eur iki 240 Eur. Argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas VVTAT–bos sprendimas, yra išdėstyti Nutarime.

Lietuvos transporto saugos administracijos sausumos transporto veiklos ir pramoninės laivybos priežiūros departamento Kauno skyrius (toliau ir – Skyrius), kurį 2020 m. birželio 10 d. teismas įtraukė išvadą teikiančia institucija, 2020 m. birželio 26 d. išvadoje nurodė, kad:

1) palaiko VVTAT–ai 2019 m. rugpjūčio 6 d. išvadoje Nr. 15B-5171 konstatuotus faktus ir padarytas išvadas;

2) 2019 m. liepos 30 d. Skyrius atliko atsakovės neplaninį patikrinimą (žr. Priedą Nr. 1), kurio metu nustatė Aprašo 11 punkto pažeidimus ir įpareigojo atsakovę iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateikti priemonių planą pažeidimams pašalinti bei juos pašalinti. 2019 m. rugpjūčio 26 d. atsakovei pateikus priemonių planą (žr. Priedą Nr. 2), Skyrius laikė, kad atsakovė jai numatytą įpareigojimą įvykdė tinkamai, todėl papildomų patikrinimų neatliko;

3) Sudėtinga įvertinti, ar buvo pažeistas Aprašo 9.1 punkto reikalavimas. Aprašo 9.1 punkte įtvirtinta nuostata neapibrėžia nei kokiu būdu, nei kokia forma remontą atliekantys asmenys privalo prieš įformindami techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraišką suteikti transporto priemonės valdytojui būtiną informaciją apie teikiamų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sąlygas, teikimo terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes ir kitokią informaciją, turinčią įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą. Ta informacija gali būti suteikiama tiek žodžiu asmeniškai informuojant transporto priemonės valdytoją, tiek raštu informaciją pateikiant viešai prieinamojoje vietoje, el. paštu, internetinėje svetainėje ir (ar) kitu būdu. Tik teismui nustačius, kokiu konkrečiu būdu atsakovė įgyvendino Aprašo 9.1 punkte nustatytą pareigą, galima daryti pagrįstą išvadą dėl Aprašo 9.1 punkto pažeidimo;

4) Sudėtinga įvertinti, ar buvo pažeistas Aprašo 9.2 punkto reikalavimas. Aprašo 9.2 punkte įtvirtinta nuostata neapibrėžia nei kokiu būdu, nei kokia forma turėtų būti pateikiama papildoma informacija, kaip nustatoma galutinė techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos kaina. Ši informacija gali būti suteikiama tiek žodžiu asmeniškai informuojant transporto priemonės valdytoją, tiek ją pateikiant raštu. Tik teismui nustačius, kokiu būdu ir ar iš viso ieškovui buvo teikiama papildoma informacija, galima daryti pagrįstą išvadą Aprašo 9.2 punkto pažeidimo;

5) 2019 m. liepos 30 d. atliekant atsakovės neplaninį patikrinimą, išanalizavus pateiktą užsakymo patvirtinimo formą, buvo nustatyta, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraiškoje, sudarytoje su užsakovu, neįrašyta užsakovo pavardė, trūksta jo parašo, taip pat nėra numatytas užsakymo įvykdymo terminas, trūksta duomenų apie transporto priemonę (nėra identifikacinio numerio), kas identifikuota kaip Aprašo 11.2, 11.3, 11.4 papunkčių pažeidimai. Tačiau nustatyti, ar buvo faktiškai įgyvendinta Aprašo 12 punkto nuostata, galima tik betarpiškai dalyvaujant užsakymo paraiškos pildymo ir jos įteikimo užsakovui procese;

6) Aprašo 17 punkte numatyta, kad „ <...> Užsakymo paraiška ir priėmimo–perdavimo aktas gali būti įforminami vienu dokumentu.“ Kadangi atsakovė galėjo pasirinkti, ar įformins du atskirus dokumentus, ar užsakymo paraišką ir priėmimo–perdavimo aktą apjungs į vieną ir įformins vieną dokumentą, negalima daryti pagrįstos išvados, kad vien aplinkybė, jog atsakovė pasirinko neforminti dviejų atskirų dokumentų, t. y. užsakymo paraiškos ir transporto priemonės priėmimo–perdavimo akto, lemia Aprašo 16 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimą;

7) Aprašo 29.10 punkte numatyta, kad transporto priemonės valdytojas prieš atsiimdamas transporto priemonę turi teisę pareikalauti iš techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens parodyti arba grąžinti pakeistas transporto priemonės atsargines dalis, jei grąžinti nedraudžiama pagal galiojančius teisės aktus. Tokio pobūdžio prašymo sulaukęs techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo privalo užtikrinti, kad ši transporto priemonės valdytojo teisė būtų tinkamai įgyvendinta, o atsisakymo atveju – pateikti atsisakymą pagrindžiančius motyvuotus argumentus. Teismui nustačius, kad ši ieškovo turima teisė nebuvo tinkamai įgyvendinta, galima daryti išvadą dėl Aprašo 29.10 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimo;

8) Aprašas tiesiogiai nereglamentuoja, kokia apimtimi turėtų būti suteikiama papildoma informacija, todėl spręsti apie Aprašo 29.11 punkto pažeidimą negalima;

9) Negalima atsakyti į klausimą, ar atsakovė pagal teisės aktų reikalavimus turėjo teisę pati verstis ieškovo automobilio saugojimo veikla ir išrašinėti PVM sąskaitas faktūras už automobilio saugojimą bei reikalauti apmokėjimo po 3 Eur už dieną nesant sudarytos su ieškovu jokios sutarties, nes tai nepriklauso Skyriaus kompetencijai.

        Trečiasis asmuo UAB „Miouoga“ 2020 m. lapkričio 5 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu ir jame išdėstytais motyvais sutinka, kadangi nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-538-920/2019 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino (posėdžio garso įrašas: 35 min. - 35 min. 18 s.), kad UAB „Miouoga“ atsakovei yra nieko neskolinga ir perrašė visas PVM sąskaitas faktūras ieškovui. Kaip matyti tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtina, kad tarp jų susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Taip pat šiuos santykius kvalifikavo ir VVTAT. UAB „Miouoga“ buvo sutikus sumokėti pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 240 Eur, tai yra tokią sumą, kuri buvo sutarta, tačiau atsakovės tokia suma netenkino, todėl atsakovė, pati pažeisdama vartojimo teisinę sutartį, neturėjo pagrindo reikalauti sumokėti 524,67 Eur už remonto paslaugas ir tuo pačiu vėliau reikalauti sumokėti papildomai už Automobilio saugojimą. Šie atsakovo neteisėti veiksmai ir sukėlė visą konfliktą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau ir –VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Šio įstatymo 29 straipsnis numato, jog vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.

Šiuo atveju vartojimo ginčą išnagrinėjusios institucijos sprendimas – 2019 m. gruodžio 6 d. VVTAT komisijos nutarimas Nr. 10-2006, kuriame ieškovo automobilio Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Automobilis) remonto darbų kaina buvo sumažinta nuo 270 Eur iki 240 Eur (ieškinio priedas Nr. 9) – nėra įsigaliojęs, kadangi ieškovas, kuris šiame ginčo teisiniame santykyje yra vartotojas, nepažeisdamas VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino, 2020 m. sausio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 2 dalimi, kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas iš esmės nagrinėja iš vartojimo teisinių santykių kilusį ginčą pagal ieškovo, kuris yra vartotojas, patikslintą ieškinį dėl remonto paslaugų kainos sumažinimo, permokėtos sumos grąžinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

CK, VTAĮ ir kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis CK 6.2281 straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“.

Įvertinus nagrinėjamos bylos ir prijungtos civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 medžiagą bei VTTAT pateiktą ieškovo skundo nagrinėjimo medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus paaiškinimus ir dokumentus, konstatuotina, kad ieškovui (vartotojui arba užsakovui) 2018 m. kovo 29 d. kreipusis į atsakovę (rangovą) dėl Automobilio remonto tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, atitinkanti CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties apibrėžimą, numatantį, kad „Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vertindamas ieškovo keliamų reikalavimų pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, tarp jų – vartojimo rangos sutarčių vykdymą įtvirtinančiomis nuostatomis, bendrosiomis rangos teisinius santykius nustatančiomis teisės aktų nuostatomis, taip pat kitomis taikytinomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis taisyklėmis. Taip pat pažymėtina, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Ieškovas yra silpnesnioji šalis, kuri dėl objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – atsakove (paslaugų teikėja). Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012 ir kt.).

Dėl reikalavimo sumažinti atliktų remontų paslaugų bendrą sumą išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija APC Nr. 55423 nuo 524,67 iki 290,4 Eur

Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atlikto Automobilio, kurį ieškovas atsakovei pristatė 2018 m. kovo 29 d., remonto kainos.

Ieškovo teigimu, atsakovės darbuotoja N. K., iki darbų pradžios nurodžiusi, kad Automobilio remontas, kai aušinimo skystis bėga per variklio galvutės tarpinę, gali kainuoti iki 200 Eur, nesant prieš darbų pradžią atsakovės užpildyto ir ieškovo pasirašyto užsakymo, kuriame būtų nurodyta galutinė Automobilio remonto darbų su detalėmis kaina, remonto eigoje gavusi ieškovo žodinį sutikimą tik dėl aušinimo skysčio varikliuko (130 Eur) ir kažkokios susijusios dalies (30 Eur) kainų, telefonu buvo nurodžiusi galutinę Automobilio remonto su pakeistomis dalimis kainą, kuri sudarė 240 Eur plius 21 proc. (50,4 Eur) PVM ir kuri bendrai su PVM sudarė 290,4 Eur, tik kuriai ieškovas žodžiu davė sutikimą. Kadangi 2018 m. balandžio 12 d. ieškovui atvykus atsiimti Automobilio ši sutarta kaina nepagrįstai be ieškovo sutikimo 2018 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija APC Nr. 55293 buvo padidinta iki 524,67 Eur, todėl, ieškovo teigimu, galutinė visų atliktų darbų su pakeistomis detalėmis kaina turi būti sumažinta nuo 524,67 Eur iki 240 Eur plius PVM, t. y. iki 290,4 Eur.

Atsakovės teigimu, galutinė remonto su pakeistomis detalėmis kaina su ieškovu buvo suderinta 524,67 Eur, t. y. būtent tokia, kokia buvo nurodyta 2018 m. kovo 29 d. Automobilio remonto užsakyme, kurį ieškovas atsisakė pasirašyti, ir 2018 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija APC Nr. 55293, ieškovo pageidavimu pradžioje išrašytoje UAB ,,Miouoga“, o 2018 m. lapkričio 21 d. perrašytoje ieškovui PVM sąskaitoje faktūroje Serija APC Nr. 55423. Atsakovės direktoriaus teigimu teismo posėdyje, ieškovas norėjo išvažiuoti iš servizo neatsiskaitęs, tačiau jis nebuvo nuolatinis klientas, todėl iš jo buvo pareikalauta atsiskaityti Automobilio paėmimo momentu.

Nustatyta, jog 2018 m. balandžio 11 d. atsakovė trečiajam asmeniui UAB–ei „Miouoga“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija APC Nr. 55293 (ieškinio priedas Nr. 1) bendrai 524,67 Eur sumai, kurioje 91,06 Eur sudarė 21 proc. PVM, už šias prekes ir paslaugas: 1) varikliukas (kodas 0 390 201 592), 1 vnt., kaina 107,44 Eur; 2) AGR termostatas (kodas 21570) 1 vnt., kaina 31,40 Eur; 3) trišakis (kodas 60151/20-S), 1 vnt., kaina 4,13 Eur; 4) užveržėjai (kodas 17024), 8 vnt., kaina 13,20 Eur; 5) antifrizas 5 kg (-35c) (kodas LES-AS-A35-Z/5), 1 vnt., kaina 7,44 Eur; 6) remonto darbai (kodas 653) 1 vnt., kaina 270 Eur. PVM sąskaitos faktūros pastabose nurodoma ,,automobilis Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, apmokėjimo terminas – iki 2018 m. balandžio 21 d.

Iš 2018 m. vasario 5 d. Automobilio Panaudos sutarties Nr. 2 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019, I t. e. b. l. 82–83) matyti, kad ieškovas, įvardijamas kaip „Savininkas“, UAB–ei „Miouoga“ (panaudos sutartyje yra įvardijama kaip „Panaudos gavėjas“) perdavė laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis Savininkui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panaudos sutarties 3.4 papunkčiu Panaudos gavėjas (UAB „Miouoga“) įsipareigojo apmokėti Automobilio (AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro išlaidas, padengti kitas, su Savininku sutartas Automobilio išlaikymo, saugojimo ir eksploatavimo išlaidas. Panaudos sutarties 3.5 punktu Panaudos gavėjas įsipareigojo atlikti Automobilio einamąjį remontą, o 3.6 papunkčiu Panaudos gavėjas įsipareigojo atlikti Automobilio kapitalinį remontą. Iš 2018 m. gegužės 21 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Automobilio panaudos sutarties Nr. 2 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019, I t. e. b. l. 74) matyti, kad nuo 2018 m. gegužės 21 d. Automobilio panaudos sutartis Nr. 2 buvo nutraukta.

Iš 2018 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Serija APC Nr. 55426 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 I t. e. b. l. 186) matyti, kad atsakovė trečiajam asmeniui UAB „Miouoga“ išrašė sąskaitą, kuria grąžino 524,67 Eur sumą už Automobilio remontą ir detales.

Nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 21 d. atsakovė išrašė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą Serija APC Nr. 55423 (ieškinio priedas Nr. 2) bendrai 524,67 Eur sumai, kurios 91,06 Eur sudarė 21 proc. PVM, už šias prekes ir paslaugas: 1) varikliukas (kodas 0 390 201 592), 1 vnt., kaina 107,44 Eur; 2) AGR termostatas (kodas 21570) 1 vnt., kaina 31,40 Eur; 3) trišakis (kodas 60151/20-S), 1 vnt., kaina 4,13 Eur; 4) užveržėjai (kodas 17024), 8 vnt., kaina 13,20 Eur; 5) antifrizas 5 kg (-35c) (kodas LES-AS-A35-Z/5), 1 vnt., kaina 7,44 Eur; 6) remonto darbai (kodas 653) 1 vnt., kaina 270 Eur. PVM sąskaitos faktūros pastabose nurodoma ,,automobilis Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“. Atsakovės atsiliepimo 7 priede pateikti rašytiniai įrodymai (pranešimas), patvirtina, jog ieškovui ši PVM sąskaita faktūra Serija APC Nr. 55423 buvo išsiųsta registruotu paštu 2018 m. lapkričio 28 d.

Iš 2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Serija APC Nr. 55675 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 I t. e. b. l. 197) matyti, kad atsakovė, sutikdama su 2019 m. gruodžio 6 d. VVTAT komisijos nutarimu Nr. 10-2006, kuriame Automobilio remonto darbų kaina buvo sumažinta nuo 270 Eur iki 240 Eur, ieškovui išrašė sąskaitą (–36,3 Eur su PVM sumai) ,,sumažinta remonto darbų kaina 30 Eur pagal pvm sf APC55423 pagal VVTAT nutarimą 2019.12.06 Nr. 10–2006“.

Kaip matyti iš 2019 m. gruodžio 6 d. VVTAT nutarimo Nr. 10-2006, Komisija, vertindama Vartotojo reikalavimą, jog Rangovas padidino remonto sumą nuo 240 Eur iki 524,67 Eur, išanalizavusi surinktą ginčo nagrinėjimo medžiagą, tarp jų Lietuvos transporto saugos administracijos išvadas, nurodė, kad minėtoje išvadoje Lietuvos transporto saugos administracija pažymėjo, jog PVM sąskaitoje faktūroje išvardintas detales buvo reikalinga keisti, o nurodytas neteisingas prekės kodas „Varikliukas“ dėl įvykusios žmogiškosios klaidos. Komisija atkreipė dėmesį, jog Vartotojo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje yra išskirta atskira eilutė „Remonto darbai“, kurioje nurodyta Automobilio remonto darbų suma 270 Eur. Atsižvelgiant į surinktus įrodymus bei į Lietuvos transporto saugos administracijos išvadas, Vartotojo paaiškinimus bei į tai, jog Rangovas nepateikė įrodymų, kad remonto kainos padidėjimas buvo suderintas su Vartotoju (Vartotojo teigimu, sutarta suma buvo 240 Eur), Komisija padarė išvadą, kad Rangovas nesuteikė transporto priemonės valdytojui (Vartotojui) visos būtinos, teisingos, tikslios ir Apraše įtvirtintus reikalavimus atitinkančios informacijos. Atsižvelgiant į tai Komisija, vadovaudamasi CK 6.2286 straipsniu, padarė išvadą, jog Rangovas turi prisiimti neigiamas atitinkamų pareigų nevykdymo pasekmes, prisiimti atsakomybę už Vartotojo patirtą žalą ir atlyginti nuostolius, t. y. pripažinti, jog Vartotojas už remonto darbus turi sumokėti 240 Eur, o ne PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą 270 Eur sumą, ir, iš dalies patenkinusi ieškovo reikalavimus, pripažino, kad atsakovė turi sumažinti remonto darbų kainą nuo 270 Eur iki 240 Eur.

Tačiau teismas, nors ir sutikdamas su Nutarime nurodytu teisės aktų aiškinimu ir taikymu nagrinėjamam ginčui, sprendžia, jog VVTAT Komisija be teisėto pagrindo, klaidingai įvertinusi ieškovo Komisijai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir dokumentuose išdėstytus argumentus ir klaidingai nurodžiusi, jog, ,,Vartotojo teigimu, sutarta suma buvo 240 Eur“, remonto darbų kainą sumažino nuo 270 Eur (t. y. nuo sąskaitoje faktūroje nurodytos remonto darbų kainos) iki 240 Eur, bet ne nuo 524,67 Eur sumos, nurodytos PVM sąskaitoje faktūroje, būtent su kuria ieškovas ir nesutiko.

Susipažinus su VVTAT Komisijos teismui pareikalavus persiųsta Vartotojo prašymo nagrinėjimo medžiaga nustatyta, jog ieškovas ir 2018 m. balandžio 13 d. pretenzijoje atsakovei, ir visuose kituose raštuose, adresuotuose VVTAT, 240 Eur sumą įvardino ne kaip sutartą kainą, mokėtiną tik už Automobilio remonto darbus, bet kaip sutartą ,,galutinę kainą“, mokėtiną už Automobilio suremontavimą (kartu ir už detales bei medžiagas), kurią, ieškovo teigimu, telefonu jam buvo nurodžiusi atsakovės finansininkė (duomenys neskelbtini), kai paskambino pranešti apie suremontuotą Automobilį. Ieškovo teigimu, atsakovės finansininkė (duomenys neskelbtini) jam, dar iki Automobilio atgabenimo pasiteiravus dėl preliminarios remonto dėl skysčio išbėgimo iš aušinimo sistemos kainos, buvo nurodžiusi, jog Automobilio remontas gali kainuoti iki 200 Eur (bet serviso meistrai tikrins visą aušinimo sistemą ir nustatys tikrąjį gedimą), o, kadangi ieškovą tokia kaina tenkino, tai jis ir sutiko remontuoti Automobilį atsakovės servise. Pažymėtina, jog ieškovas nuosekliai apie sutartą galutinę 240 Eur viso remonto kainą (t. y. su detalių ir medžiagų kaina) aiškino ne tik VTTAT, bet ir kreipdamasis su skundu į ikiteisminio tyrimo institucijas, ir civilinėje byloje Nr. e2-538-920/2019, ir nagrinėjamos bylos metu.

Šiuo atveju, jeigu net ir būtų nustatyta, jog atsakovės finansininkė, pradžioje ieškovui nurodžiusi, jog Automobilio remontas gali kainuoti iki 200 Eur, iš tiesų omenyje turėjo tik remonto paslaugų kainą be PVM, neįskaitant detalių kainos, šiuo atveju visos abejonės, susijusios su sutarta paslaugų kaina, ieškovui su tokio aiškinimu nesutinkant, vertintinos ieškovo (vartotojo), kaip silpnesniosios šalies, naudai, kadangi atsakovė pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl būtino užsakymo įforminimo, apie ką bus pasisakyta toliau. Pažymėtina, jog, aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002).

Teismas, pritardamas VTTAT Nutarimo argumentams, pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 27 punkte nustatyta, kad Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija atlieka transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kontrolę. Minėto straipsnio 28 punkte nurodyta, kad Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija tvirtina reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustato transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką. Vadovaujantis Susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ 2.18, 2.19 bei 2.20 punktais, Lietuvos transporto saugos administracija yra įgaliota tvirtinti reikalavimus transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekantiems asmenims, nustatyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo tvarką bei atlikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kontrolę. Be to, remiantis Susisiekimo ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-574 patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatų 13.2.13 bei 13.15 punktais, Lietuvos transporto saugos administracija, siekdama įgyventi jai nustatytus veiklos tikslus, vykdo techninės priežiūros remonto paslaugų teikimo kontrolę.

Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad tokio pobūdžio paslaugų, kurios buvo suteiktos ieškovui (t. y. Automobilio remonto paslaugų), teikimui keliami reikalavimai yra nustatyti Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 (toliau ir – Aprašas), kuris laikytinas specialiuoju teisės aktu aukščiau apibrėžtų bendrųjų teisės normų, įtvirtintų CK, atžvilgiu, todėl teismas, vertindamas ieškovo atsakovės atžvilgiu keliamų reikalavimų pagrįstumą, be kita ko, vadovausis Apraše išdėstytomis nuostatomis. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieškovui suteiktų Automobilio remonto paslaugų atžvilgiu yra nustatytas ne tik specialus teisinis reglamentavimas, bet ir institucinė kontrolė, todėl teismas, vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, vadovausis ir Lietuvos transporto saugos administracijos pateiktomis išvadomis.

CK 6.680 straipsnis numato, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu parduotas daiktas (šiuo atveju – remonto darbai) neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas (ar rangovas) su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas (ar užsakovas, kuriam buvo atlikti netinkami rangos darbai) turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas (šiuo atveju – ieškovas) savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Be to, to paties CK straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius“.

Be to, aukščiau minėtame įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynybos būdai nediferencijuojami vien pagal kriterijų, ar vartotojo teisės buvo pažeistos tuo, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, arba tuo, kad darbo pagal vartojimo rangos sutartį rezultatas yra su trūkumais. Kaip yra pažymėjęs LAT, įstatymuose nustatytas teisinis reglamentavimas bei jo tikslas lemia išvadą, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) taip pat disponuoja CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse (ginčo nagrinėjimo metu galiojančio CK 6.363 straipsnio 7, 9 dalys) įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Atkreiptinas dėmesys, kad vartotojo teisė rinktis vieną ar kitą aukščiau nurodytą teisių gynimo būdą negali būti suabsoliutinama, nes ir vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji civilinių santykių reglamentavimo principai – proporcingumo, civilinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros, civilinės apyvartos stabilumo ir kt. Proporcingumo ir interesų derinimo principo taikymas ginant vartotojo teises reiškia, kad specialiais gynimo būdais turi būti siekiama užtikrinti (atkurti) teisėtų pirkėjo (paslaugos gavėjo) ir pardavėjo (paslaugos teikėjo) interesų pusiausvyrą, o ne ją nepagrįstai iškreipti vartotojo naudai ir sudaryti sąlygas piktnaudžiauti teise. Vadovaujantis teismų formuojama praktika, ginčą nagrinėjantis subjektas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vartotojui teisės aktų garantuota aukščiau minėtų reikalavimų reiškimo teisė visų pirma turi būti susijusi su aplinkybe, jog pardavėjas, paslaugos teikėjas ar rangovas netinkamai įvykdė vieną iš jam teisės aktų keliamų pagrindinių pareigų (šiuo atveju – perduoti Vartotojui kokybės reikalavimus atitinkantį darbų rezultatą, t. y. tinkamai suremontuotą Automobilį).

Nagrinėjamo ginčo kontekste teismas, visiškai pritardamas VTTAT Nutarimo argumentams, pažymi, kad verslo subjektui, sudarančiam vartojimo sutartis su asmenimis, įsigyjančiais daiktą arba užsakančiais atlikti tam tikrą darbą savo asmeniniams, su verslu nesusijusiems poreikiams tenkinti, be pareigos parduoti kokybišką daiktą ar darbo rezultatą, yra nustatyta ir informavimo pareiga, kuri rangos sutartinių teisinių santykių atveju reglamentuota CK 6.674 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, jog rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis

Kadangi vartojimo rangos sutartims taikomos ir bendrosios vartojimo sutarčių nuostatos, atkreiptinas dėmesys į CK 6.2286 straipsnį, numatantį: „Prieš sudarydamas vartojimo sutartį <...> verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba, Verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti šią informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto: 1) prekės ar paslaugos pagrindinės savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą); <...>; 3) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai <...>“.

Pažymėtina, kad CK yra aiškiai apibrėžta aukščiau aptartų aplinkybių įrodinėjimo taisyklė, pagal kurią teisės aktų reikalavimus atitinkančios informacijos suteikimo įrodinėjimo pareiga perkelta verslininkui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis), o verslininkas, netinkamai vykdęs vartotojo informavimo pareigą, vadovaujantis CK 6.2286 straipsnio 5 dalimi, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius. Šios nuostatos nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, yra ypatingai svarbios.

Taigi, vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą. Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija – rangovui (CPK 178 straipsnis). Ar rangovo pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviam kriterijui – ar rangovo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam. Su rangovo pareigos suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją vykdymu susijusi su užsakovo garantija, įtvirtinta CK 6.673 straipsnio 1 dalyje – įstatyme įtvirtintas tiesioginis draudimas rangovui reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtrauktas papildomas darbas ar paslaugos, ir atitinkama užsakovo teisė atsisakyti apmokėti už sutartyje nenumatytus darbus. Ši užsakovo teisių garantija reiškia, kad nepakankamos rangos rezultatui pasiekti užsakymo darbų apimties numatymo rizika vartojimo rangos atveju tenka išimtinai profesionaliam verslininkui (rangovui). Ši garantija, be kita ko, apsaugo vartotoją nuo galimo rangovo piktnaudžiavimo, kai siekiant gauti užsakymą iki sutarties sudarymo neatskleidžiama tikroji reikalingų rangos rezultatui pasiekti darbų apimtis (LAT 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-33-1).

Kartu pažymėtina, kad atlygintinų paslaugų sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys pasiekė susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų. Kadangi sutartis yra dvišalis sandoris, dėl to jai sudaryti būtina abiejų sutarties šalių valia. Kilus ginčui dėl užsakytų konkrečių automobilio remonto darbų apimties, ar klientas (šiuo atveju vartotojas) buvo davęs sutikimą atitinkamų darbų atlikimui, kai vartotojas paliko automobilį tam tikroms paslaugoms atlikti autoservise, įrodinėjimo našta negali būti perkelta vartotojui – silpnesniajai šaliai. Taigi šiuo atveju būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad visus Automobilio remonto darbus atliko su vartotojo (kliento) žinia ir už tokią kainą, kuriai ieškovas buvo davęs sutikimą.

Pagrindinis įrodymas dėl paminėtus reikalavimus atitinkančios informacijos pateikimo vartotojui, prieš su juo sudarant sutartį dėl automobilio remonto paslaugų teikimo, yra užsakymų paraiška, kurios turiniui keliami reikalavimai yra įtvirtinti Aprašo 11 punkte, vadovaujantis kuriuo užsakymo paraiškoje turi būti nurodyta: užsakymo priėmimo data ir numatomas įvykdymo terminas; transporto priemonės valdytojo nurodyti gedimai ir (ar) pageidavimai, pastabos; techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens numatytų teikti techninio aptarnavimo ir remonto darbų sąrašas ir kita. Atkreiptinas dėmesys, nors užsakymo paraiška gali būti papildoma įrašais apie nustatytus naujus transporto priemonės gedimus, techninio aptarnavimo ir remonto darbus ir kainas visą techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo laikotarpį, tačiau techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo metu turi transporto priemonės valdytojui suteikti Aprašo 9.1 papunktyje nurodytą informaciją ir tai suderinti su transporto priemonės valdytoju. Kaip nurodyta Aprašo 9.1 punkte, prieš įforminant užsakymo paraišką privalu suteikti transporto priemonės valdytojui būtiną informaciją apie teikiamų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sąlygas, teikimo terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes ir kitokią informaciją, turinčią įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslauga pradedama teikti tik suderinus techninio aptarnavimo ir remonto darbus, preliminarią kainą, techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo terminus, garantines sąlygas ir pasirašius abu užsakymo paraiškos egzempliorius.

Kadangi Aprašo nuostatų vykdymo kontrolę atlieka Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai, tiek VVTAT ginčo nagrinėjimo metu, tiek ir teismas kreipėsi dėl išvados pateikimo į Lietuvos transporto saugos administraciją, kuri konstatavo, jog atsakovė (rangovas) nesilaikė Aprašo 11.2, 11.3, 11.4 punktuose nustatytų reikalavimų ir tuo pažeidė transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką, t. y. Išvadoje nurodyta, kad Techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraiškoje, sudarytoje su Vartotoju, neįrašyta užsakovo pavardė, trūksta jo parašo. Paraiškoje nėra numatytas užsakymo įvykdymo terminas, trūksta duomenų apie transporto priemonę (identifikacinis numeris). Išvadoje taip pat konstatuota, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas neteisingas prekės „Varikliukas“ kodas, tačiau minėtas kodas neteisingai nurodytas dėl žmogiškosios klaidos. Lietuvos transporto saugos administracija išvadoje pažymėjo, kad remiantis įmonės vadovo paaiškinimu, automobilio gedimo pobūdžiu, pateiktu automobilio remonto užsakymu, atliktų darbų ir medžiagų priėmimo-perdavimo aktu ir paslaugos užsakovo paaiškinimu, PVM sąskaitoje faktūroje išvardintas detales buvo reikalinga keisti.

Remiantis Aprašo 29.8 punktu, transporto priemonės valdytojas turi teisę nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai (nenurodyti visi Aprašo 12 punkte nurodyti duomenys) įforminta užsakymo paraiška,(...); jeigu už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą sumokėta – pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus arba jų dalį.

Kaip nurodė Lietuvos transporto saugos administracijos sausumos transporto veiklos ir pramoninės laivybos priežiūros departamento Kauno skyrius (toliau ir – Skyrius) 2020 m. birželio 26 d. pateiktoje išvadoje, 2019 m. liepos 30 d. atliekant atsakovės neplaninį patikrinimą, išanalizavus pateiktą užsakymo patvirtinimo formą, buvo nustatyta, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraiškoje, sudarytoje su užsakovu, neįrašyta užsakovo pavardė, trūksta jo parašo, taip pat nėra numatytas užsakymo įvykdymo terminas, trūksta duomenų apie transporto priemonę (nėra identifikacinio numerio). Nustatytos aukščiau minėtos aplinkybės buvo identifikuotos kaip pažeidimas Aprašo 11.2, 11.3, 11.4 papunkčių, numatančių, jog techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką, kurioje turi būti: transporto priemonės valdytojo vardas, pavardė ir telefono numeris, parašas; užsakymo priėmimo data ir numatomas įvykdymo terminas; duomenys apie transporto priemonę (markė, modelis, valstybinis numeris, identifikavimo numeris ir rida).

Vien tai, kad 2018 m. kovo 29 d. datuotame užsakyme nėra įrašyta užsakovo (ieškovo) pavardė ir trūksta jo parašo, ieškovas nuosekliai teigia, jog užsakymas Automobilio pridavimo remontui metu, t. y. 2018 m. kovo 29 d., nebuvo pildomas ir joks užsakymo egzempliorius ieškovui nebuvo įteiktas, o atsakovė nepateikė į bylą jokių neginčijamų įrodymų, jog užsakymą ji užpildė Automobilio pridavimo remontui metu (o ne, pavyzdžiui, tada, kai jį pateikti pareikalavo patikrinimą atlikęs Lietuvos transporto saugos administracijos sausumos transporto veiklos ir pramoninės laivybos priežiūros departamento Kauno skyrius), tačiau ieškovas atsisakė ant to užsakymo pasirašyti, teismo nuomone, leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog Automobilio remonto paslauga, viršijanti ieškovo pripažįstamą 290,4 Eur kainą, buvo suteikta be jo sutikimo. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš atsakovės 2019 m. balandžio 12 d. pareiškimo Kauno m. Žaliakalnio policijos Komisarui, jame apie atsakovės pildytą užsakymą net neužsiminta, tik nurodoma, jog ,,klientas buvo informuotas apie remonto kainą 200 eurų (be PVM) neįskaitant detalių kainos. Pradėjus remontą serviso meistrai nustatė, kad galvutės tarpinė gera, tačiau skystį praleidžia cirkuliacinis aušinimo skysčio varikliukas, AGR termostatas ir šlangų sujungimo trišakis. Klientas telefonu (...) buvo informuotas, kad pasikeitė atliekamų darbų sąrašas ir telefonu buvo suderinta keičiamų detalių kainos. Klientas sutiko ir leido užsakyti detales. Taip pat klientas sutiko su darbų atlikimo data. Dėl darbų kainų buvo informuotas, kad kaina bus panaši, kuri buvo sutarta automobilio pristatymo metu“. Teismo nuomone, šio atsakovės 2019 m. balandžio 12 d. pranešimo turinys neabejotinai paneigia tai, jog užsakymas, kuriame surašytas pasikeitęs atliekamų darbų sąrašas ir detalės, dėl kurių su ieškovu buvo derinta telefonu jau išardžius automobilio priekį ir nustačius gedimą, buvo surašytas automobilio pridavimo remontui metu. Pažymėtina ir tai, jog tuo atveju, jeigu užsakymą būtų užpildytas Automobilio pridavimo remontui metu, tačiau ieškovas būtų atsisakęs ant to užsakymo pasirašyti, atsakovė neturėjo teisės pradėti teikti remonto paslaugos, kuri pagal Aprašo 20 punktą pradedama teikti tik suderinus techninio aptarnavimo ir remonto darbus, preliminarią kainą, techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo terminus, garantines sąlygas ir pasirašius abu užsakymo paraiškos egzempliorius. 

Nors, kaip nurodyta Skyriaus Išvadoje, atlikto neplaninio patikrinimo metu, betarpiškai nedalyvavus užsakymo paraiškos pildymo ir jos įteikimo užsakovui (transporto priemonės valdytojui) procese, negalima buvo nustatyti, ar buvo faktiškai įgyvendinta Aprašo 12 punkto nuostata (numatanti, jog užsakymo paraiška užpildoma dviem egzemplioriais, vienas egzempliorius lieka transporto priemonės valdytojui, kitas – techninį aptarnavimą ir remontą atliekančiam asmeniui), tačiau teismui nekyla abejonių, kad, esant pažeistiems Aprašo 11.2, 11.3, 11.4 papunkčiams ir teismui konstatavus, jog atsakovė nepateikė į bylą jokių neginčijamų įrodymų, jog užsakymą ji užpildė Automobilio pridavimo remontui metu, bet ieškovas atsisakė ant jo pasirašyti, yra pažeistas ir Aprašo 12 punktas.

Be to, pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis CK 6.22816 straipsnio 2 dalimi, vartotojas, kuriam be jo užsakymo buvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu pirkti.

Teismo padarytą išvadą, jog Automobilio remonto paslauga, viršijanti ieškovo pripažįstamą 290,4 Eur kainą, buvo suteikta be ieškovo sutikimo, teismo nuomone, šalia to, kad atsakovė neužpildė ir neįteikė ieškovui užsakymo paraiškos, papildomai patvirtina arba sustiprina tai, kad:

        1) Atsakovė po to, kai ieškovas su 2018 m. balandžio 13 d. pretenzija kreipėsi į ją paaiškinimo, kokie tikslūs remonto darbai buvo atlikti už 270 Eur bei kokios konkrečios dalys buvo pakeistos, 2018 m. balandžio 27 d. informaciniu pranešimu ieškovą informavo tik apie tai, kad: „2018 m. balandžio 11 d. jūs buvote informuotas apie mūsų servise atliktą jūsų automobilio remontą. Jums pateikta pvm sąskaita faktūra“, tokiu būdu pažeisdama VTAĮ 21 straipsnio 2 ir 3 punktus, kadangi nepateikė išsamaus motyvuoto rašytinio atsakymo, pagrįsto dokumentais, bei informacijos apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, kompetentingą spręsti ginčą;

2) Atsakovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodytos Automobiliui netinkamos dalys, pavyzdžiui, varikliukas, kurio kodas – 0390201592, kuris pagal internete rastą informaciją yra galinio stiklo valytuvo varikliukas, tinkamas automobiliams Seat Leon/ Toledo 99-06/ VW Bora 99-06/ Golf 97-06/ Passat 01-06. Ieškovo Automobilyje AUDI A5 coupe gamykliškai nėra galinio stiklo valytuvo, be to, automobilių servisai Jonavoje (UAB „Juta“ Jonavos filialas, UAB „Alkidėja“ ir kt.) patvirtino, kad tokia dalis yra netinkama AUDI A5 automobiliui. Be to, dėl sąskaitoje nurodytų detalių kodų, netinkančių Automobiliui, atsakovė pradžioje aiškino, jog tai įmonės vidaus pajamavimo kodai, o Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnui, teikusiam išvadą VVTAT, nurodė, kad yra padaryta „žmogiškoji klaida“, kas nėra tas pats;

3) Atsakovė, nors ir žinodama, jog 2018 m. balandžio 12 d. tarp šalių kilo ginčas dėl suremontuoto Automobilio, kurį ieškovui buvo atsisakyta grąžinti iki atsiskaitymo, remonto kainos, o 2018 m. balandžio 13 d. pretenzijoje ieškovui išreiškus pageidavimą, kad pakeistos Automobilio atsarginės dalys būtų išsaugotos ir jam grąžintos, pakeistų Automobilio dalių ieškovui vis tiek negrąžino, tuo pažeisdama Aprašo 25 punktą, numatantį, jog remontą atliekantis asmuo privalo grąžinti pakeistas transporto priemonės atsargines dalis, jei transporto priemonės valdytojas to pageidauja ir to nedraudžia galiojantys teisės aktai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovei neįrodžius, jog su ieškovu buvo sutarta dėl Automobilio remonto už bendrą 524,67 Eur sumą, ieškovas, vadovaudamasis CK 6.22816 straipsnio 1 dalimi ir Aprašo 29.8 punktu, galėjo nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai įforminta užsakymo paraiška, t. y. galėjo nemokėti 234,27 Eur (524,67 – 290,4), kas sudaro 44,67 proc. nuo 524,67 Eur. Tačiau likusią kainą (290,4 Eur), kurią sutiko sumokėti kaip su atsakove suderintą galutinę Automobilio remonto kainą su PVM, sudarančią 55,33 proc. nuo 524,67 Eur, teismo nuomone, ieškovas privalėjo sumokėti pagal 2018 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija APC Nr. 55423 (ieškinio priedas Nr. 2). Kadangi sąskaitoje faktūroje įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, konstatuotina, jog apmokėta turėjo būti per 7 dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti (CK 6.53 straipsnis), t. y. nuo 2018 m. lapkričio 28 d. registruotu paštu ieškovui išsiųstos sąskaitos gavimo dienos.

Tai reiškia, jog kad ieškinio reikalavimas sumažinti atliktų remonto paslaugų bendrą sumą išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija APC Nr. 55423 nuo 524,76 iki 290,4 Eur laikytinas pagrįstu ir tenkintinu (CK 6.673 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės jai permokėtą 2 044,08 Eur sumą

Ieškovo teigimu patikslintame ieškinyje, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų vietoje sutartų už Automobilio remontą 290,4 Eur ieškovas galiausiai turėjo sumokėti beveik 10 kartų didesnę sumą, t. y. 2 334,48 Eur, nes atsakovė atsisakė grąžinti Automobilį tol, kol nebus sumokėta už jo saugojimą. Atsižvelgdamas į tai, kad 290,4 Eur turėjo būti sumokėta už Automobilio remontą su PVM, ieškovas antruoju patikslintu ieškinio reikalavimu, sumažintu dėl priskaičiuoto ir taip pat turėto sumokėti 21 proc. PVM, prašo iš atsakovės priteisti 2 044,08 Eur sumą, paskaičiuotą iš ieškovo atsakovei sumokėtos 2 334,48 Eur sumos išminusavus 290,4 Eur, kaip sutartą Automobilio remonto kainą.

Ieškovo teigimu patikslintame ieškinyje, jo sumokėtą atsakovei 2 334,48 Eur sumą sudaro 524,67 Eur suma, nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje serija APC Nr. 55423, ir 1 809,81 Eur suma, atsakovės paskaičiuota už Automobilio saugojimą. Ieškovui sutikus, kad sutarta bendra remonto ir auto dalių kaina turėtų būti mažintina nuo 524,67 Eur iki 290,4 Eur (t. y. 240 Eur suderinta kaina + 21 proc. PVM), ir šią suma išminusavus iš ieškovo atsakovei sumokėtos 2 334,48 Eur sumos, gaunama 2 044,08 Eur suma, kurią ieškovas įvardina kaip atsakovei be pagrindo permokėtą sumą ir kurią prašo iš atsakovės priteisti.

Taigi ieškovas, prašydamas priteisti permokėtą 2 044,08 Eur sumą, kitaip sakant, prašo priteisti iš atsakovės 1 809,81 Eur sumą, atsakovės paskaičiuotą už Automobilio saugojimą, ir skirtumą tarp PVM sąskaitoje faktūroje serija APC Nr. 55423 nurodytos 524,67 Eur sumos ir tarp ieškovo pripažįstamos kaip sutartos ir kaip sutinkamos sumokėti sumos, nes 524,67 – 290,4 = 234,27, o 234,27 + 1 809,81 = 2 044,08 Eur.

Prieš tai teismui nusprendus, jog ieškinio reikalavimas sumažinti atliktų remonto paslaugų bendrą sumą išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija APC Nr. 55423 nuo 524,76 iki 290,4 Eur laikytinas pagrįstu ir tenkintinu, konstatuotina, jo ieškinio reikalavimas grąžinti ieškovui jo permokėtą 234,27 Eur sumą už Automobilio remontą taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl reikalavimo grąžinti 1 809,81 Eur sumą, sumokėtą už Automobilio saugojimą

Atsakovės pateikta Suvestinė išrašytų PVM SF A. Z. patvirtina, jog už Automobilio saugojimą ieškovui buvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų 1 809,81 Eur sumai (492,13 + 83,49 + 87,02 + 135,04 + 126,03 +126,03 +  87,02 + 114,03 + 108,9 + 137,94 – 137,94 + 114,03 + 117,03 + 219,06), o būtent:

1) 2018 m. lapkričio 21 d. Serija APC Nr. 55424 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 I t. e. b. l. 184) 492,13 Eur sumai su PVM už automobilio saugojimą nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. imtinai (kodas 21660, kiekis – 164, kaina be PVM – 2,48 Eur); 

2) 2018 m. spalio 18 d. Serija APC Nr. 55395 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 I t. e. b. l. 181) 83,49 Eur sumai su PVM už automobilio saugojimą nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 18 imtinai (kodas 21660, kiekis – 23, kaina be PVM – 3 Eur);

3) 2018 m. lapkričio 16 d. Serija APC Nr. 55415 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 I t. e. b. l. 182) 87,02 Eur sumai su PVM už automobilio saugojimą nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 16 d. imtinai (kodas 21660, kiekis – 29, kaina be PVM – 2,48 Eur); 

4) 2019 m. sausio 3 d. Serija APC Nr. 55454 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 I t. e. b. l. 197) 135,04 Eur sumai su PVM už automobilio saugojimą nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. imtinai (kodas 21660, kiekis – 45, kaina be PVM – 2,48 Eur); 

5) 2019 m. vasario 11 d. Serija APC Nr. 55478 (2020 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės atsiliepimo priedas) 126,03 Eur sumai su PVM už automobilio saugojimą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 11 d. imtinai (kodas 21660, kiekis 42, kaina 2,48 Eur be PVM);

6) 2019 m. kovo 25 d. Serija APC Nr. 55499 (2020 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės atsiliepimo priedas) 126,03 Eur sumai su PVM už automobilio saugojimą nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. kovo 25 d. imtinai (kodas 21660, kiekis 42, kaina 2,48 Eur be PVM);

7) 2019 m. balandžio 23 d. Serija APC Nr. 55522 (2020 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės atsiliepimo priedas) 87,02 Eur sumai su PVM už automobilio saugojimą nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. imtinai (kodas 21660, kiekis 29, kaina 2,48 Eur be PVM);

8) 2019 m. gegužės 31 d. Serija APC Nr. 55543 (2020 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės atsiliepimo priedas) 114,03 Eur sumai su PVM už automobilio saugojimą nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. imtinai (kodas 21660, kiekis 38, kaina 2,48 Eur be PVM);

9) 2019 m. liepos 8 d. Serija APC Nr. 55565 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 I t. e. b. l. 197) 108,9 Eur sumai su PVM už automobilio saugojimą 2019 m. birželio mėn. (kodas 21660, kiekis 30, kaina 3 Eur be PVM);

10–12) 2019 m. rugpjūčio 13 d. s Serija APC Nr. 55588 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 I t. e. b. l. 197) 114,03 Eur sumai su PVM už automobilio saugojimą nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. imtinai (kodas 21660, kiekis 38, kaina 2,48 Eur be PVM). Nors 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija APC Nr. 55585 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 I t. e. b. l. 197) 137,94 Eur sumai su PVM už automobilio saugojimą nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. imtinai (kodas 21660, kiekis 38, kaina 3 Eur be PVM), tačiau  2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo išrašyta patikslinama PVM sąskaita faktūra Serija APC Nr. 55587 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 I t. e. b. l. 197) (–137,94 Eur sumai su PVM) už automobilio saugojimą nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. imtinai (kodas 21660, kiekis 38, kaina 2,48 Eur be PVM); 

13) 2019 m. rugsėjo 16 d. Serija APC Nr. 55609 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 I t. e. b. l. 197) 117,03 Eur sumai su PVM už automobilio saugojimą nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. imtinai (kodas 21660, kiekis 38, kaina 2,48 Eur be PVM);

14) 2019 m. gruodžio 10 d. išlyginamoji PVM sąskaita faktūra Serija APC Nr. 55674 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 I t. e. b. l. 197) 219,06 Eur sumai su PVM už automobilio saugojimą nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. pagal 2019 m. gruodžio 10 d. suvestinę (kodas 21660, kiekis 73, kaina 2,48 Eur be PVM).

,,Suvestinė–dienų skaičiavimas A.Z. saugojimas automobilio“ patvirtina, jog ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. buvo 604 dienos, už kurias mokėtina suma be PVM sudaro 1 497,92 Eur (604 x 2,48), o su PVM sudaro 1 812,48 Eur (604 x 3).

Paminėtina, jog pirmos penkios PVM sąskaitos faktūros už Automobilio saugojimą atsakovės buvo išrašytos su ieškovu susijusiam trečiajam asmeniui UAB–ei „Miouoga“, o būtent: 1) 2018 m. gegužės 20 d. Serija APC Nr. 55309 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 I t. e. b. l. 90) 105,03 Eur sumai su PVM (86,8 Eur be PVM) (už saugojimą nuo balandžio 16 d. iki gegužės 20 d. (kiekis – 35, kaina be PVM 2,48 Eur); 2) 2018 m. birželio 15 d. Serija APC Nr. 55323 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 I t. e. b. l. 79) 78,02 Eur sumai su PVM (64,48 Eur be PVM) (už saugojimą nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki birželio 15 d. imtinai (kiekis – 26, kaina be PVM – 2,48 Eur); 3) 2018 m. liepos 12 d. Serija APC Nr. 55335 (2020 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės atsiliepimo priedas) 93,03 Eur sumai su PVM (76,88 Eur be PVM) (už saugojimą nuo 2018 m. birželio 16 d. iki liepos 15 d. imtinai (kiekis – 31, kaina be PVM – 2,48 Eur); 4) 2018 m. rugpjūčio 14 d. Serija APC Nr. 55359 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 I t. e. b. l. 141) 112,53 Eur sumai su PVM (arba 93 Eur be PVM) (už saugojimą nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. imtinai (kiekis – 31, kaina be PVM – 2,48 Eur); 5) 2018 m. rugsėjo 25 d. Serija APC Nr. 55375 (2020 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės atsiliepimo priedas) 123,03 Eur sumai su PVM (arba 101,68 Eur be PVM) (už automobilio saugojimą nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki rugsėjo 25 d. imtinai (kiekis – 41, kaina be PVM – 2,48 Eur). Susumavus šias visas trečiajam asmeniui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas mokėti sumas gaunama 511,64 Eur su PVM (105,03 + 78,02 + 93,03 + 112,53 + 123,03 = 511,64) arba 422,84 be PVM. Iš 2018 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Serija APC Nr. 55427 (civilinės bylos Nr. e2-538-920/2019 I t. e. b. l. 186) matyti, kad atsakovė trečiajam asmeniui UAB „Miouoga“ išrašė sąskaitą, kuria grąžino 492,13 Eur sumą su PVM arba 406,72 Eur sumą be PVM (86,8 + 64,48 + 76,88 + 76,88 +101,68) pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. APC Nr. 55309, APC Nr. 55323, APC Nr. 55335, APC Nr. 55359 ir APC Nr. 55375 už automobilio saugojimą. Nustatyta, jog grąžintinoje sumoje vietoj 2018 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija APC Nr. 55359 nurodytos 93 Eur be PVM sumos už saugojimą nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. imtinai, t. y. už 31 dieną, buvo įtraukta 76,88 Eur suma, būtent kuri ir gaunama paskaičiavus 31 d. padauginus iš 2,48 Eur.

Kaip matyti iš atsakovės 2018 m. balandžio 27 d. informacinio pranešimo, pateikto kaip ieškovo ieškinio priedas Nr. 6, atsakovė informavo ieškovą, jog ,,mūsų bendrovėje po kliento aptarnavimo apie atliktų darbų pabaigą, automobilis saugoms tris paras. Praėjus trims paroms, automobilio saugojimo kaina yra trys eurai parai“.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovui priklausantis automobilis atsakovės buvo suremontuotas 2018 m. kovo 29 d., tačiau nežiūrint į tai, kad 2018 m. balandžio 27 d. informaciniu pranešimu ieškovas buvo informuotas apie Automobilio saugojimo kainą ,,trys eurai parai“, ieškovas Automobilio neatsiėmė iki 2019 m. gruodžio 10 d., kai, 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr.15 (ieškinio priedas Nr. 19) sumokėjęs atsakovei 2 334,48 Eur sumą, mokėjimo paskirty nurodęs ,,už auto detales, remonto, saugojimo paslaugas (nesutinku nei su auto dalių, nei su remonto, nei su saugojimo paslaugomis nei su jų kainomis“, pagal 2019 m. gruodžio 10 d. abiejų šalių pasirašytą dokumentą be pavadinimo ant atsakovės firminio blanko ieškovas atsiėmė savo Automobilį.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, būdamas silpnesne vartojimo rangos sutartinių teisinių santykių šalimi, t. y. vartotoju, kuriam Automobilio remonto paslaugos buvo suteiktos iš dalies netinkamai, teismo nuomone, neturėtų patirti papildomų nuostolių, susijusių su tos paslaugos netinkamu suteikimu, todėl išlaidos, atsiradusios dėl saugojimo rangovo teritorijoje Automobilio, dėl apmokėjimo už kurio remontą tarp šalių kilo ginčas, toje dalyje, kurioje atsakovė ginčą pralaimėjo, iš esmės turėtų tekti atsakovei (rangovui).

Atsižvelgiant į teismo prieš tai padarytą išvadą, jog ieškovas galėjo nemokėti už remonto paslaugas, suteiktas be jo sutikimo, kas reiškia, jog ieškovas, sutikęs sumokėti 290,4 Eur su PVM (t. y. 55,33 proc. nuo 524,67), bet iki Automobilio atsiėmimo nesumokėjęs, galėjo nemokėti tik 234,27 Eur (524,67 – 290,4), kas sudaro 44,67 proc. nuo 524,67 Eur atsakovės reikalautos sumokėti sumos, spręstina, jog atsakovė turėjo teisę reikalauti ne visų Automobilio saugojimo išlaidų, bet tik proporcingą jų dalį – tik 55,33 procentus.

Be to, teismas visiškai pritaria ieškovo argumentams, jog atsakovės pareikalauta mokėti Automobilio saugojimo kaina po 3 Eur su PVM už parą neatitinka vidutinės rinkos vertės ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Internetiniame puslapyje www.parking24.lt/kainos nurodyta, kad lengvojo automobilio saugojimo paros kaina – 2 eurai, mėnesinė kaina – 35 eurai.

Atsižvelgiant į tai spręstina, jog atsakovė, elgdamasi nesąžiningai, primetė ieškovui (vartotojui) savo neproporcingai didelę kainą už Automobilio saugojimą. Atsakovė piktnaudžiaudavo savo kaip stipresniosios šalies padėtimi, nepagrįstai pasipelnė iš ieškovo, nors jokia rašytinė sutartis dėl Automobilio saugojimo su ieškovu net nebuvo sudaryta. Be to, nors atsakovė ir turėjo sulaikymo teisę, tačiau sulaikant daiktą turi būti taikomi ir CK 1.139 straipsnio reikalavimai: savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. CK 6.253 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą. Visiškai pritartina ieškovo argumentams, jog atsakovė, sulaikydama Automobilį, pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei kitus principus (CK 1.2 straipsnis). 2018 m. birželio 14 d. sulaikyto Automobilio vertė buvo 12 740 Eur, kai tuo tarpu tariamas reikalavimas sudarė 524,67 Eur, o pagrįstas ir teisėtas reikalavimas – tik 290,4 Eur, kas reiškia, jog atsakovė, skaičiuodama už Automobilio saugojimą po 3 Eur už parą, pasirinko akivaizdžiai neproporcingą savo teisių gynybos būdą.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė PVM sąskaitas už Automobilio saugojimą, trukusį virš 20 mėnesių, išrašinėjo ne kiekvieną dieną, o kas mėnesį, spręstina, jog teisinga, sąžininga ir protinga kaina, kurios atsakovė galėjo reikalauti iš ieškovo už Automobilio saugojimą, yra 35 Eur už mėnesį arba po 1,15 Eur už dieną (35 Eur x 12 mėn. / 365 d.), kas reiškia, jog ta kaina už 604 dienas, įvertinus 55,33 proc. proporcingumą, sudaro 384,54 Eur (695 Eur x 0,5533 proc.). 

O tai reiškia, jog iš reikalautos grąžinti 1 809,81 Eur sumos ieškovui priteistina tik 1 425,77 Eur suma (1 809,81 – 384,54 = 1 425,77), o iš reikalautos grąžinti 2 044,08 Eur bendros sumos grąžintina 1 659,54 Eur suma, nes 234,27 + 1 425,77 =1 659,54 Eur.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškovas patikslinto ieškinio trečiuoju reikalavimu, vadovaudamasis CK 6.256 straipsnio 1 dalimi ir 6.256 straipsnio 2 ir 4 dalimis, prašo priteisti iš atsakovės 2 311,2 Eur žalą (2 191,2 + 120), ieškovo patirtą dėl Automobilio nuvertėjimo 2 191,2 Eur suma dėl jo sulaikymo nuo 2018 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d., t. y. per 20 mėnesių, bei dėl ieškovo turėtų 120 Eur išlaidų už konsultaciją dėl transporto priemonės AUDI A5 Coupe 2.7 TDI S-Line vidutinės rinkos vertės nustatymo. Ieškovo teigimu, atsakovė, elgdamasi nesąžiningai, neaptarusi remonto darbų kainos, nepagrįstai išplėtė automobilio remonto kainą, PVM sąskaitoje faktūroje nurodė automobilio dalis, kurios netinka Automobiliui. Atsakovė jam teigė, kad tai jų „įmonės vidaus pajamavimo kodai“, tačiau Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnui, teikusiam išvadą VVTAT, buvo nurodyta, kad yra padaryta „žmogiškoji klaida“, t. y. visiškai priešinga informacija, kas patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė netinkamai vykdydama vartojimo rangos sutarties sąlygas, be viso to, dar ir nepagrįstai sulaikė Automobilį, dėl ko ieškovas negalėjo juo naudotis apie 1 metus ir 8 mėnesius. Automobilis nuvertėjo dėl atsakovės nesąžiningai ir neproporcingai pasirinkto savo teisių gynybos būdo, dėl kurio ieškovui atsirado žala dėl Automobilio vertės sumažėjimo (nuvertėjimo). Automobilio (AUDI A5 Coupe 2.7 TDI S-Line) vidutinė rinkos vertė 2018 m. birželio mėnesį sudarė 12 740 Eur. 2018 m. birželio mėn. automobilio AUDI A5 2,7 TDI bazinės modifikacijos vertė sudarė 10 290 Eur, 2018 m. balandžio mėn. to paties automobilio bazinė modifikacijos vertė sudarė 10 470 Eur. Išvedamas automobilio bazinės modifikacijos nuvertėjimo kainos santykis per 2 mėn.: 10 290/ 10 470 = 0,9828 x 100 proc. = 98,28 proc. Per 2 mėn. nuvertėjimo koeficientą sudaro 1,72 proc. Per 1 mėn. 1,72/ 2 = 0,86 proc. Nuvertėjimo koeficientui pasitelktas bazinės modifikacijos automobilis. Ieškovo Automobilis yra S-Line modifikacijos, tai nuvertėjimas per 1 mėn. sudaro: 12 740 x 0,86 proc. = 109,56 Eur. Automobilis buvo negrąžintas 20 mėn. (20 x 109,56 Eur = 2 191,2 Eur).

Atsakovė šį ieškovo reikalavimą vertina kaip ieškovo bandymą sukčiauti ir apgaulės būdu pasipelnyti remonto paslaugas suteikusios įmonės sąskaita prisiteisiant iš atsakovės 2 311,2 Eur menamai patirtą žalą už Automobilio nuvertėjimą, kas nėra logiškas sprendimas, kadangi Automobilio vertė sumažėjo dėl pačio ieškovo kaltės. Atsakovė netrukdė ieškovui pasiimti Automobilį iš karto po atlikto remonto ir juo naudotis (dėl atlikto remonto pastabų nebuvo). Ieškovas pasirinko kitą kelią ir nepagrįstais skundais užvertė visas įmanomas institucijas, tarnybas ir gaišino jų laiką. Ieškovas teigia, kad ginčas tarp šalių tęsiasi iki šiol, kadangi byla Nr. e2-538-920/2019 neišspręsta iš esmės, nes pats ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką. Atsakovei ginčas dėl Automobilio baigėsi teismo sprendimu, VVTAT nutarimu ir ieškovo visišku atsiskaitymu su atsakove. Ieškovas ieškinyje nenurodo jokių naujų aplinkybių. Be to, (duomenys neskelbtini), pasibaigus pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 13B-635 suteiktos beprocentines paskolos grąžinimo terminui, jau daugiau kaip pusantrų metų vengia grąžinti Jonavos rajono savivaldybei paimtą beprocentinę paskolą, todėl Automobilis, priklausantis ieškovui, ir šiandien yra įkeistas paskolos grąžinimo užtikrinimui Jonavos rajono savivaldybei nuo 2017 m. kovo 27 d. Automobilis buvo saugomas atsakovės patalpose nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. Ieškovas nesikreipė į kreditorių (Jonavos rajono savivaldybės administraciją) dėl leidimo parduoti ar kitaip disponuoti užstatytu automobiliu, taip pat sąmoningai vengė atsiskaityti su remonto paslaugas suteikusia įmone, todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 311,2 eurų už automobilio vertės netekimą minimu laikotarpiu yra nemotyvuotas ir niekuo nepagrįstas.

Ieškovas šį ieškinio reikalavimą grindžia sutartinės atsakomybės normomis, numatytomis CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus II skirsnyje. Ieškovo teigimu, atsakovė, netinkamai vykdydama vartojimo rangos sutarties sąlygas (neaptarusi remonto darbų kainos, nepagrįstai išplėtė automobilio remonto kainą, PVM sąskaitoje faktūroje nurodė automobilio dalis pagal kodus, netinkančius Automobiliui, dėl kurių pradžioj aiškino, jog tai „įmonės vidaus pajamavimo kodai“, o Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnui, teikusiam išvadą VVTAT, nurodė, kad yra padaryta „žmogiškoji klaida“, t. y. visiškai priešinga informacija, kas patvirtina atsakovės nesąžiningumą), dar ir nepagrįstai sulaikė Automobilį, dėl ko ieškovas negalėjo juo naudotis apie 1 metus ir 8 mėnesius.

CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nors pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau, teismo nuomone, šiuo atveju nėra kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovės įvykdyto Automobilio sulaikymo, būtent dėl kurio ieškovas teigia negalėjęs naudotis Automobiliu net 20 mėnesių, nėra pagrindo vertinti kaip atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi, kaip konstatuota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-538-920/2019, išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių ir turinčioje nagrinėjamai bylai prejudiciją (CPK 182 straipsnio 2 punktas), atsakovė, sulaikydama ieškovui priklausantį automobilį „Audi A5“ v. n. (duomenys neskelbtini), veikė teisėtai, nes ji turi reikalavimo teisę į ieškovą; reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); ji valdo ieškovui priklausantį automobilį; jis yra teisėtas ieškovui priklausančio automobilio valdytojas, o taip pat ieškovas yra atsakovės informuotas apie jam priklausančio automobilio sulaikymą. Tik tuo atveju, jeigu ieškovas būtų savalaikiai sumokėjęs atsakovei jo pripažįstamą kaip sutartą Automobilio remonto kainą (290,4 Eur), teismo nuomone, būtų atsiradęs pagrindas Automobilio sulaikymą, esant nepagrįstai išplėstai jo remonto kainai, vertinti kaip atsakovės neteisėtus veiksmus.

Kiti ieškovo nurodyti kaip neteisėti atsakovės veiksmai (t. y. tai, kad atsakovė, neaptarusi remonto darbų kainos, nepagrįstai išplėtė automobilio remonto kainą, PVM sąskaitoje faktūroje nurodė automobilio dalis pagal kodus, netinkančius Automobiliui, dėl kurių pradžioj aiškino, jog tai „įmonės vidaus pajamavimo kodai“, o Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnui, teikusiam išvadą VVTAT, nurodė, kad yra padaryta „žmogiškoji klaida“, t. y. visiškai priešinga informacija, kas patvirtina atsakovės nesąžiningumą), teismo nuomone, negali būti laikomi priežastiniu ryšiu susiję su ieškovui atsiradusiais nuostoliais – Automobilio nuvertėjimu, kadangi pats ieškovas pasirinko būtent tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą – visiškai nemokėti atsakovei už suteiktas paslaugas, kol nebus išnagrinėti jo skundai į įvairias institucijas, VTTAT ir į teismą, kur, beje, bylą pralaimėjo ir, galimai, dėl nepareikštų ieškinio reikalavimų, kurios pareiškė tik šioje byloje. Nėra ginčo dėl to, jog Automobilis atsakovės buvo sulaikytas tik todėl, kad ieškovas už jo remontą atsisakė sumokėti. Vadinasi, jeigu už Automobilio remontą būtų buvę sumokėta savalaikiai, Automobilis nebūtų buvęs atsakovės sulaikytas, o ieškovas būtų galėjęs juo naudotis ir reikšti teisme atitinkamus reikalavimus, kuriuos pareiškė šioje byloje jau būdamas sumokėjęs visą atsakovės nurodytą sumą ir jau atgavęs Automobilį. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog Automobilis tuo atveju, jei ieškovas visus tuos 20 mėnesių būtų Automobiliu naudojęsis, Automobilis būtų nuvertėjęs dar labiau dėl išaugusios jo ridos. Taip pat pažymėtina, jog argumentas dėl Automobilio nuvertėjimo galėtų būti reikšmingas tik tuo atveju, jeigu ieškovas būtų ketinęs suremontuotą Automobilį parduoti, tačiau dėl nepagrįstojo sulaikymo arba dėl, pavyzdžiui, nekokybiškai atlikto remonto nebūtų galėjęs to padaryti visą tą laiką, tačiau tokiomis aplinkybėmis ieškovas savo ieškinio negrindė, tuo labiau, kaip nustatyta atsakovės pateiktais įrodymais, ir nebūtų galėjęs Automobilio parduoti, kadangi Automobilis nuo 2017 m. kovo 27 d tebėra įkeistas negrąžintos beprocentinės paskolos, trečiajam asmeniui UAB ,,Miouoga“ suteiktos pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 13B-635, grąžinimo užtikrinimui.

Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui priteisus tik 1 659,54 Eur permokėtą sumą, ieškovui iš atsakovės priteistina 37,34 Eur žyminio mokesčio, paskaičiuoto proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (1 659,54 x 0,03 x 0,75) (CPK 79 straipsnio 1 dalis ir 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 232, 290 ir 291 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Vartotojo ginčą, dėl kurio 2019 m. gruodžio 6 d. Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos priimtas nutarimas Nr. 10-2006 nėra įsiteisėjęs, išspręsti iš esmės.

Sumažinti atliktų remontų paslaugų bendrą sumą 2018 m. lapkričio 21 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija APC Nr. 55423 nuo 524,76 Eur iki 290,4 Eur.

Priteisti ieškovui A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autopaslaugų centras“ (įm. kodas 134678934, buveinės adresas Kaunas, Islandijos pl. 179A) 1 659,54 Eur permokėtą sumą ir 37,34 Eur žyminio mokesčio.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                            Jolita Cirulienė