Civilinė byla Nr. e2-12624-608/2018

  Teisminio proceso Nr. 2-61-3-03686-2017-6

   Procesinio sprendimo kategorija 3.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                        2018 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,

sekretoriaujant M. S.,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui J. E.,

atsakovo atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Žygimantų 12, uždarosios akcinės bendrovės skundą atsakovei biudžetinei įstaigai Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įsakymo ir reikalavimo panaikinimo ir

n u s t a t ė:

Ieškovė Žygimantų 12, uždaroji akcinė bendrovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2017 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus“; panaikinti biudžetinės įstaigos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 4 d. reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad minėtais aktais atsakovas pareikalavo ieškovę ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalavimo ir įsakymo pasirašymo dienos imtis veiksmų atstatyti nugriautus pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė laiko, kad ginčijami atsakovės priimti aktai neatitinka administraciniams aktams keliamų reikalavimų ir pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., nepagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o minėtais aktais ieškovės atžvilgiu taikomos poveikio priemonės nemotyvuotos. Iš ginčijamų aktų turinio neaišku, kokias teisės aktų normas pažeidė ieškovė, ir priežastys, dėl kurių priimtas sprendimas atkurti nugriautus pastatus. Ieškovė taip pat laiko, jog atsakovė neturėjo teisės reikalauti pastatų atstatymo. Ieškovė, nugriaudama pastatus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes minėti pastatai nebuvo ir nėra pripažinti vertingais Lietuvos Respublikos NKPAĮ prasme, o atsakovas neturi įgalinimų skirti reikalavimą atkurti pastatus. Nugriauti pastatai nebuvo ir nėra įtraukti į Kultūros vertybių registrą, todėl jų atstatymui nėra pagrindo. Minėti pastatai nėra pripažinti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėmis ir nebuvo atitinkamai apsaugoti NKPAĮ prasme, kas matyti iš viešos Kultūros paveldo departamento administruojamos Kultūros vertybių registro svetainės. Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius 2013 m. kovo 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pastatų (duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad minėti pastatai nėra įtraukti į Kultūros paveldo vertybių registrą, taip pat tam pritarė ir Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo taryba 2011 m. gruodžio 23 d., nagrinėdama pastatų įtraukimo/ne įtraukimo įminėtą registrą klausimą. Nuo 2011 m. iki pastatų nugriovimo dienos pastatų būklė nesikeitė nei faktine prasme, nei kultūros paveldo apsaugos požiūriu. Ieškovas laiko, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog nugriautiems pastatams netaikytina Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 8 d., nes šie pastatai nėra kultūros paveldo objektais ar kultūros paveldo statiniais. Atsakovė priėmė sprendimą įpareigoti ieškovę atkurti nugriautus pastatus, nesant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apaugos įstatymo 23 str. 4 d. numatytų sąlygų šių pastatų atkūrimui. Ieškovė taip pat pažymi, kad galiojantys teisės aktai nenumato atsakovės teisės priimti sprendimus įpareigojančius atkurti (atstatyti) pastatus, nes jie nėra saugomi ir nepatenka į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reguliuojamą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos sritį. Be to, teisės aktai nesuteikia atsakovei įgaliojimų įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikalaujant atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tokia teisė įstatymais yra suteikta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 4 d. patikrino pastatų griovimo atitiktį galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir surašė tos pačios dienos statybos (griovimo) patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, jog ieškovė, nugriaudama pastatus, nepažeidė Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, dėl ko pastatų nugriovimas pripažintas teisėtu. Atsakovės reikalavime, be kita ko nenurodyta, kokiu būdu reikėtų atkurti pastatus. Atsižvelgiant į tai, kad nugriauti pastatai buvo avarinės būklės, o tokios būklės pastatų atkūrimas negalimas pagal Statybos įstatymo reikalavimus.

Atsakovė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad nors ieškovės nugriauto pastatai nebuvo įregistruoti Kultūros vertybių registre, tačiau pateko į kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio teritoriją. Be to, minėti pastatai susiję su Vilniaus senamiesčio vertingąja savybe: tūrinės erdvinės struktūros sandara. Minėti pastatai kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio Apibrėžtų teritorijos ribų plano 3 lape yra nurodyti kaip kultūros paveldo vietovės urbanistinės struktūros statiniai, taigi jie yra susiję su vertingąja savybe – tūrinės erdvinės struktūros sandara ir yra šios vertingosios savybės dalis. Minėta vertingoji savybė pirmą kartą nustatyta Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. birželio 7 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) 7.2.2.1 punkte. Pagal minėta teisinį reglamentavimą nugriauti pastatai yra kultūros paveldo statiniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 20 d. yra ypatingieji statiniai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 d. 10 p. ypatingajam statiniui griauti rengiamas griovimo projektas. Nugriauti pastatai nepateko į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 1 d. 7 p. numatytas išimtis, todėl buvo draudžiama griauti minėtus pastatus, neparengus statinio griovimo projekto ir negavus statybą leidžiančio dokumento – leidimo griauti statinius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nugriautų pastatų kaip ypatingo statinio statusą, statinio griovimo projektas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 10 d., 24 str. 1 d. 4-12 p. reikalavimus turėjo būti pateiktas patikrinti Kultūros paveldo departamentui. Ieškovas nebuvo parengęs kultūros paveldo statinių griovimo projekto, toks projektas nebuvo pateiktas patikrinti atsakovei, nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas nugriauti statinius, todėl pastatų nugriovimas laikytinas neteisėtu. be to, atsižvelgiant į tai, kad buvo nugriauti kultūros paveldo statiniai, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. jų griovimas buvo draudžiamas. Atsakovė laiko, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ji įgaliota teikti ieškovei reikalavimus dėl minėto įstatymo pažeidimų pašalinimo.

Ieškinys atmetamas.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 0,2878 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (e.b.l. 151-154, tomas 1). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija (e.b.l. 147-150, tomas 1) matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), laikotarpiu iki 2017 m. spalio 2 d. buvo 1940 metų statybos pastatai – gyvenamieji namai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nuo 2011 m. liepos 7 d. ir nuo 2011 m. spalio 17 d. įregistruoti juridiniai faktai, jog pastatai, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Ieškovė 2017 m. rugsėjo 28 d. nugriovė pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. spalio 2 d. minėti pastatai išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro (e.b.l. 147-150, tomas 1). Biudžetinė įstaiga Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2017 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus“ (e.b.l. 68, tomas 1) ir biudžetinės įstaigos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius 2017 m. spalio 4 d. reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 66-67, tomas 1) pareikalavo ieškovę ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalavimo ir įsakymo pasirašymo dienos imtis veiksmų atstatyti nugriautus pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).

Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog ieškovės nugriauti pastatai nebuvo įregistruoti Kultūros vertybių registre. Tačiau atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridiniai faktai patvirtina, kad minėti pastatai pateko į kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio teritoriją. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į Vilniaus miesto senamiesčio teritoriją, kuri Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 1995 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 103 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais“ Vilniaus miesto senamiestis paskelbtas kultūros paminklu. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Vilniaus senamiestis paskelbtas valstybės saugoma kultūros vertybe, o minėto įsakymo 1.4 punktu nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. numato, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase, kuriam prilyginamas Kultūros vertybių registro duomenų išrašas, nurodytas vertingąsias savybes. Pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. birželio 7 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) 7.2.2.1 punktą, ieškovės nugriauti pastatai susiję su Vilniaus senamiesčio vertingąja savybe: tūrinės erdvinės struktūros sandara. Minėti pastatai kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio Apibrėžtų teritorijos ribų plano 3 lape yra nurodyti kaip kultūros paveldo vietovės urbanistinės struktūros statiniai, todėl jie yra susiję su vertingąja savybe – tūrinės erdvinės struktūros sandara ir yra šios vertingosios savybės dalis. Pagal minėta teisinį reglamentavimą nugriauti pastatai yra kultūros paveldo statiniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 20 d. yra priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 d. 10 p. ypatingajam statiniui griauti rengiamas griovimo projektas. Nugriauti pastatai nepateko į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 1 d. 7 p. numatytas išimtis, todėl buvo draudžiama griauti minėtus pastatus, neparengus statinio griovimo projekto ir negavus statybą leidžiančio dokumento – leidimo griauti statinius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nugriautų pastatų kaip ypatingo statinio statusą, statinio griovimo projektas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 10 d., 24 str. 1 d. 4-12 p. reikalavimus turėjo būti pateiktas patikrinti Kultūros paveldo departamentui. Ieškovė nebuvo parengusi kultūros paveldo statinių griovimo projekto, toks projektas nebuvo pateiktas patikrinti atsakovei, nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas nugriauti statinius, todėl pastatų nugriovimas laikytinas neteisėtu. Be to, ginčo pastatų, kaip kultūros paveldo statinių, griovimas buvo draudžiamas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p.

Dėl kultūros paveldo vietovėje esančių statinių, neįrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, statuso ir reikalavimų jų tvarkymo darbams yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015, kurioje išaiškinta, kad nors ne kiekvienas pastatas, esantis kultūros paveldo vietovėje, yra kultūros paveldo objektas, registruotas kaip savarankiška nekilnojamoji kultūros vertybė, bet kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės gali būti susijusios būtent su toje vietovėje esančiais pastatais, kurie neįregistruoti kaip kultūros paveldo objektai. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant pastato, esančio kultūros paveldo vietovėje, tvarkomuosius statybos darbus gali būti pažeistos kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės, toks pastatas laikytinas kultūros paveldo statiniu ir tokio statinio tvarkomųjų statybos darbų projektui privalo būti atlikta paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Priešinga išvada suponuotų, kad kultūros vertybe pripažintoje vietovėje esančių statinių tvarkomieji statybos darbai galėtų būti atliekami netikrinant, ar projekto sprendiniai atitinka paveldosaugos reikalavimus, užtikrinančius kultūros paveldo vietovės autentiškumo išsaugojimą. Taigi, pagal aukščiau pateikiamą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, ieškovės nugriauti pastatai priskirtini prie kultūros paveldo statinių ir jų tvarkymo darbams būtini nustatyta tvarka parengtas ir suderintas projektas, jo paveldosaugos ekspertizė ir leidimas griauti statinį. Kadangi ieškovė atliko pastatų griovimo darbus be minėtų statybos darbus leidžiančių dokumentų, tai atsakovė ginčijamais aktais pagrįstai pastatų griovimo darbus traktavo kaip neteisėtus.

Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Tyrimai ir projektai“ 2008 m. balandžio 10 d. statinių būklės patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)  (e.b.l. 137-145, tomas 1) reikšmės pažymėtina, jog minėtas aktas neprilyginamas kultūros paveldo statinio tvarkymo darbų projekto ekspertizei. Dėl teisės aktų, numatančių reikalavimus tokiai ekspertizei, yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad iki leidimo išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto pateikimo dienos kultūros ministro patvirtinta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė – aplinkos ir kultūros ministrų patvirtintais atvejais ir tvarka. Projektas turi būti pataisytas pagal šių ekspertizių aktų privalomas pastabas prieš išduodant leidimus atlikti darbus. Leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, jei Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti šį leidimą, pasirašo Departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas. Paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-158 patvirtintas paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“. Pagal šių taisyklių 3 punktą paveldosaugos (specialioji) ekspertizė yra privaloma, kai nekilnojamojo kultūros paveldo statinio projekte numatomi šio statinio (jo teritorijos) tvarkomieji statybos darbai arba kartu su jais ir tvarkomieji paveldosaugos darbai; rengiamas tik nekilnojamojo kultūros paveldo statinio (jo teritorijos) tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas. Pagal šių taisyklių 12 punktą atliekant projekto paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, tikrinama, ar projekto sprendiniai atitinka paveldosaugos reikalavimus, užtikrinančius autentiškumo išsaugojimą, kurie nustatyti: Lietuvos Respublikos kultūros ministro tvirtinamais paveldo tvarkybos reglamentais; laikinaisiais apsaugos reglamentais (projektavimo sąlygomis), apsaugos reglamentais (kai tokie išduoti) ir apsaugos sutartimis (kai tokios sudarytos); teritorijų planavimo dokumentais, kitais veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiais dokumentais; specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis; kitais teisės aktais.

Pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ieškovės nugriautų pastatų ekspertizė nebuvo atlikta ir jų avarinė būklė nekonstatuota teisės aktų nustatyta tvarka. Uždarosios akcinės bendrovės „Tyrimai ir projektai“ 2008 m. balandžio 10 d. statinių būklės patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas ir konstatuotas tik pastatų konstrukcijų būklės tyrimas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 (galiojęs uždarosios akcinės bendrovės „Tyrimai ir projektai“ 2008 m. balandžio 10 d. statinių būklės patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu) 8 p. statinio techninės būklės įvertinimas yra statinio ekspertizės akto sudėtinė dalis. Pagal minėto reglamento 12 p. statinio ekspertizė turi būti atliekama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, įgaliotos atlikti statybos valstybinę priežiūrą, arba viešojo administravimo subjektų, įgaliotų atlikti statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimu. Dėl to, jog ginčo statinių ir jų griovimo projekto ekspertizė nebuvo atlikta, šių statinių avarinė būklė nebuvo konstatuota pagal teisės aktų reikalavimus, ieškovė neįrodė statinių nugriovimo būtinumo. Be to, net ir esant pastatų avarinei būklei, ieškovė kaip kultūros paveldo objekto savininkė, privalėjo nedelsiant pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo), tačiau šios pareigos nevykdė.

Dėl atsakovės kompetencijos pateikti ieškovui reikalavimą atstatyti nugriautus pastatus pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 9 d. atsakovė įgaliota atlikti konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas. Minėto įstatymo 5 str. 10 d. 10 p., 18 p. atsakovė įgaliota tikrinti kaip vykdomas šis įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoti, ar jie nepažeidžiami šių teisės aktų reikalavimai, ir teikti šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims; minėto įstatymo 5 str. 10 d. 19 p. atsakovė įgaliota kontroliuoti kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą, stabdyti fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jei nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 10 d. 24 p. atsakovė įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka įgaliota surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti jos įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių nusižengimų bylas. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 10 d. 10 p. atsakovės 2017 m. spalio 4 d. reikalavimas Nr. RV-106 yra pagrindas galimai administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą kilti. Pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą atsakovė yra įgaliota nustatyti, konstatuoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus bei pateikti reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims dėl minėtų pažeidimų pašalinimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė nugriaudama ginčo statinius pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, todėl jos atžvilgiu priimti atsakovės reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti.

Kadangi ieškovė neįrodė ginčijamų atsakovo priimtų aktų neteisėtumo bei nepagrįstumo, ieškinys atmetamas.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                          Lidija Valentukonytė