Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-71-606/2020
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01233-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.3.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovės advokatės D. Kaunienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarties,
n u s t a t ė :
1. Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimu V. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 372 straipsnio 1, 2 dalis už tai, kad jis, pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 165/2014 23 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ir 2005 m. balandžio 12 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo Nr. 2B-107 18.10 punkto reikalavimus, 2017 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini), atliko automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo techninę priežiūrą nesilaikydamas techninės priežiūros atlikimo reikalavimų, nepatikrino ir neįsitikino, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografe buvo įmontuotas manipuliavimo prietaisas, jis buvo surastas Institucijos pareigūnų 2019 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu, ir atliko duomenims klastoti pritaikyto tachografo metrologinę patikrą, be to, 2017 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini), atliko automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo techninę priežiūrą nesilaikydamas techninės priežiūros atlikimo reikalavimų, nepatikrino ir neįsitikino, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografe buvo įmontuotas manipuliavimo prietaisas, jis buvo surastas Institucijos pareigūnų 2019 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu, ir atliko duomenims klastoti pritaikyto tachografo metrologinę patikrą.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartimi iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovo skundas ir iš Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo nustatomosios dalies pašalinta ta jos dalis, kuria nustatyta, kad V. R. 2017 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini), atliko automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tachografo techninę priežiūrą nesilaikydamas techninės priežiūros atlikimo reikalavimų, nepatikrino ir neįsitikino, kad automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tachografe buvo įmontuotas manipuliavimo prietaisas, kuris buvo surastas Institucijos pareigūnų 2019 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu, ir atliko duomenims klastoti pritaikyto tachografo metrologinę patikrą. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovė advokatė D. Kaunienė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir V. R. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1.Apeliaciniame skunde teigiama, kad Institucija privalėjo įrodyti, jog V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo patikrą atliko su netinkamu judesio jutikliu, kuris 2019 m. gegužės 25 d. kontrolės metu V. T. buvo aptiktas, ir sąmoningai užplombavo tachografo netinkamą judesio jutiklį.
3.2.Apeliantės tvirtinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. tinkamai atliko transporto priemonės „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo patikrą, užpildė reikiamus dokumentus (protokolą, patikros ataskaitą manipuliavimams nustatyti), išdavė sertifikatą, vadovaudamasis „DTCO 1381 tikrinimo ir programavimo instrukcija“, Reglamento 23 straipsnyje ir Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 2B-107 (toliau – Taisyklės) 18 punkte išdėstytais reikalavimais, taikomais skaitmeninių tachografų patikrai, taip pat Reglamento (EB) Nr. 1266/2009 ir Komisijos Rekomendacijos (2009/60/EB) nuostatomis (b. 1. 14, 16, 48). V. R. teismo posėdyje parodė, kad patikros metu jis patikrino, ar tachografas veikia tinkamai, ar tachografo gamintojų plombos ir korpusai nepažeisti, ar judesio jutiklio numeris atitinka tachografe įregistruotą numerį, ar tachografas nemeta klaidų. Patikra buvo atliekama vizualiai, taip pat naudojant išorinį kabelį ir kitus testuotus sertifikuotus prietaisus, jų kalibravimo sertifikatai pateikti byloje (b. 1. 110–115). Jokių neatitikimų reikalavimams patikros metu nenustatyta, sistema klaidos nerodė, judesio jutiklio numeris sutapo su tachografe įregistruotu ir susietu numeriu, todėl V. R. abejonių dėl tachografo ir judesio jutiklio atitikimo reikalavimams nekilo, tachografas veikė tinkamai, duomenų apie galimą manipuliavimo įrangą transporto priemonėje įranga nefiksavo. Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. atliekamos patikros metu tachografo ir su juo susieto judesio jutiklio numeriai atitiko gamintojo nurodytus numerius. VDO 2017 m. gruodžio 13 d. 12.58 (UTC) spaudinio duomenys patvirtina, kad pirmą kartą Lietuvoje tachografo patikra buvo atliekama 2017 m. gruodžio 13 d. UAB „ (duomenys neskelbtini)“, patikrą atliko V. R., patikros metu tachografas Nr. (duomenys neskelbtini) susietas (suporuotas) su judesio jutikliu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 117). Prieš S. T. patikrą atspausdinto VDO 2019 m. gegužės 29 d. 08.17 (UTC) spaudinio duomenys taip pat patvirtina, kad V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. atliktos patikros metu tachografo ir su juo susieto judesio jutiklio numeriai yra atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 79), t. y. tokie patys, kaip nurodyti gamintojo ir V. R. patikros metu. Liudytojas D. R. teisme parodė, kad iš spaudinio (b. l. 79) matyti, jog jutiklio numeris yra tas pats, nuo jutiklio aktyvavimo dienos per 9 dienas iki pirmos patikros Lietuvoje jis nebuvo keistas, pirmoji patikra Lietuvoje spaudinyje žymima 4 numeriu, ji buvo atlikta 2017 m. gruodžio 13 d., techniniai (spaudinių) duomenys fiksuojami automatiškai ir saugomi visą tachografo eksploatavimo laiką, jutiklio numeris išsaugomas iki naujo jutiklio numerio, koks buvo senas jutiklio numeris, galima sužinoti iš anksčiau atliktos patikros duomenų. Tai reiškia, kad nurodyti duomenys yra objektyvūs ir patikimi, abejoti jų teisingumu nėra pagrindo. Kaip paaiškino liudytojas D. R., teisės aktai nenumato transporto priemonės ardymo patikros metu. Vieninteliu atveju automobilį ardyti galima tik transporto inspekcijos nurodymu. Šiuo atveju V. R. nekilo įtarimo, kad patikros metu galbūt yra įmontuota manipuliavimo įranga, tokių duomenų taip pat neturėjo, Institucija nurodymo ardyti nedavė, todėl V. R. neturėjo pareigos ardyti transporto priemonės, juolab, naujos transporto priemonės, kuriai taikomi griežti gamykliniai garantiniai reikalavimai. Nurodytos aplinkybės ir įrodymai paneigia Institucijos argumentus, kad V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. atliko tachografo patikrą su netinkamu judesio jutikliu, kurio numeris nesutapo su kitu tachografo komponentu – transporto priemonės bloku.
3.3.Apeliantės tvirtinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad judesio daviklis (jutiklis) realiai buvo pakeistas jau po V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. atliktos tachografo patikros. Liudytojas V. T. parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d. kontrolės metu išsuko judesio daviklį Nr. (duomenys neskelbtini), tai užfiksavo nuotraukose. Liudytojas S. T. teisme parodė, kad 2019 m. gegužės 29 d. patikros metu jis pakeitė judesio daviklį nauju Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį susiejo su tafografu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat parodė, kad jei judesio daviklis yra tinkamas, tai palieka tą patį; spaudinyje atsispindi tik paskutinės patikros duomenys; jei kažkada jutiklis buvo susietas su kitu tachografu, tada visada meta klaidas. VDO (data nenurodyta) spaudinio duomenys (b. 1. 79) patvirtina, kad S. T. 2019 m. gegužės 29 d. atliktos patikros metu su tachografu Nr. (duomenys neskelbtini) susieto judesio daviklio Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina V. R. argumentus, jog judesio daviklis buvo pakeistas po jo atliktos patikros 2017 m. gruodžio 13 d.
3.4.Apeliantės tvirtinimu, byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad 2019 m. gegužės 25 d. kontrolės metu V. T. rasta plomba buvo originali, t. y. ta pati, kurią uždėjo V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. patikros metu. Liudytojas V. T. parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d. kontrolės metu savo iniciatyva nuėmė plombas, išsuko daviklį, nuvalė ir vėl įsuko, plombą apžiūrėjo vizualiai, kur padėjo plombą, nežinojo. Liudytojas D. R. teisme parodė, kad plombų klastojimo faktai yra plačiai žinomi ir tokių yra ne vienas, vizualiai atskirti suklastotą plombą negalima, tam reikalinga atlikti ekspertizę, paprastai praktikoje prašoma patikrą atlikusios įmonės patvirtinti, ar plomba yra jų ar ne. Duomenų, kad būtų atlikta plombos ekspertizė, byloje nėra, pati plomba nėra išsaugota. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad V. T. nėra tachografų specialistas ir plombų ekspertas, byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad plomba buvo originali. Todėl teismo išvada, jog nėra pagrindo abejoti liudytojo V. T. parodymais, kad plomba, kurią jis nutraukė, buvo su originalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ žyma, pripažintina nepagrįsta.
3.5.Apeliantės teigimu, teismas, pripažindamas, kad manipuliavimo įranga buvo sumontuota iki V. R. atliktos patikros 2017 m. gruodžio 13 d., nepagrįstai rėmėsi liudytojo D. R. tik parodymų dalimi, kad „daviklio keitimas yra mechaninis veiksmas, ir jį pakeisti, nepažeidus plombos, negalima, be to, tokiu atveju, atjungus jutiklį nuo maitinimo ir jį vėl prijungus, tachografas fiksuoja klaidą, t. y. rodo energijos pertrūkį“. Šie parodymai yra išskirti iš visumos šio liudytojo parodymų, kurie nagrinėjamos bylos atveju negali būti vertinami atskirai. Teismas nevertino kitų liudytojo D. R. parodymų, kad klaida, energijos pertrūkis ar įtampos nebuvimas nebūtinai reiškia judesio jutiklio pakeitimą, ir motyvuotai nepasisakė, kodėl šiuos liudytojo D. R. parodymus atmeta, todėl padarė neteisingas išvadas. Be to, nėra reglamentuota, kokia eilės tvarka turi būti atliekami metrologo veiksmai tachografo patikros metu, todėl praktikoje dažnai pasitaiko, kai tachografas metrologinės patikros metu apskritai nefiksuoja „maitinimo pertraukimo“. Tokie atvejai būna, kai iš tachografo bloko pirma atjungiamas maitinimo laidas (A jungtis) ir vėliau judesio jutiklio maitinimas (B jungtis). Šie veiksmai nelaikomi pažeidimu.
3.6.Teismas, pripažindamas, kad manipuliavimo įranga buvo sumontuota iki V. R. atliktos patikros 2017 m. gruodžio 13 d., nepagrįstai rėmėsi Institucijos atstovo pateikta 2019 m. lapkričio 21 d. atlikto transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tachografo duomenų ataskaita „Įvykiai, avarijos ir greičio viršijimai“, kurioje nurodyta, kad minėtas tachografas nuo 2017 m. gruodžio 12 d. 13.26 val. iki 2017 m. gruodžio 12 d. 17.12 val. (trukmė 3.46.42 val.) užfiksavo „Bendrieji įvykiai: pertrauktas maitinimas“, ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 15 d. raštu pateikta VDO ataskaita, daryta 2019 m. gegužės 29 d. 8.18 (UTC), kurioje neva nurodyta tokia pati informacija. Nurodytos ataskaitos savaime neįrodo, jog transporto priemonėje iki tachografo patikros 2017 m. gruodžio 13 d. jau buvo įmontuota manipuliavimo įranga. Nagrinėjamos bylos atveju nebuvo analizuojama, dėl kokių priežasčių 2017 m. gruodžio 12 d. įvyko maitinimo sutrikimas. Taip pat teismas netyrė kitų analogiškų informacijų, užfiksuotų tose pačiose ataskaitose – 2018 m. birželio 22 d. 17.41 val. ir 2019 m. gegužės 13 d. 10.29 val. taip pat užfiksuotas „pertrauktas maitinimas“. Liudytojas D. R. parodė, jog energijos pertrūkis ar įtampos sutrikimas nebūtinai reiškia judesio jutiklio pakeitimą. „DTCO 1381 tikrinimo ir programavimo instrukcijoje“ nurodyta, kad simbolis „maitinimo dingimas“ reiškia, jog „įtampa buvo dingusi arba DTCO 1381/jutiklio maitinimo įtampa buvo per maža arba per didelė. Esant tam tikroms aplinkybėms, šis pranešimas taip pat gali būti iškviestas ir užvedus variklį“ (žr. instrukciją, 7. „Pranešimai“, 70 psl.). Praktikoje dažnai būna atvejų, kai transporto priemonėje atjungiamas pagrindinis maitinimo šaltinis (akumuliatorius), siekiant atlikti tam tikrus darbus, pvz., montuojant didesnės talpos kuro baką, „Toll-colekt“ sistemą (apmokėjimo sistema nuotoliu būdu už kelius Vokietijoje) ir kt. Be to, pati Institucija nebesirėmė kaip įrodymu ataskaitose užfiksuota informacija „pertrauktas maitinimas“ dėl galbūt manipuliavimo įrangos sumontavimo 2017 m. gruodžio 12 d., nes šis įrodymas yra ginčytinas. Institucijos atstovas baigiamųjų kalbų metu patvirtino, kad manipuliavimo įrangos buvimą įrodinėja ne 2017 m. gruodžio 12 d. užfiksuotu įtampos atjungimu, kuris nėra neginčytinas įrodymas, jog ta įranga buvo įdėta tuo metu, bet 2019 m. gegužės 25 d. kontrolės metu surasta įranga ir informacijos nebuvimu nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. Todėl teismo išvada, kad manipuliavimo įranga buvo sumontuota iki V. R. atliktos patikros 2017 m. gruodžio 13 d., pripažintina nepagrįsta.
3.7.Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada, kad manipuliavimo įrangos buvimą patvirtina fotonuotraukos. Iš nuotraukų negalima suprasti, kokia tai įranga, kur konkrečiai ji buvo įmontuota ir kada. Įranga įstatymo nustatyta tvarka neaprašyta, prie bylos kaip įrodymas nepridėta, ekspertizė neatlikta. Liudytojo D. R. parodymai, kad „dviejose nuotraukose užfiksuota įranga yra panaši į jam matytas manipuliavimo įrangos dalis“, yra tik prielaida ir „interpretacija“, todėl nagrinėjamos bylos atveju negali būti pripažintas, kaip objektyvus įrodymas, patvirtinantis, kad minėtoje transporto priemonėje buvo surasta manipuliavimo įranga. Be to, dėžutės formos gali būti ir kitos leistinos įrangos. Liudytojas D. R. parodė, kad „dėžutė nebūtinai reiškia savaime manipuliavimo įrangą. Tachografas yra išmanusis įrenginys, prie jo transporto priemonių valdytojai jungia ir duomenų stebėjimo sistemas tam, kad galėtų sekti krovinio judėjimą, jungia prie tachografo papildomai, esant reikalui, ir laiko apskaitos sistemas tam, galėtų nuotoliniu būdu atsisiųsti duomenis, kadangi vairuotojai negrįžta, įrenginių galima prijungti papildomai ir tai nedraudžia nei vienas iš įstatymų ir Reglamentas“. Todėl teismo išvada, jog nuotraukose užfiksuota įranga yra manipuliavimo įranga, skirta tachografo duomenims klastoti, nepagrįsta objektyviais ir neginčytinais įrodymais.
3.8.Apeliantė atkreipia dėmesį, kad S. T. užpildytose „Tachografų dirbtuvės išvadoje“ pastabose, be kita ko, pažymėta, jog klastojimo įranga nerasta, galbūt išimta 2019 m. gegužės 28 d. (b. 1. 78). Liudytojas S. T. teisme parodė, kad jeigu randama manipuliavimo įranga, minėtos išvados 12 punkte turi būti pažymėtas trūkumas, tačiau nagrinėjamos bylos atveju, jis pripažino, kad išvados 12 punkte pažymėtas trūkumas yra klaida, nes manipuliavimo įrangos jis nerado. Šį punktą jis pažymėjo todėl, kad judesio jutiklio numeris buvo ne tas, kuris buvo įregistruotas tachografe. Liudytojas A. G. teisme parodė, kad negali patvirtinti, jog manipuliavimo įranga transporto priemonėje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įmontuota prieš patikrą, nežinojo, kas, kada ir kieno nurodymu ją sumontavo, su V. R. dėl manipuliavimo įrangos sumontavimo prieš 2017 m. gruodžio 13 d. patikrą nesitarė. Todėl, apeliantės įsitikinimu, byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad 2017 m. gruodžio 13 d. V. R. atliko patikrą, esant netinkamam judesio jutikliui ar kitai manipuliavimo įrangai. Kokia tiksliai įranga buvo surasta 2019 m. gegužės 25 d. V. T. kontrolės metu – ar ji skirta tachografo duomenims klastoti, ar kita leistina įranga, kaip parodė liudytojas D. R., objektyviais įrodymais nenustatyta.
3.9.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonė „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po V. R. atliktos patikros 2017 m. gruodžio 13 d., dar apie 1,5 metų buvo eksploatuojama, per šį laiką galėjo atsitikti įvairūs įvykiai, susiję su ja. Institucija, vykdydama funkciją kontroliuoti dirbtuves (Taisyklių IX skyrius), 2017 m. gruodžio 13 d. netikrino V. R. atliekamos patikros UAB „ (duomenys neskelbtini)“ dirbtuvėse ir pažeidimų tuo metu nenustatė. V. R. charakterizuojamas teigiamai, kaip kvalifikuotas, sąžiningas, atsakingas ir pareigingas specialistas (b. 1. 48), todėl abejoti jo parodymais nėra pagrindo. Tačiau yra pagrindo abejoti Institucijos atlikto tyrimo objektyvumu ir teisėtumu, nes 2019 m. gegužės 25 d. kontrolės metu V. T. viršijo įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus, tyrimo veiksmus ir surastus įrodymus, turinčius reikšmės objektyviam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, įstatymo nustatyta tvarka neužfiksavo ir nepaėmė (ANK 594 straipsnis). Teismas nepasisakė dėl V. T. veiksmų (ne)teisėtumo, nors nagrinėjamos bylos atveju buvo būtina. V. T., kaip jis pats save apibūdino teismo posėdyje, būdamas ne tachografų specialistas, 2019 m. gegužės 25 d. atliko transporto priemonės patikrinimą, jos metu nuplėšė judesio jutiklio jungčių su pavarų dėže užplombuotą vielą, išsuko judesio jutiklį ir vėl jį įdėjo, kur padėjo plombą, net neprisiminė. Esant įtarimui dėl manipuliavimo įrangos buvimo, kontroliuojantys pareigūnai turi prašyti įgaliotų dirbtuvių atlikti patikrinimą, bandymus, ir tik tokio patikrinimo metu surasta ir paimta neleistina įranga gali būti panaudota kaip įrodymas byloje (Reglamento 38 straipsnio 2 ir 3 dalys). Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-336-380/2019). Pagal Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2BE-44 patvirtintą „Transporto priemonių techninių patikrinimų atlikimo Lietuvos Respublikos keliuose tvarkos aprašo“ III skyrių pareigūnai gali taikyti tik vizualų, stebėjimo, bandymo, matavimo, skaičiavimo tikrinimo būdus bei naudojant sertifikuotą patikrinimo įrangą, jei tokia reikalinga. Tai reiškia, kad kontrolę atliekantys pareigūnai negali ardyti transporto priemonių. Viešoje teisėje egzistuoja principas leidžiama tai, kas reglamentuota, todėl V. T. veiksmai pripažintini neteisėtais.
3.10.Apeliantės teigimu, teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, nepasisakė dėl visų skundo argumentų, selektyviai pasirinko liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus, nemotyvuotai atmetė reikšmingus bylai įrodymus, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatančias teismui pareigą išsamiai ir objektyviai įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus, vadovaujantis įstatymu. Šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui, nes pažeisti administracinės teisenos principai (ANK 566 straipsnis). Skundžiamu teismo sprendimu sukuriamas precedentas, leidžiantis nubausti asmenį, nesant objektyvių ir neginčytinų kaltės įrodymų, už kitų asmenų padarytas veikas. Administracinio nusižengimo teisena vyksta pagal baudžiamojo proceso principus (ANK 566 straipsnio 1 dalis), vienas iš kurių nekaltumo prezumpcija ir reikalavimas kaltinančiai institucijai įrodyti pažeidimo faktą, bet ne kaltinamajam paneigti jam pareikštus kaltinimus. Taip pat galioja in dubio pro reo principas, kuris šiuo atveju reikalauja visas abejones traktuoti atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei formuojama teismų praktika, administracinio nusižengimo padarymo faktą turi įrodyti administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 1, 3 dalys, 569 straipsnio 2 dalis, Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. „AN2-80581/2018“ ir kt.). ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būtis skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016).
3.11.Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, apeliantės nuomone, pripažintina, kad V. R. kaltė byloje neįrodyta, todėl administracinė teisena jam turėjo būti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 372 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sudėties. Taip pat pripažintina, kad teismas administracinio nusižengimo byloje padarė esminius materialiosios ir procesinės teisės pažeidimus, netinkamai taikė ir aiškinto teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovės advokatės D. Kaunienės apeliacinį skundą Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas R. S. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. teismo posėdyje tvirtino, taip pat tvirtinama ir apeliaciniame skunde, kad jis atliko tachografo patikrą pagal nustatytą tvarką ir naudodamasis tam skirtomis priemonėmis, o judesio daviklis (jutiklis) realiai buvo pakeistas jau po V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. atliktos tachografo patikros. Byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad 2019 m. gegužės 25 d. kontrolės metu V. T. surasta plomba buvo originali, t. y. ta pati, kurią uždėjo V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. patikros metu.
9. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonėje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įmontuotas manipuliavimo prietaisas prieš V. R. atliekant tachografo patikrą 2017 m. gruodžio 13 d., o V. R. nepatikrino ir neįsitikino, kad transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografe buvo įmontuotas manipuliavimo prietaisas. Kadangi bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad 2019 m. gegužės 25 d. kontrolės metu V. T., norėdamas įsitikinti, kad daviklis priklauso transporto priemonei „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė originalią plombą, t. y. tą pačią, kurią uždėjo V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. patikros metu. Todėl šiuo atveju visiškai nepaneigta administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. versija, kad jis tachografo patikrą atliko laikydamasis techninės priežiūros atlikimo reikalavimų, o manipuliavimo įranga automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti sumontuota po 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. po jo atliktos tachografo patikros.
10.Iš teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo Transporto veiklos priežiūros departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiojo inspektoriaus V. T. parodymų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 25 d. jis patikrinimo metu atliko duomenims klastoti pritaikyto tachografo metrologinę patikrą. Nuskaičius duomenis kilo įtarimas, kad neatitinka vairuotojo poilsio ir darbo režimas. Tikrindamas vairuotojo kabinoje esantį tachografą, surado pultelį, jį spaudinėjant reagavo tachografas. Po to jis pažiūrėjo daviklį, kuris buvo prie pavarų dėžės, plombos buvo nepažeistos, tvarkingos. Ką surado, viską fotografavo tarnybiniu telefonu. Norėdamas įsitikinti, kad daviklis priklauso automobiliui, jis nuėmė plombas, išsuko daviklį. Pavarų dėžėje surado vieną jutiklį ir prie visos įrangos dar surado išardyto jutiklio mikroschemą. Pavarų dėžėje surasto daviklio numeris, išgraviruotas ant jo korpuso, neatitiko su sukalibruotu tachografu, buvo su deta gamos plombomis. Plombos laidas veriasi pro pavarų dėžės bloką (metalinę nejudamą dalį), judesio daviklio metalinę dalį ir per kabelio laido jungtį. Plombos laidai yra užplombuojami. Jis pažeidė plombą, t. y. plombos laidą nutraukė. Plombos numeriai buvo iš vienos pusės (duomenys neskelbtini) , iš kitos (duomenys neskelbtini). Plombą tikriausiai paliko, jos nepaėmė. Daviklį išsuko, nuvalė, nupaveikslavo ir paskui atgal įsuko. Nuotraukos pateiktos abiejų automobilių, tačiau atskirti, kurios kuriam automobiliui priklauso, dabar nustatyti sunku. Liudytojo nuomone, nepažeidus plombos, tokios įrangos įrengti negalima. Jis konstatavo faktą, kad buvo nepažeista plomba ir buvo atlikta patikra. Jei įranga buvo sumontuota iki patikros, tai, jo nuomone, V. R. galėjo nustatyti, nes tai buvo labai paprasta įranga. Patikros metu daviklio numeris neatitiko su sukalibruotu tachografu. Kai pažeidęs plombą atgal įsuko daviklį, jis nefotografavo. Plombos tikrumą vertino vizualiai, t. y. jei aiškiai matosi visos žymos, sprendžia, jog ji tinkama.
11.Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu atlikę patikrinimą kontroliuojantys pareigūnai užfiksuoja pakankamai įrodymų, kurie kelia pagrįstų sukčiavimo įtarimų, jiems suteikiami įgaliojimai nukreipti transporto priemonę į įgaliotas dirbtuves, kad būtų atlikti tolesni bandymai siekiant patikrinti, visų pirma, ar tachografas: a) veikia tinkamai; b) tinkamai registruoja ir saugo duomenis ir kalibravimo parametrai yra teisingi. Šio Reglamento 3 dalyje numatyta, kad kontroliuojantys pareigūnai įgaliojami prašyti įgaliotų dirbtuvių atlikti 2 dalyje nurodytus bandymus ir specifinius bandymus, kuriais galima nustatyti, ar nėra manipuliavimo prietaisų. Jeigu aptinkama manipuliavimo prietaisų, įranga, įskaitant patį prietaisą, transporto priemonės blokas ar jos komponentai ir vairuotojo kortelė gali būti išimami iš transporto priemonės ir gali būti naudojami kaip įrodymai pagal nacionalines procedūrines taisykles, reglamentuojančias tokių įrodymų tvarkymą.
12.Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 38 straipsnio 2, 3 dalyse imperatyviai nurodyta, kad esant įtarimui dėl manipuliavimo įrangos buvimo, kontroliuojantys pareigūnai turi prašyti įgaliotų dirbtuvių atlikti patikrinimą, bandymus ir tik tokio patikrinimo metu surasta ir paimta neleistina įranga gali būti panaudota kaip įrodymas byloje. Nagrinėjamu atveju tiek iš Transporto veiklos priežiūros departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiojo inspektoriaus V. T. 2019 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų, tiek ir iš aptartų jo parodymų, duotų teismo posėdyje, nustatyta, kad patikros metu nustatęs, jog transporto priemonėje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuoto tachografo užplombuotų komponentų plombos nepažeistos, tam, kad patikrintų faktiškai ant tachografo judesio jutiklio korpuso išgraviruotą numerį, nesilaikydamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 38 straipsnio 2, 3 dalies nuostatų, neprašė įgaliotų dirbtuvių atlikti patikrinimą, bet pats pažeidė tachografo jutiklio plombą, išsuko judesio jutiklį. V. T. plombos nepaėmė, o dėl įvykio vietoje darytų nuotraukų pats patvirtino, kad iš jose užfiksuotų vaizdų pats neatskirtų, kurioje nuotraukoje užfiksuota būtent transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įranga.
13.Pažymėtina, kad pagal Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2BE-44 patvirtintą „Transporto priemonių techninių patikrinimų atlikimo Lietuvos Respublikos keliuose tvarkos aprašo“ III skyrių pareigūnai gali taikyti tik vizualų, stebėjimo, bandymo, matavimo, skaičiavimo tikrinimo būdus bei naudojant sertifikuotą patikrinimo įrangą, jei tokia reikalinga (Aprašo 8–12 punktai).
14.Nagrinėjamu atveju tam, kad patikrinimo metu surasta ir paimta neleistina įranga galėtų būti panaudota kaip įrodymas byloje, V. T. transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu privalėjo naudoti sertifikuotą patikrinimo įrangą arba prašyti įgaliotų dirbtuvių specialistų patikrinti, ar transporto priemonėje yra sumontuota neleistina įranga. Tačiau, kaip jau aptarta, transporto priemonėje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengta neleistina įranga buvo aptikta nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl surasta neleistina įranga iš esmės negali būti panaudota kaip įrodymas byloje.
15.Iš teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo Akreditacinio biuro techninio eksperto D. R. parodymų nustatyta, kad automobilį ardyti galima tik Transporto inspekcijos nurodymu. Judesio jutiklį, nepažeidus plombos, pakeisti negalima, tačiau plombas įmanoma suklastoti ir jų vizualiai atskirti neįmanoma. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar plomba tikra, reikėtų atlikti ekspertizę. Atjungus jutiklį nuo maitinimo ir jį vėl prijungus, tachografas turėtų fiksuoti klaidą, t. y. gali rodyti energijos pertrūkį. Manipuliavimo įrangą galima jungti ir prie tachografo.
16.Nagrinėjamu atveju V. T. transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikros metu pažeidė tachografo judesio jutiklio plombą, jos nepaėmė. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar plomba nebuvo suklastota, ekspertizė atlikta nebuvo. Todėl, objektyviai nenustačius aplinkybės, kad nuimta judesio jutiklio plomba buvo nesuklastota, visiškai nepaneigta administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. versija, jog jis tachografo patikrą atliko laikydamasis techninės priežiūros atlikimo reikalavimų, o manipuliavimo įranga automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti sumontuota jau po 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. po jo atliktos tachografo patikros.
17.Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.
18.Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. R. kaltę, kad jis 2017 m. gruodžio 13 d. atliko automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo techninę priežiūrą nesilaikydamas techninės priežiūros atlikimo reikalavimų, nepatikrino ir neįsitikino, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografe buvo įmontuotas manipuliavimo prietaisas, kuris buvo surastas Institucijos pareigūnų 2019 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu, ir atliko duomenims klastoti pritaikyto tachografo metrologinę patikrą. Atsižvelgiant ir į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 372 straipsnio 1, 2 dalis V. R. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartis ir Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimas naikintini.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimą panaikinti bei V. R. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 372 straipsnio 1, 2 dalis nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.
Teisėja Edita Lapinskienė