Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-282/2010

                                                                                    (Proceso Nr. 1-67-1-00398-2009-6)

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.,

 (S)

                                                                                     1.2.14.5.1., 1.2.27.4., 2.4.6.3.2., 2.4.6.4.2.

 

 

   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

  N U O S P R  E N D I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                               2010 m. lapkričio 29 d.

                                                                          Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Klavdijos Kruminienės, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,

gynėjams advokatams Edmundui Jankaičiui ir Alfonsui Daukantui,

nuteistiesiems E. Ž. ir M. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. ir Kelmės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme baudžiamojoje byloje Nr. 1-170-768-2009 – jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta nuosprendžio paskelbimo diena ir į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2010-07-27 iki 2010-08-18.

E. Ž., Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., išteisintas  pagal Lietuvos Respublikos BK 289 str., nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta nuosprendžio paskelbimo diena ir į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-05-20 iki 2010-08-18.

Iš E. Ž. ir M. K. solidariai priteisti 2000 Lt turtinės žalos atlyginimas V. J..

Kolegija,

 

n u s t a t ė:

 

E. Ž. ir M. K. nuteisti už tai, kad veikdami grupėje, apgaulės būdu savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2009 m. spalio 6 d. apie 18 val. nenustatytam asmeniui paskambinus į laidinio ryšio telefoną nukentėjusiajai V. J., melagingai pranešus apie padarytą eismo įvykį, pareikalavus atlyginti neva jos anūko A. Ž. padarytą turtinę žalą ir V. J. sutikus sumokėti 2000 Lt, kaltinamasis M. K. atvežė E. Ž. į Kelmę, prie (duomenys neskelbtini) esančio V. J. gyvenamojo namo, kuriame E. Ž., prisistatęs tariamai eismo įvykyje nukentėjusiojo sūnumi M. B., iš V. J. paėmė 2000 Lt.

Be to E. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis, pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, padarė neteisėtus veiksmus, t. y. 2009 m. spalio 6 d. apie 18 val. nenustatytam asmeniui paskambinus į laidinio ryšio telefoną ir melagingai pranešus apie nelaimingą atsitikimą, pareikalavus atlyginti V. J. anūko A. Ž. padarytą turtinę 2000 Lt žalą, V. J. gyvenamajame name Kelmėje, (duomenys neskelbtini), pristatė komisaru B. ir iš nukentėjusiosios paėmė 2000 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-05-20, nes nuo tada buvo suimtas, ir sumažinti jam paskirtą bausmę, ir jos vykdymą atidėti.

Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi sugyventinę, su kuria ketina susituokti ir kuri šiuo metu laukiasi jo vaiko. Be to nurodo, kad būdamas laisvėje mokėsi, dirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Taip pat apeliantas tvirtina, kad daugiau niekada nebedarys nusikalstamų veikų, nori rūpintis savo šeima, auginti vaiką, kuo greičiau nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą.

Kelmės rajono apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį: 1) E. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams; pripažinti kaltu pagal BK 289 str. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1, 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; 2) M. K. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nukentėjusiąją, praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio, ji galėjo atpasakoti nusikalstamos veikos aplinkybes ir nurodė, kad 2009-10-06 apie 16 val. jai į laidinį telefoną paskambino nepažįstamas asmuo, kuris pasakė, kad jos anūkas A. Ž. pateko į eismo įvykį ir sužalojo A. B. ir norint, kad nebūtų iškelta baudžiamoji byla, reikia sumokėti 2000 Lt, paskambinęs padiktavo tekstą, kurį ji turi užrašyti ant lapelio ir šį lapelį paduoti policininkui, kuris ateis pas ją į namus paimti pinigų – po to į duris pabeldė jaunuolis, kuris prisistatė komisaru B. ir paprašė paduoti raštelį bei pinigus. Apelianto teigimu tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino pats E. Ž., nurodydamas – „Kai V. atidarė duris, jis pasakė, kad yra komisaras B., ir perdavė atsineštą telefoną, kuriuo V.. kalbėjo su kitu asmeniu...", todėl teismas privalėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais.

Apeliantas skunde reiškia manymą, kad kaltinamieji iš anksto susitarė daryti sunkų nusikaltimą – apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą veikiant organizuotoje grupėje, todėl E. Ž. ir M. K. veiką reikia kvalifikuoti pagal LR BK 182 str. 2 d. Skunde nurodoma, jog kaltinamieji žinojo ir suprato, kad veikdami kartu, apgaulės būdu užvaldys svetimą turtą, tai daryti jie susitarė iš anksto, dar prieš nusikalstamos veikos pradžią. Ketindami realizuoti nusikalstamą sumanymą, buvo pasiskirstę vaidmenimis, buvo sutarta dėl nusikaltimų padarymo būdo, vietos, laiko, t. y. jie iš anksto susitarė apgaule užvaldyti svetimą turtą, veikdami kartu. Jie galėjo ir turėjo žinoti, kad jei apgaulės būdu turtą užvaldo asmenų, kurie pasiskirstę vaidmenimis, grupė, tai įstatymų leidėjas tokią aplinkybę traktuoja kaip kvalifikuojančią aplinkybę ir tai yra sunkus tyčinis nusikaltimas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., o tokią bendrininkavimo formą traktuoja kaip organizuotą grupę. Apelianto teigimu E. Ž. ir M. K. suprato, kad nors vienam iš jų nevykdant savo vaidmens, nusikalstamos veikos užbaigti nepavyks ar bent jau pasidarys žymiai sunkiau ją užbaigti.

Be to apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuosprendžiu veiką perkvalifikavęs iš BK 182 str. 2 d. į BK 182 str. 1 d. ir konstatavęs, kad E. Ž. ir M. K. veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, turėjo paskirti kaltinamiesiems bausmes, didesnes, nei numatytas bausmės vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji E. Ž. ir M. K., bei jų gynėjai prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, o M. K. apeliacinį skundą tenkinti. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokurorė prašė atmesti M. K. apeliacinį skundą, tačiau atsisakė reikalavimo, išdėstyto Kelmės rajono apylinkės prokuratūros apeliaciniame skunde, perkvalifikuoti E. Ž. ir M. K. nusikalstamą veiką pagal BK 182 str. 2 d. ir tuo pačiu palaikė prokuratūros prašymą dėl E. Ž. pripažinimo kaltu pagal BK 289 str., ir dėl E. Ž. ir M. K. paskirtų per švelnių bausmių pagal BK 182 str. 1 d., prašydama E. Ž. pagal BK  182 str. 1 d. skirti laisvės atėmimą 2 metams, pagal BK 289 str. skirti laisvės atėmimą 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 5 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams, kurią dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti  galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams. Nuteistajam M. K. pagal BK 182 str. 1 d. prokurorė prašė skirti 2 metų laisvės atėmimą.

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas, o prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. Ž. ir M. K. kaltais dėl bendrininkų grupėje apgaulės būdu V. J. priklausančio turto įgijimo ir teisingai kvalifikavo jų nusikalstamą veikimą pagal BK 182 str. 1 d. Iš esmės, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, su tokia veikos kvalifikacija sutiko ir nuteistieji, ir prokurorė. Savo skundu nuteistasis M. K. prašė švelninti jam taikytą baudžiamąją atsakomybę, o prokurorė prašė panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl E. Ž. išteisinimo pagal BK 289 str. ir atitinkamai paskirti E. Ž. bei M. K. griežtesnes bausmes. Tokiu būdu nėra pagrindo svarstyti E. Ž. ir M. K. įvykdyto sukčiavimo kvalifikavimo pagal griežtesnį baudžiamąjį įstatymą klausimo, nes to neprašo prokurorė (BPK 320 str. 4 d.).

Pagal BK 289 str. atsakomybė kylą asmeniui, kuris pasisavina valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą tam, kad padarytų neteisėtus veiksmus, tarp jų ir nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė minėtų aplinkybių E. Ž. veikoje. Kolegija nesutinka su tokiomis apylinkės teismo išvadomis ir pažymi, kad teismas nepagrįstai vienus įrodymus traktavo kaip prioritetinius kitų įrodymų atžvilgiu (nukentėjusiosios V. J. ranka surašytas sutikimo raštas (t. 1, b. l. 19), neanalizavo įrodymų visete ir padarė nepagrįstas išvadas dėl nukentėjusiosios V. J. parodymų. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiosios parodymai teisiamajame posėdyje dėl jos senyvo amžiaus (85 metai) ir prastos atminties buvo nenuoseklūs, painūs, tačiau šiais parodymais rėmėsi ir neanalizavo jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, praėjus kelioms dienoms po įvykio, nes padarė išvadą, jog tuomet V. J. taip pat galėjo netiksliai atkurti įvykio aplinkybes ir jas suprasti. Tuo pačiu pažymėtina, kad E. Ž. parodymų ikiteisminio tyrimo metu apylinkės teismas visai neanalizavo, nors kitas nuteistasis – M. K., teisiamajame posėdyje pripažino, jog E. Ž. jam pasakojo apie apsimetinėjimą komisaru (t. 1, b. l. 255). Taigi, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino nesilaikydamas BPK 20 str. nuostatų, kas, kolegijos nuomone, ir lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą dėl E. Ž. kaltės pagal BK 289 str.

Be abejonės, apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisminiame procese gali būti neatitikimų, nes kiekvienas asmuo individualiai suvokia situaciją ir vertina aplinkybes. Skirtingai žmonių gebėjimą atkurti įvykių eigą įtakoja subjektyvūs ir objektyvūs faktoriai (išgąstis, praėjęs laikas, regėjimas ir pan.). Kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo, kitų liudytojų parodymus bei kitus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste.

Iš esmės, apylinkės teismas ištyrė nuteistųjų M. K., E. Ž., nukentėjusiosios V. J. bei K. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (t. 1, b. l. 77-80), ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotus parodymus, juos išdėstė savo nuosprendyje, tačiau neanalizavo jų visete (t. 1, b. l. 253-259).

Nukentėjusioji V. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, praėjus 9 dienoms po įvykio (2009-10-15, t. 1, b. l. 18), nurodė, kad asmuo, kuriam ji atidavė apgaule iš jos išviliotus pinigus, prisistatė komisaru B.. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį, kad prieš nukentėjusiai įvardijant asmenį, kuriam, kaip komisarui B., ji atidavė 2000 Lt, pats nuteistasis E. Ž., 2009-10-10 duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodė, kad atėjęs pas V. J. prisistatė komisaru B., pasirašė ant nukentėjusiosios surašyto sutikimo rašto šalia M. B. pavardės (t. 1, b. l. 89-90). Tokius pat parodymus ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. davė ir apklausiamas vėliau (t. 1, b. l. 97-98). Pažymėtina, kad sutikimo raštas, kurį diktuojant nenustatytam asmeniui surašė nukentėjusioji ir ant kurio, pasiimdamas pinigus, pasirašė E. Ž., buvo adresuotas ,,Kelmės miesto policijos komisariato budinčiam inspektoriui-tardytojui“ (t. 1, b. l. 19).

Teisiamajame posėdyje E. Ž., nevienareikšmiai teigė apie savo prisistatymą komisaru B. Iš vienos pusės jis neigė prisistatęs komisaru ar, išvis, policininku, tačiau nurodė, kad nenustatytas asmuo, telefonu instruktuodamas apie elgseną, nuėjus pas ,,...bobutę...“, sakė, jog jis turės prisistatyti komisaru B. ir paimti pinigus, kas patvirtina išankstinį jo tyčios formavimąsi. E. Ž. taip pat neneigė supratęs, jog eina  apgauti ir paimti pinigus, prisistatė B. ir pasirašė ant nukentėjusiosios pateikto sutikimo rašto šalia B. pavardės (t. 1, b. l. 253-255). Kita vertus, teisiamajame posėdyje jis tvirtino visų aplinkybių gerai neprisimenantis, nes įvykio metu buvo girtas, todėl rekomendavo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, nes tada visas aplinkybes prisiminė geriau ir teisingai jas nurodė. Dėl girtumo, apie prisistatymą komisaru B., nuteistasis E. Ž. teigė neprisimenantis ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi, iš esmės, apklausiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, E. Ž. neneigė, kad, nuėjęs pas V. J. apgaule užvaldyti jos turtą (2000 Lt), apsimetė komisaru B.. Apie apsimetinėjimą komisaru E. Ž. pasakojo ir savo bendrininkui sukčiavimo nusikaltimo padaryme – M. K., kuris teisiamajame posėdyje, nurodė - ,,...Ž. pradėjo pasakoti, kaip jam liepė apsimesti komisaru...“ (t. 1, b. l. 255).

V. J. apklausiama teisiamajame posėdyje (t. 1, t. b. l. 257-258) teigė, kad asmuo, atėjęs pasiimti pinigų, nesakė, jog yra pareigūnas ir nepamena, ar rodė kokį pažymėjimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad nukentėjusioji teisiamajame posėdyje negalėjo nieko prisiminti apie sutikimo raštą, kurį pati atidavė policijos pareigūnams, neatpažino savo rašysenos jame, negalėjo atpažinti asmens, kuris buvo atėjęs pinigų, ir prisiminti kitų aplinkybių. Įvertinus tokius parodymus visete su kitais byloje surinktais, ištirtais ir aptartais įrodymais, akivaizdu, kad nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo labiau objektyvūs ir informatyvesni, o parodymus teisiamajame posėdyje aiškiai įtakojo objektyvūs ar subjektyvūs veiksniai (nukentėjusiosios garbus amžius, sveikatos būklė, praėjęs laikas nuo įvykio – beveik metai, emocinė įtampa ar kt.).

Dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo netikėti nuteistojo E. Ž. parodymais, nes visumoje, jie nėra prieštaringi – jis, kaip jau minėta, neneigė prisistatęs nukentėjusiajai komisaru B., teigdamas, kad neprisimena šios aplinkybės. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai jo parodymus surašė tendencingai, nes apeliacinės instancijos teisme liudytojomis apklaustos ikiteisminio tyrimo tyrėjos A. K. ir I. B. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. gera valia atpasakojo įvykio aplinkybes, buvo itin kalbus ir patvirtino, kad nuėjęs pas nukentėjusiąją V. J. į namus prisistatė komisaru B., paėmė iš nukentėjusiosios pinigus, pasirašė ant sutikimo rašto šalia B. pavardės ir išėjo. Šie parodymai kolegijai nekelia abejonių, nors E. Ž. apeliacinės instancijos teisme teigė, kad jis neperskaitė ikiteisminio tyrimo metu surašyto apklausos protokolo, ir tyrėja galėjo užrašyti, ko jis nesakė. Nėra pagrindo laikyti realia tokią keliamą versiją, nes tyrėja negalėjo užrašyti tokių faktinių aplinkybių, kurių nežinojo, nes tik vėliau buvo apklausta nukentėjusioji ir išimtas E. Ž. pasirašytas sutikimo raštas, kurie tik patvirtino ankščiau E. Ž. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.     

Taigi, nukentėjusiosios ir nuteistojo E. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl esminių aplinkybių yra vienodi, teisiamajame posėdyje E. Ž. neneigė davęs tokius parodymus, o apeliacinės instancijos teisme nuteistojo iškeltas niekuo nepagrįstas versijas kolegija vertina kaip atitinkamą gynybos taktiką, siekiant išvengti atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį. Kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. išsamiai papasakojo apie savo nusikalstamo veikimo aplinkybes ir tokie jo parodymai kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais sudaro vieningą jo kaltę įrodančią medžiagą, atskleidžiančią ne tik sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymius, bet ir BK 289 str. numatyto nusikaltimo sudėtį. Visuma aptartų įrodymų rodo, kad tarp E. Ž. nusikalstamo svetimo turto užvaldymo ir apsimetinėjimo komisaru B. yra tiesioginis ryšys, nes jis, prisistatęs komisaru B., suklaidino nukentėjusiąją ir ji pati atidavė savo pinigus. Objektyvios nusikalstamos veikos aplinkybės aiškiai rodo, jog E. Ž. nuo pat pradžių suprato, kad, norint užvaldyti svetimą turtą, reikia apsimesti komisaru, ir šis veikimas suklaidino V. J..

Kolegijai nekyla abejonių, kad E. Ž. 2009 m. spalio 6 d. apie 18 val. V. J. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kelmėje, pasisavino valstybės tarnautojo vardą – prisistatė komisaru B. ir, nenustatytam asmeniui paskambinus į laidinio ryšio telefoną ir V. J. melagingai pranešus apie nelaimingą atsitikimą – jos anūko A. Ž. padarytą 2000 Lt turtinę žalą, iš nukentėjusiosios paėmė 2000 Lt.

Tokiu būdu skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria E. Ž. buvo išteisintas pagal BK 289 str., naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems M. K. ir E. Ž. laisvės atėmimo bausmes pagal BK 182 str. 1 d., skundžiamame nuosprendyje išdėstė visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir padaryto nusikaltimo pobūdį (apgaulės būdu išviliojo pinigus iš senyvo amžiaus moters), kiekvieno iš jų asmenį apibūdinančius duomenis – abu ankščiau jau buvo teisiami ir bausti administracine tvarka (t. 1, b. l. 117; 161-173), tačiau E. Ž. vėl nusikalto neišnykus teistumui, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 1, b. l. 104; 106-113), o M. K. būdamas neteistu, nes nuteisimas pagal BK 178 str. 4 d. (baudžiamasis nusižengimas) teistumo jam neužtraukė (t. 1, b. l. 153-155). Apylinkės teismas nenustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė dvi E. Ž. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei tai, kad sukčiavimą jis ir M. K. padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), ką pripažino abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.   

Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta, prokuroras apeliaciniame skunde nenurodė. Kolegijos nuomone, M. K. paskirta bausmė pagal BK 182 str. 1 d. nėra aiškiai per švelni, kaip teigia prokuroras. Vien tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybės lengvinančių aplinkybių, o nustatyta tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kolegijos manymu, nėra pagrindas dar labiau griežtinti bausmę, nes apylinkės teismas nuteistajam parinko griežčiausią BK 182 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmę, paskyrė ją atlikti realiai, todėl, atsižvelgus į jau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visetą, į tai, kad M. K. iš dalies savo kaltę pripažino, kad nukentėjusioji dėl skirtinos bausmės savo nuomonės nepareiškė (t. 1, b. l. 261), kolegija daro išvadą, kad dar labiau griežtinti M. K. paskirtos bausmės, kuri ir taip yra nedaug mažesnė už BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį, nėra pagrindo.  

Tuo pačiu kolegija pažymi, kad nėra pagrindo mažinti M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir tuo labiau, jos vykdymą atidėti, kaip prašo apeliantas. Jau buvo minėta, kad M. K. baudžiamuosius įstatymus pažeidžia ne pirmą kartą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bauda už nedidelės vertės turto vagystę (BK 178 str. 4 d.) pozityvaus poveikio nepadarė – praėjus vos mėnesiui jis įvykdė jau nesunkų tyčinį nusikaltimą. Taip pat baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad M. K. atžvilgiu yra atliekami ikiteisminiai tyrimai Utenos apskrities ir Kauno apskrities vyriausiuose policijos komisariatuose, tarp jų ir pagal BK 182 str. 1 d. (t. 1, b. l. 213-216; 241). Kolegijos nuomone, M. K. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir nėra pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymo, nes ankščiau aptartų aplinkybių visuma rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas toliau formuotų neadekvatų savo atsakomybės suvokimą, nebaudžiamumo poveikį ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų.

Byloje yra duomenų, kad M. K. ketina susituokti, kad būsimoji sutuoktinė laukiasi vaiko (t. 1, b. l. 235; t. 2, b. l. 31), tačiau tai nemenkina nuteistojo kaltės nusikaltimo padaryme. M. K. apeliacinio skundo pareiškimai, apie ketinimą rūpintis šeima, auginti vaiką, daugiau nebedaryti nusikalstamų veikų apibūdina jį teigiamai, tačiau tai nėra pagrindas švelninti jo baudžiamąją atsakomybę dėl visų ankščiau aptartų aplinkybių.

Taip pat pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas į M. K. paskirtą bausmę  įskaitė visą jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (t. 1, b. l. 135; 142; 223) – nuo 2010-05-20 iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos (2010-08-18), ir šis laikotarpis bus užskaitytas, kaip atliktos bausmės dalis. Todėl nėra teisinio pagrindo skaičiuoti bausmės pradžią nuo 2010-05-20, kaip prašo apeliantas. 

Kolegija, spręsdama klausimą dėl E. Ž. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės pagal BK 182 str. 1 d. ir skirtinos bausmės už šiuo nuosprendžiu inkriminuotą nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 289 str.), atkreipia dėmesį, kad dėl abiejų nusikaltimų padarymo yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), du nesunkius nusikaltimus jis padarė neišnykus teistumui, kas byloja apie jo didesnį pavojingumą ir suponuoja išvadą, jog jam turi būti taikoma griežtesnė baudžiamoji atsakomybė.

Tokiu būdu, kolegija, atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas E. Ž. bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai kas paminėta, daro išvadą, jog E. Ž. pagal BK 182 str. 1 d. buvo paskirta neteisinga bausmė, dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 2 p.) ir skiriama didesnė bausmė, tačiau ne tiek, kiek buvo prašoma prokurorų. Tuo pačiu už valstybės tarnautojo vardo pasisavinimą, tais pačiais motyvais, E. Ž. skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už BK 289 str. sankcijoje numatytą vidurkį (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų).  

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p, 3 d., 4 d.,

 

n u s p r e  n d ž i a:

 

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį dalyje dėl E. Ž. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 289 str. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

E. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 289 str. ir skirti jam laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį ir E. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 1 metų 5 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d., pagal BK 289 str. paskirtą ir pagal BK 182 str. 1 d. padidintą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir E. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                     Virginija Žindulienė

 

Teisėjai                                                                                                            Vidmantas Mylė

 

                                                                                                                        Klavdija Kruminienė