Civilinė byla Nr. 3K-3-330-378/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14247-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.3.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. Ž.-V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei N. Ž.-V. ir atsakovės N. Ž.-V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo AB „Swedbank“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, apeliacinio proceso paskirtį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo nutraukti su atsakove 2009 m. balandžio 25 d. sudarytą santuoką. Jis nurodė, kad santuokos metu, 2009 m. rugsėjo 7 d., gimė sūnus N. V. Sutuoktinių santykiai kurį laiką klostėsi sėkmingai, tačiau vėliau sutuoktiniai pradėjo nesutarti, galiausiai jų santykiai dar labiau pašlijo. Dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, nes ji pažeidė CK 3.27 straipsnio l dalyje nustatytas sutuoktinės pareigas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir atsakovė pateikė bendrą pareiškimą, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas sutiko, kad nutraukus santuoką sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, prašė priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 160 Eur kas mėnesį išlaikymą iki sūnaus pilnametystės, nustatyti bendravimo tvarką. Šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo turtas (žemės sklypas, automobilis, namų apyvokos daiktai, baldai) būtų priteistas asmeninėn ieškovo nuosavybėn, atsakovei priteisiant atitinkamą kompensaciją. Ieškovas nurodė, kad yra sudaręs vartojimo kredito sutartį su AB „Swedbank“ ir po santuokos nutraukimo įsipareigojimus pagal šią sutartį kreditorei jis vykdys vienvaldiškai.
3. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies ir pateikė priešieškinį. Sutiko, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau prašė pripažinti, kad ji iširo dėl ieškovo kaltės. Bylos nagrinėjimo metu ji sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė priešieškiniu prašė teismo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 435 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikas sulauks pilnametystės; nustatyti bendravimo su vaiku tvarką; prašė (sutiko), kad santuokos metu įgytas turtas būtų priteistas ieškovui, atsakovei išmokant atitinkamą kompensaciją; priteisti iš ieškovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 100 Eur asmeninį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2017 m. birželio 30 d.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nutraukė šalių santuoką; kaltais dėl santuokos iširimo pripažino abu sutuoktinius; nustatė, kad ieškovui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė „V“, atsakovei – „Ž-V.; šalių nepilnamečio vaiko N. V. gyvenamąją vietą nustatė su jo motina atsakove N. Ž.-V.; priteisė iš ieškovo S. V. nepilnamečio sūnaus N. V. išlaikymui mokėti kas mėnesį 300 Eur periodines išmokas nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; lėšų valdytoja uzufrukto teisėmis paskyrė vaiko motiną N. Ž.-V.; bylos dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukė; patvirtino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; šalių santuokos metu įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijo ir atsakovei N. Ž.-V. priteisė iš ieškovo S. V. 8190,65 Eur kompensaciją už santuokoje įgytą turtą bei 2700 Eur kompensaciją už buto pagerinimą; nurodė, kad nustatytą kompensaciją ieškovas turi išmokėti per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; nustatė, kad kompiuteris „Samsung“ skirtas nepilnamečio vaiko N. V. poreikiams tenkinti ir yra jam perduotas; prievolę grąžinti skolą pagal 2011 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį, sudarytą su AB „Swedbank“, paliko ieškovui S. V.; nustatė, kad S. V. yra asmeniškai atsakingas pagal 2014 m. gegužės 26 d. su AB „Swedbank“ sudarytą asmeninės kredito linijos sutartį; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė; panaikino 2015 m. kovo 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
5. Dėl išlaikymo priteisimo teismas nurodė, kad ieškovo prašomos nustatyti periodinės išmokos po 160 Eur nėra didelės ir šiuo atveju atitiktų tik minimalius vaiko poreikius. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos pagal įstatymą privalėtų išlaikyti. S. V. vaiko išlaikymui turėtų teikti po 162,50 Eur kas mėnesį, tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus yra penkerių metų amžiaus, lanko darželį ir būrelius. Ieškovas dirba užsienyje (MV NETHERLANDS BV), iš ieškovo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2015 m. sausio 30 d. ieškovo darbdavys pervedė ieškovui 5128,33 Eur atlyginimą; 2015 m. kovo 10 d. atitinkamai – 2989,04 Eur; 2015 m. balandžio 1 d. – 2605,90 Eur; 2015 m. gegužės 20 d. HH CONSULT A/S GLARMEST ERVEJ jam pervedė 2989,05 Eur atlyginimą. Atsakovė dirba VšĮ Klaipėdos ligoninėje ir gauna tik apie 300 Eur atlyginimą. Ieškovo atlyginimas yra gerokai didesnis nei vaiko motinos, todėl atsižvelgdamas į vaiko poreikius, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį teismas tenkino iš dalies ir iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė po 300 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos.
6. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. sausio 18 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeitė – sumažino iš ieškovo S. V. nepilnamečio sūnaus N. V. išlaikymui priteistą sumą iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
7. Sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio, kaip nurodė teisėjų kolegija, turi būti atsižvelgta į šiuos kriterijus: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis; tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių.
8. Teisėjų kolegija atsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad: ieškovas dirba užsienyje, 2015 m. sausio 30 d. jam pervestas 5128,33 Eur darbo užmokestis, 2015 m. kovo 10 d. – 2989,04 Eur, 2015 m. balandžio 1 d. – 2605,90 Eur, 2015 m. gegužės 20 d. – 2989,05 Eur; atsakovė dirba VšĮ Klaipėdos ligoninėje ir gauna apie 300 Eur darbo užmokestį. Taip pat teisėjų kolegija įvertino ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktą elektroninio laiško ištrauką su vertimu, kur nurodyta, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta 2015 m. rugpjūčio 21 d., bei 2015 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus pažymą „Dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose“, kur nurodyta, kad ieškovui bedarbio statusas suteiktas nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. Iš advokato V. J. 2015 m. rugsėjo 28 d. rašto antstolei teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas buvo išvykęs į užsienį ieškoti darbo; iš atsakovės pateikto 2015 m. spalio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo – kad ieškovas turi naują darbą, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo dirba kranininku (naftos gręžinio darbuotoju), vykdant „Gemini“ vėjo elektrinių parko projektą Nyderlanduose. Įvertinusi šalių turtinę padėtį, aplinkybę, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovo darbas yra tęstinio pobūdžio, nėra duomenų apie ieškovo gaunamo darbo užmokesčio dydį, taip pat duomenų apie tai, kad šalių vaikas turi specialių, didelių išlaidų reikalaujančių poreikių (chroniškų ligų, sveikatos sutrikimų gydymo, specifinių laisvalaikio ar lavinimo užsiėmimų ir kt.), teisėjų kolegija sprendė, kad yra pagrindas iki 200 Eur sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 18 d. nutarties dalį, kuria pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo dalis, sumažinant iš ieškovo nepilnamečiam sūnui priteistą išlaikymą iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus. Teismo išvada, kad yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui iki 200 Eur, nepagrįsta bylos duomenimis, nenurodyti argumentai, dėl kurių atmesti byloje buvę įrodymai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog iš ieškovo vaikui reikalingas 300 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovo pateikti rašytiniai nutrauktos darbo sutarties, suteikto bedarbio statuso įrodymai nepaneigia pareigos ir galimybės teikti nepilnamečiam sūnui pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą ir vaikui reikalingą išlaikymą. Pareigą teikti savo turtinės padėties įrodymus turi abu tėvai. Apeliacinės instancijos teismas, jei jam kilo abejonių dėl ieškovo darbo pobūdžio ar gaunamo darbo užmokesčio dydžio, turėjo ex officio imtis priemonių šioms abejonėms pašalinti. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas, pakeisdamas apskųstą motyvuotą sprendimą, nevertino vaiko poreikių, tėvų turtinės padėties, nepaneigė atsakovės pateiktų duomenų apie vaiko poreikiams tenkinti reikalingas lėšas, nevertino šalių elgesio teisminio proceso metu, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neginčijo atsakovės apskaičiuoto ir rašytiniais įrodymais pagrįsto jų dydžio
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalį, 3.3, 3.192 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos bylose dėl  išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo, nes nevertino šalių turtinės padėties, neatsižvelgė į bylos duomenis apie ieškovo geresnę turtinę padėtį, neteikė pirmumo vaiko teisių ir interesų apsaugai. Ieškovas neginčijo atsakovės nurodytos ir įrodymais pagrįstos aplinkybės, kad sūnaus poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalingas 580 Eur išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismo priteistas išlaikymo iš ieškovo dydis neatitinka proporcingumo principo, nes atsakovei, gaunančiai mažesnes nei ieškovas pajamas, tenka didesnė vaiko išlaikymo našta.
3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovo naudai įvertino tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo darbas yra tęstinio pobūdžio, taip pat duomenų apie ieškovo gaunamą darbo užmokestį (jo dydį). Taip pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl pagrįstų abejonių vertinimo vaiko interesų naudai. Bylos duomenys neteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas nedirba, neturi pajamų iš darbo santykių. Tai patvirtina 2015 m. spalio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, skrydžio užsakymo bilietas, rašto antstoliui turinys. Ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo sūnui. Ieškovas yra fiziškai sveikas, išlaikytinių neturi, išklausė kursus, kurie teikia galimybę įsidarbinti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (bedarbio statusas yra laikino pobūdžio ir neteikia pagrindo mažinti priteistą išlaikymą). 
4. Teismui sumažinus priteisto išlaikymo dydį dėl to, kad ieškovas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo tapo bedarbis, pažeista apeliacinio proceso paskirtis, byla išnagrinėta iš naujo. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu (CPK 320 straipsnis). Šis sprendimas priimamas atsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iš naujo išnagrinėjo šią civilinę bylą, vadovaudamasis ieškovo apeliacinėje instancijoje pateiktais dokumentais. Jei ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, jis turėjo teikti ieškinį prašydamas sumažinti priteisto išlaikymo dydį, vadovaujantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi.
5. Teismas pažeidė svarbiausius šeimos teisės principus, inter alia, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo, nustatydamas sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžios momentą, t. y. išlaikymo dydį sumažindamas nuo ieškinio pateikimo dienos (2014 m. lapkričio 28 d.). Nepagrįstai neatsižvelgta į bylos duomenis apie ieškovo darbo užmokestį, bedarbio statusą Lietuvoje nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. Pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo jo įsiteisėjimo momento. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti vadovaujamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktas civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013.   
10. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priteisti atitinkamo dydžio išlaikymą sūnui grindė vien aplinkybe, kad ieškovo gaunamos pajamos yra gerokai didesnės nei atsakovės, kitų įrodymų, pagrindžiančių būtent tokio dydžio išlaikymo būtinumą, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos duomenis, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais faktinėmis aplinkybėmis tapačiose bylose. Teismas įvertino vaiko poreikius, ieškovo galimybes juos tenkinti, atsižvelgė į tai, kad jis neteko ankstesnio darbo, didesnių pajamų. Šiuo metu ieškovui mokamas minimalus valandinis darbo užmokestis. Ieškovas negali mokėti didesnio išlaikymo sūnui, nes turi prievolę sumokėti atsakovei kompensacijas, finansinius įsipareigojimus, kartu su sužadėtine laukiasi kūdikio.
2. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių vaiko išlaikymo principo, nes tėvai turi teikti vaikui proporcingą savo turtinei padėčiai išlaikymą. Nevienoda šalių turtinė padėtis savaime negali būti laikoma pagrindu nukrypti nuo šalių lygiateisiškumo užtikrinant vaikų išlaikymą principo. Ieškovo turtinė padėtis pablogėjo dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl išnyko šio teismo konstatuotas pagrindas nukrypti nuo pirmiau nurodyto principo.
3. Faktine ir teisine darbo santykių su užsienio bendrove pabaigos diena laikytina 2015 m. rugpjūčio 21 d. Nuo 2016 m. vasario 23 d. ieškovas dirba UAB „Giranda ir ko“. Ieškovas, priešingai nei teigia kasatorė, netęsia darbo teisinių santykių užsienyje ir negauna tokių pajamų kaip anksčiau.
4. Apeliacinio proceso ribos nebuvo peržengtos. Pirmosios instancijos teismas neištyrė įrodymų, pagrindžiančių objektyviai egzistuojančius vaiko poreikius, neįvertinęs šių poreikių nustatė jiems užtikrinti būtinos sumos dalį. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ieškovo gaunamų pajamų dydį, pajėgumą mokėti priteistą išlaikymą, realų vaiko poreikių turinį, apimtį, jiems tenkinti būtiną išlaikymo dalį.    
5. Kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, šiuo atveju vadovautis negalima, nes pasisakyta dėl jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. pakeitus anksčiau priteisto išlaikymo dydį CK 3.201 straipsnio pagrindu. Nagrinėjamu atveju išlaikymo dydis sumažintas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, o ne inicijavus procesą dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymo.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
12. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis).
13. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
14. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
15. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
16. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
17. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).
18. Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kuriomis remiantis nustatytinas vaikui priteistino išlaikymo dydis: šalių sūnus lanko darželį, būrelius, specialių, didelių išlaidų reikalaujančių poreikių neturi; kasatorės pajamos yra mažesnės negu ieškovo; ieškovo turtinė padėtis po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neįsiteisėjus teismo sprendimui pasikeitė, jo gaunamos pajamos sumažėjo.
20. Spręsdami priteistino iš ieškovo išlaikymo jo nepilnamečiam sūnui dydžio nustatymo klausimą, bylą nagrinėję teismai analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius kasatorės ir ieškovo turtinę padėtį, vaiko poreikius, t. y. vadovavosi pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo turtinę padėtį, kaip vieną iš kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, vertino papildomai pateiktų įrodymų kontekste, kadangi ieškovo turtinė padėtis pasikeitė.
21. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.

Dėl apeliacinio proceso paskirties

22. Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai).
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos apibrėžtos CPK 320 straipsnio 1 dalyje – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; pagal to paties straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuluotos esminės CPK 320 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo taisyklės, kuriomis teisėjų kolegija vadovaujasi spręsdama ir šią bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014 ir joje nurodytą kasacinę praktiką).
25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu.
27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, nenurodytais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinį skundą, nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2006; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2007; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2011; kt.).
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovas apeliacinį skundą grindė aplinkybėmis, kad teismo sprendimo priėmimo metu jis buvo bedarbis, kad dirbo Danijoje, kur į darbą vykdavo kas trys savaitės, tačiau įmonė bankrutavo; kad ieško darbo Lietuvoje ir priteistos išlaikymo sumos po 300 Eur kas mėnesį mokėti neturi galimybės. Šioms aplinkybėms pagrįsti prie apeliacinio skundo ieškovas teikė Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus pažymą. Po apeliacinio skundo priėmimo ieškovas papildomai pateikė Nyderlandų įmonės pranešimą apie darbo santykių nutraukimą.
29. Draudimas apeliacinės instancijos teisme pateikti naujus įrodymus taip pat apibūdina dalinę (ribotą) apeliaciją, tačiau ir šis draudimas nėra absoliutus. Jis negali būti taikomas, kai įrodymų pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta dėl pirmosios instancijos teismo klaidos, kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
30. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
31. Pagal bendrąsias Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje suformuluotas nuostatas dėl šalių lygybės ir rungimosi principų šalių lygybės principas reiškia, kad kiekvienai šaliai turi būti suteikta pagrįsta (protinga) galimybė pristatyti savo bylą – įskaitant įrodymus – sąlygomis, kurios nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę nei priešingos šalies padėtį; proceso rungimosi principas apima šalių galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (dėl nurodytų bendrųjų principų žr. 1997 m. vasario 24 d. sprendimą byloje De Haes ir Gijels prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9983/92, par. 53; 1997 m. vasario 18 d. sprendimą Nideröst-Huber prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 18990/91, par. 24).
32. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ieškovo pateiktus naujus įrodymus nutarties 27 – 28 punktuose nurodytų taisyklių nepažeidė. Kasatorė taip pat aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis, teikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo pateiktų naujų įrodymų bei pati teikė papildomus įrodymus, kuriais siekė paneigti ieškovo nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos abiejų šalių pateiktus įrodymus vertino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kasatorė buvo nepalankesnėje padėtyje nei ieškovas.
33. Nurodytų bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo dalyką apeliacinės instancijos teisme sudarė ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti faktiniai pagrindai (aplinkybės, susijusios su ieškovo, kaip asmens, iš kurio priteistas išlaikymas, turtine padėtimi) bei kasatorės atsiliepime nurodyti nesutikimo su apeliacinio skundo argumentais motyvai.
34. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas nutartį grindė kitais, negu nurodyti apeliaciniame skunde, argumentais ir dėl to peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
35. Kasacinio skundo argumentai dėl sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo ir kasacinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 suformuotos praktikos taikymo šioje byloje neaktualūs, kadangi nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ne įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo (CK 3.201 straipsnis), o išlaikymo dydžio nustatymo klausimas.
36. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Netenkinus kasacinio skundo, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo iš kasatorės klausimas nesprendžiamas. 
38. Kasacinis teismas patyrė 6,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. birželio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės N. Ž.-V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,70 Eur (šešis Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                   Gražina Davidonienė

           Janina Januškienė

                                                                                                                       Dalia Vasarienė