Administracinė byla Nr. eA-1203-756/2021

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02959-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėja D. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, VSDF valdyba) Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 7 d. sprendimą Nr.(10.1E) VPE_SP1E?271 dalyje dėl darbo stažo apskaičiavimo ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti jos darbo stažą senatvės pensijai gauti, įskaičiuojant į šį stažą laikotarpį nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), taip pat perskaičiuoti pensijos dydį nuo 2018 m. birželio 12 d. ir išmokėti pensijos skirtumą su delspinigiais; 2) panaikinti VSDFV 2019 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4183, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas, pateiktas ikiteismine tvarka. 

2.       Pareiškėja skunde nurodė: 

2.1.       VSDFV Vilniaus skyrius priėmė 2019 m. sausio 7 d. sprendimą skirti pareiškėjai (duomenys neskelbtini) Eur socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2018 m. birželio 12 d. Sprendime buvo nepagrįstai sumažintas darbo stažas, todėl pareiškėja 2019 m. birželio 14 d. šį sprendimą apskundė VSDF valdybai. 2019 m. liepos 16 d. gautas VSDF valdybos 2019 m. birželio 25 d. sprendimas, jog VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas paliekamas nepakeistas. Pareiškėja su ginčijamais sprendimais nesutinka, nes jis priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnyje suformuluotų principų, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio reikalavimų, ignoruojant pareiškėjos socialinio draudimo byloje esančius dokumentus.

2.2.               Skunde pažymima, jog buvo neteisingai apskaičiuotas pareiškėjos turimas bendrasis darbo stažas, nes neįtrauktas darbo knygelėje įrašytas laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d., kas sudaro 5 metus 9 mėnesius ir 23 dienas. Sprendime nėra jokio paaiškinimo, kodėl tas laikotarpis neįskaitomas.

2.3.               Nurodo, kad VSDF valdyba 2019 m. birželio 25 d. atsakyme nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius vadovavosi 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintais nuostatas, tačiau šie nuostatai ginčo laikotarpio neapima ir tuo metu negaliojo, jie neturi teisinės atgalinio veikimo galios, todėl negali būti taikomi. Tuo laikotarpiu galioję Valstybinių pensijų įstatymas ir Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai numatė, jog į stažą įskaitomas mokymasis aukštosiose mokyklose, specialiosiose vidurinėse mokyklose ir t. t., tuo atveju, jei prieš tai buvo dirbta darbininku ar tarnautoju. Šiuo atveju nesvarbu, ar nutraukus darbą ar tarnybą (iki stojant mokytis) buvo pertrauka, tai pat neturi reikšmės darbo ir tarnybos trukmė. Darbo stažo įrodymas gali būti darbo knygelės, darbo sąrašai, kiek tai liečia įrašus, padarytus remiantis dokumentais. Į darbo stažą įskaitomas mokymosi laikas aukštosiose mokyklose, specialiosiose vidurinėse mokyklose, duodantis teisę gauti pensiją tik kai yra tam tikros sąlygos. Mokymosi laikas nurodytose mokyklose įskaitomas į stažą tik tuo atveju, jeigu darbuotojas prieš stodamas mokytis dirbti dirbo darbininku ar tarnautoju (norma taikoma tik iki 1995 m. sausio 1 d.). Pareiškėja nurodo, jog prieš stodama mokytis į aukštąją mokyklą (1976 m. rugsėjo 1 d.) dirbo, ką patvirtina įrašai darbo knygelėje ir įrašai apie įstojimą mokytis į Vilniaus universiteto dieninį skyrių ir jo baigimą.

3.       Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1.       Nuo 2018 m. sausio 1 d. stažo apskaičiavimą, pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27d. įsakymu Nr.A1-670 (toliau – ir Nuostatai).

3.2.       Stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę laikotarpiai, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktį, asmens stažui iki Valstybinio socialinio draudimo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d. prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į stažą, nurodytas Nuostatų 1 priede. Šio priedo 32 punkte įskaitytinu į stažą nurodytas asmenų mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose laikas.

3.3.       Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 papunktyje nustatyta, kad asmens stažui, įgytam iki 1994 m. gruodžio 31 d., prilyginamas mokymosi aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje laikas. Jokie kiti mokymosi laikotarpiai Pensijų įstatyme ir Nuostatuose neįvardyti.

3.4.       Skiriant senatvės pensiją pareiškėjai laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d., kai pareiškėja mokėsi Vilniaus universitete, į stažą neįskaitytas, nes remiantis Pensijų įstatymo nuostatomis, stažui prilyginamas mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kėlimo kursuose laikas, taip pat mokymosi aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje laikas. Jokie kiti mokymosi laikotarpiai šiame įstatyme nenurodyti, todėl negali būti prilyginami stažui. 2019 m. sausio 22 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama į stažą įskaityti mokymosi Vilniaus universitete laikotarpį nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. vasario 14 d. raštu (sprendimu) atsisakė į stažą įskaityti mokymosi laikotarpį.

3.5.       Skunde pareiškėja remiasi iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusiu TSRS 1956 m. liepos 14 d. Valstybinių pensijų įstatymu, pagal kurio nuostatas mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpis buvo įskaitomas į stažą. Šis teisės aktas šiuo metu negalioja ir netaikomas skiriant socialinio draudimo pensijas.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDF valdyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, nurodydamas tokius motyvus:

4.1.        VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai, priimdamas sprendimą skirti pensiją pareiškėjai, bei apskaičiuodamas jos stažą, vadovavosi nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančiomis Pensijų įstatymo ir Nuostatų normomis, kurios nenumato mokymosi laiko aukštosiose mokyklose prilyginimo asmens stažui. Mokymasis aukštojoje mokykloje taip pat nėra prilyginamas kvalifikacijos įgijimo ar kėlimo kursams, todėl VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai neįskaitė į stažą pareiškėjos mokymosi Vilniaus valstybiniame universitete nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d. laikotarpio.

4.2.        Pareiškėja, prašydama panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. (10.1E) PVE_SP1E-271-38034 dalyje dėl stažo apskaičiavimo ir į jos stažą įskaityti mokymosi laikotarpį nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d., skunde teismui nepagrįstai remiasi 1956 m. liepos 14 d. priimtu TSRS Valstybinių pensijų įstatymu ir Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais TSRS Ministrų tarybos 1972 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 590. Senatvės pensijos amžių pareiškėja sukako 2018 m. birželio 12 d., todėl skiriant jai senatvės pensiją taikomos nuo 2018 m. birželio 1 d. galiojančios redakcijos Pensijų įstatymo ir Nuostatų nuostatos.

 

II.

 

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjos D. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 7 d. sprendimo dalies, kuria į pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažą nebuvo įskaitytas mokymosi Vilniaus universitete laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d., taip pat VSDFV 2019 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjos skundą, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

7.       Teismas konstatavo, kad šalių paaiškinimais procesiniuose dokumentuose ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad sulaukusi senatvės pensijos amžiaus pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl pensijos skyrimo. 2019 m. sausio 7 d. VSDFV Vilniaus sprendimu Nr.(10.1E) VPE_SP1E?271 pareiškėjai nuo 2018 m. birželio 12 d. buvo paskirta (duomenys neskelbtini) Eur senatvės pensija. Kaip matyti iš pridedamo Socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo, pareiškėjos įgytas stažas – 26 m. 8 mėn. 12 d. Nesutikdama su stažo apskaičiavimu 2019 m. birželio 14 d. skundu pareiškėja kreipėsi į VSDFV prašydama pridėti trūkstamą laikotarpį prie stažo ir perskaičiuoti pensijos dydį. Skunde nurodė, jog skaičiuojant stažą nebuvo įtrauktas darbo knygelės 5 ir 6 įrašuose esantis laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d., kas sudaro 5 metus 9 mėnesius ir 22 dienas. Taip pat sprendimo priede nėra paaiškinimo, kodėl šis laikotarpis nėra įtrauktas. VSDF valdyba 2019 m. birželio 25 d. rašte Nr. (6.5) I-4183 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 7 d. sprendimo Nr.(10.1E) VPE_SP1E?271“ nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi ir Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 ir 2.4 papunkčiais, vadovaudamasis pareiškėjos senatvės pensijos skyrimo metu galiojančiomis Pensijų įstatymo ir Nuostatų normomis, teisėtai ir pagrįstai paskyrė senatvės pensiją, neatsižvelgdamas į mokymosi Vilniaus valstybiniame universitete nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d. laikotarpį.

8.       Teismas nurodė, kad senatvės pensijos nuo 1995 m. sausio 1 d. skiriamos ir mokamos vadovaujantis 1994 m. liepos 18 d. Socialinio draudimo pensijų įstatymu (nauja įstatymo redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670.

9.       Teismas pažymėjo, kad dėl esminių sąlygų skirti pareiškėjai socialinio draudimo senatvės pensiją ginčas tarp šalių nekilo, tačiau yra skirtingai vertinamas pensijų socialinio draudimo stažas, nustatant jam prilyginamą laikotarpį, t. y. ginčas kyla dėl pareiškėjos mokymosi aukštojoje mokykloje laiko įskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą.

10.       Teismas nurodė, kad pensijų socialinio draudimo stažas, tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Pensijų įstatymo redakcija, kurios 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.

11.       Teismas sprendė, kad pareiškėja siekia, jog į jos socialinio draudimo stažo laikotarpį būtų įskaičiuotas laikas nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d., kai ji mokėsi aukštojoje mokykloje (Vilniaus valstybinio universiteto dieniniame skyriuje). Šį mokymosi laikotarpį patvirtina pareiškėjos pateiktoje darbo knygelėje esantys įrašai.

12.       Sistemiškai įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad jokie kiti mokymosi laikotarpiai, negu numato Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 punktas ir Nuostatų 1 priedo 32 punktas, t. y. mokymasis kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose, bei Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 punktas, t. y. mokymasis aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, į stažą nėra įskaitomi. Teismas nurodė, kad administracinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja jos mokymosi aukštojoje mokykloje metu dirbo.

13.       Pareiškėja senatvės pensijos amžių sukako 2018 m. birželio 12 d., todėl VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis tuo metu galiojusiomis Pensijų įstatymo nuostatomis ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, 2019 m. sausio 7 d. VSDFV Vilniaus sprendimu pareiškėjai skyrė senatvės pensiją. Pensijos skyrimo metu galiojęs Pensijų įstatymas nenumato į stažą įskaityti kitų mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpių, nei mokymasis aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, todėl į pareiškėjos stažą įskaityti mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpio nėra pagrindo.

14.       Teismas vertino, kad atsakovas, priimdamas sprendimą skirti pareiškėjai socialinio draudimo senatvės pensiją, teisėtai taikė teisinių santykių (teisės gauti senatvės pensiją) atsiradimo metu Lietuvos Respublikoje galiojusias teisės normas, o nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis pareiškėjos nurodomu iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusiu TSRS 1956 m. liepos 14 d. Valstybinių pensijų įstatymu, kadangi priimant ginčijamus sprendimus taikytini jų priėmimo metu galioję teisės aktai.

15.       Teismas konstatavo, kad nesant pagrindo naikinti pareiškėjos ginčijamų sprendimų, atmestinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti jos darbo stažą senatvės pensijai gauti, įskaičiuojant į šį stažą laikotarpį nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d., o taip pat perskaičiuoti pensijos dydį ir išmokėti pensijos skirtumą su delspinigiais.

 

III.

                

16.       Pareiškėja D. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

16.1.       Teismas konstatavo, kad ginčas kyla dėl pareiškėjos mokymosi aukštojoje mokykloje laiko įskaitymo į pensijų draudimo stažą, bet nepasisakė dėl pareiškėjos darbo knygelėje esančių įrašų, ir dėl ko jie yra padaryti, t. y. nevertino rašytinių įrodymų – įrašų, padarytų vadovaujantis tuo metu galiojusiais įstatymais bei norminiais aktais.

16.2.       Nurodo, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo priimti įstatymai, kurie naujai pradėjo reguliuoti įvairias atsikūrusios valstybės gyvenimo sritis, taip pat reguliavo ir iki nepriklausomybės atkūrimo asmenų turėto stažo skaičiavimą, nurodant, kad valstybinio socialinio draudimo stažas yra taip pat ir kiti laikotarpiai, kuriuos valstybinio socialinio draudimo stažui prilygina galiojantys įstatymai. Nurodo, kad vėlesniuose teisės aktų pakeitimuose išlieka principas, kad stažo laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis.

16.3.       Pareiškėja mano, kad nagrinėjant šią bylą, būtina įvertinti, kokie galiojantys įstatymai ir norminiai aktai reguliavo darbo stažą, bei kokie įrodymai turi juridinę galią.

16.4.       Pareiškėja nurodo, kad nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d. galiojo Valstybinių pensijų įstatymas ir Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti TSRS Ministrų Tarybos 1972 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 590-29, kuriuose aiškiai nurodyta, kad į stažą įskaitomas mokymasis aukštosiose mokyklose, specialiosiose vidurinėse mokyklose ir t. t., tuo atveju, jei prieš tai buvo dirbta darbininku ar tarnautoju. Šiuo atveju nesvarbu, ar nutraukus darbą ar tarnybą (iki stojant mokytis) buvo pertrauka, taip pat neturi reikšmės darbo ir tarnybos trukmė. Darbo stažo įrodymais gali būti darbo knygelės, darbo sąrašai ir kt. Į darbo stažą įskaitomas mokymosi laikas aukštosiose mokyklose (specialiosiose vidurinėse mokyklose), duodantis teisę gauti pensiją, tik kai yra tam tikros sąlygos. Tai yra, mokymosi laikas nurodytose mokyklose įskaitomas į stažą tik tuo atveju, jeigu darbuotojas prieš stodamas mokytis dirbo darbininku ar tarnautoju (ši nuostata taikoma tik iki 1991 m. birželio 1 d.).

16.5.       Pareiškėja nurodo, kad prieš stodama mokytis į aukštąją mokyklą (iki 1976 m. rugsėjo 1 d.) dirbo, ką patvirtina įrašai darbo knygelėje. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei įstatymai, nei norminiai aktai nesuteikia atsakovui teisės vertinti esančių darbo įrašų, padarytų darbo knygelėse, o tik tų įrašų pagrindu apskaičiuoti stažą.

16.6.       Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad jokie kiti mokymosi laikotarpiai, negu numato Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 punktas ir Nuostatų 1 priedo 32 punktas, t. y. mokymasis kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose, bei Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 punktas, t. y. mokymasis aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, į stažą nėra įskaitomi, supainiojo ginčo laikotarpius, todėl padarė neteisingą išvadą.  

16.7.        Pažymi, kad Pensijų įstatymo 2 priedo 1 ir 2 punktai reguliuoja skirtingus laikotarpius, t. y. 1 punktas reguliuoja laikotarpius, prilyginamus asmens stažui, buvusius iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., o 2 punktas – asmens stažui prilyginamus buvusius laikotarpius iki 1994 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjos teigimu, ginčui aktualiam laikotarpiui nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d. yra svarbus 2 priedo 1 punkto reglamentavimas. Pažymi, kad pagal Nuostatų 1 priedą, asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991 m. birželio 1 d.) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į socialinio draudimą stažą, o pagal 32 punktą, į stažą įskaitomas asmenų mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose laikas. Pareiškėjos nuomone, tai atitinka pareiškėjos situaciją, kai ji, iki tol dirbusi darbininke, stojo mokytis į aukštosios mokyklos dieninius kursus teisininko kvalifikacijos įgijimui, ir tą patvirtina darbo knygelėje padarytas įrašas – apie mokymąsi ir įgytą teisininko kvalifikaciją. Pareiškėja nurodo, kad studentas, mokydamasis (1976 – 1982 metais) dieniniame skyriuje, neturėjo teisės dirbti, o jei būtų taip pasielgęs, būtų buvęs pašalintas iš studijų.

16.8.       Pareiškėja neigia teismo padarytą išvadą, kad ginčas tarp šalių dėl esminių sąlygų skirti pareiškėjai socialinio draudimo senatvės pensiją nekilo, ir mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakovo nurodytais argumentais, neteisingai interpretuodamas stažo laikotarpius, buvusius iki 1994 m. gruodžio 31 d., ir laikotarpius iki 1991 m. birželio 1 d.

16.9.       Pareiškėja nurodo, kad teismas tarsi pripažįsta, kad iki 1991 m. birželio 1 d. į stažą yra įskaitomas asmenų mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose laikas, tačiau padaro išvadą, prieštaraujančią administracinėje byloje esantiems dokumentams, faktinėms aplinkybėms ir tą laikotarpį reguliuojantiems įstatymams. Pareiškėjos teigimu, skunde ji nėra nurodžiusi taikyti iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį TSRS 1956 m. liepos 14 d. Valstybinių pensijų įstatymą, kaip klaidingai sprendė teismas. Pareiškėja skunde vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (originali redakcija) 5 straipsniu, Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (originali redakcija) 52 straipsnio 4 punktu; Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156; taip pat Pensijų skyrimo mokėjimo nuostatais, patvirtintais 1972 m. rugpjūčio 23 d. TSRS Ministrų Tarybos nutarimu Nr.590-29 ir Lietuvos Respublikos Konstitucija.

16.10.       Pareiškėja, atsižvelgdama į Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, apibrėžiančią pensijų socialinio draudimo stažą, pažymi, kad joje nurodyti du skirtingi laikotarpiai, t. y. laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos; ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai, t. y., socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai yra skirtingai reguliuojami įstatymo.

16.11.       Pareiškėja nurodo, kad tarp šalių ginčo dėl laikotarpio, kada turėjo būti mokamos nustatyta tvarka socialinio draudimo įmokos, nėra, nes jos ir buvo sumokėtos pagal galiojančius įstatymus, o ginčas yra kilęs dėl socialinio draudimo stažui prilyginamų laikotarpių, kurie neįtraukti į stažą (nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d.), kaip jau buvo minėta anksčiau. 

16.12.       Pareiškėja pažymi, kad teismas nepasisakė, kodėl, skiriant pensiją, VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. sausio 7 d. sprendimo priede nenurodė, kad į darbo stažą nėra įtrauktas laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d., nors VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr.(10.1E)VPE_SP1E-19796 priede „Pagal gautus dokumentus neįskaityti į stažą laikotarpiai iki 1993-12-31“ įrašytas laikotarpis nuo 1973 m. gegužės 22 d. iki 1973 m. spalio 24 d., nurodant, kad „Buvo neginkluoto pasipriešinimo dalyvė“, ir nurodytas pagrindas: „Soc. draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 29 papunktis ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6.4.9 papunktis“. Pažymi, kad vėliau minimas laikotarpis buvo įtrauktas į darbo stažą, tačiau dėl ginčo laikotarpio nebuvo pasisakyta. Pareiškėja pažymi, kad ginčo laikotarpis nėra įtrauktas į priedą „Pagal gautus dokumentus neįskaityti į stažą laikotarpiai iki 1993-12-31“.

16.13.        Pareiškėjos vertinimu, skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas nėra sąžiningas, protingas, be to, yra nelogiškas ir prieštaraujantis galiojantiems įstatymams bei norminiams aktams, o teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė reikalavimo ištirti visus byloje esančius įrodymus.

17.       Atsakovas VSFDV Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo D. A. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

17.1.       Vilniaus apygardos administracinis teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei, vadovaudamasis teisės normomis, pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. (10.1E) VPE_SP1E-271 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. A.“ ir VSDF valdybos 2019 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. (6.5) I-4183 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019-01-07 sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP1E-271“, atsižvelgiant į jų priėmimo pagrindą ir pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą, yra pagrįsti ir teisėti, todėl jų naikinti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

17.2.       VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teisingai nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas tokius argumentus:

18.1.       D. A., prašydama panaikinti Teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą, apeliaciniame skunde nenurodo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 ir 147 straipsniuose įvardytų pagrindų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

18.2.       Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėja siekia, kad į jos stažą būtų įskaitytas laikas nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d., kai ji mokėsi aukštojoje mokykloje – Vilniaus valstybinio universiteto dieniniame skyriuje, vadovaudamasi šio mokymosi metu galiojusiais Valstybinių pensijų įstatymu (pastaba – iki 1995 m. sausio 1 d. galiojo sovietinis 1956 m. liepos 14 d. priimtas Valstybinių pensijų įstatymas) ir Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais TSRS Ministrų Tarybos 1972 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 590. Todėl teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad „nėra pagrindo vadovautis pareiškėjos nurodomu iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusiu TSRS 1956 m. liepos 14 d. Valstybinių pensijų įstatymu“.

18.3.       Šioje administracinėje byloje skundžiamas ir prašomas panaikinti VSDFV 2019 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. (6.5) I-4183 priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus D. A. 2019 m. birželio 14 d. skundą, kuriuo ji nesutiko su VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP1E-271 ta apimtimi, kuria skiriant jai senatvės pensiją nuo 2018 m. birželio 12 d., į stažą neįskaitytas mokymosi aukštojoje mokykloje – Vilniaus valstybiniame universitete – laikas nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d.

18.4.       Senatvės pensijos skiriamos vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. D. A., gimusi 1956 m. vasario 12 d., Pensijų įstatymo nustatytą 62 metų 4 mėnesių senatvės pensijos amžių sukako 2018 m. birželio 12 d. Sprendimas dėl senatvės pensijos skyrimo priimtas 2019 m. sausio 7 d., todėl, skiriant jai senatvės pensiją, buvo ir turėjo būti taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Pensijų įstatymas ir nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojantys Nuostatai.

18.5.       Nurodo, kad pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktį, asmens stažui iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Nuostatų 1 priedo 32 punkte nustatyta, kad į stažą įskaitomas asmenų mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose laikas. Pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 papunktį, asmens stažui prilyginamas mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje. Jokie kitokie mokymosi laikotarpiai, išskyrus pirmiau minėtus mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje laikotarpius, į stažą neįskaitomi.

18.6.       Faktinės aplinkybės patvirtina, kad D. A. nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d. mokėsi Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakulteto dieniniame skyriuje. Mokymasis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje nelaikytinas mokymusi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP1E-271, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas VSDF valdybos 2019 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4183, vadovaudamasis pareiškėjos senatvės pensijos skyrimo metu galiojančiomis Pensijų įstatymo ir Nuostatų normomis, teisėtai ir pagrįstai nuo 2018 m. birželio 12 d. paskyrė jai senatvės pensiją, neįskaitydamas į stažą pareiškėjos mokymosi Vilniaus valstybiniame universitete laikotarpio nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d.

18.7.       Pažymi, jog pareiškėja ir apeliacinį skundą, kaip ir skundą teismui, be kita ko, grindžia iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusiomis pensijų skyrimą reglamentavusiomis teisės aktų nuostatomis, kurios skiriant jai senatvės pensiją nebuvo ir neturėjo būti taikomos. Teismas, sistemiškai įvertinęs sprendime nurodytą teisinį reglamentavimą, padarė pagrįstą išvadą, kad jokie kiti mokymosi laikotarpiai, negu numato Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 punktas ir Nuostatų 1 priedo 32 punktas, bei Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 punktas, į stažą neįskaitomi. Teismas taip pat teisingai nurodė, jog nėra duomenų, kad pareiškėja mokymosi laikotarpiu dirbo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pensijų skyrimą reglamentuojančius teisės aktus bei rašytinius įrodymus, teisingai nustatė, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. (10.1E) PVE_SP1E-271-38034 pagrįstai į D. A. stažą neįskaitė mokymosi Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakulteto dieniniame skyriuje laiko nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d., bei atmetė pareiškėjos skundą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

19.       Byloje kilo ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 7 d. sprendimo dalies, kuria į pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažą nebuvo įtrauktas laikas nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d., kai pareiškėja studijavo Vilniaus valstybiniame universitete, teisėtumo ir pagrįstumo.

20.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, jog skundžiamais sprendimais pagrįstai minėtas 1976–1982 m. laikotarpis, kada pareiškėja studijavo aukštojoje mokykloje, nebuvo įskaitytas į D. A. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, todėl VSDF valdyba ir jos Vilniaus skyrius priėmė pagrįstus skundžiamus sprendimus.

21.       Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė ginčo santykiui neaktualius teisės aktus, taip pat netinkamai įvertino bylos aplinkybes, ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

22.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

23.        Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

24.        Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

25.       Pareiškėja ginčija VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 7 d. sprendimą Nr.(10.1E) VPE_SP1E?271 dalyje dėl stažo paskaičiavimo, ir VSDF valdybos 2019 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4183, bei prašo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti jos stažą senatvės pensijai gauti, įskaičiuojant į šį stažą laiką nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d., taip pat perskaičiuoti pensijos dydį nuo 2018 m. birželio 12 d. ir išmokėti pensijos skirtumą su delspinigiais.

26.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. birželio 12 d. sukako senatvės pensijos amžių. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, ginčijamu 2019 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjai nuo 2018 m. birželio 12 d. paskyrė (duomenys neskelbtini) Eur senatvės pensiją. Skiriant pensiją buvo nustatytas pareiškėjos turimas stažas senatvės pensijai gauti – 26 m. 8 mėn. ir 12 d. Į pareiškėjos stažą nebuvo įtrauktas laikas nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d., kada pareiškėja mokėsi Vilniaus valstybiniame universitete.

27.       Socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670.

28.       Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (ginčui aktuali nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojanti įstatymo redakcija su vėlesniais pakeitimais), 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad pensijų socialinio draudimo stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. 

29.        Pensijų įstatymo 2 priedo „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 1 punkte nurodyta, kad asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę laikotarpiai, tarp jų – visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas (1.1 p.). Minėto priedo 2 punkte nustatyta, kad asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę laikotarpiai, tarp jų – mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje (2.4 p.).

30.       Pažymėtina, kad pareiškėja savo apeliaciniame skunde klaidingai interpretuoja Pensijų įstatymo 2 priedo 1 ir 2 punktų nuostatas, teigdama, kad 1 punkto nuostatos apibrėžia laikotarpius, prilyginamus asmens stažui, buvusius iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., o 2 priedo 2 punktas apibrėžia laikotarpius nuo 1991 m. birželio 1 d. ir iki 1994 m. gruodžio 31 d., bei nurodydama, kad dėl to šio priedo 2.4 punkto nuostatos jai netaikytinos (nes neapima ginčo laikotarpio). Atkreiptinas dėmesys, kad Pensijų įstatymo 2  priedo 1 punkte apibrėžiami asmens stažui prilyginami darbo, kūrybinės veiklos, tarnybos laikotarpiai (t. y. kai asmuo turėjo būti draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu jo darbo ar jam prilygintu laikotarpiu), o 2 priedo 2 punkte nurodyti kiti, nei 1 punkte nurodyti laikotarpiai (t. y. ne darbo ar jam prilyginti laikotarpiai), kai asmuo buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu (pvz., kai asmuo mokėsi, atliko karinę tarnybą, buvo laikinai nedarbingas, ir kt.). Pažymėtina, kad Pensijų įstatymo 2 priedo 2 punkto nuostatos taikomos laikotarpiams, buvusiems iki 1994 m. gruodžio 31 d., t. y. šios nuostatos apima ir laiką iki 1991 m. birželio 1 d., taigi, jie aktualūs ir ginčo laikotarpiui. Kadangi ginčo laikotarpiu pareiškėja nesimokė aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, o byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja jos mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpiu dirbo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo laikotarpis neturėjo būti įskaitytas į pareiškėjos stažą.

31.       Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (ginčui aktuali nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojanti Nuostatų redakcija su vėlesniais pakeitimais), 2 punkte nustatyta, kad socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais, o Nuostatų 15 punkte nustatyta, kad Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į stažą, nurodytas Nuostatų 1 priede. Nuostatų 1 priedo 32 punkte nurodyta, kad į asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991 m. birželio 1 d.) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laiką, įskaitytiną į socialinio draudimo stažą, įtraukiamas asmenų mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose laikas.

32.       Nesutiktina su pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad jos atžvilgiu turėtų būti taikomas Nuostatų 1 priedo 32 punktas, t. y. jos nuo1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d. mokymosi Vilniaus valstybiniame universitete laikotarpis turi būti prilyginamas darbo stažui kaip mokymasis kvalifikacijos įgijimo kursuose. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, mokymasis (studijos) aukštojoje mokykloje negali būti vertinamas kaip mokymasis kvalifikacijos įgijimo kursuose.

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis teisės aktais, reglamentavusiais senatvės pensijos skyrimą ir mokėjimą, darbo stažo skaičiavimą, kurie galiojo ginčo laikotarpiu (t. y. 1976–1982 m.), taip pat vadovautis Pensijų įstatymo ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pirminėmis redakcijomis, kadangi asmenims senatvės pensijos skiriamos ir mokamos pagal Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nurodytą teisinį reglamentavimą, aktualų asmens teisės į senatvės pensiją įgijimo dieną (šiuo atveju – 2018 m. birželio 12 d.). Todėl pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs sprendime nurodytą teisinį reglamentavimą, skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad jokie kiti mokymosi laikotarpiai, negu numato Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 punktas ir Nuostatų 1 priedo 32 punktas, t.  y. mokymasis kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimosi kursuose, bei Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 punktas, t. y. mokymasis aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, į stažą neįskaitomi.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, priimdamas sprendimą skirti pareiškėjai valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, bei apskaičiuodamas pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažą, teisėtai taikė teisinių santykių (teisės gauti senatvės pensiją) atsiradimo metu Lietuvos Respublikoje galiojusias teisės normas, t. y. Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nurodytą teisinį reglamentavimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, ir pagrįstai atsakovo sprendimą pripažino teisėtu bei pagrįstu administraciniu aktu.

35.       Pasisakant dėl pareiškėjos argumento, kad jos mokymosi Vilniaus valstybiniame universitete laikotarpis nuo1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. birželio 23 d. pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas buvo įrašytas į darbo knygelę, ir prilygintas darbo stažui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šio įrodymo, pažymėtina, kad pagal Pensijų įstatymo ir Nuostatų nustatytą reglamentavimą, įrašais darbo knygelėse gali būti įrodinėjami tik tie darbo stažui prilyginami laikotarpiai, kurie nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede, bet, kaip minėta, mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpiai Pensijų įstatymo 2 priede nėra nurodyti.

36.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti vadovaujantis apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjos D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

 

 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė