Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-11-23][nuasmeninta nutartis byloje][P-108-552-2016].docx
Bylos nr.: P-108-552/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl nuosavybės teisių atkūrimo
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Nuosavybės teisių atkūrimas
Prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo tvarka ir terminai
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas
Proceso atnaujinimas administracinėje byloje
Proceso atnaujinimas administracinėje byloje
Prašymo atnaujinti procesą padavimas
Prašymo atnaujinti procesą padavimas

Administracinė byla Nr. P-108-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00723-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 80.1

(S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2016 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus priėmimo klausimą.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. spalio 24 d. išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1762-394/2015.

Teisėjų kolegija pažymi, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikus po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas, taikytinos nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 dalys).

Kaip ne kartą pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, proceso atnaujinimas yra išimtinė proceso stadija, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 1 dalis numato, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, t. y. procesas gali būti atnaujinamas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Griežtai apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P249-92/2012).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: sprendimas ar nutartis yra be motyvų (2 p.); jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (10 p.). Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 159 str. 2 d.). Prašyme dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ABTĮ 159 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (ABTĮ 160 str. 1 d. 6 p.). ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo Tarnyba remiasi ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad pagrindas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo atsirado 2016 m. rugpjūčio 2 d., kadangi Pakruojo skyriaus valstybės tarnautoja (teisininkė), atstovaujanti Tarnybos interesus teismuose, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, ir tik 2016 m. rugpjūčio 1 d. jai grįžus į darbą po ligos paaiškėjo, kad teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl atkuriamos žemės ploto. Kaip matyti iš prašymo atnaujinti procesą turinio, Tarnyba prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose numatytais pagrindais.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindu nurodoma, jog sprendimas ar nutartis yra be motyvų, taip pat, jei proceso atnaujinimo pagrindu nurodoma, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, tokių aplinkyb paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi, ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (pvz., 2016 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-37-438/2016, 2016 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-40-602/2016). Taigi, priešingai nei nurodo Tarnyba prašyme dėl termino atnaujinimo, aplinkybės, galimai sudarančios pagrindą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktą turėjo paaiškėti įsiteisėjus Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimui, t. y. 2015 m. liepos 24 dieną (ABTĮ 96 str. 1 d., 127 str. 1 d.).

Kaip minėta, remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau nei po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju Tarnyba dėl proceso atnaujinimo kreipėsi praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo įsiteisėjimo (prašymas išsiųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. spalio 24 d.), todėl Tarnybos prašyme nurodytos aplinkybės, galimai įtakojusios termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimą, nėra svarstomos kaip šiuo atveju teisiškai nereikšmingos.

Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatymo numaty terminą ir terminas negali būti atnaujinamas, šį prašymą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Akcentuotina, kad tokia pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-88-624/2016, 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje P-91-520/2016).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 159 straipsniu ir 161 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a:

 

Atsisakyti priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

 

             

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

 

             

Ramūnas Gadliauskas

 

                                                                                    Dalia Višinskienė

 

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • P-37-438/2016
  • eP-88-624/2016