Administracinė byla Nr. I-973-406/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02842-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 16.3.;16.8.;74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjui A. J. ,

jo atstovui advokatui Antanui Pilipčikui,

atsakovo atstovei Jolantai Ražukienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Alytaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir gražinimo į ankstesnes pareigas,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas prašė panaikinti Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 52-TE-466 „Dėl komisaro A. J. perkėlimo“, grąžinti į buvusias pareigas - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigas, priteisti atlyginimų skirtumą, taip pat bylinėjimosi išlaidas – 4000 Lt (b.l. 5-9, 155).

Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad Alytaus apskrities policijos komisariato viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 17 str. 1 d. 2 p. ir atsižvelgdamas į atestacijos komisijos posėdžio protokolo išvadą, ginčijamu įsakymu nuo 2013 m. lapkričio 5 d. perkėlė jį iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigų į viena pakopa žemesnes - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Daugų policijos nuovados viršininko pareigas. Su šiuo Įsakymu pareiškėjas nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes paremtas neobjektyvia ir tendencinga atestacijos komisijos išvada. Vidaus tarnybos sistemoje dirba 24 metus, per visą darbinį laikotarpį 17 kartų skatintas, su jam pavestomis pareigomis susitvarkydavo, 2011 m. lapkričio 29 d. vykusios atestacijos metu buvo pripažintas tinkančiu eiti užimamas pareigas, be to, 2013 sausio 3 d. įsakymu, įvertinus jo veiklą labai gerai, jam suteikta I kvalifikacinė kategorija, o 2013 m. kovo 5 d. Lietuvos Policijos generalinio komisaro yra apdovanotas pirmojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“. Teigia, kad neeilinė atestacija jam buvo surengta nesant jokių konkrečių ir aiškių faktinių pagrindų, o atestacijos komisija, vertindama jo atitikimą užimamoms pareigoms, šiurkščiai pažeidė vidaus tarnybos pareigūnų atestavimo tvarkos taisykles. Atestavimo komisijos posėdžio protokolas patvirtina, kad komisija vertino jo tarnybinę veiklą už keturis metus, tuo tarpu pagal LVAT išaiškinimą pareigūno atestacijos metu turi būti vertinamas tik darbo periodas nuo prieš tai buvusios atestacijos. Mano, kad atestacija buvo atlikta netinkamai, turint šališką, išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu. Komisijos išvada yra neteisėta, nes nekonkreti, formali, nemotyvuota, nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, ją priimant, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių

2

įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, visiškai neatsižvelgta į charakterizuojančią medžiagą, į teigiamą tiesioginio viršininko išvadą, ši išvada neanalizuota, nepaneigta. Komisijai pirmininkavo R. J. , t. y. asmuo, kurio iniciatyva buvo surengta neeilinė atestacija ir kuris, siekdamas išvengti interesų konflikto, privalėjo nusišalinti. Kiti komisijos nariai jam tarnybiškai pavaldūs. Pareiškėjas įsitikinęs, jog komisijos narių jam užduoti klausimai buvo nekonkretūs, buitinio pobūdžio, jais nebuvo galimybės realiai įvertinti jo tarnybinės veiklos kokybę, kompetenciją, gebėjimus, būtinus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, bei tinkamumą einamoms pareigoms. Nurodo, jog perkėlimas į kitas pareigas paskirtas nepagrįstai ir neteisėtai. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamo Įsakymo priėmimo pagrindas yra šališka ir neobjektyvi Komisijos išvada, teigia, kad ir jos pagrindu priimtas Įsakymas yra neteisėtas bei naikintinas.

Atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 18 str. 3 d. ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių 4 punkte nustatyta, jog prireikus vidaus reikalų įstaigos vadovas gali surengti neeilinę sau pavaldžių pareigūnų atestaciją. Tokia teisė aiškintina kaip vidaus reikalų įstaigos vadovo teisė surengti neeilinę atestaciją esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, kurios kelia abejonių dėl pareigūno kompetencijos. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato lakinai einantis viršininko  pareigas R. J. , atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 3 d. atlikto tikslinio patikrinimo ataskaitoje nustatytus daugybinius darbo organizavimo bei kontrolės trūkumus, suabejojęs pareiškėjo tinkamumu eiti užimamas pareigas, priėmė sprendimą skirti neeilinę atestaciją. Mano, kad toks sprendimas priimtas nepažeidžiant atestaciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Nurodo, kad neeilinė atestacija organizuota laikantis Tvarkos nuostatų, jokių procedūrinių pažeidimų, priešingai nei teigia pareiškėjas, padaryta nebuvo. Atestacijos komisijos nariai turi diskrecijos teisę įvertinti pareigūną kitaip, nei jį vertina tiesioginis vadovas, kas ir buvo padaryta. Teigia, kad laikinai ėjęs viršininko pareigas R. J. turėjo teisę surengti pareiškėjui neeilinę atestaciją, dalyvaudamas atestacijos komisijos darbe kaip komisijos pirmininkas, nesant jokių objektyvių priežasčių, neprivalėjo nusišalinti nuo vadovavimo ar dalyvavimo komisijos darbe, nes teisėtas pareigų atlikimas negali būti traktuojamas kaip interesų konfliktas. Sprendimo surengti neeilinę atestaciją priėmimas savaime nereiškia, kad išvada bus neigiama. Todėl, atstovės nuomone, pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu apie galimą interesų konfliktą yra niekuo nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini. Pažymi, kad komisijos narių atestacijos metu užduoti klausimai pareiškėjui buvo aiškūs, konkretūs, ne buitinio pobūdžio, jais buvo siekiama įvertinti pareiškėjo gebėjimus eiti užimamas pareigas. Mano, jog aplinkybė dėl pareiškėjui 2013 m. lapkričio 13 d. įteikto įspėjimo apie pareigybės panaikinimą negali daryti įtakos anksčiau įvykusiam faktui (perkėlimui į žemesnes pareigas) ir nėra susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku.

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Ginčas byloje kilęs dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 52-TE-466 „Dėl komisaro A. J. perkėlimo“ (b.l. 69), kuriuo pareiškėjas, esant neigiamai neeilinės atestacijos komisijos išvadai – netinka eiti Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigų - buvo perkeltas į viena pakopa žemesnes pareigas, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas savo poziciją grindžia tuo, kad komisariato vadovo sprendimu neeilinė atestacija buvo skirta nepagrįstai, nesant konkretaus faktinio pagrindo, o minėtas ginčijamas įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis šališka ir neobjektyvia pareigūnų atestacijos komisijos išvada, pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Nagrinėjamu ginčo atveju, analizuojant skundžiamo įsakymo, kuris vertintinas kaip galutinis neeilinės atestacijos procedūros užbaigimo aktas ir kuriuo pareiškėjas, esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai, buvo perkeltas į žemesnes pareigas, pagrįstumo ir teisėtumo klausimus, tirtina ir vertintina tiek atestacijos procedūra, atsispindinti atestacijos komisijos posėdžio protokole (b.l. 113-117) tiek ir priimtos atestacijos komisijos išvados, įtvirtintos pareigūno atestacijos lape (b.l. 118-120 ), teisingumas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas. (žr., 2005 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-304/2005, 2007 m. birželio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-641/2007, 2009 m. gruodžio 24

3

d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1526/2009, 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3754/2011, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2629/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. liepos 18 d. laikinai einančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas R. J. įsakymu Nr. 52-TE-312 „Dėl A. J. ir A. P. neeilinės atestacijos“ (b.l. 125) ir 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 52-TE-425 (b.l. 126) buvo nuspręsta 2013 m. spalio 10 d. surengti Alytaus VPK Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko A. J. neeilinę atestaciją, vadovaujantis 2013 m. birželio 27 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tikslinio patikrinimo, atlikto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriuje, ataskaita Nr. 52-IL-1917 už 2013 metus (b.l. 18-28). Taigi laikinai einančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas R. J. sprendimą dėl neeilinės atestacijos rengimo sąlygojo minėtoje ataskaitoje nurodytos faktinės aplinkybės ir tai buvo veiksmas, kuriuo pareiškėjui buvo pradėta neeilinės atestacijos procedūra.

Pareiškėjas A. J. yra statutinis valstybės tarnautojas. Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 07 20 iki 2013 12 30). Pareigūno atestavimą reguliuoja šio Statuto III skirsnyje esantis 18 straipsnis, kuriame nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms atestacijos metu įvertina vidaus reikalų įstaigos pareigūnų atestacijos komisija (1 dalis), taip pat numatytas atestavimo periodiškumas, o 3 dalyje nustatyta, jog prireikus vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu gali surengti neeilinę sau pavaldžių pareigūnų atestaciją. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnų atestavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisykles (toliau ir – Atestavimo taisyklės) detalizuoja pareigūnų atestavimo tvarką. Šių Taisyklių 2 punkte nurodyta, jog pareigūno atestavimo tikslas – įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. Atestacijos komisija įvertina pareigūną komisijos posėdyje, kuriame atestuojamas pareigūnas privalo dalyvauti. Taisyklėse įtvirtintos procedūros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šių taisyklių nesilaikymas gali būti pagrindu pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.) (2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3754/2011).

Atestavimo taisyklių 4 punktas, kaip ir Statuto 18 str. 3 d., numato, kad prireikus vidaus reikalų ministras ar vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu gali surengti neeilinę sau pavaldžių pareigūnų atestaciją. Neeilinė pareigūno atestacija gali būti rengiama ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo eilinės pareigūno atestacijos dienos. Neeilinė atestacija gali būti skiriama, kai nustatomas poreikis įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms dėl tam tikrų objektyvių priežasčių anksčiau nei numatyta eilinė atestacija. Nei Vidaus tarnybos statutas, nei Atestavimo taisyklės išsamiau nedetalizuoja neeilinės atestacijos pagrindų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-422-2004 yra nurodęs, jog neeilinės atestacijos surengimas prireikus aiškintinas kaip vidaus reikalų ministro ar vidaus reikalų įstaigos vadovo teisė surengti neeilinę atestaciją esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, keliančioms abejones dėl pareigūno kvalifikacijos, taip pat dėl pareigūno atitikimo Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (2004 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-422/2004, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5, 124-131 p., ši byla taip pat apžvelgta Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 9, 2006 m., p. 293-294).  Vis dėl

4

to, kaip buvo pažymėta kitoje administracinėje byloje Nr. A10-891/2004, Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė prireikus surengti neeilinę pareigūnų atestaciją negali būti suprantama kaip absoliuti įstatyme nurodytų pareigūnų teisė tokią atestaciją surengti be teisės akte dėl atestacijos rengimo įvardijamų pagal Vidaus tarnybos statutą atestavimo tikslus atitinkančių konkrečių ir aiškių faktinių pagrindų (2004 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-891/2004, ši byla apžvelgta Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 9, 2006 m., p. 294-295).

Minėta, kad neeilinės atestacijos surengimą sąlygojo 2013 m. birželio 27 d. tikslinio patikrinimo, atlikto Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriuje už 2013 metus, ataskaita Nr. 52-IL-1917 (b.l. 18-28) ir, kaip teigia atsakovas, joje nurodyti pareiškėjo A. J. daugybiniai darbo trūkumai. Sprendžiant dėl faktinių aplinkybių, sukėlusių komisariato vadovui abejones dėl pareiškėjo kvalifikacijos ar kompetencijos, analizuotinas atskaitos turinys ir šiuo aspektu pabrėžtina, jog ataskaitoje nei vieno iš Viešosios policijos skyriaus struktūrinių padalinių veikla nebuvo įvertinta nepatenkinamai: dviejų padalinių veikla buvo įvertinta gerai, vieno (Operatyvaus valdymo poskyrio) patenkinamai, paties pareiškėjo veikla taip pat vertinta patenkinamai. Ataskaitoje pateikti siūlymai Viešosios policijos veiklai gerinti iš esmės nukreipti į ateitį ir yra susiję daugiau su abstraktaus, rekomendacinio pobūdžio imperatyvais A. J. – „atidžiau ir sistemingai tikrinti“, „užtikrinti“, „pastoviai kontroliuoti“, „ištaisyti patikrinimo metu nustatytus trūkumus“, „ypatingą dėmesį skirti veikos kontrolei“ ir pan. Kadangi atsakovas neeilinės atestacijos surengimą sieja su šioje ataskaitoje nustatytais faktais, darytina išvada, kad neeilinė atestacija paskirta siekiant, kad pareiškėjas pagerintų organizacinį darbą ir pasiektų geresnių rezultatų, tuo tarpu vidaus tarnybos statutas ir Vidaus tarnybos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklės įtvirtina nuostatą, kad pareigūno atestavimo tikslas - įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. Taigi faktinių nustatytų byloje aplinkybių pagrindu teismui kyla pagrįstos abejonės, ar neeilinės atestacijos tikslai buvo tokie, kokie yra numatyti paminėtose įstatymo normose.

Iš ataskaitos taip pat galima spręsti, kad jokių sistemingų, esminių, šiurkščių pareiškėjo darbo organizavimo trūkumų nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, ataskaitoje atliktas viešosios tvarkos skyriaus veiklos vertinimas, nustatyti nežymūs trūkumai ir pasiūlymai veiklai gerinti savo esme nebuvo tokio pobūdžio ir tokios apimties, kad sukeltų pagrįstas abejones konkretaus pareigūno A. J. tarnybinės veiklos kokybe, jo gebėjimais, kvalifikacija bei tinkamumu einamoms pareigoms, t. y. būtų konkretūs, aiškūs faktiniai pagrindai bei objektyvus poreikis neeilinei atestacijai nedelsiant skirti. Minėta, jog teisė prireikus surengti neeilinę pareigūnų atestaciją negali būti suprantama kaip absoliuti, todėl nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, atsižvelgiant į ataskaitoje nustatytus nežymius, be didelių sąnaudų taisytinus organizacinio pobūdžio trūkumus, galėjo būti efektyviai reaguojama ne skiriant eilinę atestaciją, kuri vis tik yra kraštutinė priemonė, taikoma kai nėra galimybės kitokiu būdu pagerinti pareigūnų tarnybinės veiklos kokybinius rodiklius, bet kitomis įmanomomis priemonėmis: įpareigojant pašalinti klaidas, nustatytus trūkumus per konkrečius terminus, nustatant tokių trūkumų šalinimą kontroliuojančius asmenis, siūlant patobulinti žinias ir pan., taigi tokiu būdu sudarant galimybę pagerinti savo darbą. Tokia išvada darytina ir dėl to, kad objektyvių įrodymų patvirtinančių tokių nustatytų veiklos trūkumų tęstinumą pagal ankstesnę pareiškėjo tarnybinę veiklą, nebuvo. Beje, pabrėžtina ir tai, kad neeilinė atestacija nėra siejama terminais su tam tikrų aplinkybių, galinčių kelti abejonių dėl pareigūno kompetencijos, paaiškėjimu, todėl spręstina, jog dėl tokios neeilinės atestacijos rengimo galėjo būti sprendžiama tik tada, kai tokie nurodymai būtų neįvykdyti ar per atitinkamus terminus neįgyvendinti ataskaitoje nurodyti pasiūlymai, nepašalintos problemos.

Sprendžiant dėl neeilinės atestacijos surengimo poreikio akivaizdu tai, jog pareigūno, turinčio teisę skirti neeilinę atestaciją, nuomonė apie neeilinės atestacijos būtinumą gali susiklostyti ne tik paaiškėjus konkretiems jo darbo trūkumams po tikslinio veiklos patikrinimo atlikimo, kaip buvo ginčo atveju, bet ir palaipsniui, nuolat stebint ir vertinant pavaldaus darbuotojo veiklą ir tokiu būdu atsirandant pagrįstoms abejonėms dėl pareigūno kompetencijos ar sugebėjimų. Vis tik nagrinėjamu atveju byloje surinkti objektyvūs rašytiniai įrodymai dėl pareiškėjo ankstesnės tarnybinės veiklos – jo tarnybinės veiklos vertinimai, teikimas skatinti ir duomenys, susiję su

5

1-os kvalifikacinės kategorijos suteikimu 2013 metais patvirtina, kad pareiškėjo tarnybinė veikla, sugebėjimai bei tinkamumas einamoms pareigoms buvo vertinamas itin gerai ir paneigia ne tik aplinkybę, kad įstaigos vadovo (šiuo atveju R. J. ) nuomonė dėl neeilinės atestacijos skyrimo galėjo susiklostyti palaipsniui, nuolat stebint ir vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, bet paneigia ir rengiama neeiline atestacija būtent teisės aktuose nustatytų konkrečių atestacijos tikslų siekimo - patikrinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms.

Taigi, teismo vertinimu, atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, jog egzistavo reikšmingos aplinkybės, galėjusios kelti pagrįstas abejones pareiškėjo kompetencija ir sugebėjimu vykdyti jam priskirtas funkcijas, o tuo pačiu ir buvo konkretūs ir aiškūs faktiniai pagrindai, suponavę poreikį neeilinei atestacijai skirti. 

Pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms atestacijos metu įvertina vidaus reikalų įstaigos pareigūnų atestacijos komisija (toliau - ir Atestacijos komisija). (VTS 18 str. 1 d.). Tokia atestacijos komisija dvejiems metams yra sudaryta ir atsakovo 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 52-v-2 „Dėl pareigūnų atestacijos komisijos sudarymo“ (b.l. 13-15). Šios komisijos darbo forma - posėdis (Atestavimo taisyklių 10 p.).

Pagal Atestavimo taisyklių 11 p. prieš Atestacijos komisijos posėdį kiekvienam atestuojamam pareigūnui pildomas atestacijos lapas. Vidaus reikalų įstaigos personalo tarnyba ar valstybės tarnautojas (pareigūnas), atliekantis personalo tvarkymo funkcijas, ar, atitinkamai, Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamentas (toliau - personalo tarnyba) ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki atestacijos pradžios užpildo atestuojamo pareigūno atestacijos lapo 1-12 punktus ir pateikia jį atestuojamo pareigūno tiesioginiam vadovui (Atestavimo taisyklių 13 p.). Atestavimo taisyklių 14 punktas plačiau detalizuoja tiesioginio vadovo atestacijos lape pateikiamą pareigūno charakteristikos turinį. Būtent atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas bei pokalbis tarp pareigūno ir Atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, sudaro Atestacijos komisijos vykdomo atestavimo turinį. Taigi atestacijos lapas yra teisės aktais nustatytas dokumentas, kuriame fiksuojami duomenys apie pareigūno tarnybinę veiklą ir atestacijos rezultatai bei kuriuo remdamasis vidaus reikalų įstaigos vadovas priima sprendimą dėl pareigūno karjeros, t. y. atestacijos lapas yra sudėtinė vidaus reikalų įstaigos vadovo priimto sprendimo dėl pareigūno karjeros dalis, kuria grindžiamos vidaus reikalų įstaigos vadovo sprendimo išvados (žr., LVAT 2005 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-304/2005, 2007 m. birželio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-641/2007, 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1526/2009).

Atestavimo komisijos posėdžio protokolas yra ne tik procesinis dokumentas, skirtas posėdžio eigai fiksuoti ir atspindintis konkretų juridinę reikšmę turintį faktą, bet ir dokumentas, kuriame fiksuojami Atestacijos komisijos narių klausimai, užduotys atestuojamam asmeniui ir pastarojo atsakymai, taip siekiant pašalinti ateityje galinčius kilti neaiškumus, prieštaravimus. Iš komisijos posėdžio protokolo taip pat turi būti matyti siūlymas komisijos nariams balsuoti ir to balsavimo rezultatai bei galutinė suformuluota motyvuota išvada, leidžianti atestuojamam pareigūnui žinoti, kokios priežastys (teisės aktų nežinojimas, kultūros stoka, užsienio kalbų žinių, mokėjimo dirbti su informacinėmis technologijomis lygis, fizinis pasiruošimas, aplaidus rūpinimasis išvaizda, profesinis pasirengimas) lėmė neigiamą jo gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-224/2007; 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-723-2007, 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-990/2009, 2008 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-280/2008). Protokolas, kuriame fiksuojami atestacijos komisijos narių klausimai, užduotys atestuojamam asmeniui ir pastarojo atsakymai, vertinamas kaip vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą, ar atestacijos komisija, vertindama pareigūną, užtikrino objektyvų, nešališką, visapusišką visų aplinkybių įvertinimą ir priimamos išvados pagrįstumą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1526/2009; 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3754/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. spalio 10 d. įvyko atestacijos komisijos posėdis, kuris užfiksuotas atestacijos komisijos posėdžio protokole Nr. 52-6-P12-8 (b.l 113-117). Šiame dokumente fiksuota administracinės procedūros eiga, klausimai pareiškėjui, atsakymai į

6

klausimus. Protokole yra pažymėta, kad tiesioginis vadovas pristatė A. J. atestacijos lapą ir pareigūno tarnybinę veiklą, o atestacijos komisijos nariai nagrinėjo A. J. atestacijos lape pateiktus duomenis, vertino A. J. tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą eiti Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigas. Pasibaigus pokalbiui atestacijos komisijos nariai balsavo dėl tinkamumo eiti pareigas.

Pažymėtina, kad tiesioginis vadovas pareiškėjo A. J. atestacijos lape įrašė teigiamą išvadą dėl jo tinkamumo eiti užimamas pareigas, jokie pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumai nebuvo paminėti. Teismo vertinimu, esant tokiai tiesioginio vadovo išvadai, atestacijos komisijos pirmininkas ir nariai, turėdami pareigą įgyvendinti pareigūno atestavimo tikslus, tuo pačiu ir diskrecijos teisę nesutikti su tiesioginio vadovo pateikta išvada bei įvertinti atestuojamą pareigūną kitaip, privalėjo išsamiai, visapusiškai išanalizuoti bei patikrinti atestacijos lape nurodytus tiesioginio vadovo duomenis apie pareiškėjo tarnybinę veiklą ir juos paneigti. Atestacijos komisija yra tas subjektas, turintis bendrąją kompetenciją vertinti atestuojamus pareigūnus, taip pat ir tikrinti tiesioginio vadovo išvados pagrįstumą, ši komisija nėra saistoma nei tiesioginio vadovo, nei atestacijos komisijos pirmininko siūlymų. Ginčo atveju pateikta teigiama tiesioginio viršininko charakteristika bei išvada atestacijos lape dėl atestuojamojo pareigūno tebuvo tik perskaityta, bet neanalizuota ir iš esmės argumentuotai nepaneigta. Nors atestacijos komisijos posėdžio metu buvo apklaustas tiesioginis vadovas, iš protokolo nematyti, kad jam buvo užduoti papildomi klausimai, siekiant pašalinti bet kokius prieštaravimus, kurie, teismo vertinimu, realiai egzistavo. Ši aplinkybė leidžia abejoti, kad atestacijos komisija buvo (ir siekė būti) objektyvi bei visapusiškai vertino visas reikšmingas aplinkybes. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustų atestacijos komisijos narių parodymai nesudaro pagrindo teigti, kad visos teismui iškilusios abejonės dėl atestacijos komisijos išvados, jog pareiškėjas nėra kompetentingas bei yra netinkamas eiti pareigas, pagrįstumo pašalintos. Liudytojais apklausti atestacijos komisijos nariai aiškiai nepagrindė, kas konkrečiai lėmė neigiamos išvados pareiškėjo atžvilgiu priėmimą. Iš atestacijos komisijos narių parodymų darytina išvada, jog galutinės negatyvios išvados priėmimas buvo nulemtas tik po pokalbio tarp pareiškėjo ir atestacijos komisijos narių, tačiau protokole fiksuoti komisijos narių užduoti klausimai bei pareiškėjo pateikti atsakymai nepripažintini pakankamais ir tinkamais realiai (objektyviai) įvertinant atestuojamo pareiškėjo gebėjimus, būtinus Varėnos rajono Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme (b.l. 16-17) nustatytoms funkcijoms vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad niekas iš atestacijos komisijos narių iš esmės neužsiminė, jog, balsuojant dėl neigiamos atestacinės komisijos išvados, buvo atsižvelgta į pareiškėjo charakteristikoje tiesioginio vadovo nurodytus išimtinai teigiamus duomenis apie pareiškėjo tarnybinę veiklą. Taigi apibendrinant išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą dėl sprendimo perkelti pareigūną į žemesnes pareigas, priimtą pagal Atestavimo komisijos pasiūlymus, pagrįstumo bei teisėtumo, būtina nustatyti ne tik tai, ar Atestavimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos bei procedūros, bet ir tai, ar ši komisija tinkamai atliko išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, aiškindama atestavimo procedūros turinį apibrėžiantį Atestavimo taisyklių 21 punkte, taip pat yra pažymėjusi, kad atestavimą sudaro: 1) atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas; 2) pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šios dvi atestavimo dalys, sprendžiant iš teisės akte vartojamos sakinio konstrukcijos, yra organiškai tarpusavyje susiję. Vienos iš jų nebuvimas lemia atestavimo neteisėtumą, o kiekviena iš jų yra sudėtinė dalis bendro sprendimo, suponuojančio vieną iš išvadų, nurodytų Atestavimo taisyklių 22.1-22.3 punktuose. Siekiant įvertinti, ar Atestacijos komisijos išvada pagrįsta, būtina nagrinėti abi sudėtines atestavimo dalis (2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-224/2007).

Be kita ko, pabrėžtina ir tai, kad protokole nėra pateikti aiškūs atestacinės komisijos motyvai dėl pareiškėjo netinkamumo užimamoms pareigoms, nenurodyta, kokių nustatytų duomenų vertinimo pagrindu priimta neigiama išvada, tik abstrakčiai atkartojant teisės aktų nuostatą bei pažymint, kad A. J. neturi visumos gebėjimų, būtinų pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms vykdyti. Toks protokolas, vertinant jo įrodomąją reikšmę, dėl aukščiau

7

išdėstytų netikslumų bei trūkumų yra nepakankamas patvirtinti, kad komisijos nariai atliko ne formalų, o objektyvų, nešališką ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos, jos sugebėjimų bei tinkamumo einamoms pareigoms tyrimą bei suponuoja išvadą apie pareiškėjo teisės žinoti, kokios priežastys lėmė neigiamą jo gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą pažeidimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbūs yra byloje esantys objektyvūs duomenys apie pareiškėjo tarnybinę veiklą iki neeilinės atestacijos. Šie duomenys leidžia spręsti apie pareiškėjo tarnybinės veiklos, jo gebėjimų, asmeninių savybių vertinimo prieštaringumus, teismo nuomone, taip pat patvirtinančius neobjektyvų galimai tendencingą atestuojamojo vertinimą bei tiesiogiai įtakojančius ginčijamo sprendimo teisėtumą.

Iš atestacijos komisijos posėdžio protokolo matyti, kad komisijos pirmininkas pristatė komisijai paskutinių ketverių metų A. J. atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų išvadas: 2009 m. kovo 9 d., 2011 m. sausio 10 d., 2011 m. gegužės  11 d. 2011 m. birželio 2 d. ir 2012 m. kovo 8 d. Taigi yra pakankamai pagrindo pagrįstai manyti, kad priimant sprendimą dėl pareiškėjo netinkamumo užimamoms pareigoms Atestavimo komisijos nariai vertino šią komisijos pirmininko pristatytą medžiagą ir priimdami sprendimą dėl pareiškėjo tinkamumo užimamoms pareigoms į ją atsižvelgė. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. spalio 4 d. jau buvo atlikta eilinė pareigūno A. J. atestacija, kurios metu buvo pritarta tiesioginio viršininko išvadai ir atestacinės komisijos nuspręsta, kad pareiškėjas tinka eiti Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigas (b.l. 140-143). Kadangi eilinė atestacija vykdoma kas ketveri metai, teismo vertinimu, būtent paminėtos paskutiniosios atestacijos metu buvo jau vertintos (privalėjo būti vertintos) tarnybinio patikrinimo išvados (išskyrus 2012 m. kovo 8 d.) ir jų metu nustatyti pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumai, todėl minėtuose tarnybiniuose patikrinimuose fiksuoti pareiškėjo darbo trūkumai neturėjo būti analizuojami, vertinami ir įtakoti ginčijamos išvados.

2013 m. balandžio 2 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato viršininko galutinėje darbinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 52-IN-443 (b.l. 52-54) A. J. praeitų metų tikslų įvykdymas, veikla įvertinta gerai. Teismas atkreipia dėmesį, kad vidaus tarnybos pareigūnų profesionalumas yra vertinamas kvalifikacine kategorija, už kurią, beje, mokamas nustatyto dydžio (30 procentų pareiginės algos) pareiginės algos priedas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 36 str. 1 d., Kvalifikacinių kategorijų nuostatų 2 p. nustatomos 3- ioji, 2-oji ir 1-oji kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacinės kategorijos nustatymą tiesiogiai nulemia pareigūnų dalykinės savybės, profesiniai įgūdžiai, administraciniai gebėjimai, tarnybinės veiklos rezultatai, vidaus tarnybos stažas. 2012 m. gruodžio 5 d. policijos komisariato viršininko išvadoje Nr. 52-IN-1528 pareiškėjo profesionalumas pasiūlytas vertinti 1-ąja kvalifikacine kategorija (b.l 57, 8). 2012 m. gruodžio 28 d. kvalifikavimo komisijos išvadoje (beje, būtent šios kvalifikavimo komisijos pirmininko R. J. sprendimu buvo nuspręsta surengti pareiškėjui neeilinę atestaciją) pareiškėjo veikla įvertinta „labai gerai“ (b.l. 61), Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 52-TE-8 komisarui A. J. suteikta 1-oji kvalifikacinė kategorija (b.l. 59, 60). Toks vadovybės veiksmas neabejotinai patvirtino gerą pareigūno gebėjimų, tarnybinės veiklos rezultatų vertinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kvalifikavimo komisijos nariais buvo tie patys asmenys, kurie vykdė ir neeilinę atestaciją – D. J. , A. J. , J. B. ir kurie pasisakė, kad pareiškėjas netinka eiti užimamų pareigų. Esant tokiai objektyvių aplinkybių nesąlygotai nuomonių kaitai bei tokiems esminiams prieštaravimams, kai tų pačių vertintojų vienu atveju pareiškėjo profesionalumas vertinamas labai gerai, o kitu atveju jau nusprendžiama dėl pareiškėjo nekompetencijos, teismui kyla pagrįstos abejonės dėl šių komisijos narių objektyvumo. Šiuo aspektu pabrėžtina tai, kad tikslinio patikrinimo ataskaitoje nėra nurodyta jokių šiurkščių pareiškėjo darbo trūkumų 2013 metais, t. y. kurie padaryti jau po kvalifikacinės kategorijos suteikimo ir tiesiogiai sąlygotų neigiamos išvados priėmimą.

2013 m. sausio 21 d. teikime „Dėl A. J. apdovanojimo“ laikinai einantis Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas R. J. (beje, būtent šis asmuo nusprendė surengti pareiškėjui neeilinę atestaciją) nurodė, kad „pareiškėjas aktyvus, veiklus, sumanus, labai pareigingas pareigūnas, turintis tvirtą savo nuomonę, pavestas užduotis atliekantis laiku ir kokybiškai, gerai išmano norminius dokumentus, reglamentuojančius tiesioginių

8

pareigų vykdymą, turimas žinias sumaniai taiko tiesioginiame darbe, laikosi teisėtumo, drausmės, moralės normų, sąžiningas“, taip pat pabrėžė, kad  „tinkamai organizuoja skyriaus veiklą, moka suburti kolektyvą bendram darbui“ ir pan. Policijos komisariato vadovas, atsižvelgdamas į asmenines pareiškėjo savybes, konstatuodamas itin kokybišką pareiškėjo tarnybinių funkcijų atlikimą, pasiūlė už nepriekaištingą ir sąžiningą tarnybinių pareigų atlikimą apdovanoti jį policijos pasižymėjimo laipsniu (b.l. 55, 56). 2013 m. kovo 5 d. Lietuvos Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-TE-92 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų apdovanojimo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga“ komisaras A. J. apdovanotas pirmojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“ (b.l. 65, 170).

Vertinant atestacinės komisijos sprendimą ir ginčijamo įsakymo teisėtumą visų bylos duomenų kontekste, teismas pažymi, kad aptartuose laikinai einančio policijos viršininko pareigas R. J. pasirašytuose rašytiniuose dokumentuose nurodytas pareiškėjo veiklos, gebėjimų apibūdinimas ir atestacijos komisijos protokole fiksuotas pristatymas, nors ir faktiškai už tą patį tarnybinės veiklos laikotarpį, tačiau yra iš esmės prieštaringi. Kaip jau buvo ir minėta, tikslinio patikrinimo ataskaitoje už 2013 metus nebuvo nurodyta jokių šiurkščių pareiškėjo darbo trūkumų, t. y. kurie padaryti jau po teikimo dėl apdovanojimo surašymo. Liudytoju apklaustas R. J. aiškių tokius prieštaravimus šalinančių argumentų nenurodė, teikime dėl apdovanojimo įvardintų faktų, nepaneigė. Teismui kyla pagrįstos abejonės, ar pareigūno gebėjimai, jo profesinės veiklos kokybė, asmeninės savybės per tokį trumpą laiką galėjo taip negatyviai pasikeisti. Tokių nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pareigūno, skiriančio neeilinę atestaciją abejonės dėl pareiškėjo tinkamumo eiti užimamas pareigas nebuvo nešališkos bei teisingos, pagrįstos ne realiu įsitikinimu dėl pareiškėjo neprofesionalumo, bet įtakotos galimai kitų su pareiškėjo tarnybinės veiklos kokybe nesusijusių priežasčių, taip paneigiant ne tik objektyvų poreikį skirti neeilinę atestaciją, bet ir pačios išvados pagrįstumą bei teisėtumą.

Įvertinus byloje esančius duomenis ir teismo nustatytus prieštaravimus darytina išvada, kad iki tikslinio patikrinimo atlikimo pareiškėjo tarnybinei veiklai esminių priekaištų nebuvo reiškiama, priešingai, jo tarnybinė veikla buvo vertinama gerai, o tikslinio tikrinimo ataskaitoje nurodyti trūkumai savo pobūdžiu ir turiniu nepaneigė pareiškėjo gebėjimų, būtinų pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Pagal bylos duomenis pripažinti, kad viso Viešosios policijos skyriaus darbo rezultatai buvo blogi, taip pat nėra pagrindo. Atestavimo  komisija tinkamai neatliko pareiškėjo išvados pagrįstumo patikrinimo funkcijos, komisijos narių teiginiai dėl nepriimtinų pareiškėjo asmeninių savybių, veiklos, susijusiosios su organizacinėmis bei kontrolės funkcijomis ar trūkumų nėra pakankami skundžiamo Įsakymo teisėtumui pagrįsti. 

Beje atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad pareiškėjas dėl asmeninių savybių nesugebėjo sudaryti tinkamo psichologinio klimato skyriuje ir vadovavosi atliktu tyrimu. Teismas atkreipia dėmesį, kad šio tyrimo rezultatai (b. l.47-48) yra grindžiami anoniminėmis apklausomis, o tai apriboja galimybę patikrinti juose užfiksuotų duomenų tikrumą bei kelia abejones dėl tokio įrodymo patikimumo ir objektyvumo.

Pareiškėjas vienu iš skundo argumentų nurodo, kad neeilinę atestaciją inicijavęs pareigūnas ir atestacinės komisijos pirmininkas buvo tas pats asmuo, todėl jis buvo suinteresuotas bei šališkas, be to komisijos nariai ir jis pats pavaldūs šiam asmeniui. Teismo vertinimu, tokios pareiškėjo nurodomos aplinkybės savaime nereiškia, kad tiek komisijos pirmininkas, tiek komisijos nariai buvo šališki ir suinteresuoti pateikti neigiamą pareiškėjo įvertinimą, todėl privalėjo nusišalinti. Kitokių komisijos narių šališkumą rodančių argumentų pareiškėjas nepateikė. Pabrėžtina, kad LVAT formuojamoje praktikoje išankstinės nuomonės atestuojamojo atžvilgiu turėjimu bei šališku dalyvavimu Atestavimo komisijos darbe pripažįstamas tik tiesioginio viršininko, surašiusio atestacijos lapą, charakteristiką ir išvadą, dalyvavimas nariu komisijos sudėtyje (žr. LVAT 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1215/2010).

Išdėstyti argumentai įrodo, kad nagrinėjamu atveju motyvuotas bei pagrįstas sprendimas dėl pareiškėjo netinkamumo eiti tam tikroms pareigoms nebuvo priimtas, pareiškėjo tarnybinė veikla ir jos prieštaringas apibūdinimas, pareiškėjo sugebėjimai bei tinkamumas einamoms pareigoms nebuvo visapusiškai ir nešališkai įvertinti, išanalizuojant visas reikšmingas aplinkybes, keliančias abejones dėl pareiškėjo tinkamumo eiti užimamas pareigas, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos  Respublikos vidaus reikalų ministras 2003 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1V-314

9

patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisykles. Minėtose Taisyklėse įtvirtintos procedūros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad aukščiau išvardintos aplinkybės ir surinkti duomenys dėl pareiškėjo kvalifikacijos tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu požiūriu yra labiau nepakankami negu pakankami priimti sprendimą dėl jo neatitikimo užimamoms pareigoms, todėl yra pagrindo pareiškėjo skundą patenkinti, skundžiamą sprendimą pripažįstant nepagrįstu ir panaikinant Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 52-TE-466 „Dėl komisaro A. J. perkėlimo“. Pripažinus skundžiamą Įsakymą neteisėtu, turi būti atstatoma pareiškėjos teisinė padėtis, egzistavusi iki tarnybinio ginčo, todėl pareiškėjas grąžintinas į Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio, 12 kategorijos) pareigas. Pareiškėjo darbo užmokestis dirbant Alytaus VPK Varėnos rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininku sudarė 3944.04 Lt (b.l. 124), o dirbant Alytaus VPK Daugų policijos nuovados viršininku – 3918.60 Lt, todėl  A. J. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistinas vidutinio darbo užmokesčio skirtumas – 25.44 Lt nuo perkėlimo į viena pakopa žemesnes pareigas dienos (2013 m. lapkričio 5 d.) iki grąžinimo į ankstesnes pareigas dienos.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 44 str. 6 d. pareiškėjas taip pat prašo 4000 Lt teismo išlaidų (b.l. 155), jas grįsdamas 2013 m. lapkričio 20 d. pinigų priėmimo kvitu (b.l. 156) bei 2013 m. lapkričio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AP13-29 (b.l. 157). Pareiškėjo tvirtinimu nurodyti dokumentai pagrindžia, kad už teisminės praktikos susipažinimą, jos analizę, pareiškėjo pateiktų dokumentų susipažinimą, procesinio dokumento (skundo) surašymą advokatui A. V. Pilipčikui sumokėta 3200 Lt, o už dalyvavimą teismo posėdžiuose – 800 Lt.

Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“. Šį principą išreiškia ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Pagal ABTĮ 44 str. 6 d. atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 str. 2 d. nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013 m. spalio 15 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis Nr. 36 su advokatu A. V. Pilipčiku (b.l. 106). Turėtas teismo išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pagrindžia sąskaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitas, kuriuo buvo sumokėta advokatui už pareiškėjo atstovavimą, susipažinimą su dokumentais ir skundo surašymą (b.l. 156, 157). Iš pateikto prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro 4000 Lt suma. Rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta  minimali mėnesinė alga (Rekomendacijų 7 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino 1000 Lt minimalią mėnesinę algą (toliau - MMA).

Kauno apygardos administraciniame teisme 2013 m. lapkričio 27 d. buvo priimtas pareiškėjo skundas už kurį numatyta priteisti maksimaliai 3 MMA (Rekomendacijų 8.2 p.), t.y. 3000 Lt (3x1000Lt). Pareiškėjo pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. AP13-29 (b.l. 157)

10

nurodyta, jog už skundo suruošimą advokatas paskaičiavo 2000 Lt, tačiau pareiškėjas prašo dar 1200 Lt patirtų išlaidų už tai, kad advokatas susipažino su ruošiamo skundo teismine praktika, su pateiktais pareiškėjo dokumentais ir jų analize, užtrukdamas 3 val. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos patenka į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Šiuo atveju susipažinimas su teismų praktika, pareiškėjo pateiktais dokumentais bei jų analizavimas laikytinas sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl prašomos 1200 Lt patirtos išlaidos už minėtas paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą - skundo parengimą, numatytą Rekomendacijų 8.2 punkte. Atsižvelgiant į tai, jog už susipažinimą su dokumentais, teismų praktika, analize ir skundo suruošimą pareiškėjas patyrė 3200 Lt teismo išlaidų, kurios viršija Rekomendacijose nustatytą maksimaliai leistiną dydį, todėl pagrįstai gali būti priteista 3000 Lt (3MMA) (Rekomendacijų 8.2 p.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad advokatas, dalyvaudamas teismo posėdžiuose, kurie vyko 2014 m. sausio 27 d. nuo 14.37 val. iki 15.35 val. (b.l. 159-160) ir 2014 m. kovo 26 d. nuo 13.08 val. iki 14.35 val. (b.l. 176-180), atstovavo pareiškėją, nagrinėjant bylą 2 val. 25 min. už kuriuos Rekomendacijose yra numatyta atitinkamo dydžio užmokesčio priteisimo galimybė. Teismo posėdžiai vyko įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimui Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, nustačiusiam nuo 2013 m. sausio 1 d. 1000 Lt minimalią mėnesinę algą, todėl maksimaliai pareiškėjui gali būti priteista 300 Lt (2 val. x 0,15 x MMA) suma, o prašomos 800 Lt dydžio išlaidos už atstovavimą nėra pagrįstos ir pagal Rekomendacijų 8.18 p. viršijančios maksimaliai leistiną dydį

Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8.18, 9 punktais bei atsižvelgiant į maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomos 4000 Lt bylinėjimosi išlaidos viršijo Rekomendacijų nustatytus dydžius ir laikytinos iš dalies pagrįstomis. Pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų tenkintinas iš dalies, priteistina 3300 Lt (ABTĮ 44-45 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 52-TE-466 „Dėl komisaro A. J. perkėlimo“.

Grąžinti Alvydą Jočį į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio, 12 kategorijos) pareigas.

Priteisti A. J. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinio darbo užmokesčio skirtumą (25.44 Lt) nuo perkėlimo į viena pakopa žemesnes pareigas dienos (2013 m. lapkričio 5 d.)  iki grąžinimo į ankstesnes pareigas dienos ir  3300 Lt teismo išlaidų.

Sprendimas apeliacine tvarka per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas                                                                                        Gintaras Čekanauskas