Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.8; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 2 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjai O. P. dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 21R3-18(AG3-14/26-2021) ir pareiškėjos O. P. (toliau – ir pareiškėja) skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog 2021 m. kovo 1 d. Ginčų komisija priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad Užimtumo tarnyba priėmė neteisėtą 2021 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. SSI(19.5)-121 ,,Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo, neskyrimo, mokėjimo nutraukimo“ (toliau ir – sprendimas) pareiškėjos O. P. (toliau ir – pareiškėja) atžvilgiu, kuriuo nutraukė tariamai nepagrįstai savarankiškai dirbančio asmens išmokos mokėjimą. Ginčų komisija savo sprendime pažymi, kad Užimtumo tarnybos sprendime nutraukti savarankiškai dirbančio asmens išmokos mokėjimą pareiškėjai, buvo neteisingai nurodytas išmokos mokėjimo nutraukimo teisinis pagrindas, o nurodyti sprendimo motyvai pareiškėjai kelia abejonių, tuo administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų, ir dėl šių argumentų sprendimas toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta nutraukti išmokos mokėjimą pareiškėjai, yra tariamai neteisėtas ir yra pagrindas jį naikinti. Pasikeitus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau ir – Užimtumo įstatymas) redakcijai (suvestinė redakcija nuo 2021 m. sausio 1 d.), buvo vertinama ir gauta informacija iš VMI. Gavus informaciją iš VMI, kad pareiškėja nėra įtraukta į VMI savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus, sąrašą (toliau – VMI sąrašas), buvo priimtas sprendimas nutraukti savarankiškai dirbančio asmens išmokos mokėjimą, vadovaujantis Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 daliai, nuo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d. Pareiškėja nors ir yra savarankiškai dirbantis asmuo, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, tačiau nėra įtraukta į VMI sąrašą, t. y. asmuo privalo atitikti Užimtumo tarnybos 51 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumą, neatitikus nors vienai – asmuo neįgyja arba praranda teisę įgyti savarankiškai dirbančio asmens išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nebuvo įtraukta į VMI sąrašą, jai savarankiškai dirbančio asmens išmoka ir buvo nutraukta nuo Užimtumo įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo dienos. Nei Užimtumo įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato jokių Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų išimčių, svarbių priežasčių, kurioms esant sąlygos netaikomos. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Užimtumo įstatymo redakcija, kurios 51 straipsnio nuostatos buvo pakeistos, 2020 m. gruodžio 3 d. Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-35 (toliau ir – Pakeitimo įstatymas) 1 straipsnis, numatant, jog kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, kuris yra įtrauktas į VMI sąrašą, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas: savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, paskelbimo dienos (Pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas); jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą (Pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas); juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso (Pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai: 1) po Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo praėjo vienas mėnuo; 2) asmuo nebeatitinka bent vienos iš Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti; 3) savarankiškai dirbantis asmuo išbraukiamas iš VMI sąrašo. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Užimtumo tarnyba peržiūri iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimtus sprendimus dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo ir, jeigu savarankiškai dirbantys asmenys yra įtraukti į VMI sąrašą, išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims mokamos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nėra įtraukti į VMI sąrašą, išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos (Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Taigi nagrinėjamu ginčo atveju įstatymų leidėjas, priimdamas Pakeitimo įstatymą, jo 3 straipsnyje aiškiai sureguliavo šio įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo taisykles, iš kurių matoma, jog įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, Užimtumo tarnybai teko pareiga peržiūrėti iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos priimtus sprendimus dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo. Iš 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos Užimtumo įstatymo redakcijos 51 straipsnio nuostatos matoma, kad šis straipsnis buvo papildytas naujomis sąlygomis išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui gauti, t. y. šios išmokos skyrimas tapo siejamas ne tik su karantino paskelbimu, bet ir su jo metu nustatytais veiklos apribojimais bei asmenų įrašymu į VMI sąrašą. Atsakovė, gavusi duomenis iš VMI apie tai, kad pareiškėja nėra įtraukta į VMI sąrašą nuo 2021 m. sausio 1 d., ginčijama sprendimo dalimi, vadovaudamasis Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, nutraukė pareiškėjai nuo 2021 m. sausio 1 d. savarankiškai dirbančio asmens išmokos mokėjimą. Iš prie skundo pateikto VMI 2021 m. sausio 21 d. duomenų matyti, kad pareiškėja nuo 2021 m. sausio 1 d. nėra įtraukta į VMI sąrašą. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nėra įtraukti į VMI sąrašą, išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jokių šios normos netaikymo išimčių Užimtumo tarnybai Užimtumo įstatyme nėra numatyta. Todėl darytina išvada, jog atsakovė, priimdama sprendimą nutraukti pareiškėjai savarankiškai dirbančio asmens išmokos mokėjimą, pagrįstai vadovavosi Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata.
Pareiškėja atsiliepimo į pateiktą atsakovės (skundą padavusios institucijos) skundą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Šioje byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. SSI(19.5)-121 dalies, kuria pareiškėjai nutraukta išmoka savarankiškai dirbančio asmens, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja O. P. Užimtumo tarnybai 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui. Užimtumo tarnyba 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. SSI(19.5)-1354 nusprendė pareiškėjai skirti išmoką nuo 2020 m. lapkričio 7 d. ir ši išmoka mokėta iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Atsakovė Užimtumo tarnyba 2021 m. sausio 28 d. raštu informavo pareiškėją, kad Užimtumo tarnyba vadovaudamasi Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatų, patvirtintų Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-129 „Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatų patvirtinimo“ 9 punktu, kreipėsi į VMI ir gavo duomenis, kad pareiškėja nėra įtraukta į savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremalios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus, sąrašą, atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, priėmė sprendimą nuo 2021 m. sausio 1 d. nutraukti savarankiškai dirbančio asmens išmokos mokėjimą ir pareiškėjai pateikė 2021 m. sausio 28 d. skundžiamo sprendimo Nr. SSI(19.5)-121 išrašą, kuriame nurodyta, kad Užimtumo tarnyba vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 51 straipsnio atitinkamomis dalimis, nurodytomis šio sprendimo prieduose bei Užimtumo įstatymo 51 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 3 straipsnio 4 dalimi, nutraukia išmokos mokėjimą asmenims, nurodytiems 2 priede (sprendimo 2 punktas). Prie skundžiamo sprendimo pridėjo asmenų, kuriems nutrauktas išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimas, sąrašą (2 priedas).
Pareiškėja dėl minėto sprendimo apskundimo kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių. Ginčų komisija 2021 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 21R3-18 (AG3-14/26-2021) pareiškėjos skundą tenkinto, atsakovės 2021 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. SSI(19.5)-121 panaikino.
Užimtumo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., aktuali sprendimo dėl išmokos skyrimo priėmimui) 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas: 1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; 2) jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą; 3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatytos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai: 1) po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo praėjo 2 mėnesiai; 2) asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti. Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba, sprendimą nutraukti išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimą Užimtumo tarnyba priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią suėjo 2 mėnesiai po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo, arba nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens neatitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Pakeitimo įstatymu nuo 2021 m. sausio 1 d. keitėsi Užimtumo įstatymo 51 straipsnio redakcija (aktuali skundžiamo sprendimo priėmimui). Šio straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, kuris yra įtrauktas į VMI Savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus, sąrašą, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas: 1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, paskelbimo dienos; 2) jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą; 3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.
Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalis papildyta 3 punktu, kuriuo nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatytos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai savarankiškai dirbantis asmuo išbraukiamas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus, sąrašo. Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą nutraukti išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą Užimtumo tarnyba priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią suėjo vienas mėnuo po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo, arba nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens neatitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-129 patvirtinti išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatai (toliau – ir Nuostatai) (skundžiamo sprendimo priėmimo metu aktuali redakcija nuo 2021 m. sausio 1 d.). Šie Nuostatai nustato kreipimosi dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims, išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Sprendimus dėl išmokų skyrimo, neskyrimo ir mokėjimo nutraukimo (2 priedas) priima Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba), Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų kompetentingų institucijų duomenimis apie Prašymą pateikusio savarankiškai dirbančio asmens atitiktį Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams, <...> (Nuostatų 7 punktas). Užimtumo tarnyba Fondo valdybai užklausą dėl prašymą pateikusio savarankiškai dirbančio asmens atitikties Įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodytiems reikalavimams (toliau – Užklausa) pateikia elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Prašymo gavimo dienos. Fondo valdyba Užimtumo tarnybai informaciją apie prašymą pateikusio savarankiškai dirbančio asmens atitiktį Įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodytiems reikalavimams (pagal kiekvieną sąlygą) neatlygintinai elektroniniu būdu pateikia ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo Užklausos gavimo dienos (Nuostatų 9 punktas); Apie priimtus sprendimus dėl Išmokos skyrimo, neskyrimo ar mokėjimo nutraukimo Užimtumo tarnyba informuoja prašymus pateikusius savarankiškai dirbančius asmenis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamų sprendimų priėmimo dienos, jų registracijos Užimtumo tarnyboje metu nurodyta nuotolinio aptarnavimo priemone. Priėmus sprendimą neskirti išmokos arba nutraukti išmokos mokėjimą, atsiradus Įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje numatytiems pagrindams, sprendime turi būti nurodyta sprendimo neskirti Išmokos arba nutraukti Išmokos mokėjimą priežastis, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai (Nuostatų 10 punktas). Nuostatų 12 punkte nurodyta, kad Užimtumo tarnyba kiekvieną mėnesį, prieš skaičiuodama Išmokos dydį savarankiškai dirbantiems asmenims, įvertina ar savarankiškai dirbantys asmenys vis dar atitinka Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, elektroniniu būdu teikdama Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytas užklausas Fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Fondo valdyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija informaciją pagal užklausas Užimtumo tarnybai teikia Nuostatų 8 ir 9 punktuose nustatyta tvarka.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), kuriame nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas).
Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (šiuo metu VAĮ 10 straipsnis) taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
Kaip jau minėta, atsakovė skundžiamame sprendime nurodė, kad šį sprendimą priėmė vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 51 straipsnio atitinkamomis dalimis, nurodytomis šio sprendimo prieduose bei Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, o skundžiamo sprendimo 2 priede nurodyta, kad „Asmenų, kuriems nutrauktas išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimas, sąrašas pareiškėjai nurodė teisinį mokėjimo nutraukimo pagrindą – Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį bei šias faktines aplinkybes – asmuo nebeatitinka sąlygų išmokai gauti – nepatenka į VMI skelbiamą savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremalios situacijos ir karantino, kurio metu LRV nustato ūkinės veiklos apribojimus, sąrašą.
Pažymėtina, kad išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimo nutraukimo pagrindai nustatyti Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 1 – 3 punktuose, o Nuostatų 10 punkte nurodyta, kad Užimtumo tarnyba priėmusi sprendimą nutraukti išmokos mokėjimą, atsiradus Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje numatytiems pagrindams, sprendime turi nurodyti sprendimo nutraukti išmokos mokėjimą priežastis, teisinį pagrindą, sprendimo apskundimo tvarką ir terminus.
Teismas įvertinęs atsakovės Užimtumo tarnybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. SSI(19.5)-121 ,,Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo, neskyrimo, mokėjimo nutraukimo“ turinį, daro išvadą, jog skundžiamame sprendime nėra nurodytas nei vienas iš Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje nustatytų galimų išmokos mokėjimo nutraukimo pagrindų, nurodyta tik Pakeitimo įstatymo įgyvendinimą nustatanti norma – Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, nors ir teigiama, kad pareiškėja nebeatitinka sąlygų išmokai gauti, kas galbūt atitiktų Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir įvertinęs šio ginčo faktines ir teisines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė, priimdama ginčijamą administracinį aktą, nurodė viešojo administravimo subjekto patvarkymą, jog pareiškėjai nutrauktas mokėtos išmokos mokėjimas ir jį sąlygojusios aplinkybės, tačiau sprendimas nėra teisiškai pagrįstas, nes jame nurodytas netinkamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Užimtumo tarnybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. SSI(19.5)-121 ,,Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo, neskyrimo, mokėjimo nutraukimo“ dalį, kurioje priimtas sprendimas nutraukti išmokos mokėjimą pareiškėjai O. P..
Konstatuotina, jog Ginčų komisijos 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 21R3-18(AG3-14/26-2021) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o atsakovės (skundą padavusios institucijos) Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Atsakovės (skundą padavusios institucijos) Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Žanas Kubeckas