VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,
dalyvaujant ieškovo T. A. atstovei advokatei Irinai Beleškienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Codigi“ (buvęs pavadinimas „Alorela“) atstovams advokato padėjėjui Kazimierui Vasiliauskui, bendrovės direktoriui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Codigi“ (buvęs pavadinimas „Alorela“) dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės – dėl baudos už konfidencialios informacijos atskleidimą skyrimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK arba komisija) buvo iškelta darbo byla Nr. APS-131-15573/2022 pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Codigi“ (buvęs pavadinimas „Alorela“) prašymą T. A., kuriuo ji prašė išieškoti 20 000 Eur dydžio baudą už konfidencialios informacijos atskleidimą.
Komisija, išnagrinėjusi darbo ginčą, 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu prašymą tenkino iš dalies, išieškojo UAB „Codigi“ (buvęs pavadinimas „Alorela“) iš T. A. 2 000 Eur baudą už susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos pažeidimą.
T. A. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas), nesutikdamas su komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus DGK 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - prašymą dėl baudos skyrimo už susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos pažeidimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Mano, kad DGK sprendimas priimtas netinkamai ištyrus bei įvertinus visas ginčo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, ko pasėkoje iš jo buvo nepagrįstai priteista 2 000 Eur dydžio bauda. Nurodo, kad 2020 m. liepos 7 d. atsakovė ir ieškovas sudarė darbo sutartį Nr. 20-3, kurios pagrindu nuo 2020 m. liepos 27 d. ieškovas pradėjo dirbti atsakovės įmonėje programuotojo pareigose. Taip pat 2020 m. liepos 7 d. tarp šalių buvo pasirašytas Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir intelektinės nuosavybės teisių perleidimo, kuriuo ieškovas įsipareigojo darbo santykių bendrovėje laikotarpiu ir 3 metus po jų nutraukimo laikyti paslaptyje, neatskleisti ir nenaudoti savo ar kitų asmenų (išskyrus darbdavį (atsakovę) ir su juo susijusias bendroves) interesais darbdavio komercinių paslapčių ir kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos. Ieškovas, kaip programuotojas, dirbo atsakovės naudai, atliko programavimo darbus atsakovės naudai, vykdydamas UAB „SME Finance“ užsakytą projektą – pagal savo kompetenciją atliko dalį programavimo darbų. Prie projekto dirbo ir kiti atsakovės darbuotojai, kurie atliko darbus pagal projektą jiems priskirtoje programavimo darbų dalyje. 2022 m. gegužės 20 d. darbo sutartis Nr. 20-3 tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio pagrindu (darbuotojo prašymu). Ieškovas, nutraukęs darbo santykius su atsakove, pradėjo teikti paslaugas kaip individualiai dirbantis asmuo. Ieškovas yra aukšto lygio savo srities specialistas, jo teikiamos paslaugos yra specifinės, tokių paslaugų teikimas nėra masinis, reikalauja gilių žinių. Ieškovui nustojus dirbti atsakovės įmonėje, ieškovo atliekami darbai UAB „SME Finance“ projekte nebuvo užbaigti. Dėl šios priežasties ieškovo ir UAB „SME Finance“ komunikavimas nenutrūko po jo darbo santykių su atsakove nutraukimo, kadangi UAB „SME Finance“ projekto dalis, su kuria dirbo ieškovas, turėjo būti užbaigta. Ieškovas pradėjo savarankiškai teikti programavimo paslaugas kaip individualiai dirbantis asmuo. Nurodė, kad ieškovas savo paslaugas teikia ne tiesiogiai UAB „SME Finance“, bet teikia jas įmonei, kuri yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „SME Finance“.
Pasak ieškovo, atsakovė siekia ne konfidencialios informacijos apsaugos, bet siekia, kad ieškovas nekonkuruotų su atsakove programavimo paslaugų teikimo rinkoje, nemokėdama ieškovui jokios piniginės kompensacijos už nekonkuravimo laikotarpį. DK 39 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių. Pasak ieškovo, jis nepasinaudojo atsakovės konfidencialia informacija apie kliento kontaktinius asmenis, užsakymų istorija ir apimtimi, SME planais ir SME taikomomis paslaugų sąlygomis (įskaitant kainodarą). Šalių sudarytame susitarime yra nurodyta, kad atsakovės komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią atsakovė pažymi konfidencialumo žyma (nepriklausomai nuo naudojamų žodžių) ar kitomis priemonėmis siekia išlaikyti konfidencialia. Taip pat susitarime yra nurodoma, kad komercine paslaptimi laikomi klientų sąrašai, klientų kontaktiniai asmenys, bendrovės kainodara, informacija apie klientų poreikius ir bendrovės paslaugų paklausą. Pasak ieškovo, remiantis šalių sudarytu susitarimu galima daryti išvadą, kad atsakovės komercine paslaptimi laikoma tokia informacija, kuri atitinka susitarimo 1.2 dalyje išvardintus turinio požymius bei yra pažymėta konfidencialumo žyma. Taip pat susitarime nurodoma, kad komercine paslaptimi yra laikoma kita komercinės paslapties pobūdžio informacija, apie kurios slaptumą buvo informuotas darbuotojas bet kokia forma ir informacija, įtraukta į atsakovės komercinių paslapčių įsakymą. Ieškovas per visą darbo atsakovės bendrovėje laikotarpį nėra gavęs jokio nurodymo, kokią informaciją laikyti konfidencialia, tuo labiau, jokia atsakovės teikiama informacija niekada nebuvo žymima konfidencialumo žyma, ieškovui nebuvo pateiktas susipažinti ir atsakovės priimtas komercinių paslapčių įsakymas. Ieškovo teigimu, jis nežinojo, kokia informacija laikytina konfidencialia, susitarimo turinys neapibrėžtas, todėl nėra pagrindo manyti, kad jo savarankiškas dalyvavimas tolimesniame projekte ir turimų duomenų naudojimas gali būti siejamas su konfidencialios informacijos atskleidimu. Be to, tie duomenys, ieškovo teigimu, yra vieši ir gali būti kiekvienam prieinami.
UAB „Codigi“ (buvęs pavadinimas „Alorela“) (toliau – ir atsakovė, bendrovė, darbdavys) atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 2 000 Eur baudą už 2020 m. liepos 7 d. Susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir intelektinės nuosavybės teisių perleidimo pažeidimą.
Nurodo, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovo ir atsakovės sudaryto 2020 m. liepos 7 d. Susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir intelektinės nuosavybės teisių perleidimo pažeidimo, bet ne dėl tariamo nekonkuravimo susitarimo. Tokio pobūdžio ginčuose remiamasi netiesioginiais įrodymais. Atsakovė yra informacinių technologijų įmonė, teikianti įvairias programavimo paslaugas. 2020 m. liepos 7 d. tarp bendrovės ir ieškovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 20-3, pagal kurią ieškovas atsakovės įmonėje buvo priimtas dirbti nuo 2020 m. liepos 27 d. programuotojo pareigose. Taip pat papildomai šalys sudarė minėtą konfidencialumo susitarimą, kuriame buvo įtvirtina, kad informacija apie bendrovės klientus, tiekėjus ar partnerius, jiems taikomas sutarčių sąlygas ar įkainius, taip pat klientų sąrašai, kontaktiniai asmenys, bendrovės kainodara, informacija apie klientų poreikius, bendrovės paslaugų paklausa ir informacija apie bendrovės naudojamas technologijas, kuriamus ar jau sukurtus intelektinės nuosavybės objektus, įdiegtas arba planuojamas diegti informacines technologijas bei verslo valdymo sistemas yra konfidenciali. Be kita ko, pagal konfidencialumo susitarimą ieškovas įsipareigojo darbo santykių bendrovėje laikotarpiu ir tris metus po jų nutraukimo: laikyti paslaptyje, neatskleisti ir nenaudoti savo ar kitų asmenų interesais bendrovės komercinių paslapčių ir kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos; nevilioti bendrovės esamų bei potencialių klientų ar kartu su jais neužsiimti bendra verslo veikla, jeigu tokiu būdu būtų naudojamos bendrovės komercinės paslaptys.
Atsakovė, teikdama programavimo paslaugas, tokių paslaugų teikimui 2021 m. gruodžio 14 d. sudarė paslaugų sutartį su UAB „SME Finance“ (toliau – SME). Prie šios sutarties buvo sudarytas 2021 m. gruodžio 14 d. projekto užsakymas, kuriame ieškovas buvo nurodytas kaip atsakovės darbuotojas, įgyvendinantis SME užsakytą naujo interneto banko sukūrimo projektą. Ieškovui tiesiogiai dirbant prie SME projekto, tapo žinoma atsakovės konfidenciali informacija. Pažymi, kad visa atsakovės konfidenciali informacija ieškovui tapo žinoma tik dėl to, kad jis dirbo bendrovėje, kuri buvo sudariusi su SME paslaugų sutartį, ir ši informacija nebuvo vieša ir negali būti tokia laikoma. 2022 m. gegužės 20 d. ginčo šalių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta ieškovo iniciatyva. Ieškovas po darbo santykių nutraukimo su atsakove teikė tas pačias paslaugas UAB „SME Finance“. DGK metu atsakovei tapo žinoma, kad ieškovas paslaugas UAB „SME Finance“ teikė per trečiąjį asmenį. Atlikus patikrinimą juridinių asmenų registre, buvo nustatyta, kad ieškovo slepiama įmonė yra UAB „Calestus“, įsteigta 2022 m. kovo 18 d. ir turinti tik vieną darbuotoją – direktorių. Likus 15 dienų iki darbo sutarties nutraukimo su atsakove, t. y. 2022 m. gegužės 5 d., ieškovas tapo UAB „Calestus“ 100 proc. akcijų savininku, ir tą pačią dieną priėmė vienintelio akcininko sprendimą paskirti įmonės vadovu kitą buvusį atsakovės darbuotoją – A. S., kuris sutartinius santykius su atsakove nutraukė tuo pačiu metu, kaip ir ieškovas. UAB ,,Calestus“ per jos steigėjus buvo prieinama visa informacija susijusi su SME projektu, ja disponavo ieškovas, jis ją naudojo, tai darė akivaizdžiai žinodamas.
Atsakovė nesutinka ir su ieškovo teiginiais, kad neva per visą darbo laikotarpį jis nebuvo informuotas apie jam teiktos informacijos konfidencialumą, bei kad informacija, su kuria ieškovas susipažino, negali būti laikoma konfidencialia. Atsakovės teigimu, ieškovas klaidingai interpretuoja konfidencialumo susitarimo nuostatas. Šio susitarimo 1.5 punkte aiškiai įtvirtinta, kad atsakovės konfidenciali informacija yra saugoma „nepriklausomai nuo jų gavimo ar laikymo formos, žymų „konfidencialu“ ar analogišką reikšmę turinčių žymų buvimo ar ne“. Taip pat atsakovė nesutinka ir su ieškovo teiginiais, neva jam jokia konfidenciali informacija nebuvo atskleista. Grindžia tuo, jog paslaugų SME teikimas to paties projekto apimtyje ar sutarčių sudarymas su SME per trečiąjį asmenį UAB „Calestus“, iš esmės nepertraukiamai tęsiant darbus SME projekte pasibaigus darbo santykiams su atsakove, nebūtų įmanomas ieškovui nepasinaudojant jo darbo bendrovėje metu sužinota konfidencialia informacija. Atsakovė mano, kad ieškovas akivaizdžiai pažeidė šalių pasirašytą konfidencialumo susitarimą, t. y. pasinaudojo konfidencialia informacija, kurią sužinojo dirbdamas atsakovės bendrovėje ir žinodamas jos turinį sąmoningai atskleidė ją trečiajam asmeniui, t. y. ieškovo kontroliuojamai įmonei UAB „Calestus“.
Ieškinys atmestinas.
Faktiniu ginčo objektu nagrinėjamoje byloje yra darbuotojo konfidencialios informacijos atskleidimas ir panaudojimas bei baudinių sankcijų už tai taikymas.
Dėl ginčo esmės.
Išanalizavus byloje esančią šalių nurodytą faktinę kilusio ginčo situaciją bei pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad sutikti su ieškovo teiginiais ir tenkinti jo ieškinį jame nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra. Tokią išvadą teismas grindžia žemiau išdėstytu.
DK 25 straipsnio 5 dalis nustato, kad pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomybę už šio įsipareigojimo pažeidimą reglamentuoja įstatymai. Šio kodekso nustatyta tvarka darbo sutarties šalys gali sudaryti papildomus susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos.
DK 39 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Šio straipsnio 2 dalis numato galimybę sulygti ir dėl netesybų už tokio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą.
Kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas išaiškinta, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau, kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.; komercinę vertę turi ne bendra informacija apie klientą (pavadinimas, adresas), o būtent duomenys apie tai, kokiomis sąlygomis ūkio subjektams teikiamos paslaugos ir parduodamos prekės, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie klientus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų / prekių užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl paslaugų / prekių užsakymo, kainų nustatymo, kokios yra planuojamos užsakymo apimtys, kokio tipo paslaugas ir prekes perka klientai ir kita (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-01-28 nutartis c. b. Nr. e2A-47-450/2021).
Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo šalys 2020 m. liepos 7 d. sudarė darbo sutartį Nr. 20-3, kurios pagrindu ieškovas nuo 2020 m. liepos 27 d. pradėjo dirbti atsakovės įmonėje programuotojo pareigose. 2020 m. liepos 7 d. tarp šalių buvo pasirašytas Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir intelektinės nuosavybės teisių perleidimo (toliau – Susitarimas), kurio 1.1 p. ieškovas įsipareigojo darbo santykių bendrovėje laikotarpiu ir 3 metus po jų nutraukimo laikyti paslaptyje, neatskleisti ir nenaudoti savo ar kitų asmenų (išskyrus darbdavį (atsakovę) ir su juo susijusias bendroves) interesais darbdavio komercinių paslapčių ir kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos. Susitarimo 1.5 p. šalys aiškiai apibrėžė, kas laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Bendrovės komercine paslaptimi laikoma: 1) informacija, kurią bendrovė pažymi konfidencialumo žyma (nepriklausomai nuo naudojamų žodžių) ar kitomis priemonėmis siekia išlaikyti konfidencialia; 2) trečiųjų asmenų informacija, kurios atžvilgiu bendrovė yra prisiėmusi konfidencialumo įsipareigojimus; 3) asmens duomenis sudaranti informacija, kurią valdo ar tvarko bendrovė, susirašinėjimo medžiaga; 4) kodai ar slaptažodžiai (pvz., IT sistemų, signalizacijos, sąskaitų ir kt.); 5) informacija apie darbdavio darbuotojus, jų einamas pareigas, asmens ir kontaktinius duomenis, darbo sutarčių sąlygas, darbo užmokestį, priedus, darbuotojų paieškos ir personalo politika ir kita nevieša informacija, susijusi su darbo santykiais pas darbdavį; 6) viešai neprieinama informacija apie bendrovės produkciją ir paslaugas; 7) informacija apie bendrovės klientus, tiekėjus ar partnerius, jiems taikomas sutarčių sąlygas ar įkainius; 8) klientų sąrašai, klientų kontaktiniai asmenys, bendrovės kainodara, informacija apie klientų poreikius ir bendrovės paslaugų paklausą; 9) nepaviešintos bendrovės pasiūlymų sąlygos viešųjų pirkimų ir kitiems konkursams, informacija apie derybas, kuriose dalyvauja bendrovė; 10) know-how (bendrovės sukaupta praktinė patirtis ir informacija susijusi su jos veikla, rinkos specifika, klientų poreikiais bei reikalavimais ir jų specifika, produktų ir analogų rinkoje išmanymu, technologiniais sprendimais, paslaugų teikimo specifika ir pan.), techninės specifikacijos, informacija apie naudojamas technologijas, kuriamus ar jau sukurtus intelektinės nuosavybės objektus, įdiegtas arba planuojamas diegti informacines technologijas bei verslo valdymo sistemas; 11) nevieša informacija apie turimas licencijas bei jų sąlygas; 12) viešai neprieinami buhalteriniai duomenys, atlyginimai, finansiniai rodikliai ar kita finansinė informacija; 13) verslo planai, informacija apie potencialius klientus ir planuojamus užsakymus, rinkodaros strategiją, vykdomos arba planuojamos vykdyti investicijos; 14) kita komercinės paslapties pobūdžio informacija, apie kurios slaptumą buvo informuotas darbuotojas bet kokia forma; 15) informacija, įtraukta į bendrovės komercinių paslapčių įsakymą.
Minėto Susitarimo 1.4 p. numato, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstyto komercinių paslapčių sąrašo 1.2. p. 6 - 8 papunkčius, darbuotojas įsipareigoja visą Susitarimo 1.1 punkte nurodytą laikotarpį nevilioti darbdavio esamų klientų bei potencialių klientų (tokių, su kuriais bendrovė derėjosi 12 mėnesių laikotarpiu iki darbuotojo darbo santykių nutraukimo) ar kartu su jais užsiimti bendra verslo veikla, jeigu tokiu būdu būtų naudojamos darbdavio komercinės paslaptys.
Susitarimo 1.5 p. numato, kad darbdavio komercinės paslaptys saugomos nepriklausomai nuo jų gavimo ar laikymo formos, žymų „konfidencialu“ ar analogišką reikšmę turinčių žymų buvimo, ar ne. Komercinės paslaptys gali būti laikomos dokumentuose, kompiuteriuose, skaitmeninėse laikmenose, debesyse, brėžiniuose, schemose ir bet kokiose kitose laikmenose. Komercinę paslaptį taip pat gali sudaryti žodinė informacija, t. y. egzistuojanti žmogaus atmintyje ir neišsaugota (neišreikšta) jokia materialia forma.
Susitarimo 1.6 p. reglamentuota, kad kilus abejonei, ar tam tikra informacija yra darbdavio komercinė paslaptis, darbuotojas turi traktuoti tokią informaciją kaip konfidencialią ir saugomą tol, kol bendrovė raštu patvirtins, jog atitinkama informacija nėra laikoma konfidencialia.
Susitarimo 1.7 p. darbuotojas įsipareigojo nedaryti dokumentų ar laikmenų, kuriuose laikomos darbdavio komercinės paslaptys, kopijų ir neperduoti šios informacijos neturinčiam teisės jos gauti asmeniui be aiškaus darbdavio leidimo ar nurodymo. Neleistinas informacijos kopijavimas ar persiuntimas (įskaitant persiuntimą į darbuotojo asmeninį elektroninį paštą) laikomas komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimu.
Susitarimo 1.8 p. numato, kad nutraukus darbo sutartį darbuotojas įsipareigoja grąžinti Bendrovei visas duomenų laikmenas, kurios jai priklauso arba kuriose yra bendrovės komercinių paslapčių. Darbuotojas privalo, bendrovei paprašius, panaikinti visą darbdavio konfidencialią informaciją iš bet kokių pas darbuotoją liekančių laikmenų.
Susitarimo 1.9 p. numato, kad jeigu darbuotojas pažeidžia šio 1 straipsnio įsipareigojimus, darbdavys kiekvieno pažeidimo atveju turi teisę reikalauti darbuotojo sumokėti baudą, lygią 20 000 Eur, neapribojant teisės į baudą viršijančių nuostolių atlyginimą.
Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad darbuotojas, pasirašydamas šį Susitarimą, nesuprato jo turinio, kad buvo klaidinamas ar apgautas, kad pasirašė Susitarimą spaudžiamas darbdavio. Ieškovas pats save įvardino aukšto lygio specialistu, todėl nesuprasti Susitarimo turinio, pasirašymo pasekmių ir tam tikro jam patikėtos informacijos turinio ir jo neatskleidimo aspektų negalėjo nesuprasti.
Virš minėta informacija, sudaranti saugotinų komercinių paslapčių turinį, nurodyta Susitarimo 1.2 p., yra išvardinta aiškiai ir suprantamai. Akivaizdu, kad ji ieškovui, kaip aukšto lygio programuotojui, negalėjo būti nesuprantama ir negalėjo būti nežinoma. Ieškovas nepagrįstai akcentuoja tik kelias minėto Susitarimo punkte esančias sąlygas, o būtent, informaciją, pažymėtą konfidencialumo žyma, ir informaciją, įtrauktą į bendrovės komercinių paslapčių įsakymą, nematydamas kitų minėtame punkte įvardintų komercinės paslapties turinio sąlygų. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad saugotina ir neatskleistina informacija gali būti tik ta, kuri pažymėta konfidencialumo žyma ar kuri yra įtraukta į bendrovės komercinių paslapčių įsakymą, o kadangi tokių nebuvo, jis jokios konfidencialumo ir informacijos saugojimo pareigos nepažeidė. Susitarimo 1.5 p. numato, kad darbdavio komercinės paslaptys saugomos nepriklausomai nuo jų gavimo ar laikymo formos, žymų „konfidencialu“ ar analogišką reikšmę turinčių žymų buvimo, ar ne.
Byloje nėra jokių duomenų, kad darbo pas atsakovę metu ieškovas, kilus abejonėms dėl saugotinos informacijos turinio (Susitarimo 1.6 p.), reikštų jai paklausimą su prašymu paaiškinti saugotinos ir neatskleistinos informacijos turinį.
Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad atsakovė, teikdama programavimo paslaugas, tokių paslaugų teikimui 2021 m. gruodžio 14 d. sudarė paslaugų sutartį su UAB „SME Finance“ (toliau – SME). Prie šios sutarties buvo sudarytas 2021 m. gruodžio 14 d. projekto užsakymas, kuriame ieškovas yra nurodytas kaip atsakovės darbuotojas, įgyvendinantis SME užsakytą naujo interneto banko sukūrimo projektą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas tiesiogiai dirbo prie šio SME projekto, kas rodo (ir ginčo dėl to nėra), kad ieškovui tapo žinoma tam tikra informacija apie šią bendrovę, kaip atsakovės klientą. Akivaizdu, kad tokia informacija, ginčo šalių pasirašyto ir neginčijamo Susitarimo turinio prasme, vertinant jį kompleksiškai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnį, reglamentuojantį sutarčių aiškinimą, vertintina, kaip atsakovės saugotina konfidenciali informacija, kuri ieškovui negalėjo būti nesuprantama ir nežinoma.
2022 m. gegužės 20 d. darbo sutartis Nr. 20-3 tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta DK 55 straipsnio pagrindu, t. y. darbuotojui prašant. Ieškovas pats nurodo, kad nutraukęs darbo santykius su atsakove, pradėjo teikti analogiško turinio paslaugas kaip individualiai dirbantis asmuo. Ginčo dėl to byloje nekilo, o taip pat nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas ir toliau vykdė (ir galimai tebevykdo) numatytus darbus UAB „SME Finance“ projekte. Ieškovas savo paslaugas teikia ne tiesiogiai UAB „SME Finance“, bet teikia jas įmonei, kuri yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „SME Finance“. Ši įmonė yra UAB „Calestus“, įsteigta 2022 m. kovo 18 d. ir turinti tik vieną darbuotoją – direktorių. Likus 15 dienų iki darbo sutarties nutraukimo su atsakove, t. y. 2022 m. gegužės 5 d., ieškovas tapo UAB „Calestus“ 100 proc. akcijų savininku, ir tą pačią dieną priėmė vienintelio akcininko sprendimą paskirti įmonės vadovu kitą buvusį atsakovės darbuotoją – A. S., kuris sutartinius santykius su atsakove nutraukė tuo pačiu metu, kaip ir ieškovas.
Tokiu būdu pakankamai akivaizdu, kad UAB ,,Calestus“ per jos steigėjus buvo ir galimai tebėra prieinama visa informacija, susijusi su SME projektu, UAB „SME Finance“ duomenimis (ir ne tik viešai skelbtinais), jos, o taip pat ir atsakovės rinkodara, teikiamas paslaugas, produktais, potencialiais klientais, informacija apie kontaktinius sprendimus priimančius asmenis, tam tikrus finansinius ar mokumo rodiklius, kitiems ūkio subjektams teikiamas paslaugas, dalyvavimą ūkinėje komercinėje veikloje ir pan., t. y. ta informacija, kuri atspindėta daugelyje Susitarimo 1.2 p. nuostatų, ir kuri pagal virš minėtą teismų praktiką laikytina konfidencialia informacija.
Akivaizdu, kad šia saugotina informacija disponavo ieškovas, jis ją naudojo ir tai darė, galimai tebedaro, akivaizdžiai žinodamas ir naudodamas jos turinį, kurį gavo darbo santykių pas atsakovę metu. Ieškovas faktiškai savo nurodytais teiginiais to ir neginčijo, priešingai neįrodė ir neįrodinėjo.
Nesutiktina su ieškovo teiginiais, kad informacija, su kuria ieškovas susipažino būdamas SME projekte, negali būti laikoma konfidencialia. Šiuo atveju ieškovas klaidingai interpretuoja konfidencialumo susitarimo nuostatas, kurių, minėta, yra daugiau nei dvi jo nurodomos. Minėta, Susitarimo 1.5 punkte aiškiai įtvirtinta, kad atsakovės konfidenciali informacija yra saugoma „nepriklausomai nuo jų gavimo ar laikymo formos, žymų „konfidencialu“ ar analogišką reikšmę turinčių žymų buvimo ar ne“. Todėl ir šiuo išreikšta ieškovo pozicija laikytina nepagrįsta. Paslaugų SME teikimas to paties projekto apimtyje, sutarčių sudarymas su SME per trečiąjį asmenį UAB „Calestus“,kontroliuojamą ieškovo, iš esmės nepertraukiamai tęsiant darbus SME projekte pasibaigus darbo santykiams su atsakove, faktiškai nėra ir nebūtų įmanomas ieškovui nepasinaudojant jo darbo bendrovėje metu sužinota informacija, kuri, teismo įsitikinimu, laikytina konfidencialia visų Susitarimo nuostatų aiškinimo prasme.
Dėl išdėstyto laikytina, kad ieškovas pažeidė šalių pasirašytą konfidencialumo susitarimą, t. y. pasinaudojo konfidencialia informacija, kurią sužinojo dirbdamas atsakovės bendrovėje ir žinodamas jos turinį sąmoningai atskleidė ją trečiajam asmeniui, t. y. ieškovo kontroliuojamai įmonei UAB „Calestus“.
Nesutiktina su ieškovo teiginiais, jog savo turiniu Susitarimas laikytinas susitarimu dėl nekonkuravimo, kuris, veikdamas savo apimtyje, turėtų, be kita ko, ir būti atlygintinas. Ieškovas byloje esančio Susitarimo ar jo dalies neginčijo bendrais sandorių negaliojimo pagrindais, jokių su tuo susijusių reikalavimų nei darbo pas atsakovę metu, nei po jų nutraukimo, nekėlė ir tokių momentų byloje neįrodinėjo, apsiribojo asmeniniu Susitarimo turinio vertinimu, su kuriuo teismas nesutinka.
Tam tikros informacijos priskyrimas prie konfidencialios yra darbdavio diskrecija, todėl dėl virš išdėstyto nustačius, kad darbuotojas atskleidė darbdavio konfidencialią informaciją ir tokiu būdu pažeidė 2020 m. liepos 7 d. pasirašyto Susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos nuostatas, ieškovui iš esmės nenuginčijus atsakovės DGK ir teismui nurodytų argumentų, yra pagrindas ieškovo atžvilgiu taikyti Susitarimo 1.9 p. numatytas sankcijas – baudos iki 20 000 Eur skyrimą. Kadangi nagrinėjamo turinio ieškiniu ieškovas siekė paneigti jam DGK sprendimu paskirtą sumažintą šios baudos dalį – 2 000 Eur, o atsakovė, kaip darbdavys, savo atmestų likusių reikalavimų dalyje (14 000 Eur) bylos teisme neinicijavo, teismas plačiau dėl baudos dydžio nepasisako, nes mano, kad konstatavus darbuotojo veiksmais padaryto Susitarimo pažeidimą, ši suma optimali ir atitinkanti tiek jo sunkumo pobūdį, tiek ir protingumo bei sąžiningumo principą. DGK, sprendime pasisakydama dėl baudos mažinimo, darė teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl teismas jų neatkartoja.
Procesiniai klausimai.
Atmetus ieškinį atsakovė įgijo teisę į savo patirtų išlaidų atlyginimą. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovė patyrė 6 111,24 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte yra įtvirtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Taigi, net ir tais atvejais, kai bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, teismas atsižvelgdamas į nurodytus kriterijus, turi diskrecijos teisę spręsti dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad byloje nebuvo keliami teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, byla savo esme nesudėtinga, nedidelės apimties, išnagrinėta per trumpą laiką, atsakovės atstovu buvo advokato padėjėjas, kurio įkainiai mažesni nei advokato, kad tai darbo ginčas, kurio šalimi esantis darbuotojas ekonominiu aspektu laikytinas labiau pažeidžiamu, remiantis teisingumo ir protingumo principu, atsakovei kompensuoti tenkanti šių išlaidų suma mažintina iki 3 000 Eur.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios sumos, todėl nepriteisiamos.
Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, įsiteisėjus šiam sprendimui DGK priimtas sprendimas laikytinas netekusiu galios.
Teisėja, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Codigi“ (buvęs pavadinimas ,,Alorela“), j. a. k. 305219136, naudai 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) baudą už 2020 m. liepos 7 d. susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir intelektinės nuosavybės teisių perleidimo pažeidimą bei 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų ir 00 ct) bylinėjimo išlaidų.
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-15573/2022.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė