Pirmosios instancijos teismo teisėja              Civilinė byla Nr. 2S-500-280/2014

Vijolė Vitienė              Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01949-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija:

121.14; 122.4; 128.11 (S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. Z. ir S. Z. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-204-356/2014 pareiškėjos R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Z., A. Z., antstolei A. M., S. Z. statybinės firmos „Mediniai pastatai“ bankroto administratoriui UAB „Insolvensa“ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, ir

n u s t a t ė :

Pareiškėja išieškotoja R. G. pateikė prašymą nustatyti, kad skolininkui S. Z. priklauso ½ dalis visų suinteresuoto asmens A. Z. gaunamų pajamų iš VSDFV Utenos skyriaus, taip pat prašė iš skolininko priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja paaiškino, kad jos naudai vykdomas išieškojimas iš skolininko S. Z. pagal Utenos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-2136-168/2006. Antstolė A. M. priėmė patvarkymą dėl lėšų arešto bei pasiūlė pareiškėjai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, t. y. su sutuoktine A. Z., nuosavybe, nustatymo. A. Z. dirba VSDFV Utenos skyriuje, todėl pagal įstatymą pusė jos darbo užmokesčio priklauso skolininkui.

Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi prašymą tenkino ir nustatė, kad suinteresuoto asmens A. Z. pajamos, gautos iš darbinės veiklos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriuje, priklauso A. Z. ir S. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kad šio turto dalys yra lygios, t.y. kiekvienam sutuoktiniui priklauso po ½ dalį pajamų, priteisė iš suinteresuoto asmens skolininko S. Z. pareiškėjai R. G. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad suinteresuotų asmenų A. Z. ir S. Z. santuoka sudaryta 1994-08-06, o išieškoti skolą galima ne tik iš asmeninio skolininko turto, bet ir iš skolininko dalies bendrame su sutuoktine turte. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.88 str. 1 d. 5 p. ir 2 d., konstatavo kad yra pagrindas pripažinti, jog A. Z. pajamos, gautos iš darbinės veiklos yra bendroji jos ir jos sutuoktinio nuosavybė ir, atsižvelgęs į LR CK 3.117 str. 1d. įteisintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, nustatė, kad A. ir S. Z. minėto bendro turto dalys yra lygios, t.y. priklauso abiems sutuoktiniams po ½ dalį. Teismas taip pat iš suinteresuoto asmens skolininko S. Z. pareiškėjai priteisė 600 Lt minėtų bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuoti asmenys A. Z. ir S. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos R. G.. Apeliantai nurodė, kad A. Z. nebuvo įtraukta į civ. bylos Nr. L2-2136-168/2006, kurioje R. G. iš S. Z. priteista išieškoma suma, nagrinėjimą, šios skolos išieškojimas iš A. Z. vykdomajame dokumente nenumatytas. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl šių aplinkybių, tačiau nusprendė dėl į procesą neįtrauktos A. Z. pareigų. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad antstolė S. Z. skolai išieškoti jau areštavo 20 proc. A. Z. gaunamo darbo užmokesčio. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad A. Z. statybinei firmai „Mediniai pastatai“ iškelta bankroto byla ir jog visos bylos, kuriose S. Z. ar jo IĮ „Mediniai pastatai“ pareikšti reikalavimai, buvo sustabdytos.

Pareiškėja R. G. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Utenos rajono apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimą. Pareiškėja nurodė visiškai sutinkanti su teismo nutartimi ir joje išdėstytais argumentais.

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamos bylos, vykdomosios bylos Nr. 0104/09/00077 bei LITEKO duomenimis nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2006-12-29 teismo įsakymu priteisė R. G. 19 250 Lt skolos iš S. Z.. R. G. šį teismo įsakymą 2009-01-15 pateikė vykdyti antstolei A. M.. Panevėžio apygardos teismas 2014-01-20 nutartimi S. Z. statybinei įmonei „Mediniai pastatai“ iškėlė bankroto bylą. Pareiškėja R. G. 2013-12-18 kreipėsi į teismą prašydama nustatyti skolininko S. Z. turto dalį, esančią bendra su kitais asmenimis, t. y. su sutuoktine A. Z., nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino.

Apeliantai S. Z. ir A. Z. atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad A. Z. nebuvo įtraukta į civilinės bylos, kurioje R. G. priteista skola, nagrinėjimą, ir nusprendė dėl į procesą neįtrauktos A. Z. teisių.

Apeliantams paaiškintina, kad santuokos metu sutuoktinių įgytas turtas, taip pat sutuoktinių gautos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d.). Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 1 dalis), ką nagrinėjamoje byloje ir padarė antstolė A. M. 2013-11-19 Patvarkymu Nr. SD-10737 areštuodama 20 proc. A. Z. gaunamų lėšų ir pasiūlydama išieškotojai R. G. kreiptis į teismą. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Nagrinėjamu atveju sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš A. Z. darbinės veiklos gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. A. ir S. Z. nepaneigus lygių sutuoktinių turto dalių prezumpcijos (CK 3.117 str. 1 d.), teismas pagrįstai nurodė, kad S. Z. priklauso ½ A. Z. gaunamo darbo užmokesčio.

Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad skundžiama nutartimi S. Z. prievolė atlyginti R. G. priteistą skolą nebuvo perkelta A. Z., kaip kad atskirajame skunde neteisingai traktuoja apeliantai. A. Z. nebuvo įtraukta į civilinės bylos Nr. L2-2136-168/2006 nagrinėjimą, nes byloje buvo nagrinėjamas asmeninių S. Z. prievolių nevykdymas, šioje byloje priimtas teismo įsakymas nesukėlė jokių teisinių pasekmių A. Z.. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktos A. Z. teisių, tačiau toks argumentas prieštarauja faktinei situacijai, kadangi civilinėje byloje pagal R. G. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo A. Z. yra įtraukta suinteresuotu asmeniu.

Atskirajame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad S. Z. statybinei firmai „Mediniai pastatai“ yra iškelta bankroto byla, o Utenos rajono apylinkės teismas privalėjo šią bylą sustabdyti. Šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti, kadangi LR Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 2 d. numato, jog visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo tiesiogiai pareikšti nauji turtiniai reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo bylos stabdyti ir perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Vykdomoji byla pagal R. G. pateiktą vykdyti teismo įsakymą šiuo metu yra sustabdyta antstolės A. M. 2014-02-26 Patvarkymu Nr. SD-2316, kadangi S. Z. statybinei įmonei „Mediniai pastatai“ iškelta bankroto byla ir išieškojimas nebevykdomas, o R. G. yra įtraukta į S. Z. statybinės įmonės „Mediniai pastatai“ kreditorių sąrašą su 29 100,52 Lt kreditoriniu reikalavimu. Jos reikalavimai turi būti tenkinami bankroto byloje LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. S. Z. bankroto byloje įpareigotas administratoriui perduoti savo turtą, į kurį galima nukreipti išieškojimą, jei  jo įmonės turto nepakanka  visų kreditorių : ir įmonės , ir S. Z. asmeninių, reikalavimams tenkinti.

Jei bankroto procedūrų metu pareiškėjai nepavyks patenkinti visų savo reikalavimų, priėmus sprendimą dėl S. Z. statybinės įmonės „Mediniai pastatai“ pabaigos ir šią įmonę išregistravus iš juridinių asmenų registro, skolos R. G. išieškojimą antstolė pratęs ir turės galimybę tolesnį išieškojimą nukreipti į S. Z. priklausančią sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto – A. Z. darbo užmokesčio – dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

n u ta r i a:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja              Laimutė Sankauskaitė