Skundas administracinio nusižengimo byloje

 Nr. II-691-1034/2019

 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04709-2019-3

 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4;

 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, 

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. P., jos atstovui advokatui Vygantui Barkauskui, 

nedalyvaujant Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Vyganto Barkausko skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. spalio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18322-2019,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2019 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-18322-2019 administracinio nusižengimo byloje G. P. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 170 Eur dydžio bauda bei specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.  

Administracinė nuobauda G. P. paskirta už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 4 d., apie 18.32 val., Vilniaus g. 2, Vilniuje, vairuodama automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai keisdama važiavimo kryptį eismo juostoje, persirikiuodama iš vidurinės eismo juostos į kairės pusės kraštinę juostą sudarė avarinę situaciją, nes neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, dėl ko kitos transporto priemonės susidūrė (b. l. 10). 

Nesutikdamas su priimtu nutarimu G. P. atstovas advokatas Vygantas Barkauskas, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodyta, kad KET 9 ir 101 punktų pažeidimas per se negali būti laikomas pavojingu ar chuliganišku vairavimu ANK 420 straipsnio 1 dalies prasme. Nei protokole, nei nutarime nėra nurodyta jokių argumentų ir motyvų, kodėl policijos pareigūnas G. P. veiksmus kvalifikavo būtent kaip pavojingą ar chuliganišką vairavimą. G. P. nepažeidė jokių įstatymų ir (ar) teisės aktų. Priešingai, G. P. vairuodama atliko Vilniaus mieste vairuojantiems asmenims įprastus veiksmus: posūkį į dešinę, važiavimą žiedu, persirikiavimą į gretimą eismo juostą, sustojimą prieš šviesoforą ir kt. G. P. reikėjo sukti į kairę, į A. G. g. ir toliau važiuoti link Lietuvos Respublikos Seimo, todėl, prieš tai iš anksto pradėjusi rodyti kairįjį posūkio signalą, ji persirikiavo į kairiąją eismo juostą. Kadangi užgeso šviesoforo kairioji sekcija, leidžianti sukti į kairę, G. P. sustabdė automobilį, prieš kurį buvo sustojusios dar 1-2 transporto priemonės. Ji jokios kliūties kitiems eismo dalyviams nesudarė, todėl paskui ją važiavusiam P. I. tai negalėjo būti siurprizas ir nebuvo jokio protingo poreikio staigiai stabdyti savo automobilį. Tai patvirtina ir tai, kad P. I. nekliudė G. P. automobilio, o tarp jų vairuojamų automobilių buvo kelių metrų tarpas. G. P. negali būti laikoma kalta dėl to, kad vairuotoja K. K. nesilaikė saugaus atstumo nuo P. I. vairuojamo automobilio ir į jį atsitrenkė. Pareiškėjai nepagrįstai inkriminuota tai, kad ji staigiai keitė važiavimo kryptį eismo juostoje. Važiavimo krypties ji nekeitė, tik persirikiavo ir važiavo ta pačia kryptimi. Pareigūnų parodymai nėra objektyvūs, nes jie eismo įvykio betarpiškai nestebėjo. Policijos pareigūnas neatsižvelgė į tai, kad P. I., duodamas parodymus, siekė paaiškinti savo automobilio staigaus stabdymo priežastį, todėl jo motyvai byloje prieštarauja G. P. interesams (b. l. 16-21).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Institucijos nuomone, pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, įvykio dalyvių paaiškinimais (b. l. 2).

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundą palaiko. Ji važiavo taip, kaip leidžia taisyklės, jokių staigių manevrų nedarė, tiesiog rikiavosi iš vidurinės kraštinės (juostos) į kairę, maždaug toje vietoje, kur kairė kraštinė prasideda. Tuo metu užgesus žaliai šviesoforo rodyklei sustojo prieš ją dvi mašinos, kurios suko į kairę ir todėl turėjo sustoti ir ji. Buvo eilinis, normalus važiavimas, kuris neturėjo sukelti avarinės situacijos. Ji važiavo nuo Skalvijos kino teatro, yra ne vilnietė, nelabai žino tų gatvių. Jau įvažiavusi į žiedo tiesiąją rikiavosi į kairę kraštinę, pasižiūrėjusi per veidrodėlį, ar neatvažiuoja iš po žiedo mašinos ir ji nematė arti jos esančios jokios mašinos, todėl iš vidurinės (juostos) rikiavosi į kairę kraštinę. Tuo momentu degė žalia sekcija ir jai darant manevrą ta sekcija užgeso. Kai ji sustojo, po kurio laiko pamatė automobilį, kuris sustojo už jo. Kai sustojo, po 30 sekundžių ar minutės, pribėgo du vaikinai, tarp jų ir vaikinas, kuris vairavo mašiną, į kurią atsitrenkė. Tik tada ji pamatė, jog jie susidūrė. Kaip jie susidūrė, ji nematė, nes jos veidrodėlyje jo nebuvo, kai darė manevrą. Ji laukė policijos, nors ir nesijautė kalta. Policija iš karto pasakė, kad nukentėjusysis I. reikalauja, kad jai būtų surašytas protokolas. Jos supratimu, I. tikrai nebuvo reikalo staigiai stabdyti, nes tarp jų buvo dar automobilio dydžio tarpas. Sustojus tarp I. ir jos automobilio buvo iki trijų metrų tarpas.  

Liudytojas P. I. teismo posėdžio metu paaiškino, jog važiavo Goštauto gatve link Kalvarijų g., įvažiavus į žiedinę sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui, važiavo ir staiga priešais jį iš dešinės pusės išniro automobilis, kuris užkirto jam kelią, vengiant susidūrimo turėjo staigiai stabdyti. Važiavo apie 40-45 km/h greičiu, pavyko pilnai sustabdyti automobilį. Honda CR-V praniro ir nuvažiavo laukti, kad pasukti į kairę ir tuo pačiu metu, kai jis staigiai sustabdė, į jį rėžėsi Opel automobilis. Išlipus pirmas iš veiksmų buvo sustabdyti tą vairuotoją, kuris sukėlė eismo įvykį. Ją sustabdė, paprašė, kad toliau nevažiuotų ir kad pildytų eismo įvykio deklaraciją, tačiau Opel vairuotoja buvo su vaikinu, kurie pasiūlė kviesti policiją, jis dėl to neprieštaravo, nes policija su tokiais įvykiais susiduria kiekvieną dieną. Atvažiavo policija, apžiūrėjo, pasakė, kad kaltas tas, kuris įvažiavo į jį, jis (P. I.) pasakė, kad įvykis atsitiko dėl Honda CR-V veiksmų ir kad pageidautų, jog viską užfiksuotų. Jie išsitraukė matavimo įtaisus, pradėjo matuoti atstumus ir surašė visus rodmenis. Nuo Goštauto gatvės važiavo link Kalvarijų gatvės. Jis važiavo pačia kairine juosta, jeigu žiūrint iš dešinės į kairę, tai antra juosta važiavo. Neturi gatvės eismo schemos, todėl gali klysti, daug laiko praėjo. 2-3 metrai buvo tarp Honda ir jo automobilio, kai sustojo. Nepastebėjo, ar priešais Honda automobilį buvo kitų automobilių. Jis su Opel vairuotojos keleiviu priėjo prie Honda vairuotojos, ji sakė, jog rodė posūkį, čia ne vietinė, nežinojo, kur važiuoti, ir jai reikėjo žiede apsisukti, tačiau posūkio rodymas nesąlygoja, kad reikia užkirsti kelią kitam automobiliui. Opel vairuotoja nesilaikė saugios distancijos ir rėžėsi į jo automobilio galinę dalį. Jis važiavo apie 40-45 km/h greičiu. Neturi priežasčių apkalbėti Honda vairuotoją, jos nei prieš įvykį, nei po įvykio nepažinojo ir nepažįsta. Jam pavyko pilnai sustabdyti automobilį, jeigu būtų nesustojęs, tai būtų atsitrenkęs į kairę Honda dalį. Kažkur 2-3 m. atstumu sustojo nuo Honda automobilio. Iš karto, stabdymo pabaigoje, gal po sekundės, į jį atsitrenkė Opel automobilis. Gal ir po kelių sekundžių buvo smūgis, tiksliai nepasakys.

Liudytoja K. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog įvyko autoįvykis, aš atsitrenkė į beveik stovintį automobilį, buvo paskirta bauda už saugaus atstumo nesilaikymą. Po įvykio jos keleivis ir tas kitas vairuotojas bendravo, ji buvo pasimetusi. Greičio neprisimena, gal 30-40 km/h greičiu. Gatvėje automobilių buvo, už Hyundai buvo dar du automobiliai. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius dalį policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 6), liudytoja K. K. paaiškino, jog teisingai nurodyta. Ji nepastebėjo, kad Hyundai važiuotų, jis buvo praktiškai sustojęs, negali pasakyti, ar stabdymas buvo staigus, neprisimena. Neprisimena, koks automobilis važiavo prieš jį iki įvykio, iki to krūmo.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.   

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

G. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir skundžiamu nutarimu nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą (KET 9, 101 punktai). KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte numatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnyje, būtinas požymis yra tyčia. Pagal ANK administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido pasekmėms atsirasti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. P. nei administracinio nusižengimo protokolo, nei skundžiamo nutarimo surašymo, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, teisme paaiškino, jog važiavo taip, kaip leidžia taisyklės, jokių staigių manevrų nedarė, tiesiog rikiavosi iš vidurinės kraštinės (juostos) į kairę, maždaug toje vietoje, kur kairė kraštinė prasideda. Jos teigimu, P. I. tikrai nebuvo reikalo staigiai stabdyti, nes tarp jų buvo dar automobilio dydžio tarpas. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu G. P. nurodė, kad įjungė kairės pusės signalą, persirikiavo iš vidurinės juostos kairei pusei kraštinę juostą, dėl avarinės situacijos sudarymo nesutinka, nes jos daromas manevras neturėjo sukelti avarinės situacijos.

Visgi, pažymėtina, jog tokie G. P. paaiškinimai neatitinka liudytojo P. I. paaiškinimų. Viso proceso metu P. I. nuosekliai nurodė, kad staiga priešais jį iš dešinės pusės išniro automobilis, kuris užkirto jam kelią, vengiant susidūrimo turėjo staigiai stabdyti. Pažymėtina, kad esminėse detalėse P. I. paaiškinimai buvo nuoseklūs ir išsamūs, be to, jis nurodė, kad neturi priežasčių nepagrįstai apkalbėti G. P., jos nei prieš įvykį, nei po įvykio nepažinojo ir nepažįsta, tokių priežasčių nenurodė ir pati G. P.. Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo P. I. paaiškinimais, kurie, kaip minėta, buvo išsamūs ir nuoseklūs, be to, iš bylos medžiagos matyti, jog aptariamo įvykio metu, nurodytu laiku nebuvo jokios pagrįstos priežasties P. I. staigiai stabdyti savo vairuojamą automobilį, jeigu G. P. nebūtų staiga persirikiavusi į gretimą eismo juostą. Tokį teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir tai, kad, pasak P. I., iškart po įvykio bendraujant su G. P., ši nurodė, jog čia ne vietinė, nežinojo, kur važiuoti, ir jai reikėjo žiede apsisukti. Tokie P. I. paaiškinimai atitinka ir G. P. teisme duotus paaiškinimus dalyje, kurioje ji nurodė, kad yra ne vilnietė, nelabai žino gatvių (pavadinimų) bei teismui nurodytą G. P. gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini).

Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, įvertinęs G. P. bei liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad šiuo atveju nėra įrodyta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Byloje nesurinkta ir nebuvo pateikta neginčytinų ir nepaneigiamų duomenų, kad G. P. manevras – staigus persirikiavimas į kitą eismo juostą galėjo būti padarytas tyčia ar iš chuliganiškų paskatų. Tokių aplinkybių nenurodė ir nei vienas iš apklaustų liudytojų. Skundžiamame nutarime, kaip pagrįstai skunde nurodė G. P. atstovas, nenurodyta jokių argumentų ir motyvų, kodėl G. P. veiksmai kvalifikuoti kaip pavojingas ar chuliganiškas vairavimas ANK 420 straipsnio 1 dalies prasme.

Pastebėtina, jog ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Šiuo atveju svarbu pastebėti, kad ANK 417 straipsnio pavadinimas yra „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“, o ANK 420 straipsnio pavadinimas yra „Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas“. Tokie ANK straipsnių pavadinimų skirtumai bei atitinkamai už juos numatytų administracinio nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skirtumai (ANK 417 straipsnio 3 dalis numato švelnesnę (mažesnę) baudą už tokį nusižengimą ir nenumato privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) suponuoja, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra pavojingesnis ir sunkesnis administracinis nusižengimas nei administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

ANK 642 straipsnyje numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

Byloje nustatyta, jog G. P., vairuodama transporto priemonę – automobilį, staigiai keitė važiavimo kryptį eismo juostoje, persirikiuodama iš vidurinės eismo juostos į kairės pusės kraštinę juostą sudarė avarinę situaciją, nes neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, dėl ko kitos transporto priemonės susidūrė. Šiuo atveju pažymėtina, jog G. P. nenumatė, jog dėl jos veikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybės galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. elgėsi neatsargiai (ANK 9 straipsnio 3 dalis), todėl jos veiksmai perkvalifikuojami iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apie tokį galimą veikos perkvalifikavimą administracinėn atsakomybėn patraukta G. P. ir jos atstovas buvo informuoti teismo posėdžio metu, papildomo laiko pasiruošti ar pasisakyti neprašė.     

Nors G. P. atstovas teisme nurodė, kad „užkišimas“ yra įprastas Vilniaus eisme, jeigu „užkišama“ pažeidžiant taisykles, tai paprastai įvyksta kontaktas tarp užkišusiojo ir to, kuris nesugebėjo reaguoti, todėl nebuvo jokio poreikio Hyundai automobilio vairuotojui staigiai stabdyti, su šiais argumentais sutikti negalima. KET 101 punkte numatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taigi, G. P., prieš persirikiuodama į kairės pusės kraštinę juostą, turėjo duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o šioje situacijoje – P. I. vairuojamam automobiliui. Akivaizdu, kad G. P. veiksmai buvo susiję su staigiu P. I. vairuoto automobilio stabdymu, kas atitinkamai sąlygojo K. K. vairuojamo automobilio atsitrenkimą į automobilį Hyundai. Tai, kad P. I. spėjo sustabdyti savo vairuojamą automobilį ir išvengti susidūrimo su G. P. vairuotu automobiliu, nereiškia, jog G. P. atliko persirikiavimo manevrą, nepažeisdama KET reikalavimų bei jokiu būdu nešalina jos administracinės atsakomybės.

Be to, nors G. P. atstovas skunde, be kita ko, nurodė, jog G. P. nepagrįstai inkriminuota tai, kad ji staigiai keitė važiavimo kryptį eismo juostoje, ji važiavimo krypties nekeitė, tik persirikiavo ir važiavo ta pačia kryptimi, šie argumentai atmestini. KET 3.15 punkte numatyta, jog persirikiavimas – eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Liudytojų paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu bei viešai prieinamais šaltiniais (google maps) byloje nustatyta, kad aukščiau aptariamas įvykis buvo sankryžoje, kurioje į kairę leidžiama sukti tik iš kraštinės kairinės juostos, kitos juostos skirtos važiuoti tiesiai ir sukti į dešinę. G. P. važiavo juosta, iš kurios persirikiavo į kairę kraštinę juostą, taigi ji atliko tiek persirikiavimo manevrą, tiek ir pakeitė važiavimo kryptį. Taigi, nėra jokio objektyvaus pagrindo tvirtinti, kad G. P. nepagrįstai inkriminuotas važiavimo krypties keitimas.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, į padaryto nusižengimo pobūdį, teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, į ANK 22 straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį, taip pat į tai, kad G. P. anksčiau administracine tvarka bausta (b. l. 14-15), jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai šį kartą bus pasiekti G. P. skiriant sankcijoje numatytą baudą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.

ANK 417 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad G. P. nors ir anksčiau bausta, nėra bausta už šiurkščių nusižengimų padarymą, yra dirbanti, jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskirtinas.  

Atsižvelgiant į akivaizdžias skundžiamame nutarime nurodytas rašymo (apsirikimo) klaidas („keistadama“, „kriptį“), teismas šias klaidas ištaiso.

G. P. atstovas advokatas taip prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šis prašymas atmestinas.

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje G. P. nebuvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatą samdėsi ji pati, todėl bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-1073/2018).  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

G. P. atstovo advokato Vyganto Barkausko skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. spalio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18322-2019.

G. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 70 Eur (septyniasdešimties eurų) dydžio baudą.   

G. P. atstovo advokato Vyganto Barkausko prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.   

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                Ramūnas Keidūnas