Civilinė byla Nr. e2-900-381/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01798-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

95.6.2; 126.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „balsas.lt leidiniai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas įtraukti pareiškėją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje Nr. eB2-2914-798/2015 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau tekste – VSDFV) ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Balsas.lt“ iškėlimo, trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė „Ūkio bankas“, bei

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami su bankroto procedūromis susiję klausimai.

Ieškovas VSDFV ir trečiasis asmuo BAB „Ūkio bankas“ prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Balsas.lt“. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Balsas.lt“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Būrai“.

Pareiškėjas BUAB „balsas.lt leidiniai“ pateikė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Prašyme nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso visos BUAB „Balsas.lt“ akcijos. Taigi, jam esant vieninteliu BUAB „Balsas.lt“ akcininku, vadovaujantis teismų praktika, tai yra pakankamas pagrindas tenkinti pateiktą prašymą.

Atsakovas BUAB „Balsas.lt“ su pateiktu prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau tekste – ĮBĮ) nėra numatyta galimybė įtraukti bendrovės akcininkus į įmonės bankroto bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Pagrindinė bankroto procedūros paskirtis – užtikrinti įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, sudarant sąlygas patenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad BUAB „Balsas.lt“ bankroto bylos nagrinėjimas būtų susijęs su pareiškėjo interesais ir galėtų turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Vien formaliai nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas yra vienintelis BUAB „Balsas.lt“ akcininkas, nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymą. Jis taip pat nurodė, kad BUAB „balsas.lt leidiniai“ yra šališkas ir neobjektyvus, dėl jo neteisėtų veiksmų padaryta žala BUAB „Balsas.lt“ bei įmonės kreditoriams, todėl jo įtraukimas trečiuoju asmeniu turėtų neigiamos įtakos bei pasekmių įmonės bankroto procesui, kreditorių teisėms ir interesams, būsimiems teisiniams ginčams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai gali būti byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tik atskirais atvejais, konkrečiu atveju turi būti įvertintas jų faktinis ir teisinis suinteresuotumas dalyvauti bankroto procedūroje. Juridinio asmens dalyvio teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėjo materialusis teisinis ryšys su byla nėra nulemtas jo atsakomybės už bankrutuojančios įmonės prievoles, t. y. bankrutuoja ne individuali įmonė, o akcinė bendrovė, todėl įmonė kreditoriams atsako tik savo turtu. Vienintelis pareiškėjo nurodomas argumentas, kad jis yra atsakovo akcininkas, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, savaime nesudaro pagrindo pareiškėją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė savo pakankamo teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi ir neįrodė, kad egzistuoja išskirtinis atvejis, kad bankroto byloje juridiniam asmeniui, kurio dalyvis jis yra, taikomi apribojimai taip paveiks pareiškėjo teises ir interesus, jog tai pateisintų dalyvavimą bankroto byloje, todėl prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas BUAB „balsas.lt leidiniai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį ir įtraukti jį į BUAB „Balsas.lt“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, netenkindamas prašymo dėl pareiškėjo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, neatsižvelgė į visas teisingam bylos išnagrinėjimui esmines aplinkybes, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

2. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, faktas, kad pareiškėjas yra vienintelis BUAB „Balsas.lt“ akcininkas, gali būti pakankamas tenkinti tokį prašymą, kadangi turimų akcijų skaičius pareiškėją BUAB „balsas.lt leidiniai“ padaro BUAB „Balsas.lt“ savininku ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalies prasme. Akcijos yra pareiškėjo kilnojamasis turtas, taigi jis turi turtinį suinteresuotumą dalyvauti bankroto byloje. Teismas skundžiamoje nutartyje nepabrėžė, kad pareiškėjas yra vienintelis atsakovo akcininkas, t. y. atsakovo savininkas, taigi, teismas nevertino skirtumo tarp vienintelio akcininko ir akcininko, o tai galėjo turėti įtakos nepagrįstam sprendimui priimti. Teisė į turtą turi būti ginama, tačiau pareiškėjas tokia teise negali pasinaudoti, nedalyvaudamas atsakovo bankroto byloje, neturėdamas teisinio pagrindo ginčyti sprendimus, susijusius su turtu (akcijomis), kai akcijų vertė yra tiesiogiai priklausoma nuo BUAB „Balsas.lt“ bankroto eigos, turto pardavimo kainų ir pan. Turtinį suinteresuotumą konkrečiu atveju parodo ir tai, kad, pasibaigus BUAB „Balsas.lt“ bankrotui, likęs turtas, atsiskaičius su kreditoriais, turi būti grąžintas bankrutavusios įmonės savininkui (ĮBĮ 31 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjo manymu, atsakovas turi turėti 1 450 000 Eur turto pagal Kredito sutartį Nr. KR04-660/11, sudarytą atsakovo su BAB „Ūkio bankas“, todėl yra reali tikimybė, kad turto po bankroto procedūrų pabaigos liks. Be to, UAB „Balsas.lt“ pagal viešai prieinamą balansą už 2012 m. turto turėjo už 5 937 367 Lt, o įsipareigojimų – 4 930 784 Lt, todėl egzistuoja pagrįsti lūkesčiai, jog turto gali likti ir įmonės vieninteliam akcininkui - savininkui.

3. Teismas neįvertino bankroto byloje esančių duomenų / dokumentų, iš kurių matyti, kad 2011 m. gruodžio 27 d. UAB „Balsas.lt“ ir UAB „balsas.lt leidiniai“ sutartinio įkeitimo lakštu  įkeitė AB „Ūkio bankas“ UAB „Balsas.lt“ akcijas, kurios, kaip jau minėta, priklauso BUAB „balsas.lt leidiniai“. Tai savaime turi įtakos vienintelio atsakovo akcininko turtinėms ir neturtinėms teisėms bei teisėtiems interesams. Akivaizdu, kad sutartinio įkeitimo lakšto pasekmės daro tiesioginį poveikį BUAB „balsas.lt leidiniai“ ir jo kreditorių turtiniams interesams. Tuo atveju, jei skola būtų tik iš dalies išieškota iš paskolą gavusio asmens, t. y. UAB „Balsas.lt“, tai tokiu atveju BUAB „balsas.lt leidiniai“, kaip įkaito davėjo, atsakomybė įkeisto daikto verte mažėtų, todėl tai parodo apelianto materialųjį teisinį ryšį su atsakovo bankroto byla. Tuo atveju, jei kreditoriaus BAB „Ūkio bankas“ reikalavimas būtų patenkintas iš BUAB „balsas.lt leidiniai“ turto – UAB „Balsas.lt“ akcijų (visiškai ar iš dalies), pareiškėjui pereitų atgręžtinis reikalavimas į BUAB „Balsas.lt“.

Atsakovas BUAB „Balsas.lt“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį, todėl teikia atsiliepimą į atskirąjį skundą tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui, prašydamas atnaujinti procesinį terminą šiam dokumentui pateikti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra atsakovo akcininkas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vien ši aplinkybė per se nepatvirtina jo faktinio bei teisinio suinteresuotumo atsakovo bankroto bylos baigtimi. Apeliantas nei pateikdamas prašymą, nei atskirąjį skundą, nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kaip tiesiogiai jo interesai gali būti paveikti atsakovo bankroto procedūros. Pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs apie tai, kad akcininkas (atsakovo savininkas) turi teisę gauti likviduojamos įmonės turtą ir tai parodo jo turtinį suinteresuotumą dalyvauti bankroto byloje. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 6 dalį įmonės akcininkai turi interesą gauti įmonės turto dalį, likusią atsiskaičius su kreditoriais. Jokių kitų teisių bankroto byloje įmonės akcininkai neįgyja. Todėl apelianto suinteresuotumas bankroto bylos baigtimi galėtų būti grindžiamas tik interesu užtikrinti, kad įmonės turtas būtų parduodamas tokiomis kainomis, kad jį pardavus ir atsiskaičius su visais įmonės kreditoriais, dar liktų turto (lėšų), į kuriuos galėtų pretenduoti pareiškėjas. Tačiau šie klausimai sprendžiami tik įmonės likvidavimo dėl bankroto stadijoje. Be to, teismo patvirtinti BUAB „Balsas.lt“ kreditorių reikalavimai
(1 606 610,24 Eur) yra didesni už įmonės turimą turtą (1 011 981,58 Eur), įmonė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, todėl neegzistuoja galimybė, jog po įmonės likvidavimo liks turto, į kurį galėtų pretenduoti pareiškėjas.

Vilniaus apygardos teismui akcininkas BUAB „balsas.lt leidiniai“ 2015 m. balandžio 8 d. pateikė ieškinį atsakovams BUAB „Balsas.lt“ ir BAB „Ūkio bankas“, prašydami pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu 2011 m. gruodžio 27 d. sutartinio įkeitimo lakšto sandorio dalį dėl UAB „Balsas.lt“ akcijų įkeitimo, todėl apeliantas turi galimybę savo tariamas teises realizuoti būtent šioje, o ne bankroto byloje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl teismo atsisakymo įtraukti į juridinio asmens bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, asmenį, kuris taip pat yra ir juridinio asmens dalyvis (akcininkas), teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų, nes jie sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo

Atsakovas BUAB „Balsas.lt“ 2015 m. balandžio 22 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, prašydamas atnaujinti terminą jam paduoti, kadangi apie Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį, dėl jos 2015 m. kovo 19 d. pateiktą pareiškėjo atskirąjį skundą jam nebuvo žinoma, teismas apie tai neinformavo. Kadangi elektroninė byla Lietuvos apeliaciniam teismui persiųsta 2015 m. kovo 27 d., atsiliepimas į atskirąjį skundą teikiamas šiam teismui.

CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Atsiliepimas į atskirąjį skundą, gautas praleidus įstatyme nustatytą terminą, grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas (CPK 318 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas skundžiamą nutartį išsiuntė tik pareiškėjui BUAB „balsas.lt leidiniai“, o 2015 m. kovo 27 d. bylą su atskiruoju skundu išsiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas praleido procesinį terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą paduoti dėl svarbių priežasčių, todėl šį procesinį terminą atnaujina ir priima atsiliepimą į atskirąjį skundą, siekdamas užtikrinti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 318 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo pagrįstumo ir pagrindo bankrutuojančios įmonės vienintelį akcininką įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų

CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta nuostata, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų nagrinėjimo procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.

CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Balsas.lt“ bankroto bylą. Teismas konstatavo, kad įmonė yra nemoki, kadangi pagal 2012 m. balansą jos skolos ir pradelsti įsipareigojimai (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 930 784 Lt, iš jų – per vienerius metus – 4 830 397 Lt) viršija daugiau nei pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (5 937 367 Lt).

Pareiškėjas UAB „balsas.lt leidiniai“ po bankroto bylos atsakovui UAB „Balsas.lt“ iškėlimo pateikė prašymą įtraukti jį į atsakovo bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo pagrindu, kad jis yra vienintelis akcininkas, tačiau teismas skundžiama nutartimi šio prašymo netenkino. Pateikdamas atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties, pareiškėjas išplėtė pagrindus, kuriais remdamasis siekia įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nurodė naujas aplinkybes, kurios, jo manymu, papildomai patvirtina jo faktinį ir teisinį suinteresuotumą UAB „Balsas.lt“ bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjant atskirąjį skundą yra pagrindas pasisakyti ir dėl tokių pareiškėjo dėstomų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pateikiant prašymą pirmosios instancijos teismui ir šio teismo nagrinėjamos, nes jos tiesiogiai susijusios su pagrindine pareiškėjo prašymo faktiniu pagrindu nurodoma aplinkybe, kad pareiškėjas yra vienintelis atsakovo akcininkas. Prašymo dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsiradus naujoms aplinkybėms, patvirtinančioms teisinį interesą byloje, pateikimas teismui iš naujo nėra apribotas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, kad tam tikrus naujus asmens teisinį interesą patvirtinančius aspektus pareiškėjas nurodė atskirajame skunde, šiuo atveju netrukdo juos išanalizuoti ir pasisakyti dėl ginčijamo klausimo išsprendimo pagrįstumo iš esmės. Priešingu atveju, tai neatitiktų esminių civilinio proceso, ekonomiškumo ir koncentracijos principų bei civilinio proceso tikslų (CPK 2, 7 straipsniai), ypač įvertinant aplinkybę, jog prašymą reiškia bankrutavusi įmonė kitos įmonės bankroto procese. Tai reiškia, kad teismas ex officio turi įvertinti visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, bankroto byloje teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Be to, teismas pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo dalyvauti byloje gali spręsti ir savo iniciatyva.

Pažymėtina, kad klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, ĮBĮ specialiai nereglamentuoja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialiąją teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-81/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuoti asmenys trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į prasidėjusį procesą gali būti įtraukti ne tik vienos iš šalių pusėje, tačiau ir kitais atvejais, kai nagrinėjama byla susijusi su jų subjektinėmis teisėmis arba interesais ir jie siekia juos apginti.

ĮBĮ nėra imperatyvaus draudimo bankrutuojančios įmonės akcininkus įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai šiai įmonei bankrutuojant nėra bankroto byloje proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2002; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2003; kt.), tačiau nurodęs, kad ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės pakankamai paveiktos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu, įvertinus jų faktinį bei teisinį suinteresuotumą (turimo intereso reikšmingumą, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumą ir panašias aplinkybes) dalyvauti bankroto procedūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008). Taigi, juridinio asmens dalyvio teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-543/2011). Tai reiškia, kad teisinio reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis, nei teisinio reikalavimo turėjimas. Toliau plėtodamas praktiką šiuo klausimu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013). Taigi kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama akcininko teisė dalyvauti bankroto procese, tačiau laikomasi nuostatos, kad įmonės akcininkas turi įrodyti savo turtinį suinteresuotumą bankroto byla bei pagrįsti turimo intereso reikšmingumą ir dalyvavimo bankroto procese tikslingumą. Pagrindęs šias aplinkybes, akcininkas gali dalyvauti bankroto byloje ir naudotis įstatymo suteiktomis dalyvaujančio byloje asmens teisėmis. Akcininkui bankroto procedūros, atitinkamai ir dėl jų priimami sprendimai, ypatingai svarbios dėl turtinio intereso. Šis akcininko interesas paaiškinamas tuo, kad pagal ĮBĮ 31 straipsnio 6 dalį turtas, likęs atsiskaičius su kreditoriais, turi būti grąžintas bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-771/2008). Tokiu atveju įmonės savininko dalyvavimas procese leistų jam susipažinti su bylos medžiaga, bankroto administratoriaus ir kreditorių atliekamais veiksmais, stebėti debitorių ir kreditorių įsiskolinimų išieškojimo procesą, ginčyti kreditorių ar administratoriaus veiksmus ir t. t.

Apeliantas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino jo, kaip vienintelio atsakovo akcininko, statuso svarbos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas UAB „balsas.lt leidiniai“ yra vienintelis UAB „Balsas.lt“ akcininkas, taigi pareiškėjas vienintelis nuosavybės teise valdo visas UAB „Balsas.lt“ akcijas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 1 dalį akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo (ĮBĮ 31 straipsnio 6 dalis), ir kitas įstatymų nustatytas teises. Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalimi įmonės savininkas yra įmonės dalyvis: akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Pareiškėjas, turėdamas 100 proc. UAB „Balsas.lt“ akcijų, yra vienintelis atsakovo savininkas, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad jis turi tiesioginį suinteresuotumą įmonės bankroto proceso rezultatais ir galima šio proceso įtaka jo, kaip savininko, teisėms bei pareigoms. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad atsakovas, argumentuodamas nesutikimą su pareiškėjo įtraukimu trečiuoju asmeniu, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žalos BUAB „Balsas.lt“ ir šios įmonės kreditoriams. Tai reiškia, kad atsakovas kelia pareiškėjo, kaip juridinio asmens dalyvio, atsakomybės klausimą, todėl tokiu atveju pareiškėjui, kaip atsakovo savininkui, aktualu dalyvauti bankroto procese ir dėl šios priežasties.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai taip pat patvirtina, jog pareiškėjas turi suinteresuotumą atsakovo BUAB „Balsas.lt“ bankroto byloje. Pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. gruodžio 27 d. UAB „Balsas.lt“ ir UAB „balsas.lt leidiniai“ sutartinio įkeitimo lakštu įkeitė AB „Ūkio bankas“ UAB „Balsas.lt“ akcijas. Iš bylos matyti, kad 2011 m. gruodžio 23 d. AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Balsas.lt“ sudarė Kredito sutartį Nr. KR04-660/11, pagal kurią kredito gavėjui UAB „Balsas.lt“ buvo suteiktas 5 006 560 Lt kreditas (1.1 punktas). Kredito gavėjo viena iš šia sutartimi prisiimtų prievolių užtikrinimo priemonių numatyta visų UAB „balsas.lt leidiniai“ nuosavybės teise priklausančių UAB „Balsas.lt“ akcijų, kurios sudaro ne mažiau kaip 100 proc. UAB „Balsas.lt“ įstatinio kapitalo, įkeitimas. Kaip matyti iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pareiškėjas BUAB „balsas.lt leidiniai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, ginčydamas 2011 m. gruodžio 23 d. sutartinio įkeitimo lakštą actio Pauliana pagrindu. Šiame ieškinyje jis nurodė, kad šiuo įkeitimo lakštu įkaito davėjas BUAB „balsas.lt leidiniai“ įkeitė už skolininko UAB „Balsas.lt“ prievoles kreditoriui AB „Ūkio bankas“ vertybinius popierius – UAB „Balsas.lt“ 9 600 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė yra 28,96 Eur (100 Lt) o UAB „Balsas.lt“ įkeitė visas esamas ar būsimas pinigines įplaukas į UAB „Balsas.lt“ banko sąskaitą, UAB „EPASAS.LT“ ir L. I. įkeitė jiems priklausantį kilnojamąjį turtą. Nurodytos aplinkybės apie pareiškėjui priklausančio turto įkeitimą, užtikrinant BUAB „Balsas.lt“ prievoles AB „Ūkio bankas“, leidžia daryti pagrįstą išvadą apie pareiškėjo faktinį ir teisinį suinteresuotumą dalyvauti BUAB „Balsas.lt“ bankroto byloje, kadangi, priklausomai nuo to, iš kokio turto bus tenkinami kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ reikalavimai, kildinami iš nurodytos kredito sutarties, t. y. iš pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių UAB „Balsas.lt“ akcijų ar kitiems asmenims priklausančio turto, tai gali turėti tiesioginės įtakos pareiškėjo, kaip įkaito davėjo, jam nuosavybės teise priklausančio turto likimui ir atsakomybės mastui bei pareiškėjo bankroto byloje esančių kreditorių turtiniams interesams. Pažymėtina, kad pareiškėjo kreipimasis į teismą su ieškiniu, ginčijant minėtą sutartinį įkeitimo lakštą, nepaneigia jo teisinio intereso bankroto byloje egzistavimo, priešingai, pagrindžia esamą jo tokio intereso reikšmingumą. Pagrįstas taip pat pareiškėjo argumentas, kad įkaito davėjas, įvykdęs pagrindinio skolininko prievolę, įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę (CK 6.112 straipsnio 2 punktas). Taigi, tokiu atveju pareiškėjas atsakovo bankroto byloje įgytų teisę reikšti reikalavimą.

Atskirajame skunde ir atsiliepime į jį dėstomi argumentai, liks ar ne BUAB „Balsas.lt“ turto po likvidavimo procedūrų pabaigos, grindžiami tik prielaidomis, todėl atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Pabrėžtina, kad įmonės savininkas vienintelis ir turi teisinį interesą, kad likvidavimo metu įmonės turtas būtų parduotas kainomis, kurios užtikrintų atsiskaitymą su visais kreditoriais ir dar liktų lėšų, į kurias galėtų pretenduoti įmonės savininkas. Pats atsakovas atsiliepime iš esmės pripažįsta, kad pareiškėjas turi interesą dėl UAB „Balsas.lt“ turto pardavimo kainų. Tai, kad UAB „Balsas.lt“ turtas yra parduodamas vėlesnėje bankroto stadijoje, nei pareiškėjas siekia įstoti, nepaneigia jo teisinio intereso egzistavimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas turi aiškiai išreikštą ir pagrįstą teisinį interesą įgyti procesinį trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą bei tokiems byloje dalyvaujantiems asmenims suteikiamas procesines teises BUAB „Balsas.lt“ bankroto procese, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, įtraukiant pareiškėją BUAB „balsas.lt leidiniai“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl nurodyto kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ir dėl jų nepasisakytina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Atnaujinti terminą atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Balsas.lt“ atsiliepimui į atskirąjį skundą paduoti ir priimti šį atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Įtraukti bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „balsas.lt leidiniai“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į civilinę bylą Nr. eB2-2914-798/2015 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Balsas.lt“ iškėlimo.

Teisėjas                                                                                                                Artūras Driukas