Civilinė byla Nr. 2S-2073-230/2009

Pirmosios instancijos teisėja Janina Narkevičiūtė

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5, 122.3, 122.4, 128.17

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  

2010 m. lapkričio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,

kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Virginijos Gudynienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų A. B. ir L. D. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties areštuoti turtą civilinėje byloje Nr. H2-21604-285/2010 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo neginčo tvarka iš skolininkų ir įkeisto daikto savininkų A. B. ir L. D..

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2010 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydamas priverstinai išieškoti 358 210,91 Lt sumą iš skolininkų A. B. ir L. D. hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto.

Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (b.l. 49-50) nutarė areštuoti A. B. ir L. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistą 2007 m. spalio 11 d. hipotekos lakštu su vėlesniais pakeitimais, užtikrinant 108 815,11 Eur paskolos, suteiktos pagal 2007 m. spalio 9 d. kredito sutartį, grąžinimą kreditoriui AB „Hansabankas“. Kredito grąžinimą bankui skolininkai A. B. ir L. D. 2007 m. spalio 16 d. apdraudė UAB „Būsto paskolos draudimas“. Skolininkai tinkamai ir laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB „Hansabankas“, todėl bankas 2009 m. sausio 5 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į draudiką dėl 103 692,05 Eur draudimo išmokos (101 944,02 Eur negrąžinto kredito ir 1748,03 Eur nesumokėtų palūkanų). Draudikas UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2009 m. sausio 30 d. išmokėjo bankui draudimo išmoką (ekvivalentas litais – 358 027,91 Lt), o bankas 2009 m. vasario 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido draudikui reikalavimo teises pagal kredito sutartį ir hipotekos lakštą. Dėl šių priežasčių teismas įkeistą turtą areštavo ir įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

Skolininkai A. B. ir L. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį. Skolininkai nurodo, kad AB „Hansabankas“ 2009 m. sausio 5 d. nesikreipdamas į teismą, vienašališkai nutraukė kredito sutartį, nepaisydamas to, kad kredito gavėjai pastoviai mokėdavo kredito grąžinimo įmokas ir jokių pretenzijų dėl netinkamo prievolės vykdymo nebuvo pareiškęs. Apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą kredito gavėjai sužinojo tik po jos nutraukimo, gavę pranešimą telefonu iš draudimo bendrovės atstovų. Jiems buvo pranešta, kad bankas 2008 m. gruodžio 1 d. pretenzija įspėjo kredito gavėjus padengti visus įsiskolinimus iki 2009 m. sausio 2 d. Pretenzija buvo siunčiama tik vienu iš dviejų adresų, nurodytų kredito sutarties specialiojoje dalyje - Naujakurių g.82-12, Kaune. Ši aplinkybė pripažintina svarbia, nes kredito gavėjai negalėjo laiku įvykdyti pretenzijoje nurodytų reikalavimų dėl objektyvių priežasčių. Bankas, žinodamas, kad draudiminio įvykio atveju draudimo bendrovė kompensuos 100 procentų negrąžinto kredito ir mokės 2 mėnesių palūkanas, siekė nutraukti kredito sutartį ir gavo solidų pelną, grubiai pažeisdamas kredito gavėjų interesus ir banko profesinę pareigą elgtis sąžiningai, rūpestingai ir apdairiai banko klientų atžvilgiu, bet ne siekti pasipelnyti klientų sąskaita. Sužinojęs apie šią situaciją, kredito gavėjas A. B. kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuri sutiko atstatyti draudiminę apsaugą pagal 2007 m. spalio 16 d. draudimo liudijimą kreditavimo sutarties atnaujinimo atveju, tačiau bankas AB „Swedbank“ 2009 m. gegužės 6 d. raštu atnaujinti kreditavimo sutarties sąlygas atsisakė, nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus. Dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo ir jos atnaujinimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme iškelta civilinė byla, vyksta teisiniai ginčai. Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi tenkinęs UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą ir areštuodamas kredito gavėjų hipoteka įkeistą turtą, šios informacijos nežinojo, o kredito gavėjai jos pateikti negalėjo, nes procesas vyko rašytinio proceso tvarka.

Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Kredito gavėjų ir „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“) 2007 m. spalio 9 d. sudaryta kredito sutartis buvo apdrausta 2007 m. spalio 16 d. bendrovėje UAB „Būsto paskolų draudimo“. Bankas, 2009 m. sausio 5 d. vienašališkai nutraukęs kreditavimo sutartį, kreipėsi su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti. Draudimo bendrovė, atlikusi draudžiamojo įvykio tyrimą, priėmė sprendimą dėl 103 692,05 Eur draudimo išmokos išmokėjimo, todėl 2009 m. vasario 9 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi bankas perleido bendrovei visas reikalavimo teises skolininkų atžvilgiu, kylančias pagal būsto kreditavimo sutartį ir hipotekos lakštą. Bendrovė, atsižvelgdama į tai, kad skolininkai pažeidė kreditavimo sutartį ir iki šiol negrąžino 103 692,05 Eur įsiskolinimo, 2010 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

Atskirasis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), o atskirajame skunde nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį.

Paduotu atskiruoju skundu yra ginčijamas Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria yra areštuotas apeliantams nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrįstumas ir teisėtumas.

Hipotekos reikalavimo perleidimas numatytas CK 4.189 straipsnyje. Hipotekos teisėjas konstatavo, kad pagal 2009 m. vasario 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą po draudimo išmokos išmokėjimo, naujajam kreditoriui UAB „Būsto paskolos draudimas“ perėjo visos teisės pagal kredito sutartį ir pagal hipotekos lakštą. Hipotekos lakšte padarytas įrašas apie hipotekos reikalavimo perleidimą naujam kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“, pasirašytas hipotekos lakšto turėjo AB „Swedbank“ ir įregistruotas hipotekos registre laikantis CK 4.189 straipsnyje numatytų reikalavimų. Tokia tvarka naujasis kreditorius įgijo visas ankstesnio hipotekos kreditoriaus teises.

CK 4.192 straipsnio 1 dalis numato, kad jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą. Tai reiškia, kad kreditoriaus teisė prašyti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą yra įtvirtinta įstatyme. Įstatymas taip pat reglamentuoja ir tokios teisės realizavimo tvarką ir būdą. Pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, yra nustatyta CPK 558 straipsnyje. CPK 558 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo veiksmai pilnai atitiko CPK 558 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nėra pagrindo pripažinti juos neteisėtais.

Be to, pažymėtina, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 11 punktas), prašymai dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo pakeitimo ar baigimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, ir pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių santykių nagrinėjami specialia CPK XXXVI nustatyta tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis), kuri pagal šiame skyriuje įtvirtintus reikalavimus yra ne ginčo tvarka. Pagal CPK 544 straipsnio reikalavimus šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu, įvykdymu, sutarties nutraukimu, sutarties sąlygų keitimu, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami, tai nėra numatyta ir CPK 542 straipsnio 1 dalyje. Tokia nuostata yra įtvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Ginčas dėl neteisėto kreditavimo sutarties nutraukimo gali būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Todėl skolininkų atskirojo skundo argumentai dėl neteisėto kreditavimo sutarties nutraukimo, dėl kreditoriaus AB „Swedbank“ su jais nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo, kreipiantis į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo, bylose dėl hipotekos teisinių santykių neturi teisinės reikšmės ir nėra šių bylų nagrinėjimo dalykas. Gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo tvarka, hipotekos teisėjas netikrina ir neturi pareigos aiškintis aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties nutraukimo pagrįstumu, jis turi laikytis CPK 558 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Apeliantai atskirajame skunde nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui yra pateikę ieškinį dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties atnaujinimo. Apeliantai gali pasinaudoti teise prašyti sustabdyti priverstinio išieškojimo procedūras kaip laikinąją apsaugos priemonę ginčo teisenos tvarka iškeltoje byloje.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė hipotekos santykius reglamentuojančias teisės normas, jo priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė:                                                                                  Nijolia Indreikienė

Kolegijos teisėjai:                                                                                        Galina Blaževič

        Virginija Gudynienė