Civilinė byla Nr. e2-2451-803/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00028-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:               2.5.6.2.;22.6.18.3.;.5.8.11.3.; 3.2.3.8.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medinis pasaulis“ atstovei advokatei Donatai Lapėnienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurovudas“ atstovui direktoriui  M. B., advokatui Alminui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medinis pasaulis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurovudas“ dėl skolos, baudos ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medinis pasaulis“ pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Eurovudas“ 39 581,00 Eur skolos, 54 594,35 Eur baudos, 1 318,64 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė UAB „Medinis pasaulis“ ir atsakovė UAB „Eurovudas“ 2018 m. gegužės 15 d. sudarė taikos sutartį. Taikos sutartį patvirtino Utenos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2PS-3714-732/2018. Vadovaujantis minėtos taikos sutarties sąlygomis, ieškovė turi pareigą gaminti medinius sodo namelius už sutartą sumą per mėnesį, o atsakovė turi pareigą nupirkti medinius sodo namelius už sutartą sumą ir atsiskaityti ne vėliau kaip per vieną dieną nuo informacijos apie pagamintą produkciją pateikimo elektroniniu paštu dienos. Ieškovė tinkamai vykdė ir gamino produkciją atsakovei, tačiau atsakovė pradėjo nevykdyti taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų dėl atsiskaitymo už ieškovės pagamintą ir atsakovei pateiktą produkciją. Ieškovė siuntė atsakovei pranešimus apie pagamintą ir supakuotą produkciją, tačiau atsakovė už šia ieškovės pagamintą produkciją nesumokėjo 39 581,00 Eur.

3.       Ieškovė 2019 m. gegužės 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad po Taikos sutarties sudarymo iš pradžių tarp šalių nebuvo jokio ginčo dėl abiejų šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Šalys suderindavo konkrečios savaitės gamybos planą, kuris būdavo sudarytas pagal atsakovės klientų pateiktus užsakymus. Iš atsakovės gavusi savaitės gamybos planą, ieškovė parengdavo brėžinius, kuriuos turėdavo patvirtinti atsakovės klientas. Tik gavusi informaciją apie tai, kad klientas patvirtino brėžinius, ieškovė pradėdavo gamybą pagal abiejų šalių suderintą savaitės gamybos planą. Šias aplinkybes patvirtina elektroniniai laiškai, kuriais atsakovė pateikdavo informaciją dėl kliento patvirtintų brėžinių.

4.       Paaiškinimuose ieškovė pabrėžė, kad šalys buvo pasiekusios susitarimą dėl medinių sodo namelių gamybos nuo 21 iki 30 savaitės. Šio susitarimo pasiekimą patvirtina byloje esantys įrodymai –elektroniniai laiškai, kuriais tiek ieškovė, tiek ir atsakovė tvirtindavo kiekvienos savaitės gamybos planą. Šio susitarimo turinys atitinka Taikos sutarties 2.9. punkto nuostatas. Be to, dėl medinių sodo namelių gamybos buvo ne tik pasiektas Taikos sutarties 2.9. punkto nuostatas atitinkantis susitarimas, tačiau tiek ieškovė, tiek ir atsakovė vykdė šį susitarimą. Be to, atsakovė yra prašiusi atlikti tarp šalių jau suderinto savaitės gamybos plano pakeitimus dėl konkrečių sodo namelių gamybos, t. y. pakeisti vienos rūšies namelį į kitos rūšies namelį. Taip pat atsakovės prašymu šalių suderintas savaitės gamybos planas buvo keistas dėl atsakovės klientų pateiktų užsakymų pokyčių. Kita vertus, ieškovės gamybos pajėgumai neabejotinai priklauso ir nuo iš tiekėjų gaunamos medienos kokybės ir jos savybių. Ieškovė gamindama produkciją savo veikloje susiduria su gautos medienos kokybės problemomis, dėl kurių tam tikrais atvejais buvo nežymiai keičiamas tarp šalių suderintas savaitės gamybos planas.

5.       Ieškovė paaiškino, kad niekada neribojo ir nemažino gamybos vien tik dėl nuo jos priklausančių aplinkybių. Bet ieškovė turi ir kitų klientų, kuriems taip pat gamina produkciją. Dėl šios priežasties privalo derinti gamybą atsakovei ir kitiems savo klientams, atsižvelgdama į objektyvias gamybos galimybes. Ieškovė pakartojo, kad atsakovė tvirtindavo kiekvienos savaitės gamybos planą. Gamybos planai buvo tvirtinami atsižvelgiant į tai, į kurią šalį atsakovė turėdavo tiekti ieškovės pagamintą produkciją. Atsakovė iš anksto nurodydavo į kurią šalį produkcija bus tiekiama (eksportuojama) vykdant konkrečios savaitės gamybos planą. „Patvirtintas medinių sodo namelių sąrašas“ gali būti vertinamas tik kaip sudėtinė kiekvienos savaitės gamybos plano derinimo proceso dalis, kadangi šiame sąraše būdavo pateikiami tik ieškovės parengti brėžiniai, kurie buvo patvirtinti atsakovės klientų. Medinių sodo namelių gamyba negali būti pradedama neturint suderintų ir patvirtintų brėžinių, todėl tik gavus atsakovės klientų patvirtinimą dėl ieškovės parengtų brėžinių būdavo sudaromas „Patvirtintas medinių sodo namelių sąrašas“ ir galėdavo būti galutinai suderinami savaitės gamybos planai. Ieškovės skolos atsakovei grąžinimo tvarka ir terminai numatyti Taikos sutarties 2.4. punkte. Ieškovė minėtos tvarkos laikosi ir iki šiol vykdo savo įsipareigojimus atsakovei. Atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad iki 2018 m. liepos 20 d. tarp šalių buvo susitarta dėl gamybos plano. Kita vertus, ieškovė kategoriškai nesutinka, kad ji vengė sudaryti tolimesnį gamybos planą ar tuo labiau sustabdė gamybą.

6.       Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, jos nuomone, visiškai nepagrįstai teikia palyginimus tarp skirtingų metų (2017 m. ir 2018 m.) ieškovės gamybos apimčių, o taip pat lygina visiškai skirtingus duomenis. Ieškovės pridedama buhalterinė pažyma patvirtina, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė atsakovei yra pateikusi pranešimus apie pagamintą ir supakuotą produkciją už 356 494,00 Eur sumą.

7.       Ieškovė 2019 m. liepos 18 d. paaškinimuose nurodė, kad atsakovė ne tik patvirtindavo gamybos planą kalendorinei savaitei, bet ir kitą dieną po pranešimo apie pagamintą produkciją gavimo dienos apmokėdavo pranešime nurodytą sumą. Atsakovė niekada iki 2018 m. rugsėjo mėn. nenurodė aplinkybių apie tariamai susidariusią permoką dėl mokėtino PVM, o tokius argumentus pradėjo naudoti tik tada, kai kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo į Utenos rajono apylinkės teismo Molėtų rūmus. Anot ieškovės, dėl vadybininkės B. V.–A. elektronio laiško, pasisakytina, jog nors ji ir dirba ieškovės įmonėje, tačiau kaip matyti iš tarp šalių susiklosčiusios bendradarbiavimo praktikos, galutiniai gamybos planų patvirtinimai kiekvieną savaitę buvo vykdomi būtent tarp šalių vadovų.

8.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovės skaičiuojamą skolą sudaro dvi sumos, tai yra 19 0292,22 Eur suma įskaitant PVM, susidariusi pagal sąskaitas faktūras (Taikos sutarties 2.1 punktas), ir 248 111,94 Eur suma be PVM, susidariusi už atsakovės sumokėtus avansinius mokėjimus ir ieškovės nepagamintus medinius sodo namelius (Taikos sutartis 2.2 – 2.3 punktai). Ieškovė ir atsakovė Taikos sutartimi fiksavo skolos dydį ir sutarė jos grąžinimo tvarką, tai yra ieškovei mokant atsakovei mėnesines pinigines įmokas (Taikos sutarties 2.4.1 – 2.4.5 punktai) bei gaminant medinius sodo namelius (Taikos sutarties 2.4.6; 2.9 punktai).

9.       Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Taikos sutarties 2.9 punktu šalys susitarė, kad ieškovė įsipareigoja užtikrinti, jog atsakovei pagamins medinių sodo namelių už sutartą sumą per mėnesį, tačiau faktiškai nebuvo sutarta nei dėl tokios sumos, nei dėl grafiko. Todėl, nesant sutarimo, turėjo būti vadovaujamasi Taikos sutarties nuostata, kuri numatė „Nepavykus sutarti gamybos grafiko bei sumos, laikoma, kad Skolininkas įsipareigoja pagaminti UAB „Eurovudas“ 10 % didesnį produkcijos kiekį, skaičiuojant nuo parduotos produkcijos ankstesniais metais”. Taikos sutarties 2.11 punktas numatė „Šalių susitarimu, 2.2 p. ir 2.1 p. nurodytos sumos yra mažinamos pagamintos produkcijos suma, jei Kreditorius neapmoka už pagamintą produkciją, kaip tai nurodyta 2.10 p.“. Anot atsakovės, tai reiškia, jog atsakovė neprivalėjo mokėti ieškovei už pagamintus medinius sodo namelius, kol ieškovė nepagamins produkcijos už sumas, nurodytas Taikos sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose, o ieškovė turėjo pagamintos produkcijos sumomis mažinti Taikos sutarties 2.2, vėliau ir 2.1, punktuose nurodytas sumas.

10.       Atsakovė įrodinėja, kad ieškovės reikalavimas, kad atsakovė mokėtų už visą jos pagamintą produkciją, nors ieškovė jau yra gavusi avansinius mokėjimus (patvirtintus Taikos sutarties 2.3. punkte) medinių sodo namelių gamybai ir privalo juos grąžinti, akivaizdžiai prasilenkia ne tik su teisėtais lūkesčiais, tačiau ir su logika, kaip ir ieškovės reikalavimas dėl baudų.

11.       Atsakovė 2019 m. liepos 10 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė su atsakove nebuvo sutarusi dėl mėnesinio medinių sodo namelių gamybos grafiko. Ieškovė buvo suderinusi ir patvirtinusi tik namelių užsakymus, pagal kuriuos ji paruošdavo tam tikros savaitės gamybos planą ir atsiųsdavo atsakovei suderinti. Atsakovė pažymi, kad šie konkrečios savaitės gamybos planai buvo naudojami tik tam, kad nustatyti skubesnių ar svarbesnių užsakymų gamybos eiliškumą ir prioritetą, juos išskiriant iš viso atsakovės užsakymų sąrašo. Tai patvirtina vadybininkės B. V.– A. 2018 m. liepos 20 d. elektroninis laiškas.

12.       Pasak atsakovės, pati ieškovė pripažįsta, kad Taikos sutarties vykdymas priklauso nuo įvairių aplinkybių, t. y. ieškovės turimų kitų klientų, gaunamos medienos kokybės ir t. t. Tai patvirtina, jog ieškovė neužtikrino medinių sodo namelių gamybos atsakovei. Tarp šalių  nebuvo derinami jokie savaitės gamybos planai. Atsakovė neturėjo jokio kito pasirinkimo tik tvirtinti ieškovės pateikiamą savaitės gamybos planą, nes jo nepatvirtinus, kaip tai įvyko po 2018 m. liepos 17 d., ieškovė aplamai negamino jokios produkcijos atsakovei. Kaip matyti iš pateiktų elektroninių pranešimų: Supakavimas 20180601 „Supakuota 9183 Eur + PVM 11285 Eur = VISO 20468 Eur“, ieškovės nurodytą 356494 Eurų sumą sudaro ne tik supakuotos produkcijos suma, bet ir PVM suma, kurios atsakovė Taikos sutartimi mokėti ieškovei neįsipareigojo. Atsakovė pažymi, jog kategoriškai nesutinka su ieškovės pagamintos ir supakuotos produkcijos sumos apskaičiavimu, nes Taikos sutarties 2.10. punktas numato „Kreditorius įsipareigoja užtikrinti, jog nupirks medinių sodo namelių už sutartą sumą ir atsiskaitys ne vėliau kaip per 1 dieną nuo informacijos apie pagamintą produkciją pateikimo elektroniniu paštu dienos (Mokėjimas laikomas atliktu nuo mokėjimo įskaitymo į Skolininko sąskaitą momento)... “. Šiame punkte šalys aiškiai sutarė tik dėl apmokėjimo už pagamintą produkciją. Jokių kitų mokėjimų, tame tarpe PVM, šalys Taikos sutartyje nenumatė.

13.       Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė 2018 m. liepos 25 d. atsakovei buvo pagaminusi produkcijos bei išsiuntusi pranešimus 285 813 Eur sumai, o atsakovė sumokėjusi ieškovei 316 660 Eur sumą, dėl ko minėtai 2018 m. liepos 25 d. buvo ne atsakovės skola ieškovei, bet 30 847 Eur permoka. Ieškovės nurodomi pranešimai apie pagamintą produkciją yra pagrindas atsakovei atlikti avansinius mokėjimus, kuriems nėra ir negali būti taikomas PVM. Šiuo atveju PVM atsirasdavo tik tada, kai prekes atsakovė faktiškai išveždavo ir ieškovė išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą (su 21% PVM arba 0%). Atsakovės atlikti avansiniai mokėjimai pagal ieškovės pranešimus apie pagamintą produkciją ir buvo šalių sutartas gamybos finansavimas.

14.       Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Ieškovės atstovas tvirtino, kad tarp šalių nebuvo jokio ginčo dėl abiejų šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Atsakovės atstovas nesutiko su tokia pozicja ir pabrėžė, kad jau po kelių dienų po Taikos sutarties patvirtinimo reiškė pretenzijas ieškovei dėl nepakankamo gamybos kiekio, gamybos vėlavimo ir to fakto, jog priešiningai nei buvo sutarta Taikos sutartyje, ieškovė mažiau gamino atsakovei, kai tuo pačiu metu kitiems ieškovės pirkėjams prekių gamybos apimtys augo. Atsakovės atstovas pabrėžė, kad ginčo Taikos sutartis neatitinka jo valios, neužtikrina darnaus bendradarbiavimo. Šalys posėdžio metu vedė taikos derybas, ieškovė buvo sutikusi atsisakyti reikalvimų, mainais su skolos, mokėtinos atsakovei, išdėtymu per ilgesnį laiko tarpą. Taikaus susitarimo sąlygų nepavyko pasiekti.

Teismas

       k o n s t a t u o j a:

II.                      Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

33.       Byloje nustayta, kad tarp šalių 2018 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta taikos sutartis (tomas I, b. 1. 34-35). Šioje taikos sutartyje šalys suderino ieškovės įsiskolinimo atsakovei mokėjimo tvarką, taip pat susitarė, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gamins atsakovei sutartą kiekį sodo namelių, kuriuos atsakovė įsipareigojo nupirkti ir už juos atsiskaityti, bei numatė netesybas (baudas) už šių įsipareigojimų nevykdymą. Šalių sudaryta taikos sutartis buvo patvirtinta įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi.

34.       Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė 2018 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu nurodė atsakovei, kad sustabdo gamybą ir atnaujins ją tik atsakovei atsiskaičius su ieškove, o 2018 m. gruodžio 18 d. pranešimu prašė atsakovės padengti susidariusį įsiskolinimą ir sumokėti taikos sutartyje numatytą baudą už nenupirktą produkciją (tomas I, b.l.37).

35.       Ieškovė 2019 m. sausio 7 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, prašydama teismo priteisti iš atsakovės skolą, mokėtiną už pagamintą produkciją, taip pat Taikos sutartyje nurodyto dydžio baudą ir palūkanas. Ieškovės ieškinį buvo atsisakyta priimti. Apeliacinės instancijos teismas panaikino teismo procesinį dokumentą, kuriuo atsisakyta priimti ieškinį, konstatuodamas, jog šiuo atveju ieškovės keliamų reikalavimų pagrindas yra ne tiesiogiai kylantis iš konkrečių ir aiškiai apibrėžtų taikos sutarties sąlygų, bet išvestinis, kylantis iš priešpriešinių atsakovės pareigų, įtvirtintų taikos sutartyje, galimo netinkamo vykdymo bei netesybų priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-388-790/2019, 15 punktas). Vadinasi, tarp šalių kilo ginčas ne dėl 2018 m. gegužės 15 d. sudarytos taikos sutarties sąlygų, bet jau po sutarties pasirašymo vykstančių rangos sutartinių teisinių santykių tinkamo vykdymo.

36.       Byloje nustatyta, kad šalys yra pasirašiusios 2019 m. kovo 27 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame užfiksuota, kad atsakovė UAB „Eurovudas“ yra pervedusi 372 869,34 Eur ieškovei, o ieškovė pagaminusi produkcijos už 299 127,97 Eur (tomas III, b.l.167). Taigi, nors ieškovė yra skolinga pagal PVM sąskaitas–faktūras Nr. 00898 (2014.03.20) ir Nr. 00899 (2014.03.21) 190 292,66 Eur, tačiau skaičiavo, kaip ji nurodė, dėl netinkamo Taikos sutarties vykdymo baudas už 2018 m. rugpjūčio – gruodžio mėn., viso 61 424,36 Eur UAB „Medinis pasaulis“ naudai. Posėdžio metu atsakovės UAB „Eurovudas“ direktorius M. B. nurodė, kad su skaičiuojama bauda nesutiko, tačiau aktą pasirašė, nes jis atitiko ieškovės skolą atsakovei. Ieškovė teigė, kad jos skola, susidariusi iki Taikos sutarties sudarymo, yra nereikšminga aplinkybė, nes ji neturi poveikio tolimesniems tarp šalių vykstantiems sutartiniams santykiams.

37.       Teismas su tokiu faktinių aplinkybių interpretavimu nesutinka, nes šalių praktika dėl medinių namelių gamybos ir apmokėjimo už produkciją yra reikšminga aiškinantis teisę skaičiuoti skolą, nes tik nustačius skolos faktą, galima spręsti dėl teisės skaičiuoti baudas.

38.       Sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniai.

39.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40.       Minėta, atsakovė pabrėžė, kad ieškovės skaičiuojamą skolą sudaro PVM. Ieškovė sutiko su atsakovės atliktu skaičiavimu, kad skola iš esmės atitinka PMV mokėtiną sumą. 2019 m. kovo 27 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte pati ieškovė nurodė, kad UAB „Eurovudas“ gauti avansiniai mokėjimai už nepagamintus namelius yra 182 576,68 Eur, o ieškovė mažina „skolą derinimo dienai pagamintos produkcijos likučiu už 12 317,00 Eur be PVM, atsižvelgiant į 2018-05-15 taikos sutarties 2.3 punktą“ (elektroninės bylos priedo b.l.11).

41.       Teismo vertinimu ši aplinkybė, kai pati ieškovė atlieka tarpusavio skolos skaičiavimus be PVM, yra esminė, atkleidžianti tikrąją šalių susitarimo valią dėl tarpusavio atsiskaitymo būdo. Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčo šalių vadovai yra įmonių akcininkai, tarp jų yra kilęs teisminis ginčas (Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3221-989/2019). Tokiu atveju labiau tikėtina, kad dėl egzistuojančios teisinės galimybės susigrąžinti PVM, jos tarėsi dėl tarpusavio atsiskaitymų be mokėtino PVM dėl atsakovės iš anksto atliktų pervedimų, kaip ji pati nurodė – avanso forma, namelių gamybai (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad skolos faktas iki Taikos sutarties pasirašymo neveikia šalių susitarimo dėl tolimesnio bendradarbiavimo, tačiau teismo vertinimu, būtent ieškovės siekis fiksuoti skolą ir ją mažinti „pagamintos produkcijos likučiu už 12 317,00 Eur be PVM“, paneigia jos argumentus.

42.       Atsakovė apskaičiavo, kad ieškovė 2018 m. liepos 25 d. buvo pagaminusi produkcijos bei išsiuntusi pranešimus 285 813 Eur sumai, o atsakovė sumokėjusi ieškovei 316 660 Eur sumą, dėl ko minėtai 2018 m. liepos 25 d. buvo ne atsakovės skola ieškovei, bet 30 847 Eurų permoka. UAB „Eurovudas“ 2019 m. liepos 30 d. buhalterinė pažyma Nr 19_07/2 įrodo, kad UAB „Eurovudas“ per 2018 m. gavo PVM sąskaitas–faktūras iš UAB „Medinis pasaulis“ viso 1.148.090,32 Eur sumai (tomas III, b.l. 168). Skola už parduotą turtą UAB „Eurovudas“ naudai yra 190 292,65 Eur (tomas III, b.l.176). Po gamybos sustabdymo PVM suma yra 11.535,09 Eur.

43.       Byloje nustatyta, kad ieškovės nurodoma 11 285 Eur suma susidaro pagal PVM sąskaitas–faktūras Nr. MP001671 - 2018.05.28, MP001673 - 2018.05.29, MP001682 - 2018.06.01 (1 575,63 + 7 687,32 + 2 021,67 = 11 284,62). Iš šių PVM sąskaitų faktūrų datų nustatyta (tomas II, b.l.180), kad didžioji dalis pagal jas parduodamos produkcijos buvo pagaminta dar iki Taikos sutarties įsigaliojimo. Tai patvirtina atsakovės argumentą, kad šiomis PVM sumomis ieškovė nepagrįstai didina pagamintos ir supakuotos produkcijos sumą iki „356494,00 Eur“, nors tai išankstiniai atsakovės pervedimai, kurių tikslas – finansuoti gamybą.

44.       Iš 2018 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovė ieškovei atliko mokėjimą, kurio paskirtis „Avansinis mokėjimas už 22 kw gamybą“ (tomas III, b.l.6). Tai patvirtina, jog atsakovė mokėjo ieškovei už supakuotą ir pagamintą produkciją. Lygiai kaip ir su 2018 m. birželio 9 d., 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. birželio 25 d., 2018 m. liepos 2 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. liepos 16 d., 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. liepos 30 d. pranešimais apie supakuotą produkciją (tomas III, b.l. 7-18). Teismas sutinka su atsakove, kad ieškovės nurodomi pranešimai apie pagamintą produkciją pagal Taikos sutartį buvo pagrindas atsakovei atlikti mokėjimus, nes ieškovė išrašydavo sąskaitą pagal užsakymo numerį. Pagal tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką, kai atsakovė faktiškai išveždavo produkciją, buvo laikoma, kad įvyko pardavimas.

45.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo išrašyta atsakovui PVM sąskaita–faktūra pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą. PVM sąskaitos – faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šiuo dokumentu civiliniai – teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1040/2003). Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-250-469/2015).

46.       Byloje nustatyta, kad iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. gamybos sustabdymo ieškovė buvo pagaminusi 22 namelius. Po 2018 m. rugpjūčio 2 d. gamybos sustabdymo ieškovė pardavė atsakovei pagamintas prekes išrašydama PVM sąskaitas–faktūras (PVM sudarė 7708,26 Eur sumą (tomas III, b.l.22-30). Ieškovė 2018 metų pabaigai užskaitė 7708,26 Eur sumą, sumažindama bendrą savo skolą atsakovei (neskaičiuoto PVM aplinkybę įrodo pvz., sąskaita serija MP Nr. 001806, serija MP Nr. 001805, serija MP Nr. 001797). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas atmeta ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo kaip neįrodytą (CPK 12, 178 straipsniai).

47.       Ieškovė teisę skaičiuoti baudą grindžia aplinkybe, kad atsakovė nepateikdavo užsakymų kiekio, numatyto Taikos sutartimi. Pasisakant dėl teisės skaičiuoti baudą, teimas įvertina tai, kad atsakovė pateikė 2018 m. liepos 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės suderintą 30 savaitės gamybos planą, tai yra suderintą patvirtintų namelių sąrašą, kuriame 107 nameliai (tomas III, b.l.33), tačiau iš jų iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. gamybos sustabdymo buvo pagaminti 22 nameliai. Taigi atsakovė ieškovei gamybai buvo pateikusi užsakymą dėl namelių, bet ieškovė gamybą 2018 m. rugpjūčio 2 d. sustabdė.

48.       Ieškovė įrodinėja, kad gamybos sustabdymą paveikė atsakovės gamybos planų nesilaikymas. Teismas nurodo, kad ši aplinkybė paneigta šalių tarpusavio susirašinėjimu. Kaip matyti iš atsakovės 2018 m. liepos 20 d. el. laiško turinio, ji nesutinka su pretenzija dėl užsakymo (pvz., „Taigi JŪS sprendžiate ką gaminti ir dėkojate prioriteto tvarka užsakymus - ką išimti, ką įdėti. Rašėme, kad medienos neužteks visiems atsiųstiems nameliams (derinant 30 sav gam. planą), tai galėjote įtraukti Spagna vietoje kito užsakymo... kam dabar pretenzijos“ (tomas III, b.l.5). Taip pat šalių laiškuose dėl 30 savaitės plano matyti, kad jos iš naujo derino gamybos kiekius, nes neužteko medienos (tomas II, b.l.28). Taigi atsakovė pagrindė, kad gamybos planas nebuvo įgyvendinamas dėl ieškovė kaltės, ir ji dėl to patyrė nepatogumų, nes klientas norėjo atšaukti užsakymą. Be kita ko, ieškovė procesiniuose dokumentuose pripažino aplinkybę, kad nepagamindavo atsakovei reikiamo kiekio produkcijos dėl medienos trūkumo.

49.       Taip pat ieškovė vykdydama užsakymą, atsakydama į atsakovės 2018 m. birželio 26 laišką dėl gamybos plano 27 savaitei, nurodė, jog „reikėtų nuimti keletą namelių, nes nespėsime visų pagaminti. Kita - ne pilna darbo savaitė. Pagal siųstą planą nuo galo reikėtų nuimti 9 eilutes. Nuo 18 0787 iki 18 0902 Patikslinkite prašau sąrašą“ (tomas II, b.l.26). Šis laiškas taip pat įrodo, kad gamybos užsakymas buvo keičiamas dėl ieškovės darbo organizavimo ypatumų.

50.       Ieškovė sustabdė namelių gamybą atsakovei motyvuodama ir tuo, kad atsakovė neatsiskaitė už produkciją, nepateikė gamybos plano pagal Taikos sutartį ir nenupirko sutartos produkcijos kiekio. Kaip matyti iš ieškovės 2018 m. gruodžio 18 d. pretenzijos, skirtos atsakovei, ieškovė nurodė, kad atsakovė 2017 m. lapkričio mėnesį nupirko iš ieškovės produkcijos už 135 354,00 Eur, tai atitinkamai 2018 m. lapkričio mėnesį atsakovė privalėjo nupirkti produkcijos už 148 889,40 Eur, todėl nuo nupirktos produkcijos skirtumo pareikalavo sumokėti 10 procentų dydžio baudą (tomas I, b.l.18). Anot ieškovės, pagal taikos sutartį gamybos planai atitinkamoms kalendorinėms savaitėms (nuo 21 iki 30 savaitės) buvo suderinti ir tai patvirtina byloje esantys elektroniniai laiškai (tomas I, b.l. 38-42). Tokio susitarimo turinys atitinka Taikos sutarties 2.9. punkto nuostatas. Ieškovė 2019 m. liepos 18 d. paaškinimuose nurodė, kad atsakovė ne tik patvirtindavo gamybos planą kalendorinei savaitei, bet ir kitą dieną po pranešimo apie pagamintą produkciją gavimo dienos (tomas I, b.l. 42-46) apmokėdavo pranešime nurodytą sumą.

51.       Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės pateikti įrodymai paneigia šiuos argumentus. Pirma, PVM sąskaita–faktūra serija MP Nr. 001756 įrodo, kad ji išrašyta 2018 m. liepos 13 d. pagal 2018 m. liepos 16 d. užsakymą (popierinis bylos priedas, b.l.7). Taip pat PVM sąskaita–faktūra serija MP Nr. 001771, išrašyta 2018 m. liepos 23 d., pagal 2018 m. liepos 28 d. užsakymą (popierinis bylos priedas, b.l.8). Taigi pirmiau buvo išrašoma sąskaita, bet ne pranešimas apie pagamintą produkciją. Antra, ieškovė pripažino, kad ji pati nesilaikė suderinto gamybos plano, todėl atsakovė prašė gaminti produkciją pagal konkrečiu laikotarpiu turimas galimybes (pvz., dėl 23 savaitės gamybos plano atsakovė prašė gaminti pagal galimybes bei pradėti gamybą nuo konkretaus medinio sodo namelio, nes klientė jau norėjo atšaukti užsakymą (tomas I, b. 1. 39)). Trečia, namelių gamyba vykdavo tiek pagal patvirtintą, tiek pagal nepatvirtintą sąrašus (tomas II, b.l.25). Be kita ko, ieškovė tai pripažįsta, tačiau nurodo, kad tai nebuvo suderinta su ja. Teismas pažymi, kad vadybininkės B. V.-A. elektroniai laiškai patvirtina, kad būtent su šia ieškovės darbuotoja buvo derinami gamybos procesai, dėliojami prioritetai. Jų turinys paneigia ieškovės argumentą, kad namelių gamyba prasidėdavo tik pagal įmonių vadovų suderintą gamybos planą.

52.       Ieškovė remiasi argumentu, kad atsakovė turėjo galimybę netvirtinti savaitės gamybos planų, tačiau visada juos patvirtindavo ir mokėdavo už pagamintą produkciją, kadangi tarp šalių Taikos sutarties pagrindu būdavo pasiekiamas susitarimas. Teismas sprendžia, kad šis ieškovės teiginys yra deklaratyvus, nes byloje jau nurodyta, kad tam tikrais atvejais pirmiau buvo išrašoma sąskaita, bet ne pranešimas apie pagamintą produkciją. Vadinasi, atsakovė mokėdavo ne tik už pagamintą produkciją, bet ir iš anksto pagal preliminarų užsakymą. Byloje esantys elektroniniai laiškai patvirtina, kad atsakovė, siekdama išsaugoti savo klientus, privalėjo taikytis prie ieškovės darbo organizavimo ir turimo medienos kiekio gamybai, todėl jos argumentas, jog galėjo netvirtinti savaitės gamybos planų yra nepagrįstas.

53.       Taikos sutarties 2.10. punkte buvo nustatyta, kad „Skolininkas įsipareigoja užtikrinti, kad Kreditoriui pagamins medinių sodo namelių už sutartą sumą per mėnesį. Nepavykus sutarti gamybos grafiko bei sumos, laikoma, kad Skolininkas įsipareigoja pagaminti UAB „Eurovudas“ 10% didesnį produkcijos kiekį, skaičiuojant nuo parduotos produkcijos ankstesniais metais. Skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų pagal šį Sutarties punktą, Skolininkas privalo mokėti Kreditoriui 10% baudą nuo nepagamintos sumos, skaičiuojant vienam mėnesiui. Mokėtina bauda yra laikoma minimaliais Kreditoriaus nuostoliais“. Taigi, kaip matyti iš šio punkto turinio, jis skirtas ieškovės teisių apsaugai, bet tik tiek, kiek yra užtikrinamas atsakovei UAB „Eurovudas“ produkcijos gamybos tęstinumas ir garantuojamas ieškovei atsikaitymas už produkciją. Tokia išvada daroma įvertinus Taikos sutarties 2.10 punkto formuluotę, kurioje nurodyta, kad „Kreditorius įsipareigoja nupirkti“. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu atsakovės atstovas M. B., šia Taikos sutartimi jis siekė užsitikrinti namelių gamybos procesą. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad ieškovė galėtų prašyti nuostolių atlyginimo per netesybų institutą, jei būtų įvykdžiusi įsipareigojimą pagaminti 10% didesnį produkcijos kiekį, skaičiuojant nuo parduotos produkcijos ankstesniais metais. Tokia išvada daroma įvertinant, kad Taikos sutarties 2.10. punktas įtvirtina dvi tarpusavyje prieštaraujančias sąlygas: ir pareigą nupirkti, ir mokėti skolininkui baudą nuo nepagamintos sumos. Dogmatiškai aiškinant šias sąlygas, jos yra šalinančios vieną kitą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CPK 1.5 straipsnis).

54.       Sistemiškai vertinant Taikos sutarties sąlygas, galima spręsti, kad ja skolininkė (ieškovė) įsipareigojo sumokėti skolą pagaminta produkcija jai palankiu metodu. Vadinasi, ieškovė negali naudotis Taikos sutartyje įtvirtintu atsakovės turtinių interesų apsaugos mechanizmu, t. y. neatsiskaityti už skolą ir, sustabdžiusi gamybą, reikalauti netesybų, negaminant produkcijos. Priešingas sutarties aiškinimas prieštarautų Taikos sutarties esmei, todėl reikalavimas dėl netesybų negali būti tenkinamas (CPK 178 straipsnis). Be kita ko, byloje nustatyta, kad ieškovė dėl medienos trūkumo, darbo organizavimo nesilaikė sutarto gamybos grafiko, todėl teisė skaičiuoti 10 procentų baudą jai neatsirado (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

55.       Ieškovė teisę sustabdyti produkcijos gamybą grindė Taikos sutarties 2.11. punktu, kuriame numatyta, kad „Šalių susitarimu, 2.2 p. ir 2.1 p. nurodytos sumos yra mažinamos pagamintos produkcijos suma, jei Kreditorius neapmoka už pagamintą produkciją, kaip tai nurodyta 2.10 p. Tuo atveju, kai Kreditorius daugiau kaip 7 dienas pavėluoja apmokėti už pagamintą produkciją, gamyba yra stabdoma ir netaikomos 2.9 p. nuostatos“. Teismas atkreipia dėmesį, kad Taikos sutarties 2.11 punkto nuostatos yra taikomos, jei būtų buvęs nesuderintas planas ir jei Kreditorius neapmoka už pagamintą produkciją, kaip tai nurodyta 2.10 p. Bet kuriuo atveju, Taikos sutartimi nėra numatyta galimybė skolininkui skaičiuoti netesybas savo naudai, kai yra sustabdoma gamyba, t. y. Taikos sutarties 2.10 punkte nėra suteikta teisė sustabdžius produkcijos gamybą reikalauti netesybų.

56.       CK 6.158 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.

57.       Ieškovė po 2018 m. liepos 20 d. buvo išsiuntusi 8 pranešimus (tomas I, b.l. 42-46) apie pagamintą ir supakuotą produkciją bei reikalavo sumokėti už ją (2018-07-25 ir 2018- 07-26 el. laiškai (tomas I, b. 1. 43-44)). Teismas, ištyręs byloje įrodymus, sprendė, kad atsakovė yra pervedusi didesnę sumą už namelių gamybą nei ieškovė yra pagaminusi produkcijos. Atsakovė įrodė argumentus dėl sąskaitų apmokėjimo neįtraukiant PVM pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad šalys viena kitai iš esmės reikalavimus kelia ne dėl Taikos sutarties sąlygų, bet iš tarpusavio praktikos susiformavusių lūkesčių, konstatuoja, jog nėra aplinkybių, kurių pagrindu ieškovė galėtų skaičiuoti skolą ir taikyti Taikos sutarties 2.10 punktu numatytą baudą, todėl atmeta ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 12, 178 straipsnis), nenustačius atsakovės veikos neteisėtumo (CK 6.246 straipsnis).

58.       Atmetus ieškinį, atmetamas prašymas dėl palūkanų priteisimo, nes nenustatytas skolos faktas už produkciją. Taip pat atmetamas ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo kaip išvestinis reikalavimas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59.        Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

60.       Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20).

61.        Atsakovė UAB „Eurovudas“ patyrė šias teisinės pagalbos išlaidas: 600,00 Eur už atsiliepimo į ieškovės ieškinį parengimą, 200,00 Eur už kitų dokumentų parengimą, 240,00 Eur už atstovavimą 2019 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžiuose (tomas III, b.l. 167).

62.       Teismas, įvertinęs nagrinėjamą bylą, jos aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomenduojamus dydžius, yra pagrįstos ir įrodytos, todėl iš ieškovės UAB „Medinis pasaulis“ viso priteisia 1 040,00 Eur (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

63.       Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteisiamos, kadangi neviršija 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės UAB „Medinis pasaulis“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Medinis pasaulis (juridinio asmens kodas: 302695315) atsakovės UAB „Eurovudas“ (juridinio asmens kodas: 126284815) naudai 1 040,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Petkuvienė