Administracinė byla Nr. A-49-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04011-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Elektrėnų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 194–196), prašydama įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) įvykdyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2015 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. V-1179 „Dėl Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos A. K. apeliacijos“ (toliau – Įsakymas dėl apeliacijos, Įsakymas), t. y. panaikinti Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 03V-569 „Dėl Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos 2015 m. birželio 26 d. protokolo Nr. 09-2A-3 nutarimo dėl A. K., Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, kvalifikacinės kategorijos tvirtinimo“ (toliau – ir Elektrėnų SA direktoriaus įsakymas) ir suteikti pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją.
2. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos (toliau – ir Atestacijos komisija)  2015 m. birželio 26 d. protokolo Nr. 09-2A-3 nutarimu, taip pat nesutinka su Įsakymu dėl nutarimo tvirtinimo, nes pareiškėja yra tinkama eiti Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui pareigas, turi įgijusi tam tinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją.
3. Pasak pareiškėjos, Administracija neatsižvelgė į pareiškėjos darbo rezultatus, todėl priėmė neteisėtą Įsakymą dėl nutarimo tvirtinimo. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad ekspertai, kurie vertino jos darbą, formaliai atliko savo pareigas, nebendradarbiavo su pareiškėja dėl jos kvalifikacijos, neteikė jai informacijos, laiku nenurodė rekomendacijų veiklai tobulinti, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas nesuteikti pareiškėjai kvalifikacinės kategorijos.
4. Administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–4).
5. Administracija paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 24 d. gavo Įsakymą dėl apeliacijos, kuriuo pareiškėjos ginčijamas Įsakymas dėl nutarimo tvirtinimo buvo pripažintas nepagrįstu ir kuriuo buvo siūloma jį keisti, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją.
6. Administracija nurodė, kad pareiškėja Atestacijos komisijai ir Apeliacinei komisijai pateikė skirtingą informaciją apie savo veiklą, todėl minėtos komisijos pareiškėjos veiklą įvertino skirtingai. Atestacijos komisija vertino pareiškėjos 2015 m. gegužės 18 d. ataskaitą, o Apeliacinė komisija vertino jau papildytą 2015 m. rugsėjo 30 d. ataskaitą. Be to, į Apeliacinei komisijai pateiktą ataskaitą buvo įtrauktos ir tos pareiškėjos veiklos, kurios buvo įvykdytos jau po ataskaitos Atestacijos komisijai pateikimo. Be to, Administracijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad 2015 m. gegužės 18 d. ataskaitoje nurodyti pareiškėjos atlikti darbai yra pagrįsti pridėtais protokolų išrašais. Pareiškėja Atestacijos komisijai pateikė neišsamią ir klastotą informaciją apie savo veiklą, todėl Atestacijos komisija visiškai pagrįstai priėmė sprendimą nesuteikti jai vadybinės kvalifikacinės kategorijos bei pripažinti, kad ji netinka eiti Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigų. Atitinkamai, Administracijos direktorius pagrįstai nusprendė tokį sprendimą patvirtinti.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo Administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės Įsakymą dėl apeliacijos, t. y. pakeisti Elektrėnų SA direktoriaus įsakymą, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją (II t., b. l. 12–16).
8. Teismas konstatavo, kad ginčo teisiniams santykiams taikytini Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d, įsakymu Nr. ISAK-1521 (toliau – Nuostatai).
9. Teismas sprendė, kad Nuostatų 55.3 punktas (apeliacinė komisija priima nutarimą pripažinti sprendimą dėl vadovo atestacijos nepagrįstu ir siūlyti jį keisti) Administracijai yra privalomas, t. y. Apeliacinės komisijos sprendimo neapskundus teismui, Administracijai kilo pareiga ginčijamą Įsakymą dėl nutarimo tvirtinimo keisti Įsakyme dėl apeliacijos pasiūlytu būdu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Administracija nepasinaudojo Nuostatų 59 punkte įtvirtinta galimybe Apeliacinės komisijos sprendimą apskųsti teismui, teismas sprendė, kad Administracijos nesutikimo su Apeliacinės komisijos išvadomis argumentai nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi.

III.

10. Administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti (II t., b. l. 30–36).
11. Administracija apeliaciniame skunde pakartoja atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus bei papildomai nurodo, kad Nuostatai nenumato savivaldybės administracijos direktoriaus pareigos naudotis švietimo ir mokslo ministro pasiūlymu. Pasak Administracijos, teismų praktika aiškiai nurodo, kad ginčai dėl pasiūlymų negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, nes juo gali būti tik toks aktas, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos privalomos elgesio taisyklės, teisės ir pareigos. Be to, apeliacija apskritai nėra privaloma norint apskųsti atestacijos rezultatus, todėl ir apeliacijos išvada (ministro pasiūlymas) taip pat nėra privaloma ir yra tik rekomendacija.
12. Administracija nurodo, kad siekdama objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti Švietimo ir mokslo ministrės pasiūlymą ir priimti optimalų sprendimą dėl  pareiškėjos, kreipėsi į ministeriją su prašymu gauti dokumentus, kuriuos A. K. pateikė Mokyklų vadovų apeliacinei komisijai. Švietimo ministerija nepateikė dokumentų, įrodančių Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos ir ekspertų padarytus pažeidimus ir subjektyvumą A. K. atestacijos metu, tačiau ministerija pateikė A. K. ministerijai 2015 m. rugsėjo 30 d. teiktos ataskaitos nuorašą.
13. Administracija nurodo, kad ministerijai 2015 m rugsėjo 30 d. pateikta A. K. ataskaita (I t., b. l. 78) iš esmės skiriasi nuo ataskaitos, 2015 m. gegužės 18 d. pateiktos Atestacijos komisijai. Neatitikimų yra kone kiekviename ataskaitos punkte. Paskesnė ataskaita yra 50 lapų, o pirmąją sudarė tik 38 lapai.
14. Administracija pažymi, kad 2015 m. gegužės 18 d. Atestacijos komisijai teiktos ataskaitos pagrindimo dokumentai (posėdžių protokolų išrašai) yra neteisingi, t. y. pareiškėjos su 2015 m. gegužės 18 d. ataskaita pateiktuose Vievio meno mokyklos tarybų posėdžių protokolų išrašuose esanti informacija apie tai, kad pareiškėja atliko tam tikrą darbą, nesutapo su šių išrašų protokolų originaluose esančia informacija, iš kurios matyti, kad darbą, kuris išrašais yra priskirtas pareiškėjai, atliko kiti asmenys, arba apskritai nieko nenurodoma apie pareiškėjos atliktą darbą.
15. Administracija teigia, kad pareiškėja savo atestacijos siekė klasta, pateikė neišsamią ir suklastotą informaciją, todėl nėra pagrindo laikyti, kad 2015 m gegužės 18 d. ataskaitoje nurodyti A. K. atlikti darbai yra pagrįsti pridėtais protokolų išrašais. Taigi, pasak Administracijos, Atestacijos komisija teisingai įvertino pareiškėjos veiklą.
16. Pareiškėja atsiliepime prašo Administracijos apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 38–41).
17. Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įsakymas dėl apeliacijos Administracijai yra privalomas, jis galėjo būti skundžiamas. Pareiškėja nurodo, kad Administracija nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota kardinaliai skirtingų faktinių aplinkybių bylose. Administracijos teiginiai, kad Įsakymas dėl apeliacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio, pasak pareiškėjos, prieštarauja teisinei logikai ir Nuostatuose įtvirtintoms taisyklėms, nes tokiu atveju apeliacijų nagrinėjimas būtų tik formalus, jokių teisinių pasekmių nesukeliantis procesas.
18. Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės sudaryta ekspertų grupė vertino tose pačiose patalpose ir tuos pačius dokumentus, kaip ir Administracijos sudaryta ekspertų grupė. Pareiškėja paaiškina, kad jokių dokumentų neklastojo, pateikė tuos pačius dokumentus apie savo veiklą tiek vienai, tiek ir kitai ekspertų grupei. Be to, Švietimo ir mokslo ministrės sudaryta ekspertų grupė buvo iš nepriklausomų ekspertų, kurie neturi jokių darbinių santykių nei su Administracija, nei su pareiškėja, o Administracijos sudarytą komisiją sudarė su Administracija susiję asmenys, todėl ši komisija buvo šališka ir veikė prieš pareiškėjos interesus. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos – dokumentų klastojimo – padarymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Faktinės aplinkybės

20. Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 03V-569, kuriuo buvo patvirtintas Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos 2015 m. birželio 26 d. nutarimas. Šiuo įsakymu nutarta nesuteikti A. K. – Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojai ugdymui, vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir pripažinti, kad A. K. netinka eiti pareigų (I t., b. l. 11). Švietimo ir mokslo ministrė 2015 m. lapkričio 12 d. išnagrinėjus A. K. apeliaciją priėmė Įsakymą (I t., b. l. 75), kuriuo pripažino Elektrėnų SA direktoriaus įsakymą nepagrįstu ir siūlė jį keisti, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją. Ministrės įsakyme nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į Mokyklų vadovų atestacijos apeliacinės komisijos nutarimą, vadovaujantis Nuostatų 57 punktu; motyvai, kodėl Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra nepagrįstas, šiame įsakyme nepateikti. Ministerija dėl A. K. apeliacijos nagrinėjimo 2015 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. SR-5437 informavo savivaldybės administraciją bei Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacinę komisiją, kad „išanalizavusi visą su apeliacijos nagrinėjimu susijusią medžiagą ir papildomai išklausiusi ekspertų, apeliacinės komisijos nariai įsitikino, kad vykdant apeliantės atestacijos procedūras ir patį vertinimą buvo padaryta nemažai pažeidimų, nesunkiai įrodomo subjektyvumo vertinant veiklą ir atitiktį, todėl pozityviai įvertino nepriklausomų ekspertų pakartotinai atliktą apeliantės veiklos ir kompetencijų atitikties vertinimą II vadybinei kvalifikacinei kategorijai.“ (I t., b. l. 169–170).

21. Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, kad Elektrėnų savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į ministeriją, siekdama objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti minėtą 2015 m. lapkričio 24 d. viceministrės raštą ir priimti optimalų sprendimą dėl A. K., ir prašė pateikti jos parengtą ataskaitą pagal Nuostatų 3 priedą ir dokumentus, įrodančius Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos ir ekspertų padarytus pažeidimus ir subjektyvumą A. K. atestacijos metu.

22. Viceministrė 2016 m. sausio 11 d. raštu Nr. SR-111 atsakė Administracijai, kad apeliacinė komisija ir jos pasitelkta ekspertų grupė, vertindama A. K. veiklą ir jos atitiktį antrajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai nagrinėjo papildytą ekspertams apeliantės pateiktą 2015 m. rugsėjo 30 d. ataskaitą, kurią kartu su šiuo raštu išsiuntė Administracijai. Dokumentų, kurie įrodytų Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos ir ekspertų padarytus pažeidimus ir subjektyvumą A. K. atestacijos metu, kurių prašė Administracija, ministerija nepateikė (I t., b. l. 77).

23. Atsiliepime į skundą atsakovė nurodė, kad išnagrinėjusi ministerijos pateiktą A. K. 2015 m.  rugsėjo 30 d. ataskaitą, nustatė, jog ji savo kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu yra akivaizdžiai papildyta. Be to, į ją yra įtrauktos veiklos, kurios negalėjo būti įtrauktos į Administracijos vertintą 2015 m. gegužės 18 d. ataskaitą ir vertintos Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijoje, nes šios veiklos buvo vykdytos po 2015 m. gegužės 18 d. Atsakovė taip pat nurodė, kad Vadybos ekspertų grupės vadovė 2015 m. birželio 9 d. Švietimo skyriui pranešė, kad ji nustatė, jog A. K. veiklos pagrindimo dokumentai (posėdžio protokolų išrašai) neatitinka protokoluose esančio turinio. Tam tikri darbai, kurie priskirti A. K. pagal jos pateiktus protokolų išrašus iš tikrųjų  buvo atlikti pagal protokoluose esančią informaciją kitų asmenų, o ne A. K. (t. II, b. l .3–4). Atsakovės teigimu, pareiškėja siekia atestacijos klasta.

24. Elektrėnų SA direktorius savo 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 03V-569 nepakeitė, pareiškėja 2015 m. liepos 30 d. pateikė skundą teismui, prašydama panaikinti minėtą 2015 m. liepos 2 d. įsakymą (I t., b. l . 3), o  2016 m. balandžio 26 d. teismo pasiūlymu patikslino skundą prašydama įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją vykdyti ministrės įsakymą  – suteikti A. K. antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją (I t., b. l. 196). Teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo Administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 03V-569 , t. y. pakeisti Elektrėnų SA direktoriaus įsakymą, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją  (II t., b. l. 12–16).

Dėl taikytinų teisės aktų nagrinėjamoje byloje ir jų privalomosios galios

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnyje inter alia nustatyta, kad valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Vaikų švietimo, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog tai nereiškia, kad savivaldybė šioje srityje yra absoliučiai savarankiška.

26. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 56 straipsnyje (VI skirsnis. Švietimo valdymas. Savivalda, bylai aktuali redakcija nuo 2015 m. liepos 1 d.) yra nustatyti Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai, inter alia susiję su mokyklų vadovaujančių darbuotojų atestacija. Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota atsakyti už švietimo kokybę (2 punktas); vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją (10 punktas); tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus <...> (14 punktas). Atsižvelgiant į konstitucines nuostatas, Konstitucinio Teismo doktriną ir Švietimo įstatymo normas, darytina išvada, kad savivaldybės švietimo srityje priimdamos sprendimus, negali nepaisyti konstitucinių nuostatų, Konstitucinio Teismo doktrinos, įstatymų ir jų pagrindu priimtų Vyriausybės nutarimų, ministro įsakymų. Teisėtus ir Konstitucija bei įstatymais pagrįstus švietimo ir mokslo ministro įsakymus savivaldybės turi vykdyti.

27. Švietimo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga savivaldybės vykdomajai institucijai organizuoti savivaldybės mokyklų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1521 patvirtintų Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų (toliau tekste – ir Nuostatų) (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d.) 13.3 punktą, savivaldybių mokyklų vadovų atestaciją vykdo savivaldybių vykdomųjų institucijų sudarytos atestacijos komisijos. Šios komisijos priima nutarimus dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo (Nuostatų 16.3 punktas), kuriuos tvirtina savivaldybės vykdomoji institucija (Nuostatų 17 punktas). Atestacijos komisija gali pripažinti, kad vadovas netinka eiti pareigų, ir siūlyti savivaldybės vykdomajai institucijai spręsti klausimą dėl vadovo tolesnio darbo einant šias pareigas (Nuostatų 39.4 punktas). Apeliacinės komisijos nutarimą, priimtą, įvertinus apeliacijos nagrinėjimo išvadas, pagal Nuostatų 57 punktą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Pažymėtina, kad mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka valstybė įgyvendina  savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją pagal Švietimo įstatymo 56 straipsnio 10 punktą vykdo švietimo ir mokslo ministerija.

28. Vadovų atestacijos apeliacijas nagrinėja: 1) atestacijos komisijos, 2) švietimo ir mokslo ministro sudaryta Mokyklų vadovų atestacijos apeliacinė komisija (51 punktas). Apeliacinė komisija, gavusi apeliaciją, nutarimu paskiria komisijos narius ar/ir kitus ekspertus apeliacijai nagrinėti. Paskirti komisijos nariai ar/ir kiti ekspertai išnagrinėja pateiktus dokumentus, išklauso paaiškinimus ir prireikus vyksta į mokyklą ekspertuoti vadovo vadybinę veiklą. Apeliacijos nagrinėjimo išvados pateikiamos apeliacinei komisijai, kuri priima atitinkamą nutarimą (55 punktas). Apeliacinė komisija gali pritarti atestacijos komisijos nutarimui (Nuostatų 55.1 punktas), gali siūlyti panaikinti atestacijos komisijos nutarimą ir pakartotinai svarstyti vadovo atestacijos klausimą (Nuostatų 55.2 punktas), gali pripažinti savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimą dėl vadovo atestacijos nepagrįstu ir siūlyti jį keisti (Nuostatų 55.3 punktas), gali pripažinti vadybos ekspertų kompetencijos stoką ir siūlyti ministrui sustabdyti jų įgaliojimus (Nuostatų 55.4 punktas). Vadinasi apeliacinės komisijos teisė, įtvirtinta Nuostatų 55.3 papunktyje – pripažinti savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimą dėl vadovo atestacijos nepagrįstu ir siūlyti jį keisti – savyje talpina du sprendimus: 1)sprendimą dėl savivaldybės vykdomosios institucijos įsakymo dėl vadovo atestacijos pripažinimo nepagrįstu ir 2) pasiūlymą keisti minėtą savivaldybės vykdomosios institucijos įsakymą. Abu šie sprendimai tarpusavyje yra susiję. Kitaip tariant, Apeliacinė komisija negali siūlyti keisti, o ministrė tokį Apeliacinės komisijos nutarimą tvirtinti jeigu prieš tai savivaldybės vykdomosios institucijos įsakymas dėl vadovo atestacijos nėra pripažintas nepagrįstu.

29. Vadinasi, jei švietimo ir mokslo ministras savo įsakymu patvirtina Apeliacinės komisijos sprendimą dėl savivaldybės vykdomosios institucijos (Administracijos direktoriaus) įsakymo dėl vadovo atestacijos pripažinimo nepagrįstu, nesant akivaizdžių abejonių pagrįstų įrodymais ( abejonėms esant, jos teismine tvarka nepašalintos), kad jis priimtas nepaisant Konstitucijos nuostatų ir principų, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, tokį įsakymą savivaldybės turi vykdyti.

Dėl įpareigojimo Elektrėnų savivaldybės administraciją vykdyti švietimo ir mokslo ministrės įsakymą

30. Ministrė 2015 m. lapkričio 12 d. priėmė Įsakymą (I t., b. l. 75), kuriuo pripažino Elektrėnų savivaldybės Administracijos (toliau tekste – ir SA) direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 03V-569 dėl Elektrėnų savivaldybės atestacijos komisijos nutarimo tvirtinimo nepagrįstu ir siūlė jį keisti, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją. Taigi, ministrės įsakyme yra du sprendimai: 1) pripažinimas Administracijos direktoriaus įsakymo nepagrįstu 2) siūlymas minėtą įsakymą keisti, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją. Abu šie sprendimai tarpusavyje yra susiję. Kitaip tariant, siūlymas minėtą įsakymą keisti, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją kyla iš to, kad Administracijos direktoriaus įsakymas pripažintas nepagrįstu. Konstatuotina, kad tiek sprendžiant dėl Elektrėnų SA direktoriaus įsakymo pripažinimo nepagrįstu, tiek sprendžiant dėl siūlymo minėtą Elektrėnų SA direktoriaus įsakymą keisti, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją, sprendimas turi būti motyvuotas ir aiškus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

31. Ministrės Įsakymo antrasis sprendimas, susijęs su Elektrėnų SA direktoriaus įsakymo keitimu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Elektrėnų SA direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo nuspręsta nesuteikti A. K. antros vadybinės kvalifikacinės kategorijos, keitimas ministrės nurodytu konkrečiu būdu – suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją – reiškia, kad Elektrėnų SA direktoriaus įsakymas, yra nulifikuojamas, t. y. jo galia yra panaikinama. Pažymėtina, kad Nuostatuose nėra numatyta Apeliacinei komisijai ar ministrui teisė siūlyti keisti Administracijos direktoriaus įsakymą konkrečiu būdu, ir tokiu nurodytu būdu, kai nepaliekama savivaldybės Administratoriui absoliučiai jokios diskrecijos.

32. Minėta, kad siūlymas keisti Elektrėnų SA direktoriaus įsakymą suteikiant A. K. antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją , o faktiškai siūlymas jo galią panaikinti kyla iš to, kad Elektrėnų SA direktoriaus įsakymas prieš tai pripažintas nepagrįstu. Teismas pagrįstu laikė pareiškėjos reikalavimą keisti Elektrėnų SA direktoriaus įsakymą suteikiant A. K. antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją ir    atsižvelgdamas į tai, kad Administracija nepasinaudojo Nuostatų 59 punkte įtvirtinta galimybe Apeliacinės komisijos sprendimą apskųsti teismui, sprendė, kad atsakovės nesutikimo su Apeliacinės komisijos išvadomis argumentai nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi ir jokių atsakovės (Administracijos) pateiktų argumentų nevertino. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija negali sutikti dėl kelių priežasčių.

33. Pirma, atsakovė  teikė savo paaiškinimus, įrodymus ne dėl teismo nurodytų Apeliacinės komisijos konkrečių išvadų. Byloje yra tik Švietimo ir mokslo ministrės 2015 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-1023 sudarytos ekspertų grupės pažyma dėl Vievio meno mokyklos direktorės pavaduotojos A. K. vadovo atestacijos apeliacijos (I t., b. l. 171–173) ir minėtos ekspertų grupės pagal Nuostatų 5 priedo formą užpildyta 2015 m. spalio 1 d. atestacijos pažyma (I t., b. l. 174–176), tačiau Apeliacinės komisijos išvadų byloje nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ir Apeliacinės komisijos nutarimo, kurį pagal Nuostatų 57 punktą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Ministrė įsakymu Nr.V-1179 netvirtino Apeliacinės komisijos nutarimo, kaip nurodyta Nuostatuose, o pati pripažino Elektrėnų SA direktoriaus įsakymą nepagrįstu. Įsakymo preambulėje nurodyta, kad įsakymas priimtas atsižvelgiant į Mokyklų vadovų apeliacinės komisijos nutarimą, įformintą 2015 m. spalio 23 d. protokolo Nr. PR5-23 punktu (I t., b. l. 75). Įsakyme nurodyto protokolo byloje taip pat nėra.

34. Antra, atsakovė byloje pateikė akivaizdžius įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina Elektrėnų SA direktoriaus įsakymo pagrįstumą (kurį pareiškėja ginčijo, o vėliau teismo pasiūlymu savo skundą patikslino) ir tuo pačiu ministrės įsakymo pirmosios dalies (dėl Elektrėnų SA direktoriaus įsakymo) neteisėtumą (I t., b. l. 187; II t., b. l. 25).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad:

35.1. teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą <...> ( Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

35.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nacionaliniai teismai turi išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimui priimti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 49684/99).

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (86 straipsnio 1 dalis) taip pat įtvirtinta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamos bylos atveju teismo sprendimas neatitiktų teisingo sprendimo reikalavimo keliamo teismo sprendimui, sprendimas nebūtų savo turiniu teisingas, jis nebūtų ir pagrįstas kaip to reikalauja minėta ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis, jeigu byloje atsakovės paaiškinimuose keliamos akivaizdžios abejonės (kurios grindžiamos įrodymais) dėl Elektrėnų SA direktoriaus įsakymo pagrįstumo ir dėl ministrės įsakymo neteisėtumo nebūtų pašalintos ir atsakovės argumentai ir įrodymai jų netyrus, atmetami vien tuo pagrindu, kad jie yra teisiškai nereikšmingi dėl to, kad atsakovas nagrinėjamu atveju ministrės įsakymo neskundė.

37. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas turi inter alia įvertinti ištirtus posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas teisiškai nevertino byloje esančių įrodymų, nekonstatavo kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos:

37.1. Teismas neišreikalavo visos su pareiškėjos apeliacijos nagrinėjimu susijusios medžiagos, minimos Ministerijos 2015 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. SR-5437 „Dėl A. K. apeliacijos nagrinėjimo“ (I t., b. l. 169).

37.2. Teismas nesiaiškino pagal kurią pareiškėjos pateiktą ataskaitą, kuri yra pagrindinis dokumentas vertinant vadovo veiklą dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo, švietimo ir mokslo ministerijos mokyklų vadovų atestacijos apeliacinė komisija vertino jos veiklą. Pareiškėja teigė, kad ji pateikė tuos pačius dokumentus apie savo veiklą ir savivaldybės ekspertų grupei ir ministerijos ekspertų grupei. Tačiau bylos medžiagoje yra dvi mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kompetencijos pagrindimo ataskaitos. Pirmosios ataskaitos surašymo data nurodyta 2015 m. gegužės 18 d., Vievis (I t., b. l. 24–61), pasirašyta direktoriaus pavaduotojos ugdymui A. K. ir kita ataskaita (I t., b. l. 78–127), kurios dokumento sudarymo data nurodyta 2015 m. rugsėjo 30 d., Vievis, kurią taip pat pasirašė pareiškėja A. K.

37.3. Teismas nevertino atsakovės nurodyto Elektrėnų savivaldybės Vadybos ekspertų grupės vadovės B. M. 2015 m. birželio 9 d. pateikto pranešimo, kad pareiškėjos pateiktoje ekspertams vertinti ataskaitoje remiamasi protokolų išrašais, kuriuose informacija yra suklastota (II t., b. l. 24). Iš į bylą pateiktų rašytinių dokumentų – ataskaitos, kurios pagrindu buvo atliekamas pareiškėjos vertinimas ir pridėtų protokolų matyti, kad pareiškėja ataskaitoje (I t., b. l. 104) nurodė, jog parengtas 2012–2013 m. ugdymo plano projektas, kuris teiktas svarstyti Mokyklos Tarybai. Iš pridėto Mokyklos Tarybos protokolo išrašo (I t., b. l . 129) matyti, kad 1 klausimu buvo svarstyta „Dėl meno mokyklos 2012–2013 m. ugdymo plano projekto aptarimo. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui A. K. pristatė 2012–2103 m ugdymo plano projektą. Tačiau iš byloje esančio viso Protokolo teksto (ne išrašo) matyti, kad  ugdymo plano projektą pristatė Mokyklos direktorė, nepažymėta, kad apskritai pareiškėja šiuo klausimu pasisakė (I t., b. l. 130). Teismas neanalizavo ir  kitų byloje atsakovės pateiktų protokolų ir jų išrašuose, kuriuos teikė A. K. kartu su savo parengta ataskaita, esančios skirtingos savo turiniu informacijos, kurie yra sudedamoji ataskaitos dalis, kurios pagrindu buvo atliktas A. K. vertinimas. Pažymėtina, kad pati pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nepaneigė, kad protokolų išrašuose esančios tam tikros  informacijos, kuri žymi jos veiklą, protokoluose nėra. Pareiškėja tik nurodo, kad ji pati neklastojo išrašų ir, kad byloje nėra jokių duomenų, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos – dokumentų klastojimo – padarymo.

37.4. Teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, kad į A. K. antrą ataskaitą (2015 m. rugsėjo 30 d., ministerija nurodo, kad būtent ši ataskaita buvo vertinta) buvo įtrauktos ir tos pareiškėjos veiklos, kurios galėjo būti atliktos tik po pirminės ataskaitos savivaldybės Atestacijos komisijai pateikimo. Atsakovas nurodo tokių veiklų, aprašytų 2015 m. rugsėjo 30 d. ataskaitos vienuolikoje punktų (II t., b. l. 2). Šiame kontekste paminėtina, kad veiklos vertinimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 5 metai pagal Nuostatų 7 punktą (Vadovui atestuojantis pakartotinai, nustatant jo veiklos ir kompetencijos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai ar <…> vertinama jo kompetencija ir vadybinės veiklos rezultatai, pasiekti po paskutinės atestacijos (bet ne daugiau kaip 5 metų) ar veiklos ir kompetencijos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai nustatymo). Teismas nevertino ir atsakovės pateiktų duomenų, kad visa 2015 m. rugsėjo 30 d. ataskaita iš esmės (turiniu, apimtimi (pirmąją sudaro – 38 lapai, o antrąją – 50 lapų) skyrėsi nuo Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos vertintos 2015 m. gegužės 18 d. A. K. kompetencijos pagrindimo ataskaitos (II t., b. l. 24–26).

37.5. Teismas nevertino, ar pareiškėja galėjo teikti, kaip nurodo atsakovė, iš esmės naują ataskaitą, kuri skyrėsi nuo pirmosios ataskaitos ne tik laikotarpiu, bet ir kitu turiniu, apimtimi. Nėra byloje pasisakoma, ar nesant Nuostatuose įtvirtintos teisės teikti ministerijai patikslintą ataskaitą, galėjo ministerijos sudaryta ekspertų grupė, tirdama A. K. apeliaciją dėl jos veiklos įvertinimo, t. y. dėl  Elektrėnų SA direktoriaus 2015 m. liepos 2 d  įsakymo pagrįstumo priimti vertinti A. K. 2015 m. rugsėjo 30 d. parengtą jos kompetencijos ir veiklos pagrindimo ataskaitą.

37.6. Teismas nevertino atsakovės argumentų, kad ji neturi jokių įrodymų, kodėl Elektrėnų SA direktoriaus įsakymas buvo pripažintas nepagrįstu ir tai, kad ji prašė ministerijos pateikti dokumentus, įrodančius Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos ir ekspertų padarytus pažeidimus ir subjektyvumą A. K. atestacijos metu (I t., b. l. 140), bet gavo iš ministerijos tik A. K. 2015 m. rugsėjo 30 d. iš esmės naujai parengtą ataskaitą. Kitų dokumentų, kurie įrodytų Elektrėnų SA direktoriaus 2015 m. liepos 2 d  įsakymo nepagrįstumą ministerija nepateikė (I t., b. l. 77).

37.7. Teismas nevertino viceministrės 2016 m. sausio 11 d. rašte Nr. SR-111  nurodytų teiginių (informacijos), kad apeliacinė komisija ir jos pasitelkta ekspertų grupė, vertindama A. K. veiklą ir jos atitiktį antrajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai nagrinėjo papildytą ekspertams apeliantės pateiktą 2015 m rugsėjo 30 d. ataskaitą; nepasisakė, ar toks veiklos vertinimas, kuris pagal Nuostatus sudaro pagrindinę atestacijos, o ne apeliacijos dalį, t. y. ar apeliacinė komisija ir jos pasitelkta ekspertų grupė neatliko veiksmų, kurie priskirtini atestacinei komisijai. Kaip minėta šios Nutarties 26 punkte Švietimo įstatymas teisę vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka valstybė įgyvendina savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją Švietimo ministerijai suteikia (10 punktas), tačiau teisė vykdyti vadovų, jų pavaduotojų ugdymui atestaciją savivaldybių mokyklų, ministerijai nesuteikta.

38. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas teisiškai nevertino byloje esančių įrodymų ir nepašalinęs atsakovės akivaizdžių abejonių (kurios grindžiamos įrodymais) dėl Elektrėnų SA direktoriaus įsakymo pagrįstumo negalėjo spręsti dėl įpareigojimo Elektrėnų savivaldybės administracijai vykdyti švietimo ir mokslo ministrės Įsakymą.

39. Teismas netinkamai vadovavosi ir taikė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą ir tai yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Dėl šių priežasčių Administracijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės Elektrėnų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                Stasys Gagys

                                                                                                                           Irmantas Jarukaitis

                                                                                                                            Ramutė Ruškytė