Civilinė byla Nr. 2VP-6079-1097/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01350-2020-2

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. kovo 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens K. M. atstovui advokatui Donatui Petrauskui,

suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Deirita“ atstovei Ritai Barišauskienei ir advokato padėjėjai Marijai Stonytei - Dargužienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Daivos Prunskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti šios bylos asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Deirita“ ir K. M..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Antstolė Daiva Prunskienė pateikė teismui prašymą dėl baudos už teismo nutarties nevykdymą skyrimo, prašydama skirti UAB ,,Deirita“ iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo K. M. naudai. Nurodė, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovams, tarp jų ir UAB ,,Deirita“, dėl pažeistų teisių gynimo, t. y. įpareigojo atsakovę UAB ,,Deirita“, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkę, pašalinti tarnaujančio kelio servituto kliūtį – kelio užkardą, ir netrukdyti šiuo servitutu naudotis ieškovui K. M..

2.       Antstolė Daiva Prunskienė 2020 m. sausio 3 d. patvarkymu Nr. S-20-68-48 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolė 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. sausio 9 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktus Nr. 0068/20/00007, kuriuose nustatė, kad atsakovė neatliko nutartyje nurodytų veiksmų. Antstolė 2020 m. sausio 14 d. pateikė teismui prašymą dėl baudos atsakovei skyrimo už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.

3.       Suinteresuotasis asmuo K. M. pateikė atsiliepimą į pateiktą prašymą. Atsiliepime nurodoma, jog 2008 m. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-3829-(41) patekimui iš vietinės reikšmės Bendorių kelių į suinteresuotam asmeniui priklausantį žemės sklypą buvo nustatytas kelio servitutas per UAB „Deirita“ ir kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus. UAB „Deirita“ ir kiti asmenys, nepaisydami nustatyto kelio servituto, savavališkai sumontavo kelio kliūtis ir, neturėdami jokio teisinio pagrindo, neleidžia suinteresuotam asmeniui naudotis nustatytu kelio servitutu. Suinteresuotas asmuo kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, kuris 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir įpareigojo UAB „Deirita“ pašalinti tarnaujančio kelio servituto kliūtį – kelio užkardą, ir netrukdyti šiuo servitutu naudotis K. M.. Atsiliepime teigiama, kad skolininkė nevykdo įpareigojimo, suinteresuotas asmuo negali naudotis nustatytu kelio servitutu. Atsakovei netaikant jokių sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą, yra pažeidžiamos suinteresuoto asmens teisės ir interesai, todėl prašė skirti atsakovei tokio dydžio baudą už teismo nutarties nevykdymą, kad ji paskatintų atsakovę vykdyti teismo nutartį bei antstolės reikalavimus.

4.       Suinteresuotasis asmuo (atsakovė) UAB „Deirita“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašė netenkinti antstolės prašymo. Teigė, kad suinteresuotas asmuo klaidina teismą, nurodydamas, kad negali pasiekti savo žemės sklypo. Taip pat nurodė, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra panaikinta apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos nepagrįstai, tačiau suinteresuotas asmuo vis vien prašo skirti baudą už teismo nutarties nevykdymą, nors pagrindo nelikę. UAB „Deirita“ nurodė, kad kelio užtvaras buvo pastatytas dar 2010 m., o UAB „Deirita“ įsteigta tik 2015 m. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis buvo gauta 2019 m. gruodžio 27 d., o skundas dėl šios nutarties buvo pateiktas 2020 m. sausio 3 d.  2020 m. sausio 7 d. buvo gautas antstolės patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo. Telefoniniu skambučiu antstolė UAB „Deirita“ vadovės pasiteiravo apie tai, kada bus pašalintas kelio užtvaras; buvo pasiūlyta užtvarą laikyti pakeltą iki ginčo išnagrinėjimo, tačiau toks pasiūlymas netiko K. M. dėl neaiškių priežasčių netiko. UAB „Deirita“ nuomone, nėra aišku, ką reiškia terminas „nedelsiant“, nes įbetonuoto ir elektra prijungto kelio užtvaro pašalinimas reikalauja tiek laiko, tiek darbo sąnaudų. Todėl mano, kad nėra jokio pagrindo skirti baudą už teismo nutarties nevykdymą. 

Prašymas atmestinas.

5.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 4 dalimi, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). 

6.       CPK

7.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus, ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). 

8.       Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimai). Konstatuotina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį.

9.       Nagrinėjamu atveju antstolė prašo skirti baudą atsakovei UAB ,,Deirita“ už Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi nurodyta 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis buvo panaikinta, klausimas išspręstas iš esmės ir ieškovo K. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, jog prašoma skirti bauda ieškovo naudai už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą neatliktų vienos iš svarbiausių savo paskirčių, t. y. neskatintų skolininko vykdyti teismo sprendimo, ir todėl neatitiktų įstatymo keliamų tikslų.

10.       Be to, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti suinteresuoto asmens UAB ,,Deirita“ piktavališką elgesį nevykdant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad siūlė vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliekant ginčo kelio atitvarą pakeltą ir taip sudarant sąlygas suinteresuotam asmeniui K. M. ginčo nagrinėjimo metu naudotis keliu, tačiau šis pasiūlymas nebuvo priimtas. Suinteresuoto asmens K. M. atstovas nurodė, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą suinteresuotas asmuo suvokė kaip kelio atitvaro išmontavimą, o atsakovė to nepadarė. Teismo vertinimu, iš teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinio nėra vienareikšmiškai aišku, kad atitvarą būtina išmontuoti. Be to, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir turinį – nagrinėjamas ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo, kuriuo ieškovas, be kitų reikalavimų, prašo įpareigoti atsakovę pašalinti kelio servituto kliūtį – kelio užkardą ir netrukdyti servitutu naudotis ieškovui – kelio užtvaro išmontavimas iš esmės atitiktų ieškinio reikalavimo įvykdymą. Įvertinus tai, nėra pagrindo pripažinti, kad kelio užtvaro laikymas pakeltu nebūtų buvęs tinkamas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad laiko tarpas, kuriuo nebuvo vykdoma nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių – neilgas, sutampantis su šventiniu laikotarpiu.  

11.       Įvertinus šalių paaiškinimus ir bylos medžiagą, aplinkybes, paaiškėjusias šio proceso metu, konstatuotina, kad procesinių sankcijų taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų sankcijų paskirties, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties antstolės Daivos Prunskienės prašymas skirti UAB „Deirita“ baudą atmetamas (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

12.       Suinteresuotas asmuo K. M. šioje byloje dėl baudos skyrimo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens UAB ,,Deirita“, o pastaroji – prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens K. M.. Atsižvelgiant į nagrinėto klausimo turinį ir pobūdį, taip pat į tai, kad suinteresuotų asmenų interesai šioje byloje skirtingi, atmetus pareiškimą dėl baudos suinteresuoto asmens K. M. naudai skyrimo, suinteresuotam asmeniui UAB ,,Deirita“ iš suinteresuoto asmens K. M. priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 350 Eur advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo parengimą, 100 Eur už atstovavimą teismo posėdžio metu ir 144,30 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą, iš viso – 594,30 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 771 straipsniais,

n u t a r i a :

atmesti antstolės Daivos Prunskienės prašymą dėl baudos skyrimo.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Deirita“ (j. a. k. 304097028) iš suinteresuoto asmens K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 594,30 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė