Civilinė byla Nr. 2S-967-560/2013

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 102.5.; 122.3.; 125.11.3

                                                                      (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančio per Lindorff Oy filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančio per Lindorff Oy filialą, pareiškimą skolininkui R. O. dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Lindorff Oy, Lietuvoje veikiantis per Lindorff Oy filialą, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo 3 262,57 Lt skolos bei 1 000 Lt baudos sumai, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų dydžiui išdavimo skolininkui R. O.. Šiuo pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išdavė 2008-01-31 teismo įsakymą kreditoriaus prašomos priteisti skolos sumai. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas R. O. per nustatytą terminą prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo nepareiškė, išduotas 2008-01-31 teismo įsakymas įsiteisėjo. Išduoto teismo įsakymo pagrindu antstolių kontoroje užvesta vykdomoji byla. Skolininkas R. O. pateikė teismui 2013-01-30 prašymą terminui prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pateikti atnaujinti, kuriame nurodė priežastis, dėl kurių prieštaravimų negalėjo pateikti laiku, bei 2013-01-30 prieštaravimus dėl 2008-01-31 išduoto teismo įsakymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs skolininko nurodytas termino prieštaravimams pateikti praleidimo priežastis, 2013-02-01 nutartimi skolininko prašymą tenkino ir atnaujino 20 d. terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti. Taip pat minėta nutartimi teismas išaiškino kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per 14 dienų turi teisę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminį mokestį. 2013-02-01 nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, dėl to įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis 2013-02-01 nutartimi bei atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius Lindorff Oy, Lietuvoje veikiantis per Lindorff Oy filialą, per nustatytą terminą reikalavimus atitinkančio ieškinio teismui nepateikė, priėmė 2013-03-06 nutartį, kuria nutarė panaikinti 2008-01-31 išduotą teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. O.. Teismas nurodė, kad pagal CPK 439 str. 6 d. kreditoriaus pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas kreditoriui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius Lindorff Oy, Lietuvoje veikiantis per Lindorff Oy filialą, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nutartį. Nurodė, kad ex injuria jus non oritur principas suponuoja tai, jog neteisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas atnaujinti procesinį terminą skolininko procesiniams veiksmams atlikti, prieštaravimams pateikti, negali būti teisėtu skundžiamos 2013-03-06 nutarties pagrindu, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nutartis naikintina. Mano, kad civilinėje byloje įsiteisėjus teismo įsakymui Nr. L2-3994-129/2008, buvo baigtas civilinis procesas, dėl to bylai pasibaigus įsiteisėjusiu teismo įsakymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti CPK 439 str. 2 d. numatytą procesinio termino atnaujinimo pagrindą, o teismo įsakymui įsiteisėjus, jis tapo vykdytinu. Nurodo, kad šiuo atveju civilinis procesas CK XVIII skyriaus nustatyta tvarka atnaujintas nebuvo, o skolininkas to net nesiekė, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo priimti procesinių sprendimų, įskaitant klausimo dėl pateiktų prieštaravimų priėmimo sprendimą. Tokie apelianto argumentai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant CPK 365 str. 1 d. įtvirtintą vartojamą sąvoką „užbaigtose“, kuri reiškia tai, jog civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Skolininkas R. O. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti ir palikti nepakeistą 2013-03-06 nutartį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-01 nutartis, kuria atnaujintas terminas skolininkui prieštaravimams pateikti, yra neskundžiama, t.y. įsiteisėjo iškart po jos priėmimo. Tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde pateikia argumentus ne dėl skundžiamos 2013-03-06 nutarties neteisėtumo/ nepagrįstumo, o kvestionuoja 2013-02-01 nutarties (kuri yra neskundžiama) teisėtumą. Vienintelis atskirojo skundo argumentas, siejantis jį su skundžiama 2013-03-06 nutartimi, yra apelianto teiginys, jog ši nutartis buvo priimta neteisėtos 2013-02-01 nutarties pagrindu. Nurodo, kad apeliantas, teigdamas, jog 2013-02-01 nutartis, kuria buvo atnaujintas terminas prieštaravimams pateikti, yra neteisėta, nepateikia jokių įrodymų, argumentų dėl jos neteisėtumo. Pažymi, kad skolininkas, kaip kad teigia apeliantas, iš tiesų neteikė prašymo dėl proceso atnaujinimo, kadangi pasinaudojo procesine teise prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti. Spręsti, ar terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, yra patikėta teismo diskrecijai, o teismui nusprendus praleistą terminą atnaujinti, šalims procesiniai įstatymai nesuteikia teisės šios teismo nutarties kvestionuoti. Pažymėjo, kad 2013-02-01 teismo nutartį apeliantas gavo, todėl darytina išvada, kad kreditorius sąmoningai nepasinaudojo teise pateikti ieškinį ir ieškinio teismui netgi nebandė teikti, o toks apelianto elgesys parodo, jog jis nesiekė objektyvaus ir greito proceso.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Atsižvelgiant į skolininko prieštaravimų reikšmę tolesnei teismo įsakymo procedūrai, įstatyme numatyta, kad visi procesiniai dokumentai, nurodyti CPK 437 str., turi būti įteikiami skolininkui CPK 124 str. 1-3 d. nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Tinkamas teismo įsakymo nuorašo skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotas 2008-01-31 teismo įsakymas, skolininkui nustatytu terminu nepateikus dėl jo prieštaravimų, įsiteisėjo ir šiuo pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla. Tačiau skolininkui apie minėtą išduotą teismo įsakymą ir vykdomąją bylą sužinojus tik po kurio laiko, teismui CPK 439 str. nustatyta tvarka buvo pateiktas prašymas atnaujinti praleistą įstatymo numatytą terminą prieštaravimams pareikšti. CPK 439 str. 2 d. numatyta, kad jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus 20 dienų terminui, skaičiuojamam nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Pagal CPK 78 str. 1 d. asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Be to, pažymėtina, kad CPK 439 str. 2 d. numatyta, jog nutartis, kuria skolininko prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti yra atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai reiškia, jog nutartis, kuria toks prašymas yra tenkinamas ir terminas prieštaravimams pateikti yra atnaujinamas, atskiruoju skundu neskundžiama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai atnaujino terminą skolininkui prieštaravimams pareikšti, yra atmestini.

Be to, nagrinėjamu atveju apeliantas, grįsdamas atskirojo skundo argumentus, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-22 apžvalga „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai“, kurioje aptariami CPK 365 str. 1 d. įtvirtinti proceso atnaujinimo klausimai, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad skolininkas pasinaudojo CPK 439 str. 2 d. įtvirtinta teise prašyti atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl pareikšto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo paduoti, o teismas šį skolininko prašymą tenkino, dėl to CPK 365 str. šiuo atveju nėra taikytinas.

CPK 439 str. 6 d. numatyta, kad, jeigu kreditorius per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos tinkamai įforminto ieškinio nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-01 nutartis kreditoriui Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančiam per Lindorff Oy filialą, buvo įteikta, tačiau kreditorius tinkamai įforminto ieškinio teismo nustatytu terminu nepateikė. Šio fakto neginčijo ir pats apeliantas atskirajame skunde. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas pagrįstai panaikino 2008-01-31 teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. O. kreditoriui Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančiam per Lindorff Oy filialą. Todėl šiuo atveju konstatuotina, kad atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Skolininkas R. O. prašė teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, kad tokios išlaidos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo patirtos, nepateikė, dėl to šis prašymas yra netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

n u t a r i a:

Kreditoriaus Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančio per Lindorff Oy filialą, atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                 Dainius Rinkevičius