Administracinė byla Nr. A-648-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04737-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 18.4; 18.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas V. U. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2015 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 49SJN–434-(14.49.105) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Skyriaus sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta derinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, dėl to, kad formuojamas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos; 2) panaikinti NŽT 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 1SS–2607–(9.5) (toliau – ir NŽT sprendimas); 3) įpareigoti Skyrių suderinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Pareiškėjas paaiškino, jog jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas). 2012 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė įsakymą „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, pagrindas pradėti administracinę procedūrą buvo Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (toliau – ir Aprašas), kuris nebegalioja nuo 2014 m. sausio 1d.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad skundą grindžia Aprašo 14 ir 17.2 punktais ir nurodė, jog Skyrius 2011 m. lapkričio 21 d. išdavė sutikimą Nr. 49SJN–(14.49.104.)–2329, kuriuo neprieštaravo, kad laisvoje teritorijoje prie Žemės sklypo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas detalusis planas arba planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, dėl įsiterpusio žemės sklypo iki 600 kv. m ploto suformavimo ir žemės sklypo padidinimo, jei tai neprieštaraus galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir nepažeis trečiųjų asmenų teisių.

Pareiškėjas pabrėžė, kad pagal Aprašo 34 punktą, žemės sklypo planas buvo derinamas su valstybinės žemės patikėtiniu, kuris 2013 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 49SJN-(14.49.105)-1095, atsisakė derinti žemės sklypo planą, nes formuojamas žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu       Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punktu, nes pageidaujamas žemės sklypas, nėra įsiterpęs, o ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštu Nr. A51–80873–(2.14.2.12–MP8) buvo informuotas, jog papildomas žemės sklypas suprojektuotas tarp (duomenys neskelbtini) gatvių raudonųjų linijų, Žemės sklypo ir tvenkinio, todėl nauji žemės sklypai šioje vietoje negali būti projektuojami. Skyrius skundžiamu sprendimu atsisakė derinti žemės sklypo planą, dėl to, kad jis neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Pareiškėjas pažymėjo, kad pateikė skundą NŽT, kuri priėmė sprendimą ir jo (pareiškėjo) skundą atmetė. Pareiškėjo nuomone, Skyrius nepagrįstai atsisakė derinti žemės sklypo planą, kadangi 2011 m. lapkričio 21 d. jau buvo išdavęs sutikimą rengti tokį planą.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog valstybinės žemės plotas, užimtas kelio, nelaikytinas laisvos valstybinės žemės plotu vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktu bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodė, jog teisės aktuose esant nustatytai galimybei parduoti ar išnuomoti įsiterpusį žemės plotą, kuris ribojasi su keliu, nėra tikslinga atsisakyti pradėti nuomos ar pardavimo procedūras, kol prie jo esančio kelio užimtas žemės sklypas nesuformuotas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 44–49) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2012 m. liepos 23 d. buvo gautas Administracijos miesto plėtros departamento raštas Nr. A51–46156–(2.14.2.12-MP8), kuriame nustatyta, kad pareiškėjo prašyme nurodytos teritorijos dydis atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką bei kreiptasi į Skyrių dėl sutikimo, kad Žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 a laisvoje valstybinėje žemėje, tačiau Skyrius nepritarė apie 460 kv. m ploto įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio šalia pareiškėjo Žemės sklypo, suformavimui, nes jis nėra įsiterpęs, o ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Taip pat Skyriuje 2012 m. rugsėjo 19 d. gautas pareiškėjo prašymas padidinti Žemės  sklypą, prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės. Skyrius 2012 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 49SJN–(14.49.104)–2329 neprieštaravo plano rengimui, jei tai neprieštaraus galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir nepažeis trečiųjų asmenų interesų, tačiau Skyrius 2013 m. birželio 26 d. raštu Nr. 49SJN–(14.49.105)–1095 atsisakė derinti Žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, nes pageidaujamas prijungti žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu ir ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Atsakovas rėmėsi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Nutarimo Nr. 692 2.1.1 punktu bei 2.15 punktu ir nurodė, jog pareiškėjo prašomas prijungti 526 kv. m žemės sklypas rytinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (tvenkiniu) ir yra didesnio ploto nei numatyta Nutarime Nr. 692.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 39–41) prašė bylą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

Administracija nurodė, kad 2012 m. gruodžio 12 d. Administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė įsakymą Nr. A30–3659, kuriuo leista pradėti rengti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, taip pat, nustatyta, jog Žemės sklypo rengimo tikslas – padidinti ne daugiau kaip 6 a laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą. Administracija pažymėjo, jog nepalaiko NŽT sprendimo nepritarti žemės sklypo derinimui, nes laisva valstybinė žemė, su kuria ribojasi pageidaujamas pirkti žemės sklypas, yra tvenkinys, todėl nauji žemės sklypai šioje vietoje negali būti projektuojami.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo V. U. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėjo prašomas prijungti prie Žemės sklypo plotas gali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu ir gali būti prijungtas prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo.

Teismas vadovavosi Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Teismas taip pat vadovavosi Nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, kuriame nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytus dydžius, o parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

Teismas nurodė, kad pagal šį teisinį reguliavimą lemiama sąlyga, kada valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, yra jeigu jie yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Teismas atkreipė dėmesį, kad Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte detalizuojama įstatymo sąlyga aplinkybe „jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų“, tačiau ši aplinkybė nepaneigia aukštesnės galios teisės aktu, Žemės įstatymu, nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl pirmiausia turi būti paisoma įstatymo sąlygų, kad sklypas turi būti įsiterpęs tarp privačių sklypų ir turi būti atitinkamo Vyriausybės nustatyto dydžio.

Teismas rėmėsi suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto planu, nustatė, kad ginčo sklypas yra tarp pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo, tvenkinio valstybinėje žemėje bei gatvės. Šis faktas įrodo, jog ginčo sklypas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų taip, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte. Teismas pažymėjo, kad pagal minėtą Nutarimo Nr. 692 2.15 punktą, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pageidaujamame pirkti žemės sklype galima formuoti atskirus žemės sklypus. Be to, iš žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, matyti, kad greta ginčo sklypo yra suformuotas kelias, t. y. numatytas privažiavimas. Teismas taip pat nenustatė, jog ginčo sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, jog ginčo sklypo negalima naudoti pagal jo paskirtį, t. y. jis yra racionalaus dydžio, todėl nurodytoje vietoje galima formuoti atskirą žemės sklypą. Teismas pabrėžė, nors laisvoje valstybinėje žemėje (tvenkinyje) negali būti suformuoti nauji žemės sklypai, tačiau tai nėra pagrindas pareiškėjo prašomą prijungti plotą laikyti įsiterpusiu žemės sklypu, nes teisės aktai imperatyviai nurodo, jog įsiterpusiu žemės sklypu laikytinas plotas, esantis tarp privačių žemės sklypų.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog galiojantis 2012 m. lapkričio 21 d. Skyriaus sutikimas, kurio pagrindu matininkas buvo parengęs žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o NŽT šiuo atveju turėjo tik patvirtinti, kad minėtas dokumentas atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Teismas vadovavosi gero administravimo principu ir konstatavo, kad NŽT privalo ne formaliai įvertinti, ar žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui atitinka teisės aktų reikalavimus, o išnagrinėti visas aplinkybes ir nustatęs, jog ginčo sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, negali tvirtinti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nors ir jis atitinka tokiam dokumentui teisės aktų keliamus reikalavimus.

Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju konkuruoja privataus asmens interesas, t. y. pareiškėjo noras padidinti turimą žemės sklypą bei jo išlaidos, susijusios su plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, rengimu ir viešasis interesas. Teismas atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, konstatavo, jog viešasis interesas nagrinėjamu atveju yra prioritetinis vieno asmens interesų atžvilgiu, todėl šiuo aspektu skundžiami Skyriaus ir NŽT sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

III.

Pareiškėjas V. U. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 126–128), kuriuo prašo panaikinti 2016 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas pažymi, kad byloje yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vadovo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. 49SJN–(14.49.104.)–2329, kuriame aiškiai išreikšta subjekto valia – neprieštaravimas, kad laisvai teritorijai prie jam (pareiškėjui) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo būtų rengiamas teritorijų planavimo dokumentas siekiant suformuoti įsiterpusį iki 600 kv. m ploto žemės sklypą, o byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad Skyriaus vadovas, priimdamas sprendimą, būtų viršijęs savo įgaliojimus.

Pareiškėjas paaiškina, kad aplink ginčo teritoriją negali atsirasti privačios nuosavybės objektai, taip pat žemės sklypai negali būti išnuomoti tretiesiems asmenims, todėl esant tokiai situacijai reikia spręsti klausimą dėl privataus ir viešojo intereso konkuravimo. Pareiškėjas nurodo, kad būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011 pažymėjo, jog Nutarimo Nr. 629 2.15 punkto nuostata siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Pažymi, jog minėto punkto taikymas, draudžiant formuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą šalia atskiru žemės sklypu nesuformuoto kelio, prieštarautų šiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytiems tikslams, todėl teisės aktuose esant nustatytai galimybei parduoti ar išnuomoti įsiterpusį žemės plotą, kuris ribojasi su keliu, nėra tikslinga atsisakyti pradėti nuomos ar pardavimo procedūras, kol prie jo esančio kelio užimtas žemės sklypas nesuformuotas. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ginčo teritorija bus tinkamai panaudota viešajam interesui, t. y. kaip atsakovas planuoja panaudoti ginčo teritoriją (suteikti neatlygintinai, parduoti arba išnuomoti tretiesiems asmenims).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 135–139) prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą nepakeistą.

Atsakovas nurodė, jog tam, kad besiribojančio žemės sklypo savininkas turėtų teisę įsigyti žemės sklypą, laisvos valstybinės žemės plotai turi atitikti šių Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytų sąlygų visumą: 1) laisvos valstybinės žemės plotai turi būti įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų); 2) laisvos valstybinės žemės plotai turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose; 3) šiuose plotuose nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Atsakovas pabrėžia, kad bent vienos iš sąlygų nebuvimas lemia, kad valstybinės žemės plotas negali būti pripažintas įsiterpusiu ir atitinkamai negali būti perleistas gretimo žemės sklypo savininkui.

Atsakovo manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas, nuodugniai ir objektyviai įvertino visas byloje reikšmingas aplinkybes, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 49SJN–434-(14.49.105) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo buvo atsisakyta derinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, panaikinimo, taip pat NŽT 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, įforminto raštu Nr. 1SS–2607–(9.5) tuo pačiu klausimu panaikinimo bei įpareigojimo Skyriui suderinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Taigi byloje iš esmės nagrinėjamas ginčas dėl laisvos valstybinės žemės įsigijimo nuosavybėn, ją prijungiant prie turimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad pareiškėjo siekiamas įsigyti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės pakartoja pradinio skundo argumentus bei kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą racionalios žemėnaudos formavimo aspektu.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia (be kita ko) nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimus). Taigi šiais atvejais turi būti laikomasi visų teisės aktų numatytų reikalavimų ir kartu nepažeidžiamas viešasis interesas.

Ginčui spręsti aktualaus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. vasario 21 d. redakcija) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, parduodami be aukciono šių sklypų savininkams. Atitinkamai Nutarimo Nr. 692 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. kovo 28 d.) 2.15 punkte nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytus dydžius, bet parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

Nurodytas reguliavimas leidžia teigti, kad pagal bendrą taisyklę valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami būtent žvelgiant į jų numatymo tikslus.

Iš nurodytos palengvintos valstybinės žemės pardavimo tvarkos numatymo galima teigti, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Asmuo, pretenduojantis įsigyti tokį sklypą, turi būti gretimo sklypo savininku. Šio teisinio santykio objekto ir subjekto paminėti požymiai yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teisinį reguliavimą, yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė  įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015).

Iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad pareiškėjo siekiamas įgyti žemės sklypas ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat ribojasi su (duomenys neskelbtini) sankirtoje esančiais keliais bei vandens tvenkiniu, kuris yra valstybinės žemės sklype. Įvertinus tai, kad vandens tvenkinys ir šalimais siekiamo įsigyti žemės sklypo esančios gatvės nėra privačios nuosavybės objektais (su tuo sutinka ir pats pareiškėjas), daroma išvada, kad Žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų. Be to, minėto Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte imperatyviai nurodyta, jog žemės sklypas negali viršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Kaip ir buvo minėta, Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. kovo 28 d.) numatyta maksimali 0,04 ha arba 400 kv. m riba gyvenamosiose teritorijose. Iš byloje esančio žemės sklypo plano (b. l. 16) matyti, kad pareiškėjo prašomas prijungti prie Žemės sklypo žemės plotas apima 526 kv. m. Be kita ko, siekiamas prijungti žemės sklypas pagal minėtą byloje esantį planą priskiriamas gyvenamajai teritorijai, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai. Visa tai lemia, jog ginčo žemės sklypas taip pat neatitinka ir Vyriausybės nustatyto maksimalaus 0,04 ha dydžio gyvenamojoje teritorijoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas numato bendros taisyklės išimtį, jog įsiterpusiu laikomas ir toks žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kai tokį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto pakeistoje redakcijoje (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 1 d.) nurodoma, kad žemės sklypą sudaro siaura juosta, jei to žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų. Vadovaujantis byloje esančiu žemės sklypo planu, matyti, jog siauriausia žemės sklypo vieta viršija 10 metrų plotį, taigi pareiškėjo siekiamas prisijungti žemės sklypas nelaikytinas siaura juosta. Iš bylos medžiagos taip pat negalima daryti išvados, kad siekiamą įsigyti žemės sklypą sudaro šlaitai ir grioviai. Dėl šios priežasties atsakovas neturėjo teisės Nutarimo Nr.692 nustatyta tvarka didinti leidžiamo įsigyti įsiterpusio žemės sklypo plotą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo skundas buvo atmestas tik dėl formalios priežasties, t. y. jog ginčo teritorija, kurioje formuojamas žemės sklypas, neatitiko teisės aktuose pateiktos sąvokos, tačiau byloje nebuvo įrodyta, jog ginčo teritorijoje, kurioje formuojamas žemės sklypas, galima suformuoti naują žemės sklypą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais, kadangi, kaip jau ir buvo nurodyta, jog tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytų sąlygų visumą. (žr., pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-399-858/2016). Taigi, nors vienos sąlygos neatitikimas lemia tai, jog žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Atkreipiamas dėmesys, jog šiuo konkrečiu atveju ginčo žemės sklypas neatitiko pagrindinių Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto sąlygų, todėl dėl Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytos papildomos sąlygos egzistavimo, t. y. ar laisvame valstybinės žemės plote galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, teisėjų kolegija plačiau nepasisakys.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo žemės sklypas neatitinka tiek Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintų kriterijų, todėl pareiškėjo norimas suformuoti žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu minėtų teisės aktų nuostatų prasme. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi teisę pageidaujamą valstybinės žemės sklypą įsigyti ar nuomoti bendra teisės aktų nustatyta tvarka.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai sprendė pareiškėjo inicijuotą ginčą, taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir byloje pateiktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ir (ar) naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas