Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-197/2015
Proceso Nr.1-40-1-00030-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.23.3.
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),
teisėjų: Viktoro Kažio ir Rūtos Mickevičienės,
sekretoriaujant Rasai Maldanytei,
dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,
gynėjui advokatui Vitalijui Metelicai,
nuteistajam G. M.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
G. M. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
G. M. nuteistas už tai, kad veikdamas pagal išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu už 1 000 Lt atlygį paimti iš (duomenys neskelbtini) miesto į Lietuvos Respubliką automobiliu parvežtą lagaminą su jame neteisėtai pargabentu dideliu kiekiu – 2 025,08 g, narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), ir perduoti jas nenustatytam asmeniui, 2013 m. sausio 13 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) mieste ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui į automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykusį į Lietuvą, įdėjus lagaminą su jame esančiu dideliu kiekiu – 2 025,08 g – narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 2013 m. sausio 15 d., apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini), pasitiko automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paėmęs iš minėto automobilio lagaminą su jame neteisėtai pargabentu dideliu kiekiu – 2 025,08 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), pernešė jį į ten pat stovėjusį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo didelį kiekį – 2 025,08 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), po to iškart (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, nes teismas rėmėsi netinkamais įrodymais, t. y. prieštaringais ir nekeliančiais pasitikėjimo.
Nuteistasis teigia, kad teismas, grįsdamas jo kaltę, iš esmės rėmėsi pareigūnų (T. R., J. Š., R. P., G. A.) parodymais, tačiau yra pagrįstas pagrindas abejoti šių asmenų duotais parodymais, nes kai kuriems iš jų šiuo metu pateikti kaltinimai vykdant nusikalstamas veikas, tarp jų – ir disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Daug abejonių kelia ir jam inkriminuotų narkotinių medžiagų kiekis, nes kratos protokolus surašė ir pasirašė minėti pareigūnai, kurie galėjo padidinti jo kiekį, norėdami pasunkinti G. M. atsakomybę. Sprendžiant dėl narkotinės medžiagos kiekio, svarbu ir tai, kad narkotinės medžiagos nebuvo iš karto supakuotos į specialius paketus ir apskritai neaišku, kada jos buvo supakuotos, nes neatlikus šio veiksmo iš karto kyla pagrįstų abejonių dėl jų padidinimo ir sumažinimo. Nuteistojo manymu, nustatant jam inkriminuojamų narkotinių medžiagų kiekį, nėra pagrindo remtis pareigūnų parodymais, kurie, kaip jau minėjo, patys darė nusikalstamas veikas, ar jo gauto atlygio dydžiu, nes pinigai galėjo būti mokami ne tik už kiekį, bet ir už gabenimo sudėtingumą ir kitas procedūras. Tačiau jo versiją, kad buvo padidintas narkotinės medžiagos kiekis, patvirtina tai, kad jam inkriminuojamuose 6 pakeliuose skiriasi kanapių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė jo iškeltos versijos, jog narkotinės medžiagos jam buvo reikalingos dėl sveikatos ir jas vežėsi savo reikmėms, nekvietė mediko, kuris būtų patvirtinęs arba paneigęs G. M. iškeltą versiją.
Apeliantas savo apeliaciniame skunde prašo: atnaujinti įrodymų tyrimą; kviesti specialistą, kuris paaiškintų maišeliuose rastų kanapių koncentracijos skirtumus; išsiaiškinti, ar nėra pareikšti įtarimai R. P., T. R. ir kitiems pareigūnams; išreikalauti G. M. medicininius dokumentus; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, o bylą nutraukti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. M. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.
Nuteistojo G. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos ir motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 2 dalį yra teisinga. Iš nuteistojo G. M. apeliacinio skundo matyti, kad jis iš esmės neginčija, jog 2013 m. sausio 15 d., apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini), pasitiko automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paėmė iš minėto automobilio lagaminą su jame neteisėtai pargabentomis narkotinėmis medžiagomis, kurias pernešė į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nesutinka su lagamine rastu ir užfiksuotu narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) kiekiu ir teigia, kad šie narkotikai buvo skirti jo asmeniniam vartojimui.
Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Spręsdami klausimą, ar kaltininko veikoje yra požymis ,,didelis kiekis“, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (LAT nutartis Nr. 2K-618/2010).
Iš bylos duomenų matyti, kad ir pats nuteistasis G. M. pripažįsta, kad 2013 m. sausio 15 d., apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini), pasitiko automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atvyko iš (duomenys neskelbtini), ir iš jo paėmė lagaminą su jame neteisėtai pargabentomis narkotinėmis medžiagomis, kurias pernešė į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, tai patvirtino ir liudytojas R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duodamas parodymus ir nurodydamas, kad jam lagaminą (duomenys neskelbtini) miestelyje (duomenys neskelbtini) perdavė moteris, kadangi ant jo buvo tik vardas „Saulius“ ir telefono numeris (duomenys neskelbtini), paprašė patikslinti adresą. Kai 2013 m. sausio 15 d., apie 14 val. įvažiavo į Lietuvą, jam paskambino iš lietuviško Nr. (duomenys neskelbtini) vaikinas ir paklausė: „kur esi, kada būsi, man mama įdėjo tašę“. Iš to suprato, kad vaikinas kalba būtent apie raudoną lagaminą. Apie 20 val. paskambino iš to paties numerio ir tas pats vaikinas, kuris nurodė lagaminą vežti į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 72-73, 3 t., b. l. 199-201) bei kiti byloje esantys įrodymai, t. y. asmens atpažinimo protokolas, kuriame R. B. atpažino G. M., kaip asmenį, kuris atvažiavo pasiimti lagamino (1 t., b. l. 83-85), liudytojo R. B. mobilaus telefono apžiūra, iš kurios matyti, kad R. B. buvo skambinta būtent iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75-78), kurį, kaip jau buvo minėta anksčiau, turėjo G. M.. Be to, atlikus pas G. M. rastų mobiliųjų telefonų papildomą IMSI, IMEI kontrolę buvo nustatyta, kad iš objekto, kurio IMEI numeris (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 13 d., 12.41 val., iki 2013 m. sausio 15 d., 21.43 val., buvo naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 8-22). Iš to išplaukia išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pirmiau paminėtas faktines aplinkybes.
Nuteistasis G. M. pirmosios instancijos teisme taip pat prisipažino, kad žinojo, jog lagamine yra narkotinės medžiagos, tačiau jo parodymai dėl lagamine buvusių narkotinių medžiagų rūšies, kiekio ir kam jie buvo skirti viso ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu iš esmės skiriasi, t. y. 2013 m. sausio 16 d. G. M. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad su nepažįstamu asmeniu sutarė už 1 000 Lt atlygį iš anksto sutartoje vietoje (duomenys neskelbtini) paimti iš (duomenys neskelbtini) pargabentą lagaminą su narkotinėmis medžiagomis. Lagamine turėjo būti 300 g narkotinės medžiagos – hašišo, o ne kanapių, nes taip nurodė tas asmuo (3 t., b. l. 20-21). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo G. M. nurodė, kad 2013 m. sausio 11 d. paskambino asmuo iš (duomenys neskelbtini) ir paprašė paimti raudoną lagaminą, už tai pažadėjo sumokėti 1 000 Lt. Kai jis paklausė, kodėl tiek daug, atsakė, jog tame lagamine bus 200-300 g „šokolado“, o tai reiškia hašišo. Jis sutiko paimti minėtą kiekį narkotinių medžiagų (3 t., b. l. 25-26). 2013 m. vasario 12 d., 2013 m. rugpjūčio 1 d., 2013 m. gruodžio 17 d. įtariamojo apklausų metų G. M. jau keitė parodymus ir nurodė, kad narkotinių medžiagų gabenimą organizavo pats, savo reikmėms, o ne platinimui. Būdamas (duomenys neskelbtini) planavo įsigyti apie 1-1,5 kg už 3 000 EUR, kad užtektų ilgam. Kanapes turėjo parūpinti Tadas, kuris 2013 m. sausio 13 d. skambino ir nurodė, jog atvažiuoja lagaminas su narkotinėmis medžiagomis (3 t., b. l. 27-28, 30, 32). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu G. M. parodė, kad 400 g narkotinių medžiagų buvo atgabenta jo reikmėms. Lagaminą pakavo pats, t. y. dėjo sūrį, apelsinus, vyną. Kas dėjo narkotines medžiagas – nežino. Tos pačios apklausos metu vėliau nuteistasis teigia, kad pats pakavo 400 g narkotinių medžiagų, tačiau lagamine jų nebuvo (4 t., b. l. 60-65). Taigi norint nustatyti, kurie nuteistojo parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, reikia vertinti ir kitus byloje esančius įrodymus, t. y. apžiūros protokolus, liudytojų parodymus, iš kitų institucijų ar įmonių gautą informaciją. Byloje esančiame 2013 m. vasario 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad, atlikus kratą pas G. M., buvo rasti 3 mobilaus ryšio telefonai ir juos apžiūrėjus nustatyta, kad G. M. 2013 m. sausio 12 d., 13 d., 15 d. buvo skambinta telefonu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 42-57). Pagal tarptautinių šalių skambinimo sujungimo kodo pradžia 34 priklauso (duomenys neskelbtini). Minėti įrodymai patvirtina nuteistojo G. M. pirminius parodymus apie tai, jog ne 2013 m. sausio 13 d., o anksčiau jam skambino asmuo iš (duomenys neskelbtini), kuris siūlė už pinigus paimti lagaminą su narkotikais. Be to, apie lagamine rastą narkotikų kiekį ir tai, jog viską matė nuteistasis, patvirtina liudytoja J. Š., kuri parodė, kad ji policijos komisariate matė atidarytą lagaminą ir pareigūnus fotografuojant, viską turėjo matyti ir G. M., nes durys į koridorių buvo atidarytos. Jai lagamine rasti narkotikai buvo perduoti supakuoti, todėl ji sudėjusi juos į dėžes išsiuntė atlikti ekspertizę (4 t., b. l. 69-71). Tyrėja, siųsdama į ekspertizę užduotis, 2013 m. sausio 22 d. rašte nurodė, kad įdedama 6 paketai (supakuoti į paketus Nr. 0032356, 0032357, 0032359). Specialisto išvadoje Nr. 140-(468)-IS1-538 nurodoma, kad tirti gauti minėti paketai, kuriuose buvo 2 025,08 g kanapių (1 t., b. l. 35-37). Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo G. M. parodymus apie minėtas aplinkybes ir kitus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė lagamine rastą 2 025,08 g kanapių kiekį.
Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, kuris patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, kanapės (antžeminės dalys), išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes, yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą. Iš specialisto išvados Nr. II-2922 (13) matyti, jog specialistei pateiktose kanapėse delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija atitinka Nr. 1-14,8 %, Nr. 2-9,2 %, Nr. 3-10,6%, Nr. 4-13,5 %, Nr. 5-9 %, Nr. 6-13% (1 t., b. l. 63-64). Taigi šios kanapės nėra priskiriamos prie pluoštinių kanapių, o pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 6 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ kanapės (antžeminės dalys) nedideliu kiekiu laikoma (ne daugiau kaip) 5 g, dideliu kiekiu (daugiau kaip) 500 g ir labai dideliu kiekiu (daugiau kaip) 2 500 g. Taigi anksčiau aptartų įrodymų pakanka, jog būtų konstatuotas didelis kiekis narkotinių medžiagų, kurias įgijo G. M.. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nustatė, jog G. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarė būtent tiesiogine tyčia, t. y. jis sąmoningai priėmė pasiūlymą už atlygį paimti lagaminą, kuriame buvo narkotinės medžiagos, suvokė, jog neteisėtai įgyja didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (teigė, jog turi paimti 200-300 g hašišo, kuris pagal Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 6 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ priskiriamas prie kanapinių dervų ir labai dideliu kiekiu laikoma 125 g), ir norėjo taip veikti. Taigi G. M. pagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Nuteistasis savo skunde nurodo, kad buvo pažeista tvarka atliekant lagamino kratą ir jos protokole užfiksuoti duomenys gali kelti abejonių, nes kratą atliko pareigūnai, kuriems pateikti kaltinimai vykdant nusikalstamas veikas, tarp jų – ir disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Krata buvo atliekama ir jos teisėtumas patvirtintas nepažeidžiant BPK 145, 149, 1601 straipsnių reikalavimų. Tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateiktas kaltinamojo akto išrašas, iš kurio matyti, kad T. R. ir R. P., t. y. policijos pareigūnai, atlikę kratą, kaltinami tuo, kad nuo 2013 m. sausio 15 d., 23.07 val. iki 2013 m. sausio 16 d. 00.30 val. (duomenys neskelbtini) atlikdami kratą automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lagamine surado labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 9 vnt. paketų, kuriuose buvo 2 975,73 g kanapių, nuvežę į Šiaulių apskrities VPK patalpas, kur dalį iš jų, t. y. 3 vnt. paketų, kuriuose buvo 950,65 g kanapių, neteisėtai įgijo ir pasisavino (4 t., b. l. 130-132). Šie faktai, leidžia suabejoti kratos protokole užfiksuotų faktų teisingumu ir šių pareigūnų parodymų patikimumu, todėl nustatinėjant faktines aplinkybes dėl lagamine rastų narkotinių medžiagų kiekio teisėjų kolegija remiasi specialistui išsiųstų ir gautų šioje byloje narkotinių medžiagų kiekiu, kurį pateikė Šiaulių apskrities VPK ONTB tyrėja J. Š.. Dėl minėtos ikiteisminio tyrimo tyrėjos atliktų veiksmų nekyla abejonių. Tuo labiau, kad pačiame kratos protokole rastų narkotinių medžiagų kiekis nebuvo nurodytas.
Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad pirminius parodymus davė paveiktas policijos pareigūnų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad visų nuteistojo apklausų metu dalyvavo gynėjas, pats nuteistasis po apklausų protokolais nurodė, kad pastabų dėl protokolų neturi, gynėjas irgi neteikė pastabų. Liudytoja J. Š. teisme parodė, kad rašė viską, ką sakė G. M., apklausose dalyvavo gynėjas. Teigia niekada neleisdavusi pareigūnams trukdyti apklausos ir jų nekviesdavo, kai atlikdavo apklausas. Pareigūnai dalyvaudavo tik tuo atveju, jeigu asmuo būdavo suimtas, tačiau jie sėdėdavo šalia ir netrukdydavo apklausai (4 t., b. l. 69-71). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo G. M. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog pirminius savo parodymus davė paveiktas pareigūnų, paneigiama remiantis jau pirmiau aptartais įrodymais.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. gruodžio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3229 (13) nurodyta, jog psichotropinės veikliosios medžiagos kiekis kanapėse, jų dalyse, priklauso nuo augalo individualių savybių. Tos pačios veislės kanapių augalų, išaugintų vienodomis sąlygomis, tos pačios brendimo stadijos atskirų individų delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis gali žymiai skirtis (3t., b. l. 162-166). Taigi minėta specialisto išvada paneigia nuteistojo G. M. iškeltą versiją, kad lagamine negali būti narkotinės medžiagos su skirtinga koncentracija, t. y. Nr. 1-14,8 %, Nr. 2-9,2 %, Nr. 3-10,6%, Nr. 4-13,5 %, Nr. 5-9 %, Nr. 6-13%.
Taip pat paneigiama nuteistojo G. M. iškelta versija, kad narkotines medžiagas vežėsi savo reikmėms dėl ligos. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 11 pateikta išvada, jog G. M. psichotropinių medžiagų nevartojo (3 t., b. l. 34). Liudytojas A. V. (A. V.) teisme paliudijo, kad G. M. yra jo dukros draugas, kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Nematė, kad G. M. būtų vartojęs narkotikus ar į namus atvyktų įtartini asmenys (3 t., b. l. 198-199). VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro 2013 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. PSC-1685 nurodyta, jog G. M. šiame centre nesilankė, psichiatrijos ir priklausomybės ligų pacientų registre nėra įrašytas (3 t., b. l. 75). VšĮ Šiaulių centro poliklinikos psichikos sveikatos centro 2013 m. lapkričio 28 d. pažymėjime Nr. 2209 nurodyta, kad G. M. iki 2013 m. lapkričio 28 d. dėl psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (3 t., b. l. 76). Pats nuteistasis G. M. pirminių apklausų pas ikiteisminio tyrimo tyrėją ir teisėją nurodė, jog jam buvo pažadėta sumokėti 1 000 Lt, kad paimtų lagaminą su narkotinėmis medžiagomis (3 t., b. l. 20-21, 25-26), tačiau nenurodė to, jog šios narkotinės medžiagos skirtos jo asmeniniam vartojimui. Pažymėtina dar ir tai, kad Lietuvoje leista gydyti ligas narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis.
Bausmė nuteistajam paskirta įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, į visas šias aplinkybes atsižvelgė, t. y. nuteistasis G. M. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų, teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi sveikatos problemų (3 t., b. l. 64–68, 79–80, 133, 4 t., b. l. 4, 43), nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka sankcijoje numatytą minimalią bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, G. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per didelė, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia BK 54-63 straipsniuose išdėstytų nuostatų.
Esant visoms išvardintoms aplinkybėms, keisti ar naikinti nuosprendžio nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Laima Garnelienė
Teisėjai Viktoras Kažys
Rūta Mickevičienė