Baudžiamoji byla Nr. 1-571-167/2012 m.
Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00631-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1 ; 1.2.4.8.1; 2.3.6.4.5;2.10.2.
(S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012-05-15
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas,
sekretoriaujant Ernestai Baltutienei,
dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,
gynėjams advokatams Algirdui Zakrasui, Sofijai Kručienei,
nukentėjusiajai V. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 3 kartus:
1) 2002-03-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m. su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 471 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.;
2) 2002-05-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str.2 d. laisvės atėmimu 1 m. su 100 Lt vertės turto konfiskavimu. Pritaikius BK 42 str., paskirta bausmė subendrinta su 2002-03-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė m. laisvės atėmimo su 200 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 471 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m,. 6 mėn.;
3) 2002-09-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 272 str. 2 d., 35 str., laisvės atėmimu 4 m. su turto už 200 Lt konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 str., subendrinta su 2002-05-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo su turto už 200 Lt konfiskavimu. 2006-07-28 paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, atlikus bausmę; teistumas išnykęs;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1961-08-19 Šiauliuose, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, teista: 2007-12-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m.; teistumas neišnykęs,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
teismas, išnagrinėjęs bylą
n u s t a t ė :
Kaltinamieji A. Š. ir D. J. bendrininkų grupe padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
A. Š. ir D. J. 2012-04-15 apie 10.00 val., bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, smurtaudami prieš nukentėjusiąją V. B., o būtent D. J. rankomis smaugiant nukentėjusiąją V. B., rankomis suduodant V. B. du smūgius į galvos sritį, bei koja spiriant jai į kairią ranką, A. Š. rankomis suduodant du smūgius nukentėjusiajai V. B. į galvos sritį ir tempiant ją už plaukų, tokiu būdu padarė kraujosruvas kaktoje ir kairėje plaštakoje, nubrozdinimą smakre, apatinėje lūpoje ir kakle, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. Š. teismo posėdžio metu kaltas prisipažino ir parodė, kad 2012-04-15 apie 10 val. jis, V. B., A. J., P. ir G. gėrė degtinę bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Visi buvo išgėrę ir V. B. pradėjo įrodinėti savo teisybę, pradėjo prie jo kabinėtis, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie susimušė. Jis ją ramino, tačiau ji niekaip nenusiramino, todėl jai sudavė rankomis, kojomis, tempė už plaukų. Kur nukentėjusiajai įspyrė ir sudavė, nepamena. Kai vyko konfliktas, P. miegojo, o G. buvo labai girta. Negali tiksliai pasakyti ar jis, ar D. J. pirmoji puolė ant nukentėjusiosios. D. J. ir V. B. ginčijosi, vadino viena kitą necenzūriniais žodžiais. Negali pasakyti kiek kartų G. J. sudavė V. B., nes buvo nusisukęs, tačiau smūgiai buvo suduoti. V. B. jis dar pasakė, kad jis jos neužstos, nes išgėrusi ji „nevaldo liežuvio“. Būdamas blaivus nebūtų vartojęs smurto. V. B. išgėrusi labai konfliktuoja, bet ir jis yra tokio pateis būdo. Sutinku, kad V. B. sukėliau fizinį skausmą. Nukentėjusiosios atsiprašė, labai dėl to gailisi. Yra registruotas darbo biržoje. Su V. B. jie susitaikė. Butas, kuriame kilo konfliktas yra vieno kambario su virtuve. Kai įvyko konfliktas, kambaryje buvo jis, D. J., V. B., G., P.. Incidentą G. galėjo matyti, tačiau ji buvo labai girta. D. J. nukentėjusiajai sakė „dabar duosiu į „snukį“ už tavo žodžius“ ir puolė ant jos, davė smūgius rankomis į šonus.
Kaltinamoji D. J. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad 2012-04-15 ji atėjo į svečius pas G., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Kadangi ji darė kapų puokštes, todėl jai atnešė gėlių puokštę, kad nuneštų ant savo vyro kapo. G. pasiūlė palaukti, nes turi jai parnešti alkoholio ir siūlė kartu išgerti. Netrukus pas G. atėjo nukentėjusioji su A. Š. ir kilo konfliktas, kurio metu A. Š. pradėjo mušti V. B.. Kai vyko muštynės, ji sėdėjo ir kalbėjosi su G. Tai pamačiusi G. pasakė, kad baigtų mušti nukentėjusiąją, nes dar užmuš. Tada G. paėmė V. B. ir nutempė į lovą. Ji V. B. nespyrė, jos nesmaugė, tačiau rankomis jos buvo susikibusios dėl kilusio kivirčo. Jie visi išgėrė 0,7 litro naminės degtinės butelį. Ji su V. B. susikibo, nes išgėrusi labai kabinėjasi, konfliktuoja. Savo elgesį vertina blogai, nereikėjo jai pasilikti ir su jais gerti alkoholį, tačiau pasiliko, nes norėjo pasikalbėti su G. Anksčiau buvo nuteista už sugyventinio sužalojimą. Supranta, kad sugriebusi V. B., sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusiosios ji atsiprašė, tačiau ji jai neatleido. Paskirtą bausmę yra pilnai atlikusi. Iš pataisos namų išėjo 2009-05-18. Iš kojos ji nukentėjusiajai nespyrė, tačiau rankomis ją galėjo mušti. Nukentėjusiosios nesmaugė, sugriebusi už kaklo nebuvo, tačiau per veidą jai sudavė.
Nukentėjusioji V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad A. Š. yra jos sūnus. D. J. pažįsta. 2012-04-15 ryte atsibudo ir ją E., kurią vadina G., pasikvietė į Atvelykį. Ji su sūnumi A. Š. eidami pas E., gyvenančią (duomenys neskelbtini), sutiko D. J., kuri nešėsi kapinių krepšelį. Ši paklausė ar yra namuose G., pasakė, kad yra ir ji nuėjo pas ją į namus, o ši nuėjo nupirkti degtinės butelį. Kai ji sugrįžo pas G. į namus, G. J. jau buvo ten, sėdėjo ir kalbėjosi su G. P. su G. jau buvo apsvaigę, o kai parnešė degtinės butelį, visi kartu pradėjo jį gerti. Ji susikivirčijo su sūnumi A. Š. ir į konfliktą įsiterpė D. J., pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji kaltinamajai pasakė „nesikišk, D., ne į savo reikalus“. Tada ji paprašė savo sūnaus duoti jai cigaretę, o kai šis ją davė, ji prisidegė cigaretę ir puolė ant jos. Tai pamačiusi G. pasakė „baikit muštis“, o prabudęs P., pasakė „nedarykit čia muštynių“. Kaltinamoji jai sudavė per veidą, sakė „nori į „snukį“ gauti“, parvertė mane ant žemės. Tada ją pradėjo mušti jos sūnus, jai sakė „raminsies tu ar ne?“. D. J. jai sudavė į veido sritį, griebė su nagais ir įbrėžė, spyrė koja, tačiau ji sugavo jos koją ir pasakė „baik muštis“. Tai išgirdusi, ji jai atsakė „dar ne taip gausi“. Sūnus jai sudavė porą kartų. Nuo abiejų kaltinamųjų suduotų smūgių ji pajuto fizinį skausmą. Kai atsibudo, jai pradėjo svaigti galva, ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Sūnus, išgirdęs, kad ji kviečia greitąją, pabėgo. Ligoninėje pareigūnams papasakojo, kad buvo sumušta kaltinamųjų. Jos sūnus atsiprašė, tačiau D. J. neatsiprašė. Po įvykio, šeštadienį, ji sutiko D. J. ir jai pasakė „viską meti ant A., nes tau bus blogai“. Sūnui ji atleido ir nori, kad teismas jį atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės. Sūnui jokių pretenzijų neturiu.
Liudytoja E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012-04-15 ryte buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Kartu buvo jos sūnus P. V. ir nukentėjusioji. Vėliau atėjo D. J. ir atnešė jai gėlių krepšelį, kad nuneštų savo sūnui į kapines. D. J. atėjo kartu su P. V.. Visi kartu išgėrė degtinės butelį. Jai sėdint ant sofos, nukentėjusioji susiginčijo su A. Š. ir jis ją pastūmė. Daugiau nieko nežino, nes tuo metu ji buvo išgėrusi. Kai A. Š. susiginčijo su V. B., D. J. šalia nebuvo. Po to, kai A. Š. pastūmė nukentėjusiąją, jos sūnus iš namų išvarė D. J.. Ji neprisimena, kad D. J. būtų nukentėjusiajai grasinusi. Nematė, kad D. J. būtų mušusi nukentėjusiąją. Kai ji nuėjo prigulti, jie visi dar buvo bute, o kai atsibudo – nebebuvo. Bute jokio konflikto negirdėjo.
Liudytojas P. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012-04-15 jis šventė Velykas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Prieš pietus jis jau buvo išgėręs alaus. Pas jį atėjo nukentėjusioji V. B. ir atsinešė butelį degtinės. Kartu buvo ir A. Š., vėliau atėjo D. J.. Jis išgėrė tik keletą taurelių degtinės ir nuėjo miegoti. Jį pažadino tik vakare, kai atvyko nukentėjusioji su policijos pareigūnais. Kai visi gėrė alkoholį, jokio konflikto bute nebuvo.
Nors kaltinamasis A. Š. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, o kaltinamoji D. J. neprisipažino, jų kaltė įrodyta teisme ištirtais įrodymais:
- kaltinamojo A. Š. parodymais, kuriuose jis parodė, kad nukentėjusiajai jis sudavė rankomis, kojomis, tempė už plaukų. Kur nukentėjusiajai įspyrė ir sudavė, nepamena. G. J. sudavė V. B. smūgius. D. J. nukentėjusiajai sakė „dabar duosiu į „snukį“ už tavo žodžius“ ir puolė ant jos, davė smūgius rankomis į šonus,
- kaltinamosios D. J. parodymais, kuriuose ji parodė, kad A. Š. pradėjo mušti V. B.. Ji V. B. nespyrė, jos nesmaugė, tačiau rankomis jos buvo susikibusios dėl kilusio kivirčo. Ji per veidą jai sudavė,
- nukentėjusiosios V. B. parodymais, kuriuose ji nurodė kad D. J. jai sudavė į veido sritį, griebė su nagais ir įbrėžė, spyrė koja. Sūnus jai sudavė porą kartų. Nuo abiejų kaltinamųjų suduotų smūgių ji pajuto fizinį skausmą,
- 2012-04-15 V. B. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2012-04-15 apie 11 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, išgertuvių metu, sumušė sūnus A. Š. ir iš matymo pažįstama moteris D. Prašo sūnų ir D. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 4),
- 2012-04-15 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apžiūra (b. l.6-9),
- specialisto išvada Nr. G 703/12(04), kurioje nurodyta, kad V. B. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos kaktoje ir kairėje plaštakoje, nubrozdinimai smakre, apatinėje lūpoje ir kakle. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūginių poveikių bukais kietais daiktais. V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rasti sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai (b.l. 11),
- 2012-04-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji V. B. atpažįsta D. J. kaip moterį, kuri ją sumušė (b.l. 18-20)
Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji A. Š. ir D. J. 2012-04-15 apie 10.00 val., bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bendrais tyčiniais veiksmais, smurtavo prieš nukentėjusiąją V. B., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Tokią teismo išvadą patvirtina paties kaltinamojo A. Š. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, kaltinamosios D. J. parodymai, nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada Nr. G 703/12(04), kurioje nurodyta, kad V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Minėtų įrodymų visuma pakankama A. Š. ir D. J. bendrai padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jų kaltei pagrįsti.
Bendrininkavimas - tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Iš teismui pateiktų duomenų, kurie pripažįstami įrodymais, teismas daro išvadą, kad bendrininkai nors iš anksto nebuvo susitarę daryti nusikalstamą veiką, tačiau susitarimas šiuo atveju pas juos kilo spontaniškai, pavartoti smurtą, kaip buvo šiuo atveju, o atlikti smurto veiksmus gali, nors ir vienas bendrininkas, o šiuo atveju smurtą naudojo abu kaltinamieji A. Š. ir D. J.. Kaltinamieji veikė bendrai ir suprato vienas kito veiksmus ir sumanymo neatsisakė bei tęsė savo nusikalstamus veiksmus.
Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius bei aplinkybes A. Š. ir D. J. bendrai padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai, su nukentėjusiąją V. B. susitaikė, žalos nėra ir prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 str. Nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi.
Kaltinamasis A. Š. padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai LR 11 straipsnyje. Tačiau nukentėjusiosios atsiprašė, kas rodo jo gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsiprašė nukentėjusiosios, nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (b. l. 55-58), bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas (b. l. 50-54), nedirbantis (b. l. 59-60), darbo biržoje registruotas (b.l. 61), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas neigiamai (b.l. 49), todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir taikyti LR BK 38 straipsnį ir A. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja V. B., todėl A. Š. už nusikaltimo padarymą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė viešieji darbai, žemiau vidurkio įstatymo numatyto.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeistinos.
Skiriant bausmę D. J. atsižvelgiama į tai, kad jis teisiama antrą kartą, teista už smurtinį nusikaltimą, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs (b.l. 64-68) veikdama bendrais tyčiniais veiksmais su A. Š. padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai LR 11 straipsnyje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, žalos nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, administracine tvarka nebausta (b.l. 76-77, 78-80), gyvenamojoje vietoje charakterizuojama teigiamai (b.l. 75), nedirbanti (b. l. 81), darbo biržoje registruota (b.l. 82), todėl D. J. už nusikaltimo padarymą skirti viešuosius darbus, areštą ar laisvės apribojimą netikslinga, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, numato, kai asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, tai laikoma nusikaltimų recidyvu, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio pirma dalimi jam už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl jai skirtinas laisvės atėmimas, artimesnis minimaliam sankcijoje nustatytam ir taikytinas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, nes bausmės tikslas gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo ir skirtini įpareigojimai.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeistinos.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.
Daiktinių įrodymų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,
n u s p r e n d ė :
A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti viešuosius darbus keturiems mėnesiams, neatlygintinai dirbant 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso atidirbant 80 valandų ir pradedant dirbti per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.
D. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.
Pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant pradėti dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Alfredas Vilbikas