Administracinė byla Nr. I-3609-422/2014
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01285-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 8.2.;74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,
dalyvaujant atsakovei B. A.,
nedalyvaujant pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei B. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu prašo priteisti iš atsakovės B. A. 315,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Jurbarko rajono savivaldybės Taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Jurbarko savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims bei 2011-07-28 sprendimu Nr. T2-223 - Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau - Taisyklės). Nuostatai bei taisyklės viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje www.jurbarkas.lt bei pareiškėjo tinklalapyje www.uabtratc.lt. Vadovaujantis LR Rinkliavų įstatymo 13 str., šie aktai yra norminiai administraciniai aktai. Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Jurbarko rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš jos mokėtojų išieško pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 46 p.). Nuostatų 4 p. apibrėžia, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą — tai Jurbarko rajono savivaldybės (toliau - Savivaldybė) tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai - atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Atsakovės atžvilgiu Jurbarko rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo. Atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą (gyvenamoji paskirtis) Jurbarko rajono savivaldybėje adresu: (duomenys neskelbtini) , todėl jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. 2012-07-26, 2013-03-25 atsakovei buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai, o 2014-01-14 įspėjimas dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė už laikotarpį 2012-04-01– 2013-12-31 nėra sumokėjusi pareiškėjui – 315,00 Lt dydžio vietinės rinkliavos.
Atsakovė su skundu sutinka. Kadangi yra darbinga tik iš dalies, gauna nedarbingumo pensiją, prašo įsiskolinimą išdėstyti dalimis.
Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).
Skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Jurbarko rajono savivaldybės Taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Jurbarko savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims bei 2011-07-28 sprendimu Nr. T2-223 - Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau - Taisyklės). Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Jurbarko rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai - atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Pagal Nuostatų 31—33 p. pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, formuoti sąskaitas už šių paslaugų teikimą ir pateikti jas mokėtojams. Metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 20 p.). Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš jos mokėtojų išieško pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 46 p.).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) . Pagal Nuostatų 5 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja.
Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovė nuo 2012-04-01 iki 2013-12-31 nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas 315,00 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Aplinkybės, kad atsakovė nesinaudojo pareiškėjo teikiamomis paslaugomis ir nėra sudariusi jokių sutarčių, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 str. 3d., 11 str. 1d. 8p., 12 str. 2p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32str. 1d. bei Nuostatų pagrindu. Tai konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinė byla Nr. A525-471/2010), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovė nėra sudariusi sutarties, kad paslaugomis nesinaudoja, tačiau atsakovė turi teisę kreiptis į pareiškėją dėl minėto mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), nurodydama susiklosčiusias aplinkybes.
Teismas akcentuoja ir tai, jog LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundo reikalavimas dėl 315,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo pagrįstas ir tenkintinas.
Atsakovė prašo teismo išdėstyti susidariusį įsiskolinimą dalimis.
Priteisiamų teismo išlaidų išdėstymo ar atidėjimo klausimai tiesiogiai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nėra reglamentuoti. ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Atsižvelgiant į atsakovės B. A. nurodytas aplinkybes-– yra iš dalies darbinga, gauna nedarbingumo pensiją (Neįgaliojo pažymėjimas, Nr. (duomenys neskelbtini) ), darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju tai sudaro pagrindą tenkinti atsakovės prašymą ir išdėstyti sprendimo dėl 315,00 Lt dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio įvykdymą trims mėnesiams.
Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir 20 straipsnį, tuo atveju, jei šio sprendimo vykdymas apimtų ir euro įvedimo Lietuvoje datą, iš atsakovės B. A. pareiškėjui UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ priteistina 91 Eur vietinės rinkliavos suma.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės B. A. pareiškėjo naudai patirtas 100 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas – už skundo surašymą, sumokėtas UAB „Juris LT“ pagal 2014-07-11 Teisinių paslaugų sutartį Nr. 1.16-14/66.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateikta sąskaita faktūra 2014-09-09 Nr. JUR1003, internetinės bankininkystės duomenys (2014-09-10 vietinis lėšų pervedimas) patvirtina 100 Lt advokato išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės priteistina pareiškėjui 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Skundą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės B. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ 315,00 Lt (91 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 100 Lt (28 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Išdėstyti sprendimo dėl 315,00 Lt už nesumokėtą vietinės rinkliavos mokestį įvykdymą, nustatant B. A. (gim. (duomenys neskelbtini) ) per trijų mėnesių laikotarpį (kiekvieną mėnesį skolą sumokant iki einamojo mėnesio 30 d.) mokėti 105,00 Lt (30 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio įsiskolinimą, įpareigojant įmokas pervesti UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“, juridinio asmens kodas 179901854.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Janina Vitunskienė