Civilinė byla Nr. e2-3689-1171/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25291-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.5; 3.2.3.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,
sekretoriaujant Rasai Kaupinytei, Ingridai Valickienei, Monikai Šulcaitei, Kristinai Murauskienei,
dalyvaujant ieškovui E. M.,
atsakovės viešosios įstaigos Vyriausybės strateginės analizės centro atstovei advokatei Agatai Staševskajai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vyriausybės strateginės analizės centras dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas E. M. (toliau - ieškovas) kreipėsi į teismą, pateikdamas ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės 20 000 eurų neturtinę žalą.
Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė psichologinio smurto taikymu, kuris prasidėjo 2022 m. gegužės 9 d. grįžus po kasmetinių atostogų. Atsakovės direktorės pareigas laikinai paskirta eiti buvo A. V. Teigia, kad iš karto pajuto, jog direktorė jo vengia, ignoruoja, žodžiu informavo, jog ieškovo vadybos nereikia, taikė kitas psichologinio smurto formas, dėl ko pateikė Valstybinei darbo inspekcijai skundą dėl psichologinio smurto ir mobingo taikymo. Kadangi Valstybinė darbo inspekcija skundo tinkamai neištyrė, ieškovas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pasak ieškovo, jam taip pat nepagrįstai buvo sumažintas darbo užmokestis. 2022 m. gegužės 11 d. l.e.p. direktorė ieškovui pavedė dirbti tyrimuose, kaip vyr. politikos analitikui, tačiau susitarimo dėl papildomo darbo, jog jis vykdys vyr. politikos analitiko pareigas nesudarė. Anot ieškovo, neteisėti atsakovės veiksmai taip pat pasireiškė atliekant tyrimą dėl galimai ieškovo padarytų šiurkščių darbo pažeidimų, kadangi buvo pažeista ieškovo teisė pateikti pasiaiškinimą per protingą terminą, nes atsakovė nesuteikė pakankami laiko išsamiam pasiaiškinimui pateikti, tai ieškovas vertina kaip tęstinio psichologinio spaudimo taikymą. Ieškovo nuomone, komisija net nesistengė objektyviai ištirti visų faktinių duomenų, nenorėjo išgirsti ieškovo nuomonės apie pateiktus kaltinimus, nesiekė objektyviai įvertinti situacijos. Paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. 9.15 val. ieškovui buvo įteiktas direktorės įsakymas dėl E. M. darbo sutarties nutraukimo, kartu su išvada dėl pareigų pažeidimo ir pareikalauta iki 10 val. grąžinti darbinį kompiuterį bei telefoną. 10 val. kompiuteris buvo atjungtas nuo atsakovės serverių. Ieškovas nesutinka su jam mestais kaltinimais dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, savo argumentus pagrįsdamas Darbo ginčų komisijos sprendimo argumentais ir, apibendrindamas atsakovės veiksmus, nurodo, jog atsakovės veiksmai buvo kryptingi – taikyti ieškovui ilgalaikį psichologinį smurtą. Ieškovas teigia, kad atsakovės kaltės forma tyčia pasireiškė tokiais veiksmais. Jam pasikreipus su skundu į Valstybinę darbo inspekciją ir šiai 2022 m. liepos26 d. sprendime konstatavus, kad įstaigos vadovė ieškovui taiko izoliavimą, l.e.p. direktorei surašytas Reikalavimas R1 ir įteiktos Valstybinės darbo inspekcijos rekomendacijos. Ieškovas mano, jog 2022 m. liepos 26 d. atsakovės direktorė turėjo suvokti, jog ieškovo atžvilgiu taiko psichologinį smurtą, tačiau ir toliau smurtavo ir pradėjo organizuoti neteisėtą atleidimą. 2022 m. rugpjūčio 16 d. 14.50 val. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie galimai padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, nustatant labai trumpą terminą kokybiškai ir išsamiai pateikti paaiškinimą. Tai rodo, jog direktorė veikdama tyčinės kaltės forma, taikydama psichologinį smurtą, tyčia pradėjo organizuoti neteisėtą atleidimą iš darbo. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad direktorė pasisamdė advokatę, kuri specializuojasi darbo bylose. Direktorė, konsultuodamasi su advokate ir Žmogiškųjų išteklių grupės vadove A. M., tyčia vykdė darbo pažeidimų tyrimą šališkai, subjektyviai ir neteisingai. Nurodo, kad l.e.p. direktorė suvokdama savo veikos pobūdį, kad neteisėtais veiksmais ir pagrindais atleidžia ieškovą iš darbo, numatė, kad dėl jos veikimo kils padariniai, t. y. žinojo, kad atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą sukels pasekmes, sumenkins ieškovo gerą reputaciją ir kompetenciją, sukels ieškovui didžiulę psichologinę traumą ir tokių padarinių norėjo. Visas vykdytas psichologinis smurtas ir mobingas pasireiškė nekonstruktyvia ir ieškovą žeminančia kritika, pasiekimų menkinimu, žodine agresija, ydingais darbiniais nurodymais, socialiniu ir darbiniu izoliavimu. Tai yra tipinis susidorojimas su neįtinkančiu darbuotoju. Labai stiprus emocinis šokas buvo 2022 m. rugpjūčio 16 d. kai ieškovui, Tyrėjų grupės vadovui, buvo įteiktas pranešimas apie galimai padarytus šiukščius darbo pareigų pažeidimus, nustatant labai trumpą terminą kokybiškai ir išsamiai pateikti paaiškinimą. Tačiau didžiausias sukrėtimas buvo 2022 m. rugpjūčio 26 d., kai buvo įteiktas l.e.p. direktorės įsakymas dėl E. M. darbo sutarties nutraukimo kartu su išvada dėl šiukščių darbo pareigų pažeidimo ir iki 10 val. buvo pareikalauta grąžinti darbinį kompiuterį ir telefoną. Iš jaudulio vos neprarado sąmonės, jautė skausmą krūtinėje, širdies plote. Apie šią situaciją, jausmą ir skausmą širdies plote papasakojo poliklinikos kardiologei ir ji sakė, kad tai galėjo būti streso sukelta prieš infarktinė būsena. Taigi, taikytas psichologinis smurtas mažino ieškovo motyvaciją ir gebėjimą gerai dirbti, pasitenkinimą darbu, susikaupimą, taip pat žalojo fizinę bei psichinę sveikatą; pasitikėjimą savimi, menkino savivertę, sunaikino emocinę gerovę. Dėl nuolat atiriamo psichologini smurto ir streso darbe iki šiol jaučia padidintą nerimo jausmą, depresyvias nuotaikas, didelį nuovargį bei padidintą nepatiklumo, nepasitikėjimo, įtarumo, sumažėjusio pasitikėjimo savimi jausmą, sumažėjusią savivertę. Dėl užsitęsusios įtampos iki šiol yra sutrikęs miegas, dingęs apetitas. Dėl taikyto psichologinio smurto ir patiriamo ilgalaikio streso, sutriko sveikata. Teigia, jog gydytojų nurodymu pradėjo stebėti savo kraujospūdį. Pastebėjo, kad prieš Darbo ginčų komisijos ir teismo posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjamas atleidimas iš darbo ir darbo užmokesčio klausimai, stipriai pakildavo spaudimas. Po 2022 m. lapkričio 10 d. Darbo ginčų komisijos posėdžio spaudimas buvo labai aukštas ir laikėsi keletą dienų. 2022 m. lapkričio 12 d. 21 val. ieškovą nuvežė į VšĮ Vilniaus universitetinę ligoninę, Santaros skubios medicinos centrą. Gydymo įstaigoje atliko tyrimus, nustatė aukštą kraujospūdį. Prileidus vaistų, situaciją stabilizavo gydytojai išrašė vaistų spaudimui mušti ir nervams raminti, ir rekomendavo skubiai kreiptis į savo šeimos gydytoją ir kardiologą. 2022 m. lapkričio 30 d. LR VRM Medicinos centre buvo atlikti išsamūs ieškovo sveikatos tyrimai ir buvo diagnozuota dėl ilgalaikio streso nustatyta (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas. Teigia, jog niekada gyvenime ieškovas neturėjo (duomenys neskelbtini) ligų, nuo vaikystės reguliariai sportuoja, gyvena sveiką gyvenimo būdą, tačiau tokie psichologiniai išgyvenimai, ilgalaikis ir intensyvus stresas patirtas dėl l.e.p. direktorės tyčinių veiksmų taikant psichologinį smurtą bei neteisėtai atleidžiant iš darbo, padarė (turbūt) negrįžtamos žalos sveikatai. Prašo už ieškovui sukeltą stresą, psichologines kančias, sugniuždytą pasitikėjimą, pažeminimą prieš atsakovės kolektyvo darbuotojus ir nuvertintą kompetenciją, už sukeltą pablogėjusią sveikatą ir atsakovės priteisti 20 000 eurų neturtinės žalos.
Teismo posėdyje ieškovas E. M. palaikė ieškinio reikalavimą ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atleistas iš darbo jis buvo ne dėl to, kad tam buvo teisinis pagrindas, tačiau tai buvo siekiama padaryti bet kokia kaina. Pastebėjo, kad paaiškinimui pateikti jam buvo duotos tik dvi dienos, tačiau jo paaiškinimo komisija net nevertino. Paaiškino, jog neturtinę žalą apskaičiavo atsižvelgdamas į negautas pajamas. Nesutinka, kad nebuvo pakenkta ieškovo reputacijai, pažymėjo, jog jam teko aiškintis Teisėjų taryboje, o Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimo dėl skyrimo teisėju nėra. Prašė sumažinti bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti atsakovė.
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovas ieškinyje visiškai nepagrįstai teigia, jog atsakovės direktorė jo atžvilgiu taikė psichologinį smurtą. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio šias aplinkybes. Jo teiginiai laikytini neįrodytas ir nepagrįstais. Teigia, jog Darbo ginčų komisijai konstatavus, kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimus, paneigiama ieškovo versija, jog atsakovė tyčia/ar nepagrįstai jo atžvilgiu organizavo tarnybinį patikrinimą dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Pažymėjo, jog Darbo ginčų komisija sprendime pasisakė dėl nuobaudos skyrimo senaties termino, tačiau tai jokiu būdu neeliminuoja aplinkybės, kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimus ir tie pažeidimai nebuvo „išgalvoti“, kaip bando teigti ieškovas. Pažymėjo, kad į bylą ieškovas pateikė 2022 m. lapkričio 12 d. medicininius dokumentus, neva pagrindžiančius, kad tą dieną jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, tačiau ieškovo pateikti dokumentai niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomų aplinkybių ir jo sveikatos susirgimų, praėjus beveik trims mėnesiams nuo jo atleidimo iš darbo dienos. Pastebėjo, jog reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo. Atleidimo pagrindas ieškovui nebuvo neigiamas, jis turėjo visas galimybes susirasti kitą darbą, t.y iš viešosios erdvės yra žinoma, kad jau 2022 m. lapkričio 11 d. Teisėjų taryba pritarė E. M. skyrimui teisėju. Taigi, ieškovo teiginiai apie sumenkintą jo reputaciją ir kompetenciją yra teisiškai nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, jog 2022 m. lapkričio 11 d. ieškovas dalyvavo Teisėjų tarybos posėdyje, kurio metu jam buvo pateikta eilė „nepatogių“ klausimų, susijusių su jo ankstesne politine veikla, todėl pagrįstai manytina, kad 2022 m. lapkričio 12 d. apsilankymas pas gydytojus siejamas būtent su pastaraisiais įvykiais, o ne su atleidimu iš darbo dar 2022 m. rugpjūčio 26 d. Taip pat nurodė, jog ieškovas beveik dvejus metus, siekdamas būti sugrąžintas į teisėjo pareiga, bylinėjosi su Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 20 d. išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiamas E. M. teisių pažeidimo klausimas. Taigi, remiantis viešai prieinamais dokumentais matyti, kad ieškovo sveikatos susirgimai, tikėtinai, priežastiniu ryšiu yra susiję su ankstesniais jo gyvenime buvusiais įvykiais. Pažymėjo, kad ieškovo tvirtinimu, jis 2022 m. spalio 12 d. tikrinosi sveikatą dėl teisėjo pareigų. Aplinkybė, kad ieškovo kandidatūrai dėl teisėjo pareigų buvo pritarta, savaime preziumuoja, jog tiek fizinė, tiek psichinė sveikata yra gera ir tinkama tokioms pareigoms eiti. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad šiuo metu sutriko jo psichinė sveikata, jis skundžiasi stipriu nerimu, depresinėmis nuotaikomis. Tokie ieškovo teiginiai vertintini dviprasmiškai: iš vienos pusės ieškovas Medicinos įstaigos pažyma yra pripažintas tinkamu eiti teisėjo pareigas, iš kitos pusės, ieškovas pats kvestionuoja šią aplinkybę, siekdamas šioje byloje įrodyti, jog po sveikatos patikrinimo į teisėjo pareigas jo psichinė sveikata sutriko ir šiai dienai tikriausiai jis jau nebeatitinka teisėjui keliamų reikalavimų teigia, kad ieškovas, pasikeitus aplinkybėms, privalėjo apie tai informuoti Teisėjų tarybą ir/arba pakartotinai pasitikrinti sveikatą dėl teisėjo pareigų, priešingu atveju, laikytina, kad jo teiginiai apie sutrikusią sveikatą yra išgalvoti ir melagingi. Dėl ieškovo sveikatos sutrikimų 2022 m. rugpjūčio 26 d. pastebėjo, kad remiantis moksline literatūra, apskritai (duomenys neskelbtini) rizika padidėja vyrams, kuriems daugiau kaip 40 metų, ir tai priklauso nuo eilės veiksnių, t. y. paveldimumo, polinkio sirgti tokiomis ligomis, cholesterolio kiekio ir pan. ieškovo pateiktas vienintelis gydytojo išrašas neįrodo, kad jie atsirado ar kažkaip buvo įtakoti jo atleidimo iš darbo ir yra to pasekmės. Anot atsakovės, būtent ieškovas iniciavo visus procesus tiek Darbo ginčų komisijoje, tiek teisme, nesiekė ginčo išspręsti taikiai, todėl tęsėsi procesai. Ieškovas teigia, kad dvasinius išgyvenimus jam sukėlė Darbo ginčo komisijos ir teismo posėdžiai, pastebėjo, kad ieškovas yra teisininkas, teisės mokslų daktaras, kuris ne vienerius metus ėjo ir šiuo metu ketina eiti teisėjo pareigas, todėl tokie jo teiginiai yra mažų mažiausia absurdiški.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Agata Staševskaja palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarp ieškovo E. M. (darbuotojo) ir atsakovės viešosios įstaigos Vyriausybės strateginės analizės centro (darbdavio) sudaryta Darbo sutartis Nr. 267, kuria E. M. įdarbintas Tyrėjų grupės vadovu. Vyriausybės strateginės analizės centro direktorė 2022 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. P-34, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atleido 2022 m. rugpjūčio 26 d. Tyrėjų grupės vadovą E. M. iš užimamų pareigų ir nutraukė su E. M. 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 267, dėl darbuotojo kaltės, šiurkščiai pažeidus darbo pareigas (2.1 p.). Nesutikdamas su minėtu įsakymu, E. M. kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją, kuri 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-18468/2022 nusprendė iš dalies tenkinti prašymą: pripažinti ieškovo E. M. atleidimą iš darbo Vyriausybės strateginės analizės centre 2022 m. rugpjūčio 26 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neteisėtu; laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo E. M. ir atsakovės Vyriausybės strateginės analizės centro nutraukta darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį; išieškoti ieškovo E. M. naudai iš atsakovės Vyriausybės strateginės analizės centro 7 854,78 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 126,69 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 (penkių) darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną. Nesutikdamas su sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovas pateikė ieškinį teismui.
Taigi, ginčas šioje byloje yra kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią ieškovas patyrė dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Ieškinyje E. M. nurodė, jog nesutinka su Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria ji konstatavo: „Ieškovas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo grindžia neteisėtu atleidimu. Darbo ginčų komisija neturi pagrindo pripažinti, jog dėl neteisėto ieškovo atleidimo jis patyrė sunkias neigiamas pasekmes. Pažeistų teisių pripažinimas aptariamu atveju laikytinas teisinga satisfakcija, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovo veiksmuose yra darbo pareigų pažeidimo požymių, todėl nagrinėjamoje byloje toks sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus“. Pasak ieškovo, teismų praktikoje suformuluota, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ir teisėto intereso pažeidimą, teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą. Tačiau atsakovė su neturtinės žalos atlyginimu nesutinka.
DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą, teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala).
Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Kasacinio teismo praktikoje yra susiklosčiusi taisyklė, kad pažeidimo konstatavimas gali būti pakankama satisfakcija tik tuo atveju, kai padaryta neturtinė žala yra nedidelė, t. y. darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014). Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011 ir kt.).
Nustatyta, kad Vilniaus darbo ginčų komisija 2022 m. lapkričio 24 d. sprendime nurodė, kad nors kai kurie ieškovo veiksmai gali būti kvalifikuotini kaip darbo pareigų pažeidimai, tačiau darbo ginčų komisija sprendžia, kad nei vienas iš įvardintų pažeidimų nekvalifikuotinas kaip šiukštus, todėl atsakovei nebuvo teisinio pagrindo atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Konstatavo, kad atsakovė ne tik neturėjo pagrindo atleisti ieškovą iš darbo, bet ir nesilaikė įstatymų nustatytos atleidimo iš darbo procedūros - ne dėl visų pažeidimų prašė pateikti pasiaiškinimą (dėl atsakovės nurodomų melagingų pažymų apie darbą kaip vyr. politikos analitikas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. liepos mėn.). Net jei darbo pareigų pažeidimas ir paaiškėtų atliekant tyrimą, tai prieš darbdaviui imantis veiksmų (įspėjimo ar atleidimo) pagal DK 58 straipsnį turi būti suteikiama galimybė darbuotojui pateikti pasiaiškinimą, kad situacija būtų tinkamai darbdavio įvertinta. Ir kaip jau minėta, ieškovo atleidimą pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą komisija pripažino neteisėtu. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, egzistuoja teisinis pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę – būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. tinkamai neištyrusi visų galimai padarytų drausminių pažeidimų (ne dėl visų pažeidimų paprašius pateikti pasiaiškinimus, pasiaiškinimui pateikti nustačius per trumpą terminą – iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog jis prašė pratęsti terminą jam pateikti ir vėliau teikė papildomą paaiškinimą) ieškovui buvo taikyta netinkama ir neproporcinga drausminė nuobauda, o darbo sutarties nutraukimas dėl šiukštaus darbo pareigų pažeidimo nagrinėjamoje situacijoje galėjo sukelti ieškovui stiprius neigiamus išgyvenimus, kadangi toks atleidimo pagrindas akivaizdu, jog yra diskredituojantis ieškovą kaip darbuotoją, galėjo sumenkinti jo reputaciją, sumažinti galimybę įsidarbinti. Šiuo atveju nors komisija nurodė, kad nors kai kurie ieškovo veiksmai gali būti kvalifikuotini kaip darbo pareigų pažeidimai, tačiau toks pastebėjimas negali eliminuoti atsakovės atsakomybės dėl ieškovo patirtų išgyvenimų, ir pažeidimo konstatavimas nėra pakankama satisfakcija. Be to, ir pati komisija tuo pačiu pažymėjo, kad nei vienas iš įvardintų pažeidimų nekvalifikuotinas kaip šiukštus, todėl atsakovei nebuvo teisinio pagrindo atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Ieškovas savo žalą įvertino 20000 eurų. Nurodė, jog neturtinę žalą prašo priteisti už sukeltą stresą, psichologines kančias, sugniuždytą pasitikėjimą, pažeminimą prieš atsakovės kolektyvo darbuotojus, ir nuvertintą kompetenciją, už sukeltą pablogėjusią sveikatą. Pasak ieškovo, jis patyrė labai stiprų emocinį šoką 2022 m. rugpjūčio 16 d. kai jam, tyrėjų grupės vadovui buvo įteiktas pranešimas apie galimai padarytus šiukščius darbo pareigų pažeidimus. Tačiau didžiausias sukrėtimas buvo 2022 m. rugpjūčio 26 d., kai buvo įteiktas l.e.p. direktorės įsakymas dėl E. M. darbo sutarties nutraukimo kartu su išvada dėl šiukščių darbo pareigų pažeidimo ir iki 10 val. buvo pareikalauta grąžinti darbinį kompiuterį ir telefoną. Iš jaudulio vos neprarado sąmonės, jautė skausmą krūtinėje, širdies plote. Nors atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovu nurodytomis aplinkybėmis dėl sveikatos sutrikimų ir pateikia savo argumentus, tačiau išklausęs šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu ir susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymai, teismas būtent šioje situacijoje neturi jokio pagrindo netikėti ieškovo parodymais dėl jo sveikatos būklės tuo metu, kai buvo atlikti pirminiai veiksmai dėl drausminės bylos iškėlimo ir jį atleidžiant iš darbo. Sutiktina, jog šalis turi pateikti įrodymus jo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, tačiau tuo pačiu pastebėtina, jog pateikti tiesioginius teismui įrodymus, pagrindžiančius sveikatos problemų tęstinumą, neturtinei žalai pagrįsti yra sudėtinga. Teismas vertina šioje situacijoje aplinkybių visumą. Ieškovo paaiškinimais, anksčiau jis sveikatos problemų neturėjo, vedė sveiką gyvenimo būdą, sportavo. Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2022 m. lapkričio 12 d. išrašo matyti, jog ieškovas gydymo įstaigai yra nurodęs, jog medikamentų nuolatos nevartoja, „paskutinius kelis mėnesius patiria daug streso. Prieš porą savaičių ėjo tikrintis sveikatos, registruotas padidėjęs (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 -11-07 dienos pradėjo matuotis kraujospūdį, dažnai išmatuoja aukštą. Kartais jaučia aukšto kraujospūdžio metu jaučia diskomfortą krūtinėje“. Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo 2022 m. lapkričio 30 d. matyti, jog ieškovas gydytojai nurodė, jog „nuo 2022. 08. Nervinė įtampa pastebėjo (duomenys neskelbtini) pašokimus (..) dėl to kreipėsi į Santaros klinikas priėmimo skyrių. 2022 m. 11 mėn. pradžioje skirtas gydymas (..) iki tok medikamentų nevartojo“. Diagnozės dėl (duomenys neskelbtini) ir mišri (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) pirmą kartą šiais metais (2022 m.) nustatytos ligos. Pažymėtina, įrodymais byloje, be kita ko, laikytini ir šalių paaiškinimai (CPK 186 straipsniai). Taigi, įvertinęs minėtųjų duomenų visumą, teismas laiko įrodytu, jog ieškovo sveikatos būklė buvo tiesiogiai įtakota būtent dėl ieškovui taikytos drausminės atsakomybės, nes ieškovas teismui duodamas paaiškinimus dėl savo sveikatos buvo nuoseklus, jo paaiškinimus patvirtina ir medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys (nervinė įtampa nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., iki apsilankymo Santaros klinikose medikamentų nevartojo, (duomenys neskelbtini) ligos pirmą kartą nustatytos 2022 m. metais). Aplinkybė, kad sveikata pablogėjo ieškovui ne iš karto po atleidimo iš darbo, o tik praėjus kuriam laikui, neverčia abejoti ieškovo paaiškinimais, nes, teismo nuomone, ūmus sveikatos pablogėjimas gali būti ir ilgalaikio streso pasekmė. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovo sveikatą galėjo įtakoti ir bylinėjimais su Prezidentūra – ieškovas patvirtino teismo posėdžio metu, jog neturtinės žalos atlyginimo minėtoje byloje jis nesiejo su sveikatos pablogėjimu, ir nemano, jog ieškovo dalyvavimas 2022 m. lapkričio 11 d. Teisėjų tarybos posėdyje, kuriame buvo pateikta eilė „nepatogių: klausimų, susijusių su jo ankstesne politine veikla, gali būti tiesiogiai siejamas su jo apsilankymu 2022 m. lapkričio 12 d. pas gydytojus“. Teismo vertinimu, minėtosios patirtys galėjo prisidėti prie ieškovo sveikatos pablogėjimo, tačiau ne daugiau kaip ir visi kiti gyvenimo nepatogumai, tačiau jie nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje - minėtų veiksmų pasekmė.
Kaip teigė ieškovas, neturtinė žala ieškovui pasireiškė sukeltu stresu, psichologinėmis kančiomis, sugniuždytu pasitikėjimu, pažeminimu prieš atsakovės kolektyvo darbuotojus, ir nuvertinta kompetencija. Akivaizdu, jog ieškovui, kaip asmeniui, kuris yra plačiai žinomas visuomenėje ir praeityje užėmęs aukštas pareigas, t. y. buvo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministru, teisėju, be to, mokslų daktaras, nepagrįstai nustatytas atleidimo iš darbo pagrindas – dėl šiurkštaus pažeidimo, sužinojimo apie tai faktas tikrai galėjo sukelti tokio pobūdžio pasekmes. Ir šioje vietoje nesutiktina su atsakove, kad tai, jog ieškovas yra teisininkas, teisės mokslų daktaras, kuris ne vienerius metus ėjo ir šiuo metu ketina eiti teisėjo pareigas, todėl tokie jo teiginiai, kad jam sukėlė dvasinius išgyvenimus yra absurdiški. Priešingai, ieškovo atleidimas iš darbo tiesiogiai palietė ieškovą asmeniškai ir jo šeimą, jis neteko pragyvenimo šaltinio. Atleistas kompromituojančiu pagrindu, apie tai sužinojo kolektyvas, informacija buvo paviešinta. Akivaizdu, jog toks atleidimo iš pareigų būdas ieškovui galėjo sukelti didelius neigiamus išgyvenimus, kadangi buvo sumenkinta jo dalykinė reputacija ir geras vardas, kad dėl šių aplinkybių visuomenė galėjo susidaryti negatyvų požiūrį į ieškovą, suabejoti jo reputacija.
Taigi, nustačius šias aplinkybes darytina išvada, jog ieškovo neteisėto atleidimo iš pareigų pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų yra teisinis pagrindas ieškovui priteisti neturtinę žalą. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).
Teismas pažymi, kad neteisėtas atleidimas iš darbo, pats savaime ieškovui sukėlė didelius nepatogumus ir išgyvenimus. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vertintina tai, kad ieškovas viešojoje įstaigoje dirbo metus (nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d.). Šios pareigos ieškovui nebuvo ilgalaikis karjeros etapas. Iki atleidimo iš darbo drausminių nuobaudų neturėjo. Ieškovo veikla per kasmetinės veiklos vertinimą 2022 m. vasario 28 d. tuometinio direktoriaus G. V. įvertinta „labai gerai“. Pastebėtina, kad ieškovo E. M. naudai iš atsakovės Vyriausybės strateginės analizės centro priteista 7 854,78 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai) bei po 126,69 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 (penkių) darbo dienų savaitės grafiką. Atsakovas šią pareigą jau įvykdė. Ieškovo pažeistos teisės ir įstatymo saugomi interesai pripažįstant jo atleidimą iš darbo neteisėtu buvo apginti po trijų mėnesių, Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra iš dalies pagrįstas, todėl jis tenkintinas ieškovui priteisiant 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Dėl kitos reikalavimo dalies ieškinys atmestinas.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios – šiuo atveju jo apskųstoji dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo (DK 229 straipsnio 2 dalis, 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė iš viso 1750 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2023 m. vasario 22 d. ataskaitą už suteiktas teisines paslaugas pagal TPS Nr.AS-288-3/2023: už atsiliepimo parengimą 1000 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 250 Eur ir pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje bei susipažinimą su ieškovo pateiktais dokumentais 500 Eur. Išlaidas atsakovė apmokėjo 2023 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymu.
Atsakovei teisinės paslaugos buvo suteiktos 2022 m. IV ketvirtį (1780,50 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) ir 2023 m. I ketvirtį (1799,00 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teisinės paslaugos buvo suteiktos 2022 m. IV ketvirtį, sudaro 4451,25 Eur (1780,50 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (šiuo atveju 2022 m. II ketvirtis)) x 2,5). Prašoma priteisti 1000 Eur suma už atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.
Teismo posėdžiai vyko: 2023 m. sausio 25 d. – 1 val. 10 min., 2023 m. vasario 23 d. – 3 val. 21 min., 2023 m. vasario 28 d. – 43 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. punktu, už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išlaidas faktiškai patyrė (sumokėjo) 2023 m. I ketvirtį sudaro 4 val. 53 min. Todėl vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 p. maksimali galimai priteistina suma yra 899,50 Eur (1799,00 Eur x 0,1 x 5 val. = 899,50 Eur). Prašoma priteisti 750 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.
Kadangi ieškovo ieškinys yra tenkinamas iš dalies, proporcingai patenkinto reikalavimo sumai, atsakovei iš ieškovo priteisiama 90 procentų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš viso 1575 Eur. Nors ieškovas prašė sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau šio prašymo tinkamai nepagrindė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog yra pagrindas priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms sumažinti. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra gerokai mažesnės nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai, todėl prašymas dėl jų mažinimo netenkintinas.
Byloje iš viso patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos iš šalių, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: Iš ieškovo - 5,97 Eur, iš atsakovės - 0,67 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Vyriausybės strateginės analizės centras, juridinio asmens kodas 300845435, ieškovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vyriausybės strateginės analizės centras, juridinio asmens kodas 300845435, iš ieškovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1575 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės viešosios įstaigos Vyriausybės strateginės analizės centras, juridinio asmens kodas 300845435, 0,67 Eur (šešiasdešimt septynių ct), iš ieškovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,97 Eur (penkių eurų 97 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį darbo byloje Nr. APS-131-18468/2022 dėl neturtinės žalos atlyginimo laikyti netekusia galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Brazinskienė