Civilinė byla Nr. 2A-1755-555/2010       

Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Poderienė

Procesinio sprendimo kategorija 30.3;114.11;121.18;121.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Ramūno Mitkaus,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Jūratei Germanavičiūtei Vasiljevienei, suinteresuotam asmeniui V. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo  Kauno miesto savivaldybės pareiškimą suinteresuotiems asmenims 172-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, V. Š., Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir

n u s t a t ė :

pareiškėjas prašė pripažinti bešeimininkiu ir perduoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn pastatą – garažą 1G2p (unikalus Nr.4400-1680-4467, užstatytas plotas 658 kv.m., bendras plotas 1388,97 kv.m., statybos metai 2001 m., baigtumas 75 procentai) ir pastatą – garažą 2G2p (unikalus Nr. 4400-1708-5022, užstatytas plotas 95 kv.m., bendras plotas 186,25 kv.m., statybos metai 2001 m., baigtumas 68 procentai), Islandijos pl. 75 Kaune. Nurodė, kad 1989 10 25 sprendimu Nr. 382 179 individualiam automobilių garažų statybos kooperatyvui buvo suteikta 70 vietų garažų statybai. 1994 04 20 mero potvarkiu buvo įregistruota „Sambūrio“ jungtinė garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, į kurios sudėtį įėjo ir 179-asis garažų statybos kooperatyvas.  172- oji bendrija 2002 12 02 kreipėsi su raštu ir nurodė, jog 179 - osios GSEB statomų garažų dalis, kuri jungiasi bendra siena su 172-osios GSEB garažais, yra avarinės būklės, dalis garažų apleisti ir sugriuvę. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2003 02 25 raštu informavo, jog 179-osios GSEB statybos darbai nutraukti 1994 m., šiuo metu bendrija neturi nei pirmininko, nei veikiančios bendrijos valdybos ir siūlė pradėtus statyti garažus pripažinti bešeimininkiu turtu. 2003 06 09 komisija apžiūrėjo ir nustatė, jog mūriniai 2 aukštų su rūsiais, apie 100 boksų garažai yra nebaigti statyti, jų būklė avarinė. Apie pradėtus ir nebaigtus statyti garažus 2003 06 26 buvo paskelbta laikraštyje“ Kauno diena“. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2003 06 12 raštu pranešė, kad 179-oji GSEB Islandijos pl. 77 Kaune įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. 179 - oji GSEB nebuvo įregistruota kaip juridinis asmuo Įmonių rejestre. Kauno miesto savivaldybės administracijos iniciatyva nebaigtiems statyti 179-osios GSEB garažams suteiktas patikslintas adresas Islandijos pl. 75 Kaune, atlikti kadastriniai matavimai bei suteiktas registro numeris. Pagal VĮ Registrų centro 2008 10 29  informaciją statiniai ir daiktinės teisės į juos, esantys Islandijos pl 75 Kaune, neįregistruoti. Kadangi nebaigti statyti garažai apskaitomi Kauno miesto savivaldybės apskaitoje ne mažiau ne vienerius metus, apie tai nustatyta tvarka skelbta spaudoje, nuosavybės teisės į minėtą turtą neįregistruotos yra pagrindas pripažinti turtą bešeimininkiu ir perduoti jį savivaldybei, nes pagal duomenis atitinka bešeimininkio turto statusą.

Suinteresuotas asmuo V. Š., perskaitęs skelbimą apie ketinimus kreiptis dėl garažų  pripažinimo bešeimininkiu turtu, 2007 12 10 kreipėsi į pareiškėją reikšdamas turtines pretenzijas (1 t. b.l.89). Šioje byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu, su pareiškimu sutiko iš dalies ir  prašė teismo palikti jam garažą Nr.100, kuris, jo nuomone, yra geros būklės ir gali būti naudojamas arba grąžinti jam pinigus. Nurodė, jog jis buvo 179-osios GSEB narys, yra daug investavęs į garažo statybą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškimą tenkino, pripažino bešeimininkiu turtu ir perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn pastatą – garažą 1G2p (unikalus Nr. 4400-1680-4467), užstatytas plotas 658 kv.m., bendras plotas 1388,97 kv.m., statybos metai 2001 m., baigtumas 75 procentai) ir pastatą – garažą 2G2p (unikalus Nr. 4400-1708-5022), užstatytas plotas 95 kv.m.; bendras plotas 186,25 kv.m.; statybos metai 2001 m., baigtumas 68 procentai) Islandijos pl. 75 Kaune.

Teismas nurodė, kad pastatų – garažų statybas pradėjo 179 –oji GSEB, tačiau nuo 1994 m. statiniais niekas nesirūpina, jie yra avarinės būklės, VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenimis (1 t. b.l.27) statybas pradėjusi 179-oji GSEB įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, pati bendrija Juridinių asmenų registre nėra įregistruota kaip juridinis asmuo ir jai nesuteiktas kodas (1 t. b.l.28,29). Teismas darė išvadą, jog pareiškime nurodyti pastatai – garažai yra bešeimininkis turtas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas laikėsi Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės nutarimu Nr. 634 reglamentuotos bešeimininkio turto išaiškinimo ir apskaitos tvarkos: 2007 02 05 apskaitos aktu įtraukė statinius į apskaitą, spaudoje 3 kartus ne mažesniu kaip 3 mėnesių intervalu paskelbė apie ketinimus kreiptis dėl garažų pripažinimo bešeimininkiu turtu bei kviesdamas asmenis,  turinčius turtinių teisių į šiuos pastatus kreiptis į pareiškėjo Turto tvarkymo skyrių, pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią statiniai buvo įtraukti į apskaitą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškimą tenkintino kaip visiškai pagrįstą ir įrodytą. Taip pat teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai: kooperatyvo Nr.179 narių sąrašas,  179 - osios GSEB kasos pajamų orderiai, 1992 03 16 sutartis patvirtina suinteresuoto asmens V. Š. nurodytas aplinkybes apie piniginių lėšų investavimą į garažo statybą, tačiau suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų apie konkretaus garažo priklausymą jam nuosavybės teise. Teismas darė išvadą, kad tokių įrodymų V. Š. ir negali pateikti, nes garažai nebuvo baigti statyti, nuo 1994 m. jais niekas nesirūpina, jie griūva, yra avarinės būklės, daiktinės teisės į juos niekam neįregistruotos. Kadangi šioje byloje V. Š. nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų, todėl teismas ir nesvarstė jo prašymų pagrįstumo dėl konkretaus garažo Nr.100 arba į garažo statybą  investuotų lėšų priteisimo. Nurodė, jog V. Š., manydamas, kad buvo pažeistos jo teisės ir įstatymu saugomi interesai turi teisę su ieškiniu įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismo šaukimas į 2010-04-28 teismo posėdį jam asmeniškai nebuvo įteiktas, o paliktas darbovietėje, kai jis tuo metu buvo išvykęs į tolimąjį reisą, tačiau žinodamas apie vyksiantį posėdį grįžęs iš reiso nuvyko tiesiai į teismo posėdį, tačiau pavėlavo. Taip pat nurodo, jog teismo posėdžio protokole pažymėta, kad jis – suinteresuotas asmuo atvyko pavėlavęs, tačiau teismas nepagarsino ir neišaiškino jo teisių ir pareigų. Dėl šios priežasties, apeliantas manė, kad vyksta parengiamasis, o ne teismo posėdis. Taip pat teigia, kad neturėjo galimybės pateikti savarankiškų reikalavimų bei juos pagrindžiančių įrodymų, nesuprato teismo klausimo, ko jis – suinteresuotas asmuo prašo, bei neturėjo galimybės pasirūpinti advokatu teisme, kuris atstovautų ir gintų interesus. Apelianto nuomone, neišaiškinus jam jo procesinių teisių bei jų nesupratus, buvo ypač pažeista jo teisė į teisminę gynybą, taip pat buvo sudarytos prielaidos bylos dalyvių nelygiateisiškumui kilti. Teigia, kad pažeidus šiuos pagrindinius proceso principus, bei neteisėtai apribojus galimybę pateikti savo reikalavimus bei įrodymus teisme, byla teisme išnagrinėta netinkamai, neatskleista bylos esmė.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė prašo atmesti suinteresuoto asmens  apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, o suinteresuotas asmuo nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius apeliacinį skundą palieka spręsti teismo nuožiūra.

            Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 320 straipsnis, nustatantis, kad apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių teismo procesą pirmosios instancijos teisme bei šalių lygybės procese principo pažeidimu. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jam buvo apribotos teisės pareikšti byloje savarankiškus reikalavimus, pateikti įrodymus, pasinaudoti teisine advokato pagalba.

 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad šalių lygybės principas civiliniame procese reiškia, jog kiekvienai šaliai turi būti suteikta prieinama galimybė pristatyti bylą, taip pat pateikti įrodymus tokiomis sąlygomis, kurios nebūtų daug nepalankesnės negu varžovo. Be to, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimu nelaikomas toks nukrypimas nuo šalių procesinio lygiateisiškumo, kai teismo sprendimui priimti užtenka kitų byloje surinktų faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.; Nr. 3K-3-2/2009).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų proceso normose įtvirtintų galimybių pranešti apeliantui apie teismo posėdžius, bylą nagrinėjo tik tinkamai apie teismo posėdį pranešus suinteresuotam asmeniui. Suinteresuotas asmuo tinkamai buvo informuotas apie vykusį teismo posėdį, kuriame buvo byla išnagrinėta iš esmės, nors ir pavėlavęs, dalyvavo bylos teisminio nagrinėjimo metu. Iš teismo posėdžio protokolo bei iš byloje pateikto suinteresuoto asmens procesinio dokumento - atsiliepimo į pareiškimą (b.l. 146-147, 1 t.) spręstina, kad suinteresuotas asmuo suprato turintis galimybę naudotis teisine pagalba nagrinėjant bylą, atsiliepime į pareiškimą išsakė teismui savo nuomonę, jog tokia pagalba naudotis nepageidauja, nagrinėjant bylą išsakė savo argumentus dėl pareiškimo pagrįstumo, prašymų, suteikti galimybe pasinaudoti advokato pagalba ar pareikšti savarankiškus reikalavimus, nepareiškė.

 Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog apeliantui buvo apribota teisė byloje reikšti savarankiškus reikalavimus bei teikti įrodymus. Bylos medžiaga nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. Š. apie pareiškėjo pareikštus reikalavimus buvo informuotas tinkamai, pasinaudojęs savo procesinėmis teisėmis 2009 m. gegužės 15 d. pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame jokių savarankiškų reikalavimų nereiškė, neišreiškė ir jokių prašymų dėl įrodymų išreikalavimų bylą nagrinėjančiam teismui. Skundžiamas teismo sprendimas nagrinėjamojoje byloje buvo priimtas 2010 m. gegužės 12 d., t.y. praėjus metams po suinteresuoto asmens pateikto procesinio dokumento, todėl akivaizdu, kad per šį laiko tarpą apeliantas privalėjo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, tinkamai realizuodamas savo procesines teises turėjo ir galimybę teikti savarankiškus reikalavimus.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė suinteresuoto asmens V. Š. teiktus įrodymus (b.l. 27-31, 2 t.), juos teismo sprendime analizavo ir įvertino. Prašymo pateikti papildomus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo po priimto teismo sprendimo ar juos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas (CPK 314 straipsnis), bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliantas neišreiškė.

Kolegijos vertinimu, bylos esmė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atskleista, ištirti teismui pateikti įrodymai, pareiškimas patenkintas, konstatavus sąlygas turtą pripažinti bešeimininkiu. Apelianto nurodomi argumentai neteikia pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis) ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                         Egidijus Tamašauskas

Kolegijos nariai                                                                                   Ramūnas Mitkus

                                                                                                Algirdas Remeika