Civilinė byla Nr. e2-963-302/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00391-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Centro poliklinikos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Limeta“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Centro poliklinikai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Graina“,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Limeta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės sprendimus pripažinti UAB „Graina“ pasiūlymą atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, įrašyti UAB „Graina“ pasiūlymą pasiūlymų eilėje pirmuoju numeriu ir pripažinti laimėjusiu; įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti dalyvio pasiūlymą ir pasiūlymą atmesti.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atviro konkurso „Diagnostikos reagentų ir kitų laboratorijai reikalingų darbo priemonių (įskaitant analizatoriaus panaudą su jų technine priežiūra) pirkimas“, pirkimo Nr. 188353 (toliau – Pirkimas), 21 dalies pirkimo procedūras; įpareigoti atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties su Konkurso 21 pirkimo dalies laimėtoju, o esant sudarytai Pirkimo sutarčiai – sustabdyti su pirkimo laimėtoju sudarytos Pirkimo sutarties vykdymą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Atsakovė pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovę UAB „Limeta“ pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 146 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 45 411,09 Eur sumai per 10 dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos. Nurodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė bus priversta ir toliau supaprastintų pirkimų pagrindu įsigyti prekes iš ieškovės už didesnę kainą negu yra pasiūlyta trečiojo asmens UAB „Graina“. Skirtumas tarp atsakovės iš ieškovės įsigyjamų prekių kainos ir prekių, kurias siūlo trečiasis asmuo kainos, skaičiuojant dviejų mėnesių laikotarpį, yra lygus 15 137,03 Eur. Atsižvelgiant į preliminarią teisminio proceso trukmę (6 mėnesiai), atsakovės teigimu, jos patiriami nuostoliai per bylinėjimosi laikotarpį sieks 45 411,09 Eur (su PVM).

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovė privalėjo įrodyti, kad dėl kokių nors ieškovės veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovės nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas, tačiau atsakovė šia aplinkybe savo prašymo apskritai negrindė. Tuo tarpu ieškovės pateikti finansinės atskaitomybės duomenys, teismo nuomone, nesudaro pagrindo spręsti apie sunkią ieškovo finansinę padėtį bei būtinybę užtikrinti atsakovo interesus gauti ateityje nuostolių atlyginimą, jei tokių būtų.
7. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovės prašymu 2018 m. kovo 12 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovės nurodytų nuostolių, nes, vertinant 2017 m. rugsėjo 21 d. sutarties dėl papildomų prekių įsigijimo ir 2018 m. kovo 8 d. kvietimo dėl papildomo reagentų pirkimo datas, matyti, jog poreikis dėl papildomų prekių įsigijimo atsirado žymiai ankščiau nei kad buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
8. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė realios nuostolių atsiradimo ateityje tikimybės, kadangi nuostolių apskaičiavimą grindė prielaidomis apie galimą civilinės bylos trukmę ir skirtumu tarp kainos, kuri yra mokama šiuo metu, ir ginčijamame viešajame pirkime nustatytos kainos. Kadangi ginčo pirkimo procedūros nėra pasibaigusios ir šioje byloje ginčijamas sprendimas dėl Pirkimą laimėjusio pasiūlymo nustatymo, teismas nurodė, kad papildomai įsigyjamų prekių kaina negali būti lyginama su trečiojo asmens pasiūlyta kaina.
9. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš ieškovės pateiktos 2018 m. kovo 26 d. Prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01-25-166 matyti, kad atsakovė neprivalo nupirkti viso prekių kiekio, o pasiūlyme ir sutartyje nurodyta kaina yra maksimali, todėl nurodė, jog nuostoliai negali būti grindžiami visa sutarties kaina.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė VŠĮ Centro poliklinika atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį ir pareikalauti, kad ieškovė UAB „Limeta“ pateiktų atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Atsakovės nurodyti nuostoliai yra tiesiogiai susiję su taikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis. Poreikis įsigyti papildomas prekes tiesiogiai nulemtas šios civilinės bylos (ieškovė ieškinį teismui pateikė 2018 m. kovo 6 d., o 2018 m. kovo 8 d. atsakovė pateikė kvietimą dėl papildomų reagentų pirkimo), todėl nėra pagrindo teigti, kad papildomai įsigyjamų prekių kaina negali būti lyginama su trečiojo asmens pasiūlyta kaina. Atsakovė sutartį pagal 2018 m. kovo 8 d. kvietimą dėl papildomų reagentų pirkimo privalėjo sudaryti su ieškove, kadangi atsakovė panaudos sutarties, sudarytos su ieškove, pagrindu eksploatuoja ieškovei priklausančius analizatorius, kuriems tinka tik ieškovės parduodami reagentai. Atsakovė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra priversta supaprastintų pirkimų pagrindu įsigyti prekes iš ieškovės už didesnę kainą negu galėtų įsigyti vykdydama sutartį su trečiuoju asmeniu, todėl atsakovė patiria realią žalą, kuri yra pagrįsta objektyviais skaičiavimais. Ginčo Pirkimas buvo paskelbtas 2017 m. birželio 12 d., todėl atmestini argumentai, kad atsakovė pati turi prisiimti organizuotų papildomų reagentų pirkimo riziką, dėl to, kad Konkursas buvo paskelbtas likus nepakankamai laiko iki ankstesnės analogiškų prekių sutarties galiojimo pabaigos.
2. Skirtumas tarp atsakovės iš ieškovės įsigyjamų prekių kainos ir prekių, kurias siūlo trečiasis asmuo kainos, skaičiuojant dviejų mėnesių laikotarpį, yra lygus 15 137,03 Eur. Atsižvelgiant į preliminarią teisminio proceso trukmę (6 mėnesiai), atsakovės neabejotinai patiriami nuostoliai per bylinėjimosi laikotarpį sieks 45 411,09 Eur (su PVM). Nurodomi nuostoliai yra ne tik prognozuojami, tačiau realūs ir pagrįsti.
3. Ieškovės pateikti finansinės atskaitomybės duomenys neįrodo, kad ieškovė, pasibaigus teisminiam ginčui, turės apyvartinių lėšų atlyginti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės patirtus nuostolius. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės grynąjį pelną sudaro tik 109 682 Eur.
11. Ieškovė UAB „Limeta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1. Atsakovė sąmoningai klaidina teismą, teigdama, kad poreikį pirkti papildomas prekes lėmė išimtinai ši civilinė byla. Civilinė byla buvo iškelta 2018 m. kovo 6 d., o atsakovė papildomų prekių įsigijimą suorganizavo 2018 m. kovo 8 d., tai patvirtina, kad iki naujos Pirkimo sutarties sudarymo ir vykdymo pradžios atsakovė bet kuriuo atveju būtų privalėjusi organizuoti papildomų prekių įsigijimą, nes po Pirkimo sutarties sudarymu su laimėtoju prekės tą pačią dieną vis tiek nebūtų pradėtos tiekti atsakovei.
2. Atsakovė neįrodė, kad ji neturėjo galimybės sutartį pagal 2018 m. kovo 8 d. kvietimą dėl papildomų reagentų sudaryti ne su ieškove, o su kitais tiekėjais. Nepaneigtas faktas, kad atsakovė turėjo galimybę papildomų pirkimų būdu įsigyti reagentus iš bet kurių kitų tiekėjų, įskaitant trečiąjį asmenį, su analizatorių panaudos sutartimi.
3. Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs būtent dėl trečiojo asmens pasiūlytos kainos pagrįstumo, todėl atsakovė negali nuostolių grįsti neegzistuojančia prekių kaina, kurios teisėtumas nėra patvirtintas teismo sprendimu. Atsakovės nurodomi nuostoliai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. 2018 m. kovo 26 d. sutarties 2.1 punkte numatyta, kad atsakovė neprivalo pirkti viso prekių kiekio, o Sutartyje numatyta kaina yra maksimali, todėl darytina išvada, jog atsakovė prekių gali įsigyt ir už mažesnę kainą nei numatyta maksimali kaina, todėl ši kaina negali būti pagrindu nustatinėjant kainų skirtumą. Be to, atsakovė, vertindama būsimus nuostolius, skaičiuoja ieškovės pateiktą kainą 2 mėnesių terminui, tuo tarpu planuodama, kad teismo procesas truks 6 mėnesius, gautą kainos vidurkį daugina šešių mėnesių laikotarpiui, nors Sutartis dėl papildomų prekių įsigijimo yra sudaryta neribotam laikui.
4. Ieškovė yra visiškai pajėgi atsiskaityti su ieškove net ir tuo atveju, jeigu atsakovės patirti nuostoliai siektų 45 411,09 Eur.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo įpareigoti ieškovę pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo/neteisėtumo

14. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
15. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.
16. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: pirma, realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; antra, tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-178/2017).
17. Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantė nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtinybę grindžia tuo, kad, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė buvo įpareigota sustabdyti atviro konkurso „Diagnostikos reagentų ir kitų laboratorijai reikalingų darbo priemonių (įskaitant analizatoriaus panaudą su jų technine priežiūra) pirkimas“ 21 dalies procedūras ir nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su Konkurso 21 pirkimo dalies laimėtoju UAB „Graina“. Atsakovės teigimu, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji yra priversta supaprastintų pirkimų pagrindu įsigyti prekes iš ieškovės už didesnę kainą negu galėtų įsigyti vykdydama sutartį su trečiuoju asmeniu. Būsimos žalos dydį atsakovė grindžia skirtumu tarp atsakovės iš ieškovės įsigyjamų prekių kainos ir prekių, kurias siūlo trečiasis asmuo kainos.
19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė, prašydama įpareigoti ieškovę UAB „Limeta“ pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, visiškai neįrodinėjo vienos iš būtinųjų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo sąlygos - tikėtino nuostolių išieškojimo iš ieškovės apsunkinimo arba neįmanomumo juos išieškoti.
20. Nors atsakovė atskirajame skunde deklaratyviai nurodo, kad jos patiriami nuostoliai sudaro net 40 procentų ieškovės grynojo pelno per finansinius metus, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, jog ieškovė jai nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju nebūtų pajėgi atsakovei atlyginti jos neva patiriamus nuostolius. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė net ir tuo atveju, jei atsakovė patirtų 45 411,09 Eur nuostolių, būtų finansiškai pajėgi atsiskaityti su atsakove. Kaip ir nurodo pati atsakovė, ieškovės grynasis pelnas 2017 metais sudarė 109 682 Eur, o tai daugiau nei du kartu viršija atsakovės nurodomą nuostolių sumą. Be to, negalima ignoruoti ir ieškovės turimo turto. Ieškovei priklausančio ilgalaikio turto vertė viršija 3,6 mln. Eur, iš kurio 1 584 684 Eur sudaro materialus turtas (pastatai ir statiniai, transporto priemonės, nebaigta statyba, kiti įrenginiai). Minėti duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankami išvadai, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog gali pasunkėti ar būtų neįmanomas atsakovės galimai patiriamų nuostolių atlyginimas.
21. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 146 straipsnyje įtvirtintas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas gali būti taikomas tik nustačius abiejų sąlygų visumą, atsakovei neįrodžius vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos (tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo), kitos nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos vertinimas tampa beprasmis.
22. Bet kuriuo atveju atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš anksto) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015). Šiuo atveju vien atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie patiriamus nuostolius, grindžiami prielaidomis apie galimą civilinės bylos trukmę ir skirtumu tarp kainos, kuri yra mokama šiuo metu pagal 2018 m. kovo 26 d. sutartį, ir ginčijamame viešajame pirkime trečiojo asmens UAB „Graina“, kurio išrinkimas laimėtoju yra ginčijamas, siūlomos kainos, negali būti pakankamu pagrindu atsakovės pareikšto prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkinimui (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl bylos procesinės baigties

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Romualda Janovičienė