Civilinė byla Nr. 2-1461-772/2012

        Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00665-2012-4

                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 78.1.; 78.2.1.; 116.1.

(S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

   S P R E N D I M A S

    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2012 m. gegužės 02 d.

     Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas  Jonas Stubrys,

sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

dalyvaujant ieškovei I. R. ir jos atstovei adv. S. Šulcaitei, bei Institucijos atstovei A. I., neatvykus atsakovui R. J., gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. J. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - ŠVTAS).

           Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovė 2012-01-27 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. J. nepilnamečių sūnų: A. J. ir D. J. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Lt nuo 2011-11-01 iki vaikų pilnametystės. Taip pat prašė teismo nustatyti, kad vaikų išlaikymui priteistas iš atsakovo išmokas ieškovė tvarkys uzufrukto teise. Tuo pačiu prašę teismo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad atsakovas R. J. yra jos nepilnamečių  vaikų  A. J., gim. (duomenys neskelbtini) /asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini)/asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Ieškovė kreipiasi į teismą, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo būtų priteistas, atsižvelgiant į išaugusią infliaciją ir padidėjusius vaikų poreikius. Negaudama išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo, ji viena nepajėgia išlaikyti nepilnamečių vaikų.

Nuo 2011 m. lapkričio mėnesio atsakovas jokios materialinės paramos nepilnamečių vaikų išlaikymui neteikia. Tokiu būdu, nepilnamečiai vaikai liko be materialinės paramos. Kadangi atsakovas yra ieškovės nepilnamečių vaikų tėvas, todėl jis privalo teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

LR CK 3. 192 str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai.

Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350 Lt kas mėnesį kiekvienam iki jų pilnametystės nuo 2011 m. lapkričio mėn. 1 d.

LR CK 3. 200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos.

Ieškovė mano, kad prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma kas mėnesį po 350 Lt nepilnamečiams vaikams kiekvienam iki jų pilnametystės yra ne per didelė, nes atsakovas, važinėja uždarbiauti į užsienį ir gauna didelį atlyginimą. Be to, jis pastoviai dirbo Lietuvoje.

LR CK 6.461 str. numato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, o šiuo metu MMA nuo 2008 m. sausio 1 d. sudaro 800 Lt.

Ieškovė taip pat skirs nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės kiekvienam. Ieškovė šiuo yra motinystės atostogose vaiko priežiūrai iki jam sukaks trys metai amžiaus ir gauna kas mėnesį po 630 Lt socialinę pašalpą ir po 104 Lt kas mėnesį išmokas vaikams. Tai yra visos ieškovės šeimos pajamos.

Kai vaikai paaugs, ieškovė įsidarbins ir galės teikti didesnį materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį. Šiuo metu ji gali teikti nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą tik po - 250 Lt kas mėnesį kiekvienam.

Jeigu teismas iš atsakovo priteis po 350 Lt kas mėnesį nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam iki jų pilnametystės, iš tokios sumos ieškovė galės tenkinti tik pačius minimaliausius vaikų poreikius. Kiekvieno mėnesio išlaidų sąrašą, kurios skiriamos nepilnamečių vaikų išlaikymui, ieškovė prideda prie bylos.

Taip pat ieškovė prašo paskirti ją uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą.

Taip pat prašo teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, jų motina I. R., nes nuo pat gimimo nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, ji juos išlaiko ir jais rūpinasi, o atsakovas nesirūpina vaikų auklėjimu ir išlaikymu.

Atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, jeigu jis to pageidaus, ieškovė netrukdys.

Ieškovė remdamasi Lietuvos respublikos CK 3.194 str. 1 ir 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p. teismo prašė:

1. Priteisti iš atsakovo R. J. /asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J., gim. (duomenys neskelbtini) / asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini)/ asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 350 Lt kas mėnesį kiekvienam iki jų pilnametystės nuo 2011 m. lapkričio 1 d.

Paskirti ieškovę, I. R. /asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnamečiams vaikams priteistas lėšas.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini) /asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini)/asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, jų motina I. R. / asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.

Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl išlaikymo dydžio skirto ieškovės ir atsakovo sūnų išlaikymui, ji laiko nedideliu, atsakovui mokant po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teigė, kad šis jos prašymas paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis sūnų išlaikymui, nes vaikai auga ir ateityje išlaidos jų išlaikymui tik didės. Ieškovė nori, jog vaikai ne tik būtų sveiki, nors šiuo metu neturi sveikatos problemų, bet ir ateityje galėtų sėkmingai vystytis, todėl jiems reikalinga ir didesnė tėvo parama. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba, ji norėtų, jog jis būtų teismo įpareigotas sūnų išlaikymui mokėti po 350 Lt. Nurodė, jog dėl mažamečių vaikų poreikių ji patiria ir papildomų išlaidų. Be to ieškovė patyrė daug išlaidų kuomet pirko statybines medžiagas namo sutvarkymui ir įrengimui. Ieškovė teigė, jog norėdama sudaryti vaikams palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti sūnums reikalingo išlaikymo. Kadangi kol kas nedirba ir gauna tik nedideles išmokas iš valstybės bei paramą iš savo motinos ir brolio, todėl jai pastoviai trūksta lėšų sūnų išlaikymui. Taip pat ieškovė nurodė teismui, kad visas savo pajamas, kurios gaunamos kaip valstybės ir jos motinos bei brolio teikiama parama, ji išleidžia ne tik sūnums išlaikyti, bet ir dalį lėšų skiria jų gyvenamojo namo išlaikymui. Be to atsižvelgiant į jos ir sūnų buities poreikius jiems dar reikia įsigyti ir kitų namų apyvokos daiktų. Nurodė, kad vaikams augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis kol kas jos nuolat neteikia ir ne visada geranoriškai bendrauja su ieškove, kiek tai susiję su sūnų išlaikymu. Pripažino, kad atsakovas nuo 2011-07-01 iki 2012-03-01 pervedė sūnų išlaikymui 2,5 tūkst. Lt išmokų sumą. Mano, kad toks tėvo elgesys laikytinas neatitinkančių šių dienų sūnų poreikių ir nesudaro normalių galimybių vaikų egzistencijai. Neneigia, kad vaikai neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas esant sunkiai vaikų motinos padėčiai, privalo teikti sūnums išlaikymą bent jau ne mažesnį už pusę minimalios mėnesio algos. Teigė, jog vaikų tėvas turi visas galimybes dirbti ir uždirbti, todėl privalo teikti vaikams tokį išlaikymą, kuris nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog jos reikalavimas vaikų tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas ir jo socialinį statusą, amžių bei sveikatą, nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaiko poreikių ar atsakovo galimybių.

Ieškovės atstovė nurodė, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis yra teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti jos klientės ieškinį. Teigė, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos realiai ir atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius. Taip pat prašė teismo tenkinti ir kitus ieškovės ieškinio reikalavimus bei priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo su ieškovei suteikta teisine pagalba susijusias išlaidas. 

              Atsakovas nepateikė į bylą atsiliepimo dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, tačiau iki teismo posėdžio pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Taip pat prašyme nurodė, kad teikia išlaikymą ir sūnui Edvinui, kuris šiuo metu gyvena su motina S. J.

Nors atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo atsikirtimus ieškovei, tačiau teismas remdamasis CPK 376 str. 1d. nuostata, išsireikalavo iš atitinkamų įstaigų įrodymus, susijusius su ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi, bei jų vaikams valstybės teikiamu išlaikymu.

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius susipažino su ieškovės I. R. ieškiniu atsakovui R. J. dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, bei visais pridėtais dokumentais.

Pagal pateiktus dokumentus matyti, jog šalys turi du nepilnamečius vaikus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), bei D. J., gim. (duomenys neskelbtini).

I. R. bei R. J. šeima nėra įrašyta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, į tai, jog Skyriui nėra žinoma vaikų tėvo nuomonė dėl pareikštų prašymų, Skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 str. 1 dalimi, savo galutinę išvadą šioje civilinėje byloje pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimą atsakovui, jo atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Kadangi vaikų tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikai liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to tėvo padėtis tik palengvėja, tačiau motinos pasunkėja, nes vaikams reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų abiejų tėvų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Todėl atstovė siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaikų interesus, patenkinti ieškovės prašymą ir kitus jos ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. ir D. J. yra ieškovės I. R. ir atsakovo R. J. sūnūs (b.l. 3-4). Šį civilinės būklės aktų įrašų tikrumo teisinė prezumpcija reiškia, kad pripažįstamas tikru atsakovo tėvystės faktas, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3. 289 str. 1d.). Vaikų tėvai nuo 2011-07-05 gyvena skyrium ir santuokos jie nėra nesudarę (b.l.1-2). Kaip jau minėta ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau greitai pradės dirbti, o jos ir atsakovo vaikams kol kas yra teikiama tik valstybės ir ieškovės artimųjų parama. Atsakovas anksčiau dirbo, o duomenų ar šiuo metu jis dirba užsienyje byloje nėra, tačiau remiantis ieškovės paaiškinimais laikytina, jog jis dirba. Ieškovė šiuo metu nedirba nes yra vaiko auginimo ir priežiūros atostogose iki jam sueis trys metai. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad grįžti atgal į buvusią darbovietę ji turi nedaug galimybių, dėl to gali būti įrašyta Darbo biržoje į sąrašą asmenų ieškančių darbo. Bylos duomenimis nėra paneigta, jog atsakovas neturi net ir nedidelių profesinių įgūdžių ar dėl sveikatos būklės negali dirbti. Atmestinas iš dalies ir kitas atsakovo argumentas, kaip nepagrįstas, kad teismas turi atsižvelgti į tai, jog jis moka išlaikymą ir sūnui Edvinui, nes šio išlaikymo dydis tėra tik 1 MGL dydžio ir tai nelaikytina tokia mėnesine periodine išmoka kuri atitinka realius vaiko poreikius ir interesus.

Pirmiausia, ieškovė dar tik pradės dirbti, tačiau šalių sūnūs jau greit lankys vaikų lopšelį darželį, o įmoka už šią paslauga šiuo metu siekia virš 250 Lt. Šalių vaikams išlaikymą teikia tik valstybė ir ieškovės artimieji. Antra, nors atsakovas kol kas geranoriškai nuolat neteikia sūnums išlaikymo, tačiau tai neatleidžia jo nuo šios prievolės nepilnamečiams vaikams. Be to neaišku kodėl jis ir dabar nereguliariai teikia sūnums išlaikymui reikalingas lėšas. Todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, spręstinas klausimas ar priteistinos jos nurodyto dydžio išmokos iš atsakovo, kadangi abu tėvai privalo vaikams teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, o kiekvieno iš tėvų teikiamo vaikui išlaikymo dydis nustatomas, atsižvelgiant ne tik į tėvų gaunamas pajamas ar turimą turtą, bet ir į vaiko poreikius. Atsakovas nei anksčiau kuomet gyveno su ieškove, nei dabartiniu metu kuomet jau negyvena su atsakove, išlaikymo pastoviai vaikams beveik neteikia. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl sūnų išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikams bus teikiama.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Jau minėta, kad atsakovas šiuo metu dėl nenustatytų priežasčių, neteikia sūnums reikalingo išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent minimalių jos ir atsakovo vaikų poreikių, atsižvelgiant į jų poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Be to individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jiems reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik abu tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo sūnūs šiuo metu dar mažamečiai, tačiau kaip jau minėta šiais metais jie pradės lankyti lopšelį darželį, kuriame sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruošiami savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jie turi būti sveiki siekdami realizuoti savo gebėjimus, o tai irgi yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat šalių sūnums vystantis gali išryškėti ir kiti jų pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaikų motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti geras sąlygas jų fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas teikti vaikams reguliariai, o ne retkarčiais parama dėl jiems reikalingo išlaikymo ir jo dydžio, šiandien nėra šalių aiškiai apibrėžtas. Be to atsakovas pripažino ir neginčijo, kad ieškovės nurodytas išlaikymas reikalingas sūnums, tačiau esą jis teikia išlaikymą ir kitam sūnui Edvinui, o tuo pačiu nenurodė ar ieškovės prašomas išlaikymo dydis šiandien yra didelis ar viršijantis minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos, jos artimųjų ir valstybės parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaikų tėvo, tai pripažintina vaikų teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog byloje spręstinas klausimas dėl šalių vaikams reikalingo konkretaus išlaikymo dydžio nustatymo. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad šiandien ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo trijų šimtų penkiasdešimties litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris jos manymu reikalingas šalių sūnums, nėra per didelis. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas ir nurodytas nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingas išlaikymas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis priteistinas iš atsakovo. Toks teismo nustatytas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymo dydis nebus ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą bei galimus profesinius įgūdžius ir tai, jog jis teikia išlaikymą kitam sūnui Edvinui. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnamečiams sūnums reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo sūnų išlaikymo našta atitektų, pavyzdžiui, valstybei ar vaikų senelei iš motinos pusės arba vien tik vaikų motinai. Todėl teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis (amžius, sveikata, profesiniai gebėjimai ir kt.) objektyviai leidžia priteisti iš jo ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą sūnums, kuris būtinas vaikams, sudarant normalias sąlygas jų vystymuisi. Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba, tačiau tai nereiškia, kad jis apskritai negali dirbti. Be to pasikeitus ateityje ieškovės statusui, jis turės galimybę reikalauti peržiūrėti iš jo priteistą sūnums išlaikymo dydį. Pastebėtina, kad teismo nustatytas šalių vaikų išlaikymui reikalingas dydis, visuomet gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į vaikų tėvo, o taip pat ir į visus su vaikų gyvenimu, jų išlaikymu, susijusius poreikius (b.l.8-9). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Todėl pastebėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaikų gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaikų interesais ir kurių atsakovas nesutinka kompensuoti. Remiantis aukščiau paminėtu ne tik tenkintinas ieškovės prašymas dėl ieškinyje nurodyto išlaikymo dydžio skirto jos ir atsakovo vaikams priteisimo, bet ir šis išlaikymas vaikams priteistinas nuo 2011-11-01 iki vaiko pilnametystės, kadangi atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė, jog nurodytu laikotarpiu teikė vaikams reikalingą išlaikymą.

Pažymėtina, kad apskaičiuojant vaikų išlaikymui priteistas mėnesines periodines išmokas (350 Lt) privalu įvertinti tai, jog kaip nurodė ieškovė, atsakovas jau yra sumokėjęs 2,5 tūkst. Lt skirtų vaikų išlaikymui, šią suma išdalinant į kiekvieną mėnesį ne tik nuo 2011-07-05 iki 2011-11-01, kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium, bet ir po to. 

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikams, o ne jų įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams. Tačiau ieškovė pagal įstatymą yra įpareigojama tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.) iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui iš R. J. priteistas pinigines lėšas.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. skolininko darbdavys) arba pats skolininkas. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaikų motinos pakartotinai vėl kreiptis į teismą, kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovei I. R. buvo suteikta teisinė pagalba, dėl to šios valstybės patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo, kartu kitomis išlaidomis (CPK 92 str. 1d., 93 str.).

Teismas irgi tenkina ieškovės prašymą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. R., nes tai geriausiai atitinka tiek vaikų, tiek motinos interesus. Be to sūnų gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų ir intelektualių asmenybių vystymosi, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su jų įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikams tinkamas, jų interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Sprendimas dėl išlaikymo skirto nepilnamečiams vaikams nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1p.).

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 169, 3. 185, 3.190, 3.192, 3.194, 3.196, 3. 200 str., LR CPK  150 str. 5d.; 259- 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. J. tenkinti visiškai.

1. Priteisti iš atsakovo R. J. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. J. (a/k (duomenys neskelbtini) po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2011-11-01 iki vaiko pilnametystės.

2. Priteisti iš atsakovo R. J. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. J. (a/k (duomenys neskelbtini) po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2011-11-01 iki vaiko pilnametystės.

3. Įpareigoti nepilnamečių vaikų įstatyminę atstovę I. R. (a/k (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise sūnaus A. J. (a/k (duomenys neskelbtini) ir sūnaus D. J. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo R. J. (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas.

4. Nustatyti A. J. (a/k (duomenys neskelbtini) ir D. J. (a/k (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina I. R. (a/k (duomenys neskelbtini)

5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo R. J. (a/k (duomenys neskelbtini) 126,00 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus) žyminio mokesčio už vaikų išlaikymui priteistas periodines išmokas.

6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš R. J. (a/k (duomenys neskelbtini) 480,00 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

7. Sprendimą dėl išlaikymo A. J. ir D. J. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

              Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                                                                    Jonas Stubrys