Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-02-24][nuasmeninta nutartis byloje][ATP-145-397-2017].docx
Bylos nr.: ATP-145-397/2017
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 188764867 vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistas
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (ATPK 174-186 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Apeliacinis procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

Byla Nr. ATP-145-397/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07472-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 79.1.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. vasario 24 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

    1. A. K. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK; redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 181 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas įspėjimu už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 18 d., tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) – viešoje vietoje, girdint mažamečiams vaikams: dukrai K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), bei K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius: „pedofile, paleistuve, vaikų tvirkintoja“, mažamečių vaikų motinos D. Ž. atžvilgiu. Šiais savo veiksmais teisėtą tėvo valdžią panaudojo priešingai savo mažamečių vaikų interesams. 
      1. Be to, jis 2016 m. kovo 14 d., 10.05 val., 2016 m. kovo 14 d., 11.39 val., 2016 m. kovo 14 d., 19.08 val., 2016 m. kovo 15 d., 07.03 val., iš savo paskyros „(duomenys neskelbtini)“ siuntė žinutes savo mažametei dukrai K. Ž., iš kurių matosi žinučių turinys apie dukrelės tvirkinimą, laižymą ir pirščiukų kišimą, galimų dukrelės tvirkintojų pasodinimą į kalėjimą, kas K. Ž. sukelia stresą. Šiais savo veiksmais teisėtą tėvo valdžią panaudojo priešingai savo mažametės dukros interesams.
      2. Be to, jis 2016 m. kovo 17 d., apie 07.30 val., (duomenys neskelbtini), bandydamas susitikti su K. Ž. bei ją kviesdamas, nors žinojo, kad jo pasirodymas sukelia dukrai stresą, išgąsdino mažametę dukrą, dėl ko ji bėgo bei kvietė pagalbą. Šiais savo veiksmais teisėtą tėvo valdžią panaudojo priešingai savo mažametės dukros interesams.
    2. Apeliaciniame skunde A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimą ir bylą nutraukti neįrodžius jo kaltės.
      1. Skunde apeliantas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo priimtu nutarimu nesutinka. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad duomenų, jog K. Ž. patirtų stresą, negauta. Apelianto teigimu, įrodymų tyrimo metu ištirti įrodymai yra prieštaringi. Kauno miesto savivaldybės skyriaus darbuotojai yra suklydę kitoje civilinėje byloje, kur pateikė teismui melagingas išvadas, dangstydami tikrą vaikų tvirkintoją. Apklausos metu mažametė papasakojo, kad tėvas prie policijos pareigūnų sakė, jog nužudys mamą, ką turėjo girdėti ir policijos pareigūnai, tačiau šio fakto tuo metu iškviesti policijos pareigūnai nepatvirtino.
      2. A. K. skunde pažymi, jog natūralu, kad gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų įvykio aplinkybių, savo tikslų ir motyvų. Apeliantas nurodo, kad ieško, kas tvirkino jo mažametę dukrą. Apylinkės teismas atmetė jo prašymą prijungti prie bylos medžiagos duomenis, iš kurių matyti, kad K. Ž. yra tvirkinama artimoje aplinkoje, jai jau nebendraujant su tėvu. Mažametė stresą galėjo patirti ir tuo metu, kai jos tėvas viešai laidoje „P.“ 2015 m. sausio 13 d. buvo melagingai apkaltintas savo dukros tvirkinimu, be to, apie mergaitės tvirkinimą buvo viešai paskelbta ir Lietuvos ryto savaitraščio straipsnyje „L.“. A. K. nuomone, mažametę galėjo tvirkinti jos motina. Apylinkės teismas mano, jog dukros tvirkintojų paieška (ko nepadarė teisėsauga) yra tėvo valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams.
      3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje yra duomenų, jog mergaitei yra daromas poveikis. Taigi pasakojimas apie patirtą stresą yra tik dukros motinos D. Ž. daromas poveikis vaikui. Be to, teismas žodžius „pedofile, paleistuve, vaikų tvirkintoja“ priskyrė prie necenzūrinių, kas sumenkino teismo reputaciją. Vaikas pats pasakoja apie mamos kišamus pirštus tarp kojų, perteikdamas savo motinos D. Ž. erotines fantazijas.
    3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

    1. A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
    2. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.
    3. ATPK 181 straipsnio 1 dalies sankcija numato administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įspėjimą, o minėtą straipsnį atitinkanti ANK 73 straipsnio 1 dalis įtvirtina tokią pačią administracinės nuobaudos rūšį, t. y. įspėjimą. Taigi pagal ANK asmens atsakomybė nei griežtėja, nei švelnėja, todėl A. K. padarytas pažeidimas neperkvalifikuojamas pagal ANK ir apeliacinis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ATPK numatyta teisena.
    4. ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju A. K. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas šiuo aspektu.
    5. A. K. yra nubaustas dėl kelių priešingų savo mažamečių vaikų interesams veiksmų atlikimo – įžeidžiančių, žeminančių asmenį žodžių, girdint mažamečiams vaikams, vartojimo; žinučių dukrai apie tvirkinimą siuntimo, kas vaikui kelia stresą; bandymo susitikti su dukra, kas šiai kelia stresą ir dėl ko ji kvietėsi pagalbos. Atkreiptinas dėmesys, jog  apeliantas iš esmės neneigia minėtų veiksmų atlikimo, t. y. pažeidimo objektyviosios pusės, tačiau mano, jog veikia teisėtai, nes stengiasi išsiaiškinti, kas neva tvirkina jo mažametę dukterį. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, tačiau tai nėra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog nubaustajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismas, nagrinėdamas bylą, išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, apklausė liudytojus D. Ž., L. N., Č. N., V. K., K. R., nepilnametę liudytoją K. Ž., E. B., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovę S. P., jų duotus parodymus, kurie, priešingai nei teigia apeliantas, buvo iš esmės nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaravo, vertino visų byloje surinktų duomenų kontekste, padarydamas motyvuotą ir pagrįstą išvadą dėl A. K. kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą. Su apylinkės teismo nutarimo motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
    6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte bei to paties įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Ji apima ne tik su savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. (CK 3.156 straipsnis).
    7. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad apeliantas A. K. ir D. Ž. yra buvę sutuoktiniai, jau ne pirmi metai vyksta teisminiai ginčai dėl jų mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su tėvu sąlygų suderinimo ir pan. Todėl jų abiejų parodymus būtina vertinti itin atidžiai, nes ilgai trunkanti nesantaika neabejotinai gali lemti tam tikrų įvykių sureikšminimą, hiperbolizavimą, vienas kito apkalbėjimą ir pan. D. Ž. teigimu, ji ir vaikai yra nuolat persekiojami buvusio sutuoktinio, pastarasis rašė dukrai trumpąsias SMS žinutes į šios mobilaus ryšio telefoną, „Facebook“ paskyrą, žeminančias ją ir bauginančias dukrą, t. y. rašo, kad ji yra pedofilė, tvirkina dukrą. K. Ž. tėvo bijo ir vengia su juo matytis. Pamačiusi A. K. ji bėga ir slepiasi, šaukiasi pagalbos. Patirtas dukros stresas atsiliepia jos mokslams, mergaitė negali susikaupti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas A. K. matytis ir bendrauti su vaikais K. Ž. ir K. Ž., bei lankytis jų buvimo vietose: dukros mokymosi įstaigoje ir sūnaus ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vaikų popamokinio ugdymo būreliuose, jų gyvenamojoje vietoje. Apeliantui su vaikais leista matytis ir bendrauti 2016 m. sausio 5 d. priėmus Kauno apygardos teismo nutartį, kurioje nurodyta, jog leidžiama lankyti vaikus tik tam skirtoje vietoje (vietose), dalyvaujant Vaiko teisių tarnybos atstovui. Taigi apeliantui inkriminuoto pažeidimo darymo laikotarpiu – nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 18 d. (tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas) A. K. galimybės matytis ir bendrauti su mažamečiais vaikais buvo itin ribotos. Nepaisant to, jis šių apribojimų nesilaikė.
    8. K. Ž. tiek tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad tėtis ne kartą yra ją sekęs einančią į mokyklą, ji dėl to išsigąsdavo, slėpdavosi, tėvui sakydavo, kad kvies policiją. A. K. jai taip pat yra siuntęs grasinančias žinutes, jos motiną vadina pedofile, klausia, kas tvirkina jo dukrą, rašo apie pirščiukų kišimą bei kitokius negražius dalykus. Motinos bei dukros parodymus patvirtina liudytojos L. N. parodymai, kuri yra dirbusi pas D. Ž., prižiūrėjo šios sūnų, todėl tiesiogiai stebėdavo ir girdėdavo, kaip prie D. Ž. namų atvažiavęs buvęs sutuoktinis ją, girdint mažamečiams vaikams, vadina pedofile, vaikų tvirkintoja. Šiai liudytojai K. Ž. yra pasakojusi, kad tėvas ją persekioja, yra bandęs įsitempti į automobilį. Abu vaikai nenori bendrauti su tėvu, jo bijo. Apie A. K. riksmus teigė girdėjęs ir liudytojas Č. N.. Jo teigimu, nepadorius riksmus girdėdavo visa gatvė. Mažesnis sūnus išsigąsdavo ir lįsdavo po lova, o būdamas lauke slėpdavosi. V. K. patvirtino, kad įžeidžiantys žodžiai mažamečių vaikų motinos atžvilgiu buvo vartojami girdint ne tik vaikams, bet ir aplinkiniams. Ji pati yra buvusi išvadinta pedofilų gynėja. Šių parodymų visuma įrodo, jog A. K. prie buvusios sutuoktinės namų elgdavosi neadekvačiai, savo pyktį reikšdavo netinkamais būdais, dėl ko stresą bei diskomfortą jausdavo ir mažamečiai vaikai. Sutiktina su apeliantu, jog žodžiai „pedofilė, vaikų tvirkintoja, paleistuvė“ nėra necenzūriniai, tačiau tai asmens garbę bei orumą žeminantys, niekinantys, įžeidžiantys žodžiai, kurių vartojimas viešoje vietoje nėra priimtinas. Vaikų tvirkinimas yra nusikaltimas, taigi apeliantas puikiai suvokė, kuo visiškai nepagrįstai, neturėdamas jokių įrodymų kaltina D. Ž. vaikų akivaizdoje. Toks apelianto elgesys akivaizdžiai peržengė visuotinai priimtas elgesio taisykles ir neabejotinai darė psichologinę žalą mažamečiams vaikams.
    9. Dėl epizodo, jog apeliantas sekė dukrą, einančią į mokyklą, bei pastarąją išgąsdino šaukdamas ateiti, o jai neatėjus ir pradėjus bėgti, nusprendė ne pasišalinti, tačiau vytis dukrą, kas dar labiau išgąsdino mergaitę, A. K. kaltę patvirtina liudytojos K. R. parodymai. Minėta liudytoja yra motina mergaitės, su kuria įvykio metu K. Ž. ėjo į mokyklą ir buvo išgąsdinta tėvo. Dukra K. R. betarpiškai pasakojo, kad jos draugė išsigando pamačiusi ją šaukiantį tėvą ir jos abi pradėjo nuo jo bėgti, šis vijosi, tačiau nesėkmingai, joms padėjo nepažįstama moteris, kuri apgynė nuo A. K. persekiojimo pagrasinusi iškviesti policiją. Tai patvirtina, jog apeliantas siekė kontakto su dukra nesilaikydamas teismo nustatytos bendravimo tvarkos – laiko, vietos ir pan. Be to, net ir pamatęs, jog dukra nenori su juo bendrauti, ką akivaizdžiai parodė bėgdama nuo tėvo, A. K. ir toliau persekiojo mergaitę, keldamas šiai baimę bei stresą. Tai, jog K. Ž. dėl tokio neadekvataus ir nenuspėjamo tėvo elgesio jaučiasi blogai, patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. P., kurios parodymais nesivadovauti aukštesnysis teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kad minėta atstovė būtų šališka apelianto atžvilgiu. S. P. nurodė, kad mergaitė lankosi pas psichologus, yra pakeitusi ne vieną mokyklą, nes vaikai, sužinoję kas vyksta, pradeda iš jos tyčiotis.
    10. Byloje taip pat yra pateiktos žinutės, kurias A. K. siuntė savo mažametei dukrai (t. 1, b. l. 133-136). Šiose žinutėse rašoma apie tvirkinimą, laižymą, pirščiukų kišimą, apeliantas nurodo, jog kreipsis į teismą ir tas nedorėlis, kuris ją skriaudė, bus nubaustas, pasodintas su debilais į kalėjimą ir pan. Žinučių turinys yra akivaizdžiai neadekvatus, A. K. rašo dalykus, kurie gali pažeisti vaiko psichinę brandą, kelti vaikui nerimą, stresą ir pan. Jokių duomenų, kad K. Ž. būtų buvusi tvirkinama, bylos medžiagoje nėra. Visa tai tėra apelianto fantazijos ir subjektyvūs samprotavimai. Nors ekspertizės atlikimo metu duomenų, jog K. Ž. patirtų stresą bendraujant su tėvu, negauta: objektyviai vertinant, ji buvo įsitempusi, liūdna, pikta, vengė su juo kalbėtis, tačiau nebuvo stresinėje būsenoje, tačiau tai nereiškia, jog A. K. inkriminuotų veiksmų atlikimo metu mergaitė nepatyrė streso ar kitų nepatogumų. Vaikas auga, tuo pačiu didėja jo branda, atsparumas neigiamai įtakai. Vis dėlto, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas su vaikais bandė ieškoti kontakto netinkamais būdais, pažeisdamas jų teisėtus interesus, nemąstydamas apie vaikams sukeliamus neigiamus išgyvenimus. Apelianto skundo teiginiai apie tai, kad stresą mažamečiams vaikams galėjo sukelti ne jam inkriminuoti veiksmai, o televizijoje rodytos laidos bei žiniasklaidoje spausdinti straipsniai apie jų šeimos konfliktus, aukštesniojo teismo nevertinami, nes jie nesusiję su šios bylos įrodinėjimo dalyku.
    11. Daroma išvada, kad apeliantas yra nubaustas teisėtai ir pagrįstai, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų, o apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                      Gytis Večerskas


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • ATPK 181 str. Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams
  • CK
  • CK3 3.156 str. Tėvų valdžios lygybė