Administracinė byla Nr. III-4238-331/2012
Bylos proceso Nr. 3-61-3-02295-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3, 3.4, 74.
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei A. A., atsakovo atstovei Rasai Betingytei - Jasaitienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio P. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ? Migracijos departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
(duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikė (duomenys neskelbtini) piliečiui P. L. laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, bei galutiniam sprendimui jo baudžiamojoje byloje ir atlikus bausmę, jei tokia bus paskirta, nesant priežastims, dėl kurių, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10).
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4) ir prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.
Paaiškino, kad apklausų metu išsamiai nurodė prieglobsčio prašymo pateikimo priežastis, nurodydamas, kad valdžia ir jai pavaldūs asmenys jo ieškojo ir norėjo nužudyti, nes karo metu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atsisakė ginti (duomenys neskelbtini) žmones. Pareiškėjas 1985-1987 m. tarnavo Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos armijoje, po tarnybos įstojo į (duomenys neskelbtini)“. 1989-1990 m. dalyvavo (duomenys neskelbtini) kare. 2008 m. įvykusio (duomenys neskelbtini)“ susitikimo metu sąjungos viršininkas pasiūlė savo noru eiti kariauti, tačiau sąjungos nariai atsisakė. Po šio susitikimo dėl atsisakymo kariauti iš valdžios pusės kilo nepasitenkinimas ir priekaištai, sąjungos viršininkas išvyko į (duomenys neskelbtini), dalis narių bijodami pabėgo, likusioji dalis buvo suimti. Pareiškėjo buvo ieškoma, jam buvo grasinama nužudyti bei pasikėsinta, buvo laikomas valstybės išdaviku. Būtent dėl narystės minėtoje sąjungoje ir atsisakymo kariauti pareiškėjui buvo grasinama susidorojimu. Migracijos departamentas nepakankamai atsižvelgė ir neteisingai įvertino pareiškėjui gresiančio persekiojimo galimybę ir baimę grįžti į (duomenys neskelbtini) kaip nepagrįstą. Bijodamas dėl savo gyvybės, sveikatos ir saugumo (duomenys neskelbtini), kęsdamas polinės valdžios persekiojimą, pareiškėjas išvyko į Lietuvos Respubliką prašyti prieglobsčio.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, pareiškėjui siųstas teismo šaukimas grįžo neįteiktas, nes jis 2012-08-23 išvyko iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro, jo buvimo vieta nežinoma (b. l. 22). Teismas laiko, kad pareiškėjui šaukimas yra įteiktas, nes apie savo adreso pasikeitimą privalo pranešti teismui (ABTĮ 77 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo atstovė advokatė A. A. prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Migracijos departamentas prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 14-16) paaiškino, kad atlikus P. L. byloje dėl prieglobsčio suteikimo esančios faktinės informacijos analizę nustatyta, kad jis yra linkęs meluoti, pateikia abejotinus ir nelogiškus faktus dėl esą buvusio persekiojimo (duomenys neskelbtini) ir išvykimo iš kilmės šalies. Migracijos departamentas nustatė nesutapimus tarp P. L. prieglobsčio prašyme nurodytų faktų ir papildomos apklausos metu užfiksuotos informacijos, pareiškėjas nurodė skirtingas išvykimo iš šalies versijas. Atsakovo manymu, pareiškėjo nepatikimumą, piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra patvirtina ir tai, kad pareiškėjas 2012-08-23 pasišalino iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro, kuriame buvo apgyvendintas Migracijos departamento sprendimu. Nustačius, kad P. L. pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir buvimo joje tvarką, piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra pateikdamas akivaizdžiai nepagrįstą prieglobsčio prašymą siekdamas įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje bei pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis (materialinės priėmimo sąlygos, galimybė laisvai judėti ir mėginti toliau keliauti į gerbūvio valstybes Vakarų Europoje su tikslu rasti darbą ir pagerinti savo finansinę padėtį), pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsakovo manymu, pareiškėjo prieglobsčio prašymo pateikimo tikslas yra patekus į Europos Sąjungos teritoriją, bet kokiais būdais likti ir nebūti išsiųstam iš Šengeno erdvės. P. L. sąmoningai klaidina tyrimą teikdamas žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją apie save ir sąmoningai stengėsi kuo labiau atitikti prieglobsčio kriterijus ir taip išvengti grąžinimo į kilmės šalį, jis yra nepatikimas ir jo atžvilgiu pagrįstai pritaikytos įstatymo 83 straipsnio 2 dalies nuostatos, remiantis kuriomis visi jo pateikti duomenys laikomi nepatikimais ir yra atmetami bei nenagrinėjami.
Atsakovo atstovė Rasa Betingytė - Jasaitienė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
S k u n d a s n e t e n k i n t i n a s
Šio ginčo esmė, ar Migracijos departamentas pagrįstai (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikė P. L. laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, ar šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuojantis kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Pagal Įstatymo 76 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnyje, priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas. Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba yra iš jos išsiunčiamas.
Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pabėgėlio statusas prieglobsčio prašytojui gali būti suteiktas tik dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų jam esant už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Ši teisės norma iš esmės yra identiška Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 papunkčio antroje sakinio dalyje išdėstytai taisyklei. Abiejų teisės normų interpretavimas leidžia teigti, jog pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prašytojas grįžęs į kilmės šalį gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai biologinei teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Visais atvejais persekiojimo baimė turi būti pagrįsta viena Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodyta priežastimi. Galimas persekiojimas dėl nurodytų priežasčių turi būti pakankamai pagrįstas faktinių duomenų visuma, o ne hipotetinė prielaida. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.
Įstatymo 87 straipsnis reglamentuoja papildomos apsaugos suteikimą užsieniečiui. Šiame straipsnyje numatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, yra „visiškai pagrįstos baimės“ prieglobsčio prašytojui egzistavimas, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra numatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ir kt. ). Nustatytos sąlygos „visiškai pagrįstos baimės“ buvimas, reiškia tai, kad ši sąlyga turi būti vertinama pagal objektyvius, o ne subjektyvius kriterijus, t.y. ji turi egzistuoti realiai, o ne kaip asmens, prašančio prieglobsčio, įsitikinimas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės sargybų skyriaus specialisto 2012-07-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad P. L., kartu su (duomenys neskelbtini) piliečiu D. S., 2012-07-19 buvo sulaikytas Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. prieigose, kelyje Šumskas - Medininkai (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1). Sulaikymo metu turėjo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2009-08-25 iki 2019-08-25, teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų neturėjo.
Dėl neteisėto valstybinės sienos perėjimo pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-6160-12, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2). 2012-07-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi P. L. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 20 parų, suėmimo terminą skaičiuojant nuo įtariamojo sulaikymo dienos (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 8-9). 2012-08-07 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu 2012-08-07 pareiškėjas paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 10).
2012-08-07 P. L. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 13a), kuriame paaiškino, kad daug kartų buvo (duomenys neskelbtini) tarnybos narys (duomenys neskelbtini). Nuo 2005 m. prasidėjo problemos su Vyriausybe. 2009 m. rudenį visus (duomenys neskelbtini) tarnybos narius pagrasino sulaikyti arba nužudyti. Į pareiškėjo namus atėjo jo sulaikyti, bet jis pabėgo, tą pačią naktį nusipirko bilietą į (duomenys neskelbtini) ir išskrido į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyveno iki 2012 m., bet ten sunku gyventi, todėl atvyko Į Lietuvą ir prašo prieglobsčio. Jeigu grįš į (duomenys neskelbtini), jį neteisėtai sulaikys. Žmona ir 2 vaikai dabar slepiasi (duomenys neskelbtini) mieste, žmonos tautybė - (duomenys neskelbtini).
2012-08-08 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės sienos kontrolės skyrius atliko pirminę P. L. apklausą. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 15-22) pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) prieš 3 metus turėjo problemų su tuometine valdžia, todėl išvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau į (duomenys neskelbtini), po mėnesio į (duomenys neskelbtini) susitikti su broliu, ten buvo apie 3 dienas, po to grįžo į (duomenys neskelbtini) ir gyveno 3 metus, kol nusprendė atvykti į Lietuvos Respubliką. P. L. nuo 2003 iki 2009 m. (duomenys neskelbtini) dirbo karių, tarnavusių Afganistane, sąjungoje. Pareiškėjas bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) valdžia ir jai pavaldūs asmenys ieškojo jo ir norėjo nužudyti dėl to, kad karo metu (duomenys neskelbtini) P. L. atsisakė ginti (duomenys neskelbtini) žmones. Valdžia jį laiko išdaviku, todėl persekioja.
Migracijos departamentas 2012-08-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio P. L. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino pratęsimo” (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 31) užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminą pratęsė iki (duomenys neskelbtini), jis buvo apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
2012-08-14 atlikta papildoma prieglobsčio prašytojo apklausa. Prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 35-42) pareiškėjas nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2008 m., nes jis priklausė Afganistano karių sąjungai (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui buvo pasiūlyta savo noru eiti kariauti 2008 m. rugpjūčio mėn. vykusiame (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) kare. Pareiškėjui atsisakius, kilo nepasitenkinimas iš (duomenys neskelbtini) Vyriausybės pusės, buvo priekaištaujama sąjungos vadovui G. G. bei visiems sąjungos nariams. Pareiškėjo žiniomis, vadovas išvyko į (duomenys neskelbtini) Federaciją, kiti sąjungos nariai kas kur: vieni išvyko, dalis buvo sulaikytų. Pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką, po to į (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir ten gyveno iki atvykimo į Lietuvos Respubliką. Nurodė, kad yra vedęs osetinų tautybės (duomenys neskelbtini) pilietę M. B., turi 11 metų sūnų, kuris šiuo metu gyvena su motina (duomenys neskelbtini) m., gatvės pavadinimo neatsimena. Žmona į (duomenys neskelbtini) išvyko po (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) karo. Šeima kartu nevyko, nes pareiškėjo žmona turėjo vykti į (duomenys neskelbtini) Federaciją dėl sergančios mamos, be to pareiškėjas negalėjo pasiūlyti normalių gyvenimo sąlygų savo žmonai bei sūnui. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl dėl įtemptų (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) valstybių santykių negalėjo kartu vykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą su žmona matėsi 2010 m. gruodžio mėn., ryšį palaiko telefonu. Paskutinė pareiškėjo darbovietė buvo (duomenys neskelbtini), statybose. (duomenys neskelbtini) gyveno su leidimu laikinai gyventi, kurį pirmą kartą gavo 2010-06-23 fiktyviai susituokęs su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete. Antras leidimas buvo išduotas 2011-07-05, o paskutinis 2012-07-04, kuris galioja iki 2013-06-21. Nurodė, kad nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, nes ten nėra darbo, darbdavys neišmoka pažadėto atlygio už darbą. Į (duomenys neskelbtini) grįžti nenorėtų, nes bijo, kad bus sulaikytas ar net užmuštas dėl to, kad vengė eiti kariauti. Nurodė, kad po 2008 m. į (duomenys neskelbtini) nebuvo grįžęs, tačiau pasą išsiėmė (duomenys neskelbtini) 2009 m. padedant draugui, t.y. pažįstamam davė pinigus, nuotrauką, gimimo liudijimą, kuris vėliau jam pasą atnešė. Vėliau teigė, kad 2009-08-25 išsiėmė pasą, pats jame pasirašė, trumpam grįžęs į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atžvilgiu nėra paskelbta paieška oficialiai, bet neoficialiai jo gali ieškoti jėgos struktūros. Taip pat nurodė, kad 2012 m. buvo neoficialiai sulaikyti, civilių rūbais vilkinčių asmenų, kaip spėjo policijos pareigūnų, jo motina ir brolis, jie buvo klausinėjami apie pareiškėją. Po šio įvykio jo brolis išvyko į (duomenys neskelbtini), o motina liko (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paklausus, kodėl jis 2009-2010 m. dažnai važinėjo į (duomenys neskelbtini) buvo atsakyta, kad ieškojo ten moters, kuri sutiktų su juo fiktyviai susituokti, tačiau nerado. Į (duomenys neskelbtini) bijo grįžti, nes gali būti sulaikytas.
Išnagrinėjęs prieglobsčio prašytojo bylos aplinkybes, (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikė pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, bei galutiniam sprendimui jo baudžiamojoje byloje ir atlikus bausmę, jei tokia bus paskirta, nesant priežastims, dėl kurių, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10).
Pagrindinis pareiškėjo prieglobsčio prašymo argumentas yra tas, kad su juo siekia susidoroti valstybiniai subjektai, nes atsisakė eiti kovoti (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) kare.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme dėl prieglobsčio suteikimo išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad jo pateikti argumentai dėl galimo persekiojimo kelia pagrįstų abejonių. Pareiškėjas apklausų metu nurodė vienas kitam prieštaraujančius faktus dėl, pasak jo, patirto persekiojimo ir išvykimo iš kilmės valstybės. Visų pirma, prieglobsčio prašyme pareiškėjas nurodė, kad nuo 2005 m. prasidėjo problemos su Vyriausybe, 2009 m. rudenį visus Afganų tarnybos narius pagrasino sulaikyti arba nužudyti, bet jis pabėgo ir tą pačią naktį išskrido į (duomenys neskelbtini), tačiau papildomos apklausos metu jokių problemų su Vyriausybe nuo 2005 m. iki 2008 m. neįvardijo, nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2008 m. gavęs pasiūlymą eiti kariauti, informacijos apie persekiojimą jau nenurodė. Pareiškėjas papildomos apklausos metu painiojosi dėl paso gavimo aplinkybių. Iš pradžių pareiškėjas teigė, jog po 2008 m. į (duomenys neskelbtini) nebuvo grįžęs, o pasą 2009 m. jam padėjo gauti pažįstamas, kuriam pareiškėjas davė pinigus, nuotrauką, gimimo liudijimą, o šis vėliau jam pasą atnešė. Vis dėlto, vėliau pareiškėjas pripažino, kad 2009-08-25 išsiėmė pasą, pats jame pasirašė, kai trumpam buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas pirminiame prašyme nurodė, kad turi žmoną ir du vaikus, kurie slepiasi (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau per papildomą apklausą teigė turįs vieną sūnų.
Nustatyti prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, neleidžia jam taikyti „abejonės privilegijos“ taisyklės, nustatytos Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Abejoti prieglobsčio prašytojo nuoširdumu ir istorijos tikrumu leidžia ir tas faktas, kad po to, kai prieglobsčio prašytojas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nesulaukęs sprendimo dėl jo pateikto prašymo, išvyko, kas įrodo, jog pareiškėjas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, tokiu būdu trukdė tyrimui. Pats pareiškėjas pripažino, kad turėdamas leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) Respublikoje, galiojantį iki 2013-06-21, į Lietuvą atvyko, nes (duomenys neskelbtini) Respublikoje nėra darbo, kas iš esmės reiškia, kad pareiškėjo atvykimą į Lietuvą sąlygojo geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimas. Vadovaujantis Migracijos departamento surinkta informacija, galima pagrįstai abejoti, kad pareiškėjo išvykimo iš šalies tikslas buvo pasiprašyti prieglobsčio. Pareiškėjas savo paties veiksmais įrodo, kad prieglobsčio Lietuvoje gavimas nebuvo išvykimo iš kilmės valstybės ar atvykimo į Lietuvą tikslas.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl šių priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagristu. Teismas sutinka su Migracijos departamento padaryta išvada, kad jokių objektyvių aplinkybių, atitinkančių įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje ir Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje apibrėžtus pabėgėlio statuso kriterijus, pareiškėjas nepateikė. Jo nurodyti faktai neatitinka pagrindinių kriterijų, dėl kurių suteikiamas pabėgėlio statusas, t. y. dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam.
Įvertindamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę Migracijos departamentas laikė, kad šiuo atveju nėra ir Įstatymo 87 str. 1 d. įtvirtintų kriterijų. Remiantis bylos medžiaga, Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus pažyma apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), skundo argumentais, darytina išvada, kad nėra jokių realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Nėra jokio pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei kils grėsmė dėl prievartos, kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas teisėtai. Teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 77 straipsnio 2 dalimi, nusprendė nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad atsakovas nepagrįstai uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, nes priimti sprendimą uždrausti ar neuždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Migracijos departamentą įgalina Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui pagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.
Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui P. L. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.
Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą bylą išnagrinėti ir priimti sprendimą iš naujo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo P. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Kolegijos pirmininkas Henrikas Sadauskas
Teisėjai Egidija Puzinskaitė
Nijolė Žalnieriūnienė