Baudžiamoji byla Nr. 2K–590/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.4.4.5
1.2.14.5.1
1.2.18.10(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo
Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje
kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios
R. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d.
nutarties.
Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžiu R. P. nuteista pagal:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio
1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už
padėjimą apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą 60 MGL (7500 Lt) dydžio
bauda; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2000 m.
rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už padėjimą sukčiauti
pasinaudojant UAB „Veiklanta“ ir įgyjant 14 964 Lt valstybės turto – 30 MGL
(3750 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m.
rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tikro dokumento suklastojimą
sandoriui su UAB „Veiklanta“ pagrįsti ir susigrąžinti 14 964 Lt
valstybės turto – 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį
ir 182 straipsnio 1 dalį už padėjimą sukčiauti pasinaudojant UAB
„Veiklanta“ ir įgyjant 29 578,14 Lt valstybės turto – 30 MGL (3750 Lt)
dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tikro dokumento suklastojimą sandoriui
su UAB „Veiklanta“ pagrįsti ir susigrąžinti 29 578,14 Lt valstybės turto – 40
MGL (5000 Lt) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 22 straipsnio
1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už padėjimą pasikėsinti sukčiauti
pasinaudojant UAB „Kersmis“ ir įgyti 17 099,37 Lt valstybės turto – 20 MGL
(2500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.
įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tikro dokumento suklastojimą sandoriui su
UAB „Kersmis“ pagrįsti – 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK
63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės
subendrintos bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta
bausmė paskirta 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio
3, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006
m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta 11 MGL (1375 Lt) dydžio bauda,
prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta 91 MGL (11 375
Lt) bauda. Į paskirtą bausmę įskaityta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo
2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendį visiškai atlikta bausmė ir galutinė bausmė
R. P. nustatyta 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda.
Baudos sumokėjimo terminas nustatytas šeši mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo
dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuspręsta išieškoti
ir konfiskuoti iš R. P. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią
pinigų sumą – 3000 Lt, taip pat iš R. P. valstybei išieškota 70,60 Lt proceso
(pašto) išlaidų.
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi nuteistosios R. P.
apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
R. P. pagal BK 24
straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad nuo 2004 m.
rugpjūčio 10 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., veikdama kaip padėjėja kartu
su R. G. ūkininko ūkio (kodas (duomenys neskelbtini), registruotas
Panevėžio r., (duomenys neskelbtini)) savininku R. G., teikdama jam
žinomai suklastotus dokumentus, kuriuos šis patvirtino savo parašu, padėjo apgaulingai
tvarkyti R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, įtraukdama žinomai suklastotus dokumentus į apskaitą, būtent:
pažeisdama 2001 m.
lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 12 straipsnio 1 punktą, nustatantį, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai
įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems
pasibaigus ar įvykus“, ir šio įstatymo 6 straipsnio 2 punktą, nustatantį,
kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius,
susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros
pasikeitimu“, pateikė R. G. žinomai suklastotus dokumentus, kuriais buvo
įformintos žinomai neįvykusios ūkinės operacijos:
2004 m. rugsėjo 10 d. – suklastotą
investicijų sutartį Nr. 20040910, kurioje nurodyta, kad UAB „Logidetas“ (kodas (duomenys
neskelbtini), registruota adresu: Raginėnų g. 9-12, Panevėžys) tariamai
investuoja į R. G. ekologinį ūkį 55 500 Lt, nors realiai R. G. ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo;
2004 m. rugsėjo 11 d. – suklastotą
investicijų sutartį, kurioje nurodoma, kad I. K. tariamai investuoja į R. G.
ūkininko ūkį 100 000 Lt, nors realiai R. G. ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo;
2004 m. rugsėjo 11 d. – suklastotą
investicijų sutartį, kurioje nurodyta, kad G. A. tariamai investuoja į R. G.
ūkininko ūkį 50 000 Lt, nors realiai R. G. ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo;
2005 m. liepos 11 d. – suklastotą
paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad R. P. tariamai skolina R. G.
13 500 Lt, nors realiai R. G. ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo;
2005 m. gruodžio 4 d. – suklastotą
paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad R. P. tariamai skolina R. G.
27 500 Lt, nors realiai R. G. ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo;
2005 m. gruodžio 5 d. – suklastotą
paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad R. P. tariamai skolina R. G. 30 000 Lt,
nors realiai R. G. ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo;
2005 m. gruodžio 22 d. –
suklastotą pinigų grąžinimą patvirtinantį dokumentą, kuriame nurodyta, kad R. G.
tariamai grąžina R. P. pagal 2005 m. gruodžio 4 d. sutartį pasiskolintus
27 500 Lt, nors realiai R. G. jokių pinigų negrąžino;
2005 m. rugpjūčio 22 d. –
suklastotus dokumentus – PVM sąskaitą–faktūrą LGA Nr. 2650132, 2005 m.
rugpjūčio 22 d. kasos pajamų orderį KER Nr. 08 ir 2005 m. rugpjūčio 25 d.
kasos pajamų orderį KER Nr. 09, kuriuose užfiksuoti realiai neįvykusio sandorio
tarp UAB „Kersmis“ (kodas (duomenys neskelbtini), adresas: Pervalkų
k., Pasvalio r.) ir R. G. ūkininko ūkio dėl lentų bei metalo ruošinių
pirkimo–pardavimo ir 56 045,86 Lt išmokėjimo duomenys;
2005 m. gruodžio 4 d. – suklastotus
dokumentus – PVM sąskaitą–faktūrą LGA Nr. 2650160, 2005 m. gruodžio 4 d.
kasos pajamų orderį KER Nr. 17 ir 2005 m. gruodžio 5 d. kasos pajamų orderį KER
Nr. 18, kuriuose užfiksuoti realiai neįvykusio sandorio tarp UAB „Kersmis“
(kodas (duomenys neskelbtini), adresas: Pervalkų k., Pasvalio r.)
ir R. G. ūkininko ūkio dėl pjautos dviejų pjovimų medienos pirkimo–pardavimo ir
56 050 Lt išmokėjimo duomenys;
2004 m. rugpjūčio 10 d. –
suklastotus dokumentus – PVM sąskaitą–faktūrą VEI Nr. 0000031, 2004 m.
rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą–faktūrą VEI Nr. 0000033, 2004 m. rugsėjo 13 d.
kasos pajamų orderį KLA Nr. 0000009, 2004 m. rugsėjo 16 d. kasos pajamų
orderį KLA Nr. 0000010, 2004 m. rugsėjo 20 d. kasos pajamų orderį KLA Nr.
0000011, 2004 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderį KLA Nr. 0000006, 2004
m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderį KLA Nr. 0000012, 2004 m. rugsėjo 24
d. kasos pajamų orderį KLA Nr. 0000007, 2004 m. rugsėjo 28 d. kasos pajamų
orderį KLA Nr. 0000008, kuriuose užfiksuoti realiai neįvykusio sandorio
tarp UAB „Veiklanta“ (kodas (duomenys neskelbtini), adresas:
Radviliškio g. 4-11, Panevėžys) ir R. G. ūkininko ūkio dėl metalinių
profiliuotų pakloto lakštų ir sraigtų įsigijimo bei transporto paslaugų
pirkimo–pardavimo ir 292 006,63 Lt išmokėjimo duomenys.
Taip R. P., veikdama
kaip padėjėja, tvarkant R. G. ūkininko ūkio apskaitą, šiuose žinomai suklastotuose dokumentuose esančius duomenis įrašė į Pinigų, pirkimo ir pardavimo
žurnalą ir padėjo R. G. apgaulingai tvarkyti ūkio buhalterinę apskaitą; dėl šių
R. P. veiksmų nebuvo galima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2004 m.
rugpjūčio 10 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. R. G. ūkio pinigų judėjimo
kasoje ir jų panaudojimo, įvertinti pinigų apskaitinio likučio kasoje,
nustatyti skolų susidarymo aplinkybių bei įvertinti skolų ūkininkui ir ūkininko
skolų dydžio, R. G. ūkio turimų atsargų, veiklos, turto ir įsipareigojimų
dydžio bei struktūros.
Taip pat R. P. nuteista
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1
dalį už tai, kad, veikdama kaip padėjėja kartu su ūkininko R. G. ūkio (kodas (duomenys
neskelbtini), registruotas adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžio
r.) savininku R. G., laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 10 d. iki 2005 m.
balandžio 14 d. teikdama R. G. žinomai suklastotus dokumentus, kuriuos šis
patvirtino savo parašu, tyčia, siekdama padėti jam neteisėtai pasipelnyti – apgaule
įgyti svetimą valstybei priklausantį turtą – 12 869 Lt pridėtinės vertės
mokesčio (toliau – PVM), suklastodama tikrus dokumentus – įrašydama žinomai
melagingus duomenis į apskaitos dokumentus ir juos panaudodama – padėdama įtraukti į R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą – 2004 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą–faktūrą VEI Nr. 0000031, 2004 m. rugsėjo 22 d.
kasos pajamų orderį KLA Nr. 0000006, 2004 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų
orderį KLA Nr. 0000007, 2004 m. rugsėjo 28 d. kasos pajamų orderį KLA
Nr. 0000008, kuriais buvo įformintas realiai neįvykęs sandoris tarp UAB
„Veiklanta“ (kodas (duomenys neskelbtini), adresas: Radviliškio g. 4-11,
Panevėžys) ir R. G. ūkininko ūkio dėl metalinių profiliuotų pakloto lakštų ir
sraigtų įsigijimo bei transporto paslaugų pirkimo–pardavimo bei 98 105,51
Lt išmokėjimo, kuriuose išskiriamas tariamai sumokėtas 14 965,25 Lt PVM,
po to R. G. suklastojus – įrašius į tikrą dokumentą – PVM deklaraciją už
laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. – žinomai neteisingus
duomenis apie pirkimo PVM, 2005 m. kovo 22 d. pateikus ją Panevėžio
apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Panevėžio apskrities
VMI), esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir išvengus prievolės mokėti į
valstybės biudžetą 2095 Lt PVM, 2005 m. kovo 30 d. neteisėtai parašius prašymą grąžinti apgaule pagal žinomai suklastotus dokumentus priskaičiuotą PVM ir
2005 m. balandžio 14 d. pagal pateiktus dokumentus Panevėžio
apskrities VMI pervedus pinigus į R. G. banko sąskaitą 12 869 Lt, taip R. G.
padėjo įgyti jo naudai svetimą valstybės turtą – 14 964 Lt Lietuvos
Respublikos biudžeto lėšų.
Be to, R. P. pagal BK 24
straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį
nuteista už tai, kad, veikdama kaip padėjėja kartu su R. G. ūkininko ūkio (kodas
(duomenys neskelbtini), registruotas adresu: (duomenys neskelbtini),
Panevėžio r.) savininku R. G., laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki
2005 m. rugsėjo 12 d. teikdama R. G. žinomai suklastotus dokumentus,
kuriuos, šiam patvirtinus savo parašu, tyčia, siekdama padėti R. G. neteisėtai
pasipelnyti – apgaule įgyti svetimą valstybei priklausantį turtą – 29 578,14 Lt
PVM, suklastodama tikrus dokumentus – įrašydama žinomai melagingus duomenis į apskaitos dokumentus, ir juos panaudodama – padėdama įtraukti į R. G. ūkininko ūkio
buhalterinę apskaitą – 2004 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą–faktūrą VEI Nr.
0000033, 2004 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderį KLA Nr. 0000009, 2004 m.
rugsėjo 16 d. kasos pajamų orderį KLA Nr. 0000010, 2004 m. rugsėjo 20 d.
kasos pajamų orderį KLA Nr. 0000011, 2004 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų
orderį KLA Nr. 0000012, kuriais buvo įformintas realiai neįvykęs sandoris
tarp UAB „Veiklanta“ (kodas (duomenys neskelbtini), adresas: Radviliškio
g. 4-11, Panevėžys) ir R. G. ūkio dėl metalinių profiliuotų pakloto lakštų ir
sraigtų įsigijimo bei transporto paslaugų pirkimo–pardavimo bei 193 901,12
Lt išmokėjimo, kuriuose išskiriamas tariamai sumokėtas 29 578,14 Lt PVM,
po to R. G. suklastojus – įrašius į tikrą dokumentą – PVM deklaraciją už
laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. – žinomai
neteisingus duomenis apie pirkimo PVM ir 2005 m. liepos 20 d.
pateikus ją Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3, 2005
m. rugsėjo 5 d. neteisėtai parašius prašymą grąžinti apgaule pagal žinomai suklastotus dokumentus priskaičiuotą PVM ir 2005 m. rugsėjo 9 d. pagal
pateiktus dokumentus Panevėžio apskrities VMI pervedus pinigus į R. G.
banko sąskaitą 29 578,14 Lt, taip padėjo R. G. įgyti jo naudai
svetimą valstybės turtą – 29 578,14 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.
Taip pat R. P. pagal BK 24
straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį
nuteista už tai, kad, veikdama kaip padėjėja kartu su R. G. ūkininko ūkio (kodas
(duomenys neskelbtini), registruotas adresu: (duomenys neskelbtini),
Panevėžio r.) savininku R. G., laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 22 d. iki
2006 m. vasario 9 d., teikdama R. G. žinomai suklastotus dokumentus,
kuriuos šis patvirtino savo parašu, tyčia, siekdama padėti R. G. neteisėtai
pasipelnyti – apgaule įgyti svetimą valstybei priklausantį turtą – 17 099,37 Lt
PVM, suklastodama tikrus dokumentus – įrašydama žinomai melagingus duomenis į apskaitos dokumentus, ir juos panaudodama – padėdama įtraukti į R. G. ūkininko ūkio
buhalterinę apskaitą – 2005 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą LGA
Nr. 2650132, 2005 m. rugpjūčio 22 d. kasos pajamų orderį KER Nr. 08,
2005 m. rugpjūčio 25 d. kasos pajamų orderį KER Nr. 09, 2005 m. gruodžio 4 d.
PVM sąskaitą–faktūrą LGA Nr. 2650160, 2005 m. gruodžio 4 d. kasos pajamų
orderį KER Nr. 17 ir 2005 m. gruodžio 5 d. kasos pajamų orderį KER
Nr. 18, kuriais buvo įformintas realiai neįvykęs sandoris tarp
UAB „Kersmis“ (kodas (duomenys neskelbtini), adresas: Pervalkų k.
Pasvalio r.) ir R. G. ūkininko ūkio dėl pjautos dviejų pjovimų medienos
pirkimo–pardavimo ir 56 050 Lt išmokėjimo, kuriuose išskiriamas
tariamai sumokėtas 17 099,37 Lt PVM, po to R. G. suklastojus – įrašius į
tikrą dokumentą – PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 1 d. iki
gruodžio 31 d. – žinomai neteisingus duomenis apie pirkimo PVM ir
2006 m. vasario 9 d. pateikus ją Panevėžio apskrities VMI, esančiai
Panevėžyje, Durpyno g. 3, taip padėjo R. G. pasikėsinti įgyti jo naudai
svetimą valstybės turtą – 17 099,37 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų,
tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių,
nepriklausančių nuo jos valios, nes 2006 m. balandžio 6 d. Panevėžio
apskrities VMI Patikrinimų skyriuje buvo pradėtas tikrinti R. G. ūkininko
ūkio PVM apskaičiavimo teisingumas ir sustabdytas išmokėjimas.
Kasaciniu skundu
nuteistoji R. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m.
vasario 1 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartį
ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.
Skunde
nuteistoji nurodo, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą –
BK 24 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo suformuotos vienodos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55, 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr.
8, kasacinės nutartys Nr. 2K-745/2006,
2K-7-200/2008, 2K-5/2009), o vertindami įrodymus, padarė esminių BPK pažeidimų.
Dėl netinkamo BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo
kasatorė nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė už
apgaulingą apskaitos tvarkymą gali būti
taikoma tik specialiajam, Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1
dalyje numatytam subjektui –
vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), apskaitą tvarkančio struktūrinio
padalinio vadovui arba ūkio subjekto apskaitą pagal sutartį tvarkančiai
apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei. Tą 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 „Dėl teismų
praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223
straipsniai)“ yra patvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas. Šio nutarimo 29 punkte taip pat teigiama,
kad tais atvejais, kai buhalterinę
apskaitą apgaulingai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais,
jis atsako tik už tas nusikalstamas
veikas, kurias, apgaulingai tvarkydamas apskaitą, siekė padaryti, nebent jis apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą su ūkio
subjekto vadovu buvo susitaręs.
Tačiau kasatorė tvirtina, kad teismai
nenustatė, jog ji būtų susijusi darbo ar kitais sutartiniais santykiais su R. G.
ūkininko ūkiu. Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad buhalterinę apskaitą R. G. ūkyje tvarkė pagal jo
prašymą tik tada, kai šis pateikdavo jai
atitinkamo laikotarpio buhalterinius dokumentus; tai būdavo du kartus per
metus; jokio atlygio iš R. G. už suteiktą pagalbą ji negavo. Be to,
teismai, remdamiesi tik R. G. duotais parodymais, kasatorės veiksmuose nustatę susitarimą, nedetalizavo tokio
susitarimo turinio, nors pagal minėto nutarimo 29 punktą susitarimo turinys turi būti ne bet koks, o
būtent „apgaulingai tvarkyti buhalterinę
apskaitą“. Nuteistoji tvirtina, kad tokio susitarimo tarp jos ir R. G. nebuvo.
Kasaciniame skunde dėl BK 300
straipsnio 1 dalies taikymo nuteistoji nurodo, kad jos veiksmuose neįrodyta nė viena iš šiame straipsnyje
išvardytų alternatyvių veikų. Ji pažymi, kad ūkininko
R. G. ūkio buhalterinę apskaitą tvarkė tik du kartus per metus, įrašus ūkinių operacijų žurnale darydavo
tik pagal jo pateiktus dokumentus ir pati
nei sutarčių, nei PVM sąskaitų–faktūrų, nei kasos pajamų orderių neklastojo.
Jokiais byloje esančiais duomenimis,
išskyrus R. G. parodymus, kitaip neįrodyta. Be to, pats R. G.
patvirtino, kad nuteistoji jo ūkio
PVM deklaracijų nepildė ir Panevėžio apskrities VMI neteikė.
Taip pat kasatorė nurodo, kad pagal BK 300 straipsnį
suklastotu laikytinas tikras dokumentas, kurio turinys neteisėtai pakeistas veikiant jo materialinę
formą arba įrašant į jį neteisingus duomenis. Nuteistoji mano, kad
skundžiamuose nuosprendyje
ir nutartyje nebuvo nustatyta nė vieno iš nurodytų suklastotų dokumentų
požymių. Paskolos
sutartyse, PVM sąskaitose–faktūrose ir kituose buhalteriniuose dokumentuose
buvo įrašomi teisingi
duomenys, atsiradę pagal faktiškai susiklosčiusius santykius (sudarytas
sutartis, pirktas (parduotas) prekes ir kitus teisinius veiksmus).
Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad nors teismai konstatavo, jog ji buhalteriniuose
dokumentuose įrašė melagingą informaciją apie neįvykusius sandorius ir juos, pateikusi
pasirašyti R. G., įtraukė į apskaitą, tačiau sandorių neįvykimo aplinkybė, kuri būtų melagingos informacijos
pagrindas, nenustatyta. Nė vienas iš
R. G. ūkininko ūkio sudarytų sandorių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo
nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taigi laikytini galiojančiais, todėl ir duomenys,
pateikti tokiose sutartyse, laikytini tikrais, teisėtais bei teisingais.
Teisingų duomenų įrašymas buhalteriniuose dokumentuose nelaikytinas dokumentų klastojimu. Naudodama sutarčių duomenis, kasatorė
neturėjo pagrindo abejoti
juose nurodytų duomenų tikrumu.
Be to, R. P. teigia, kad dokumentų klastojimas gali būti padaromas tik tiesiogine
tyčia. Kadangi ji R. G.
ūkyje niekada nedirbo ir
su R. G. pasirašomais dokumentais bei jo vykdoma veikla nebuvo susijusi, o už
suteiktą pagalbą jokio atlygio negavo, tai tyčios klastoti kokius nors
dokumentus neturėjo ir to nedarė.
Toliau nuteistoji R. P. pateikia argumentus dėl netinkamo BK 24 straipsnio
taikymo. Kasatorė išdėsto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse Nr.
2K-5/2009, 2K-745/2006 pateiktus išaiškinimus dėl
bendrininkavimo būtinųjų požymių ir tvirtina, kad jos veiksmuose nenustatyti,
neaptarti bendrininkavimo
subjektyvieji požymiai – tyčia ir susitarimas. Teismai apsiribojo tik formaliu BK nuostatų dėl padėjėjo
vaidmens pritaikymu ir spėjimu.
Kasatorė neigia tarp jos ir R. G. buvus susitarimą apgaulingai tvarkyti apskaitą, mano, kad iš esmės jokie bylos duomenys
to nepatvirtina. Nuteistosios nuomone, tokio susitarimo ir bendros tyčios
nepatvirtina jos tariami ryšiai su R. G. sudarytų sutarčių subjektais, R. G. prisipažinimas apgaulingai tvarkyti buhalterinę
apskaitą ar kasatorės specialių buhalterinės apskaitos tvarkymo žinių
turėjimas.
Kasatorė dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad R. G. ūkininko ūkio
buhalterinę apskaitą tvarkė pagal savininko pateiktus dokumentus, neturėjo jokio teisėto pagrindo
abejoti jų netikrumu, be to, apskaitą tvarkė nemokamai, taigi neturėjo jokio tikslo bendrai susitarus su R. G.
nusikalstamai veikti.
Vadovaudamasi kasacine nutartimi Nr. 2K-7-200/2008, R. P. teigia, kad teismai, nenustatę konkrečių jos,
kaip bendrininkės, funkcijų, užduočių, indėlio į bendrą nusikalstamą veiką ar
dalyvavimo laipsnio, apskritai negalėjo konstatuoti esant bendrininkavimą. Visi
išvardyti požymiai teismų sprendimuose net neaptarti, o surinkti duomenys įvertinti formaliai, neatsižvelgiant
į jų turinį.
Toliau kasaciniame skunde
aptariami esminiai BPK pažeidimai. Kasatorė
tvirtina, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles.
Teismai neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, jų tinkamai nesusiejo ir vadovavosi neobjektyviais
įrodymais.
Priimdami sprendimus ir spręsdami klausimą, ar tiriami dokumentai iš tiesų buvo žinomai suklastoti, teismai
nesiekė nustatyti kasatorę teisinančias
aplinkybes, o, kilus prieštaravimams, imtis visų įmanomų įstatyme įtvirtintų priemonių jiems
pašalinti. Nuteistąją teisinančius
įrodymus teismas arba atmetė kaip nepagristus (pavyzdžiui, dėl susitikimo su R. G. du kartus per metus), arba nurodė, kad tokie įrodymai neturi jokios įtakos
sprendžiant nuteistosios
kaltės klausimą (pavyzdžiui, dėl sutarčių galiojimo nuginčijimo įstatymo
nustatyta tvarka; dėl parašų sutartyse tikrumo įrodymo specialisto išvada), nors tokių duomenų nustatymas leistų teisiškai, o
ne vien spėliojimais ar prielaidomis, pagrįsti arba paneigti nuteistosios
kaltę, be to, plačiau dėl tokių įrodymu vertinimo nepasisakyta.
Taip pat nuteistąją kaltinantys įrodymai buvo susieti su visiškai nesusijusiomis
aplinkybėmis, pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas
nuteistosios ir R. G.,
kaip bendrininkų, susitarimą, nurodė tariamus kasatorės ryšius su kaltinime nurodytomis įmonėmis,
tačiau, net ir esant minėtiems ryšiams, tokios aplinkybės visiškai nepagrindžia kasatorės ir R. G.
susitarimo nusikalstamai veikti.
Dar kasatorė pastebi, kad teismai jos kaltę pagrindė iš esmės tik vienu įrodymu – R. G.
prisipažinimu kitoje
baudžiamojoje byloje, kurioje jis nuteistas dėl tų pačių veikų. Tačiau kaltinamojo
prisipažinimas negali būti laikomas absoliučiu įrodymu, juo labiau reiškiant
kaltinimą kitam asmeniui. Asmuo, prisipažindamas padaręs nusikalstamą veiką, neprisiekia teisingai
pasakoti viską, kas jam žinoma, be to, jis nėra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų
davimą, todėl tokio asmens paaiškinimai negali būti laikomi objektyviais įrodymais. Teismai į tai
neatsižvelgė ir R. G.
prisipažinimą laikė absoliučiai teisingu įrodymu.
Taip pat
kasatorė atkreipia dėmesį, kad teismai visiškai neatsižvelgė į tai, jog neva suklastotuose dokumentuose nėra nė vieno
jos parašo, kuriuo ji būtų patvirtinusi dokumentuose esančios informacijos
tikrumą. Jokie kiti byloje esantys įrodymai
nepatvirtino, kad suklastotus dokumentus būtų rengusi R. P. Teismai netyrė versijos, kad dokumentus suklastoti galėjo
ir pats R. G.
Be to, teismuose buvo iškelta versija, kad dokumentai
nesuklastoti. Tą įrodo faktinis dokumentų
egzistavimas, jų formos ir turinio atitikimas teisės aktų reikalavimams,
dokumentų turinio patvirtinimas parašais, sutarčių galiojimas (jos nėra
teisiškai nuginčytos), parašų tikrumas
(parašų netikrumas neįrodytas specialisto išvada) ir kt. byloje nustatytos
aplinkybės. Tačiau teismai, vertindami tik nuteistąją kaltinančius įrodymus ir
R. G. prisipažinimui teikdami didesnę įrodomąją galią, padarė priešingą išvadą.
Klausimas dėl dokumentų klastojimo teismuose buvo sprendžiamas vienpusiškai, neanalizuojant šių dokumentų tikrumą
bei jų turinio teisingumą galinčių patvirtinti aplinkybių. Teismų išvados buvo
padarytos tik iš nepagrįstų spėlionių ir prielaidų, vadovaujantis vien tik
specialisto išvada, kuri šiuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamai kvalifikuota.
Imantis dokumentų teisinio vertinimo, būtinos ne tik ekonominės, bet ir
teisinės, sutarčių galiojimo, jų vykdymo, nutraukimo ir kitus klausimus
apimančios žinios, bet tai teismų sprendimuose neatsispindėjo.
Nuteistosios manymu, nesant tarp jos ir R. G. sudarytos
darbo ar kitokios, pavyzdžiui, buhalterinių paslaugų teikimo, sutarties, taip pat nesant nė vieno jos parašo, kuris
patvirtintų neva suklastotuose dokumentuose esančios
informacijos tikrumą, jos kaltę galėtų pagrįsti tik teisiškai įrodytas jos ir
R. G. susitarimas nusikalstamai veikti, tačiau teismai skundžiamuose
nuosprendyje ir nutartyje tik formaliai pritaikė BK 24 straipsnio nuostatas ir,
vadovaudamiesi tik R. G. prisipažinimu, konstatavo R. P. ir R. G. susitarimą, tačiau nedetalizavo tokio
susitarimo turinio, negalėjo jo pagrįsti kitais byloje esančiais įrodymais.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos
generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo
nuteistosios R. P. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad, atsižvelgiant į BPK 376 straipsnio 1 dalies
reikalavimus, dalis kasacinio skundo argumentų, kuriais kasatorė sau palankiai vertina atskirus bylos įrodymus, nesutinka su
teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis,
išvadomis, nesudaro kasacinio
nagrinėjimo dalyko, todėl turi būti palikti nenagrinėti. Analogiški argumentai buvo išdėstyti R. P.
apeliaciniame skunde ir dėl jų motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos
teismas.
Atsakydamas į kasacinio skundo argumentus dėl BK 24
straipsnio 6 dalies, 222 straipsnio 1 dalies taikymo, prokuroras teigia, kad R. P. pagrįstai nuteista dėl
apgaulingos R. G. ūkio buhalterinės apskaitos
tvarkymo. R. P. nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes teismai nustatė išsamiai ir
objektyviai įvertinę liudytojų R. G., I. K., D. F., V. K., R. B., D.
G., G. B., M. B. parodymus,
specialistės, tyrusios R. G. ūkio ūkinę–finansinę veiklą, paaiškinimus teisme, kratos, daiktų, dokumentų
pateikimo ir apžiūros protokolų duomenis bei kitą rašytinę bylos medžiagą, t.
y. įrodymų visuma. Šie įrodymai ir jų vertinimo motyvai išsamiai išdėstyti teismų sprendimuose. Teisėtai gautais įrodymais nustatyta, kad
sutartys dėl investavimo į R. G. ūkį
buvo fiktyvios ir pagal jas R. G. ūkininko ūkis pinigų realiai negavo, nes jos buvo sudarytos tik tam, kad galima būtų
parodyti, jog ūkio kasoje yra pinigų, o už šiuos pinigus galima pirkti prekes. Taip pat šiais įrodymais
nustatyta, kad būtent R. P., o ne R. G. suklastojo PVM
sąskaitas–faktūras ir kasos pajamų orderius, įrašydama į juos melagingą informaciją apie neįvykusius sandorius tarp
R. G. ūkininko ūkio ir UAB „Veiklanta“ bei „Kersmis“. Įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad šias žinomai
fiktyvias sutartis, suklastotas PVM
sąskaitas–faktūras, kasos pajamų orderius R. P. pateikė pasirašyti R. G., kad būtent ji įtraukė šiuos suklastotus
dokumentus į buhalterinę apskaitą ir kad tai buvo padaryta iš anksto susitarus su už ūkio
buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingu R. G. Taigi prokuroras daro
išvadą, kad nuteistosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio
6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir BK 24 straipsnio 6
dalies, 182 straipsnio 1 dalies taikymo prokuroras nurodo, kad R. P. kaltė įvykdžius šias nusikalstamas veikas nuosprendyje grindžiama ne
prielaidomis, o byloje surinktų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma. Bylos įrodymais neginčijamai nustatyta, kad
R. P. buvo susitarusi su R. G. „pagerinti jo ūkio finansinę būklę“. Būtent nuteistoji, kaip turinti specialių žinių, į tikrus dokumentus – PVM sąskaitas–faktūras ir kasos pajamų orderių
kvitus – įrašė melagingą informaciją apie
neįvykusius sandorius tarp R. G. ūkininko ūkio bei bendrovių „Veiklanta“ bei
„Kersmis“. Suklastotus dokumentus
pasirašius R. G., R. P. juos įtraukė į ūkio buhalterinę apskaitą.
Prokuroras tvirtina, kad, atsižvelgiant į R. P. išsilavinimą, ilgametę
buhalterės darbo patirtį, akivaizdu, jog ji
puikiai suvokė, kad suklastotos ir į ūkio buhalterinę apskaitą įtrauktos
sąskaitos–faktūros bus pateiktos
Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip R. G. ūkininko ūkis įgis teisę susigrąžinti realiai nesumokėtą PVM.
Tai, kad nusikaltimo bendrininkai to ir siekė, patvirtina tolesnė įvykių raida. Pagal R. P. pateiktas
sąskaitas–faktūras užpildęs PVM deklaracijas bei pateikęs jas Panevėžio
apskrities VMI, po to pateikęs prašymą grąžinti pagal žinomai suklastotus dokumentus priskaičiuotą nesumokėtą PVM, R. G.
apgaulės būdu įgijo valstybei priklausantį turtą. R. P. šiame nusikaltime atliko padėjėjos vaidmenį, nes suklastojo
ir panaudojo (įtraukdama į
buhalterinę apskaitą) suklastotus dokumentus. Kasatorės nusikalstami veiksmai
teisingai kvalifikuoti kaip dviejų nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio
6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ideali sutaptis.
Nuteistosios R. P. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl nuteisimo pagal BK
300 straipsnio 1 dalį
Baudžiamoji
atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma viena iš
alternatyvių veikų: netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento
suklastojimas, netikro ar suklastoto dokumento laikymas, tokio dokumento
gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas.
Tikro
dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos
informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai
(pavyzdžiui, teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ar kitų rekvizitų
pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos
įrašymas į dokumentą).
Nurodydama
netinkamą BK 300 straipsnio taikymą ir teigdama, kad nė viena iš
BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių veikų jos
veiksmuose neįrodyta, kasatorė ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą, kurio
pagrindu ji nuteista už tikrų dokumentų (PVM sąskaitų–faktūrų, kasos pajamų
orderių, investicinių, paskolos sutarčių) klastojimą, ir lieka prie savo
versijos, kad jokių dokumentų neklastojo. Šie skundo argumentai paliktini
nenagrinėti, nes faktinių bylos aplinkybių ginčijimas, kaip alternatyvą
pateikiant savo įrodymų vertinimą, nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko.
Pagal
byloje nustatytas aplinkybes R. P. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal
BK 300 straipsnio 1 dalį, nes, susitarusi su R. G. ir siekdama padėti jam
apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą bei apgaulės būdu įgyti svetimą
valstybės turtą susigrąžinant tariamai sumokėtą PVM, ji klastojo tikrus
dokumentus – PVM sąskaitas–faktūras, kasos pajamų orderius, sutartis, įrašydama
juose melagingą informaciją, ir, R. G. juose pasirašius, įtraukė šiuos dokumentus
į R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą,
taigi suklastotus dokumentus dar ir panaudojo. Atlikdama šiuos veiksmus,
kasatorė veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad klastojo tikrus dokumentus,
ir norėjo taip veikti.
Kolegija visiškai sutinka
su apeliacinio teismo išvada, kad tai, jog suklastotos sutartys teisiškai nenuginčytos, nepaneigia R. P. kaltės, ir pažymi, kad investicinių ir
paskolos sutarčių ginčijimas CPK nustatyta tvarka bei jų pripažinimas
negaliojančiomis nėra būtina sąlyga, sprendžiant asmens baudžiamosios
atsakomybės klausimą pagal BK 300 straipsnį ir darant išvadą dėl dokumentų –
šiuo atveju investicinių ar paskolos sutarčių – klastojimo.
Dėl
bendrininko pripažinimo padėjėju apgaulingai tvarkant apskaitą ir sukčiaujant
(BK 24 straipsnio 6 dalis, 182 ir 222 straipsniai)
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį
bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių
pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą
veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir
susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas
suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą
nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali
būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais
veiksmais.
Baudžiamajame įstatyme pateiktas išsamus padėjimo
padaryti nusikaltimas veikas būdų sąrašas. Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs
daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones
arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš
anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar
priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat
asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar
pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio
6 dalis).
Kasaciniame skunde
teisingai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl būtinųjų
bendrininkavimo požymių
(kasacinės nutartys Nr. 2K-5/2009, 2K-745/2006, Nr.
2K-7-200/2008), tačiau, skirtingai nei nurodo nuteistoji, kolegija
pripažįsta, kad teismai tinkamai taikė BK 24 straipsnio nuostatas. Teismų
sprendimų turinys patvirtina, kad kasatorės veiksmuose nustatyti būtini
bendrininkavimo subjektyvieji požymiai – tyčia ir susitarimas veikti bendrai.
Nuteistoji teisingai pripažinta padėjėja R. G. apgaulingai tvarkant buhalterinę
apskaitą bei sukčiavimo būdu įgyjant svetimą valstybės turtą – susigrąžinant
tariamai sumokėtą PVM.
Nuteistosios R. P. susitarimą
veikti bendrai su V. G., jai, kaip padėjėjai, tyčia apgaulingai tvarkant
buhalterinę apskaitą ir apgaule įgyjant valstybės turtą, patvirtina faktinės
bylos aplinkybės.
Bylos medžiaga nustatyta,
kad R. G. kalbėjosi su R. P. kaip „pagerinti“ jo ūkio finansinę padėtį, kuri
buvo gana bloga, nes ūkiui trūko pinigų. R. P. žodinio susitarimo su R. G.
pagrindu tvarkė jo ūkio buhalterinę apskaitą, nes turėjo tam reikalingų
specialių žinių ir darbo patirties tvarkant kitų įmonių finansinius dokumentus.
Tvarkydama R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, ji pateikdavo R. G.
pasirašyti žinomai suklastotas investicines, paskolų sutartis, kurias ūkio
savininkas, suvokdamas jų fiktyvumą, pasirašydavo. Pasirašytos sutartys, kaip
įvykusios ūkinės operacijos, buvo įtraukiamos į ūkininko ūkio buhalterinę
apskaitą. Paskolų sutartys buvo tariamai sudaromos tarp pačios R. P. ir
R. G. Klastodama investicines sutartis ir kitus finansinius dokumentus,
nuteistoji pasitekdavo arba sau pažįstamus asmenis, naudodavo jų asmens duomenis,
arba pasinaudodavo jai, kaip buhalterei, žinomų įmonių, jų vadovų duomenimis.
Taigi R. P. aiškiai suvokė,
kad, veikdama kartu su R. G. ir kaip priemones teikdama suklastotus dokumentus,
padeda jam, kaip ūkininko ūkio savininkui, kuris pagal Buhalterinės apskaitos
įstatymą buvo atsakingas už buhalterinės apkaistos tvarkymą, apgaulingai
tvarkyti jo ūkio buhalterinę apskaitą, ir norėjo taip veikti. Išdėstyti
argumentai ir teismų sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina,
kad tarp nuteistosios ir R. G. buvo aiškus susitarimas apgaulingai tvarkyti
ūkio buhalterinę apskaitą ir R. P., kaip padėjėja, jį įgyvendino atlikdama
tyčinius apgaulingus buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus.
Kasaciniame skunde
nuteistosios nurodytas teiginys, kad ji nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje
nustatytos veikos specialusis subjektas, teisingas. Tačiau apkaltinamuoju
nuosprendžiu R. P. nepripažinta BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos
vykdytoja. Ji nuteista pagal 24 straipsnio 6 dalį kaip vykdytojo R. G., t.
y. specialaus apgaulingo apskaitos tvarkymo subjekto, padėjėja.
Be to, bylos duomenimis, R.
P. klastojo PVM sąskaitas–faktūras ir kasos pajamų orderius, kuriais buvo
įforminti realiai neįvykę sandoriai tarp R. G. ūkininko ūkio ir UAB „Kersmis“
bei tarp R. G. ūkininko ūkio ir UAB „Veiklanta“. Šiuos buhalterinius
dokumentus, pasirašytus R. G., R. P. įtraukdavo į R. G. ūkininko ūkio
buhalterinę apskaitą, taip sukurdama tariamą R. G. teisę į PVM susigrąžinimą.
Bylos medžiaga taip pat patvirtinta, kad šia teise R. G. pasinaudojo: dviem
atvejais jam užpildžius PVM deklaracijas bei pagal jo prašymą Panevėžio
apskrities VIM sugrąžinus tariamai jo sumokėtą PVM ir vienu atveju – pagal jo
pateiktus dokumentus atsisakius tą daryti. Taigi R. P., veikdama kartu su R. G.,
teikdama priemones – suklastotus oficialius dokumentus, tyčia padėjo R. G.
sukčiauti, t. y. apgaulės būdu įgyti svetimą valstybės turtą – biudžeto lėšas,
susigrąžinant tariamai sumokėtą PVM, numatė, kad valstybė dėl to neteks turto,
ir norėjo taip veikti.
Esant šioms aplinkybėms,
darytina išvada, kad būtinieji bendrininkavimo požymiai – tyčia ir susitarimas
veikti bendrai – nuteistosios R. P. veikose nustatyti ir ji teisingai
pripažinta padėjėja įvykdant apgaulingos apskaitos tvarkymo bei sukčiavimo
veikas.
Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnis)
Išvadas apie
nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų
visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus
įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų
bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo,
priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos
nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų
padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti
išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.
Kasacinės
instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu
(BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, nustatytus
BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog
teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio
2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo
pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taigi pažymėtina, kad kasacinės
instancijos teismas įrodymų nerenka, byloje esančių įrodymų netiria, jų
nevertina ir nedaro išvadų dėl naujų faktinių bylos aplinkybių nustatymo.
Nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pagal byloje
nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant
šias aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.
Atsižvelgiant į byloje surinktų, ištirtų, patikrintų bei
tinkamai įvertintų duomenų visumą, nekyla abejonių dėl R. P. nuteisimo
pagrįstumo ir teisėtumo. Jos kaltė klastojant dokumentus, padedant
apgaulingai tvarkyti apskaitą bei sukčiauti įrodyta liudytojų R. G.,
I. K, D. F., V. K., R. B., D. G., G. B., M. B.
parodymais, specialistės, tyrusios R. G. ūkio ūkinę–finansinę veiklą,
paaiškinimais teisme, kratos,
daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų duomenimis bei kita rašytine
bylos medžiaga, t. y. įrodymų visuma.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti
nuteistosios R. P. kasacinį
skundą.
Teisėjai
Aldona Rakauskienė
Josifas Tomaševičius
Antanas
Klimavičius