Civilinė byla Nr. e2-229-1120/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01380-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. B., J. N. ir E. R. (E. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje e2-1389-866/2019, kuria netenkintas pareiškėjų E. R. (E. R.), V. B. ir J. N. prašymas įtraukti juos trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje, civilinėje byloje Nr. e2-1389-866/2019 (2020 m. bylos Nr. Nr. e2-1441-866/2020) ir leisti susipažinti su bylos medžiaga.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, pradėta pagal ieškovių S. D. ir J. J. (toliau – ieškovės) patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vingio turtas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir administracinio akto panaikinimo.
2. E. R., V. B. ir J. N. (toliau – pareiškėjai) prašė įtraukti juos į nagrinėjamą civilinę bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, leisti susipažinti su civilinės bylos Nr. e2-1389-866/2019 medžiaga bei pateikti atsiliepimą.
3. Anot pareiškėjų, jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises buvusiame Miškinių rėžiniame kaime, į kurio teritoriją patenka ginčo žemės sklypas nagrinėjamoje byloje. Prašo juos įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje. Prašymą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 266, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 360 straipsniu bei teismų praktika.
4. NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjų prašymą atmesti. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau ir – Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo ir šiuo metu yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama žemė, o pareiškėjai prašymu neįrodė, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.
5. UAB „Vingio turtas“ atsiliepimu su prašymu įtraukti trečiuosius asmenis nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų ieškovių pusėje nesutiko. Nurodė, kad bylos išsprendimas negali turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams. Šį teiginį grindė aplinkybe, jog ginčo žemės sklypas nėra nagrinėjamoje byloje ginčijamos sutarties ir ginčo įsakymo objektu, dėl žemės sklypų performavimo bei tuo, kad ginčo žemės sklypas nepriklausomai nuo bylos baigties nėra grąžintinas natūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjų prašymo įtraukti juos trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje, civilinėje byloje Nr. e2-1389-866/2019 (2020 m. bylos Nr. Nr. e2-1441-866/2020) ir leisti susipažinti su bylos medžiaga, netenkino. Nurodė, kad nutartis neskundžiama.
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjų prašyme išdėstomas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjai neįrodė pakankamo (glaudaus) nagrinėjamos civilinės bylos teisinio ryšio su trečiųjų asmenų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Pareiškėjai savo suinteresuotumą civilinėje byloje grindė aplinkybe, jog jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises buvusiame Miškinių rėžiniame kaime. Teismas pažymėjo, jog ši aplinkybė neįrodo glaudaus teisinio ryšio tarp trečiųjų asmenų materialinės teisės atkurti nuosavybės teises į žemę natūra bei ginčo sutarties ir įsakymo nuginčijimo. Šioje nagrinėjamoje byloje dėl ginčo sutarties ir įsakymo dalies panaikinimo nėra sprendžiama dėl trečiųjų asmenų teisių ar pareigų nustatymo, pripažinimo, pakeitimo, panaikinimo ar kitokio nusprendimo, kuris turėtų įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams, todėl prašymo netenkino. Kadangi prašymas susipažinti su civilinės bylos medžiaga yra išvestinis iš prašymo įtraukti pareiškėjus trečiaisiais asmenimis, šis prašymas taip pat netenkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai
8. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: įtraukti pareiškėjus į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, leisti susipažinti su civilinės bylos medžiaga bei pateikti atsiliepimą. Skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutartis neskundžiama, pareiškėjai skundžia nutartį, nes nutartis atsisakyti įtraukti į bylą trečiuosiuos asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, gali būti skundžiama neįtrauktų asmenų.
8.2. Šioje civilinėje byloje matyti, kad ieškovai, yra pareiškę ieškinį, dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, kuria parduoti žemės sklypas į kurį tretieji asmenys siekia atkurti nuosavybės teises natūra, panaikinimo. Taigi, teismui patenkinus ieškovių ieškinį, tretiesiems asmenims atsirastų teisė atgauti žemę būtent natūra toje vietoje, o NŽT pareiga atkurti nuosavybę natūra minimame žemės sklype. Ir priešingai, netenkinus ieškovių ieškinio, tretieji asmenys netektų teisės atgauti nuosavybės natūra ginčo plote, ir tokiu atveju būtų taikomos kitos Atkūrimo istatymo 5 straipsnio nuostatos. Šių aplinkybių teismas nevertino ir dėl to nepasisakė.
8.3. Kitose civilinėse bylose (Nr. 2-432-600/2016 bei Nr. 2S-2325-590/2018, e2-3306-466/2019) pareiškėjai yra įtraukti treciaisiais asmenimis. Tai įrodo pareiškėjų tiesioginį suinteresuotumą nuosavybės teisių atkūrimu buvusiame Miškiniu rėžiniame kaime, dėl ko šių asmenų dalyvavimas trečiaisiais asmenimis yra itin svarbus, tai pripažista ne tik teismai kitose bylose, bet ir NŽT. Teismas dėl šio motyvo nepasisakė.
8.4. Ieškovės ieškiniu siekia pašalinti jų, kaip pretendenčių, teisės natūra atkurti žemę buvusioje vietoje, pažeidimą, t. y. savo teises gina vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje itvirtintu civilinių teisių gynimo būdu – siekia atkurti buvusią iki teisės pažeidimo (sutarties sudarymo) padėtį, kuris nagrinėjamoje situacijoje vertintinas kaip galintis apginti galbūt pažeistas teises, sukeliantis (galintis sukelti) atitinkamas materialines teisines pasekmes, susijusias su galimybe ieškovėms įgyvendinti teisę atkurti nuosavybę į žemę natūra. Motyvas, kad tokio ieškinio tenkinimo atveju nuosavybės teisės į žemės sklypus nebūtų atkurtos, netenka teisinės reikšmės ir nagrinėjamu atveju nepaneigia išvados dėl ieškovių teisės reikšti reikalavimą dėl teisės gynimo egzistavimo.
8.5. Tai jei šis teisminis procesas gali sukelti ieškovėms materialines teises pasekmes nuosavybės teisių atkūrimo procese, tai šis procesas gali sukelti ir materialines teisines pasekmes ir kitiems Miškinių rėžinio kaimo pretendentams, nes visi pretendentais atkūrimo procese turi vienodas teises.
9. Ieškovė J. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti pareiškėjus į šią civilinę bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, leisti susipažinti su civilinės bylos medžiaga bei pateikti atsiliepimą. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Skundžiama nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Šioje civilinėje byloje teismui patenkinus ieškovių ieškinį tretiesiems asmenims atsirastų teisė atgauti žemę natūra toje vietoje, o NŽT, pareiga atkurti nuosavybę natūra minimame žemės sklype. Ir priešingai, netenkinus ieškovių ieškinio tretieji asmenys netektų teisės atgauti nuosavybės natūra ieškinyje nurodyto žemės sklypo plote ir tokiu atveju būtų taikomos kitos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatos.
9.2. Ši atskirojo skundo faktinė argumentacija, susijusi ir su trečiųjų asmenų prašyme įtraukti juos trečiaisiais asmenimis motyvais, patvirtina, kad potencialūs tretieji asmenys šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje neabejotinai įgyvendina savo tikslą – siekia padėti ieškovėms, su kuriomis jie siekia dalyvauti, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Tretieji asmenys, pagrįsdami savo turtinę teisę, turi ne tik materialinį, bet ir procesinį teisinį suinteresuotumą, nes civilinės bylos baigtis viena ar kita linkme nulems trečiųjų asmenų teisių ir pareigų atsiradimą viena ar kita apimti, kiek tai susiję su žemės grąžinimo natūra lūkesčio įgyvendinimu.
10. UAB „Vingio turtas“ pateikė atsiliepimą, kuriuos prašo netenkinti pareiškėjų atskirojo skundo, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį, priteisti iš pareiškėjų bylinėjosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
10.1. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusas reiškia, kad teismas net ir negali spręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Tokie asmenys tiesiogiai teismo sprendimo pagrindu negali įgyti nei teisių, nei pareigų. Teismo sprendimas tokiems asmenims gali turėti įtaką tik ateityje.
10.2. Pareiškėjai, siekdami įrodyti jų deklaruojamą bylos įtaką savo teisėms ir pareigoms, privalėjo pagrįsti, kad ginčo žemė byloje ginčijamo sandorio sudarymo metu atitiko ir šiuo metu atitinka arba po bylos išnagrinėjimo atitiktų abi esmines (būtinas) nuosavybės teisių atkūrimo natūra sąlygas. Nepaisant to, tiek iš pareiškėjų prašymo, tiek iš atskirojo skundo akivaizdu, jog bylos įtaką pareiškėjams galinčių pagrįsti aplinkybių dėl ginčo žemės laisvumo (neužstatymo) ir neatitikimo Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytiems valstybės išperkamos žemės kriterijams pareiškėjai ne tik nepagrindė, bet netgi nenurodė. Prašyme ir atskirajame skunde nėra aplinkybių ir / ar argumentų dėl ginčo žemės atitikties dviem esminėms nuosavybės teisių atkūrimo natūra sąlygoms (nei ginčijamo sandorio sudarymo metu, šiuo metu, nei po bylos išsprendimo). Neaišku, ką konkrečiai įrodinėja pareiškėjai, t. y. ar tai, kad jau šiuo metu turi teisę į žemės grąžinimą natūra, bet jos netektų ieškinio atmetimo atveju, ar, kad šiuo metu neturi teisės į žemės grąžinamą natūra, tačiau ją įgytų ieškinio tenkinimo atveju. Abu variantai byloje nėra galimi.
10.3. Atsakovų procesiniuose dokumentuose pagrįsta, kad ginčo žemė: 1) byloje ginčijamo 2005 m. sandorio sudarymo metu net nepateko į Miškinių rėžinio kaimo ribas. Ieškinyje pripažįstama, kad ginčo žemė į šio kaimo ribas pateko tik po 2017 m. liepos 3 d. protokolo priėmimo. Be to, ieškinyje neneigiama, o bylos medžiaga patvirtina, kad sandorio metu visa ginčo žemė buvo užstatyta pastatais ir kitais statiniais. Tad byloje ginčijamas sandoris objektyviai nepažeidė ir negalėjo pažeisti pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teisių ir teisėtų interesų; 2) iki šiol yra užstatyta bei valstybės iš pretendentų išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, tai nėra neigiama ieškinyje, tą, be kita ko, patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės 2017 m. rugsėjo 22 d. raštas, kuriame konstatuota, kad ginčo teritorijoje visa žemė yra valstybės iš pretendentų išperkama. O tai yra kompetentingo subjekto patvirtinimas, jog ginčo žemė negali būti grąžinama natūra; 3) nepriklausomai nuo bylos išnagrinėjimo rezultato toliau liks užstatyta ir valstybės iš pretendentų išperkama, nes bylos pagal jos nagrinėjimo dalyką išsprendimas negali turėti ir neturės įtakos nei žemės užstatymui (pastatytiems, statomiems ir numatytiems pastatyti statiniams) nei privačios nuosavybės teisei. Ieškiniu nėra reiškiami reikalavimai, kurie galėtų įtakoti abi šias esmines (būtinas) nuosavybės teisių atkūrimo natūra sąlygas. Ieškinyje pripažįstama, kad ginčijamo sandorio objektas dar 2008 m. buvo pertvarkytas ir šiuo metu nebeegzistuoja.
10.4. Bylos išsprendimas negali turėti įtakos šiuo metu suformuoto sklypo daliai, kuri nei teisine, nei faktine / fizine prasme nėra tapati byloje ginčijamo sandorio objektu buvusiai sklypo daliai.
10.5. Pareiškėjai tinkamai nepagrindė, kad jie yra pretendentai būtent į žemės grąžinimą natūra turėtoje vietoje. Pareiškėjai privalėjo pagrįsti, kad jie pretenduoja būtent susigrąžinti žemę natūra turėtoje vietoje. Nepaisant to, atitinkamų dokumentų pareiškėjai nepateikė. Byloje esantis 2000 m. lapkričio 20 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurį pasirašė J. N., o kitoje pusėje – ir E. R., patvirtina, kad šie asmenys išreiškė pageidavimą ne susigrąžinti žemę turėtoje vietoje, o gauti naują žemės sklypą. Tai pagrindžia, kad teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjų prašymą.
10.6. Šios bylos nagrinėjimo dalykas ir ginčo objektas yra itin specifinis, be to, byloje jau yra konstatuota, kad pretendentų dalyvavimas kitose bylose dar nepagrindžia jų materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje.
10.7. Teismų procesiniai sprendimai pareiškėjų nurodytose bylose nėra viešai prieinami. Nagrinėjamos bylos dalykas ir ginčo objektas yra itin specifinis. Byloje yra ginčijamas prieš daugiau nei 14 m. sudarytas sandoris, nes esą buvo parduota daugiau žemės, nei buvo reikalinga statiniams eksploatuoti. Tačiau ieškinyje neneigiama (neįrodinėjama priešingai), o bylos medžiaga pagrindžia, jog visa šio sandorio objektu buvusi žemė: 1) sandorio sudarymo metu net nepateko į Miškinių rėžinio kaimo ribas; 2) buvo visa užstatyta statiniais; 3) jau daugiau nei 10 m. nebeegzistuoja kaip civilinių teisinių santykių objektas; 4) buvo, yra ir nepriklausomai nuo bylos baigties liks užstatyta ir valstybės iš pretendentų išperkama žeme, kuri negali būti grąžinama natūra.
10.8. Pareiškėjai nenurodė ir nepagrindė bylų, esą pagrindžiančių jų, kaip trečiųjų asmenų statusą, tapatumo ar esminio panašumo nagrinėjamai bylai. Nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris bei su juo susijęs administracinis aktas. Nagrinėjamoje byloje pagal ieškinio pagrindą ir dalyką net ir nebus sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pripažindami, kad yra bylų dėl nuosavybės teisių atkūrimo Miškinių rėžiniame kaime, pareiškėjai nepagrindė, kad jose pareikštų reikalavimų patenkinimas nebūtų pakankamas jų turimoms teisėms į nuosavybės teisių atkūrimą patenkinti.
10.9. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje sprendžiant ieškovių atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-137-196/2019, jau yra konstatuota, kad pretendentų dalyvavimas kitose bylose nepagrindžia jų materialinio teisinio suinteresuotumo šia byla.
10.10. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, esą bylos įtaką jų teisėms ir pareigoms patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1521-370/2018, kurioje dar ieškinio priėmimo stadijoje spręsta dėl to, ar bylos išsprendimas sukeltų ieškovėms materialiuosius teisinius padarinius. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas bylą nutraukti dėl to, jog ieškovės neturi locus standi (teisinio intereso). Tai sudaro pagrindą bylą nutraukti, o ne į jos nagrinėjimą įtraukti pareiškėjus, kaip trečiuosius suinteresuotus asmenis. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis priimta dar bylos iškėlimo stadijoje, neišklausius byloje dalyvaujančių asmenų ir nevertinus jų nurodytų aplinkybių bei pateiktų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovės neturi locus standi. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties turinys patvirtina, kad ji priimta dar iki bylos iškėlimo, sprendžiant ieškovių atskirąjį skundą dėl atsisakymo priimti ieškinį, be to, tik preliminariai įvertinus vienintelį dokumentą – ieškovių ieškinį. Tuo metu byla dar nebuvo iškelta, joje dar nedalyvavo atsakovės, tad ir neturėjo galimybių nei pateikti savo argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius, jog ieškovės apskritai neturi teisės reikšti ieškinį, nei apskųsti atitinkamą teismo nutartį.
10.11. Trečiųjų asmenų institutu nagrinėjamoje byloje yra akivaizdžiai naudojamasi nesąžiningai, be kita ko, bylos vilkinimo tikslu. Ieškovės nuo 2018 m. sausio 30 d., kai buvo pareikštas pirminis ieškinys, neįvykdė pareigos patikslinti duomenis apie trečiuosius asmenis bei jų įtraukimo pagrindą.
10.12. Šis faktas jau yra teismų konstatuotas ir nagrinėjamoje byloje: 1) teismas, spręsdamas ieškovių antrojo (analogiško) ieškinio priėmimo klausimą, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartyje nurodė, jog trečiųjų asmenų įtraukimas nepagrįstas reikiamais įrodymais yra nesuderinamas su proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principu, ieškovės trečiuosius asmenis į bylos nagrinėjimą turėtų traukti tik tuo atveju kai yra žinomi jų tikslūs duomenys bei teisinis pagrindas. Teismo nutartyje pažymėta, kad ieškovės jau anksčiau buvo pateikę analogišką ieškinį, dėl kurio dar Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-3997-392/2018) nustatyta, kad kai kurie įtraukti tretieji asmenys yra mirę, tačiau nepaisant to ieškovės teikia ieškinį pakartotinai su tais pačiais trūkumais. Atsižvelgiant į tai, minėta teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovėms nustatytas terminas ieškinio trūkumams (inter alia, ir dėl trečiųjų asmenų) pašalinti; 2) nagrinėjant ieškovių atskirąjį skundą dėl minėtos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties, ji buvo palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-137-196/2019. Joje nurodyta, kad ieškovės turėtų kreiptis į atsakovę prašydamos atitinkamų duomenų ir tik jų negavus prašyti šiuos duomenis išreikalauti teismo; 3) net ir po teismų nustatytos pareigos patikslinti trečiųjų asmenų duomenis ir pagrįsti jų suinteresuotumą byloje, ieškovės iki šiol to nepadarė. Teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovės galutinai nepatikslino trečiųjų asmenų duomenų, patikslintu ieškiniu įtraukti tretieji asmenys, ieškinio priėmimo stadijoje, šalintini iš bylos.
10.13. Tendencingai prieš pat byloje paskirtus teismo posėdžius fragmentiškai reiškiami atskirų asmenų nepagrįsti prašymai dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis. Pareiškėjai prašymą dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis pateikė 2019 m. rugsėjo 2 d. kai turėjo vykti pirmasis parengiamasis teismo posėdis byloje, nors informacija apie šį posėdį buvo viešai prieinama jau daugiau nei 2 mėnesius. Dar dviejų asmenų (J. ir R. M. (J. ir R. M.)) atskiri prašymai dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis pateikti prieš pat antrąjį parengiamąjį teismo posėdį byloje, t. y. 2019 m. lapkričio 22 d. (penktadienį), kai posėdis buvo numatytas 2019 m. lapkričio 25 d. (pirmadienį). Likusių, mažiausiai 39 – 40 pretendentų prašymai dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis nebuvo pateikti, nors dalis jų yra susiję su tokius prašymus jau pateikusiais asmenimis. Ieškovės į bylą siekė įtraukti net 45, vėliau – 44 trečiuosius asmenis, kurių dalis, kaip nustatė teismai, jau yra mirę, jų duomenys nepatikslinti, o suinteresuotumas nepagrįstas. Nors byla iškelta beveik prieš 1 m., iki šiol gauti 5 asmenų (3 pareiškėjų, taip pat J. ir R. M.) prašymai įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis. J. M. prašyme nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), sutampa su dar bent dviejų bendrapavardžių T. M. ir E. M. adresu. Tad ne tik vienoda pavardė, bet ir tas pats gyvenamosios vietos adresas patvirtina šių asmenų tarpusavio sąsają. Nepaisant to, kol kas pateiktas tik J. M. prašymas, nenurodant kitų 2 susijusių asmenų. Tai patvirtina siekį ir toliau prisidengiant tariamu trečiųjų asmenų statusu vilkinti bylos nagrinėjimą. Tai pagrindžia, jog pareiškėjų atskirojo skundo tenkinimo ir jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis atveju būtų ne tik pažeistas CPK 47 straipsnis, bet ir sudarytos sąlygos toliau nesąžiningai naudotis trečiųjų asmenų institutu neteisėtais sumetimais.
11. NŽT pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti galioti. Nurodo šiuos argumentus:
11.1. Remiantis Vilniaus miesto skyriaus archyve saugoma nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 2539 ir vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. 204 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, E. R. yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. R. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Miškinių rėžiniame kaime valdytą žemę. E. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,4552 ha buvusio savininko valdytos žemės, iš kurio nuosavybės teisės atkurtos į 0,0580 ha žemės plotą, likęs neatkurtas žemės plotas – 0,3972 ha.
11.2. Remiantis Vilniaus miesto skyriaus archyve saugoma nuosavybės teisių į žeme atkūrimo byla Nr. 2539 ir vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. 199 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, J. N. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. R. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Miškinių rėžiniame kaime valdytą žemę. J. N. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,4552 ha buvusio savininko valdytos žemės, iš kurio nuosavybės teisės atkurtos į 0,0580 ha žemės plotą, likęs neatkurtas žemės plotas – 0,3972 ha.
11.3. Remiantis Vilniaus miesto skyriaus archyve saugoma nuosavybės teisių į žeme atkūrimo byla Nr. 5492 ir vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. 218 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, S. V.-O., kurios viena iš turto paveldėtojų yra V. B. (2008 m. vasario 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 4-961), yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. B. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Miškinių rėžiniame kaime valdytą žemę. S. V.-O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3 ha buvusio savininko valdytos žemės, iš kurio nuosavybės teisės atkurtos į 0,4978 ha žemės plotą, likęs neatkurtas žemės plotas – 2,5022 ha.
11.4. Nėra ginčo, kad tretieji asmenys yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į Miškinių rėžiniame kaime iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę, kurio ribos ir plotas nustatyti bei patikslinti sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2003 m. vasario 28 d., patikslintu 2003 m. balandžio 14 d., 2004 m. vasario 26 d., 2017 m. birželio 19 d., aktu Nr. 31/03/15-73, tačiau sutiktina su teismo nutartimi.
11.5. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. spalio 7 d. išrašu UAB „Parko investicija“ žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 30 iš 49 pastatų, taigi sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2005 m. lapkričio 4 d. sutartį Nr. PO 1/2005-1268, kuria UAB „Parko investicija“ nuosavybės teise įsigijo 130 476 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 165 058 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), šia sutartimi UAB „Parko investicija“ teisėtai parduota valstybinio žemės sklypo dalis, kuri reikalinga nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui.
11.6. Ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-9536-01 ir 2005 m. lapkričio 4 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2005-1268 sudarymo metu ieškovių ieškinyje nurodoma 104 900 kv. m ploto žemės sklypo dalis, buvusi 165 058 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. birželio 19 d. nepateko į buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografuotas ribas bei negalėjo būti nuosavybės teisių atkūrimo objektu buvusio Miškinių rėžinio kaimo pretendentams.
11.7. Net ir ieškinio tenkinimo atveju ieškovių, trečiųjų asmenų ir kitų Miškinių rėžinio kaimo pretendentų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, t. y. ginčo žemės sklypo 104 900 kv. m ploto dalis liktų pretendentams natūra negrąžinama žemė.
11.8. Duomenų apie tai, kad valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovės bei tretieji asmenys E. R., J. N. ir S. V.-O., taip pat ir kiti buvusio Miškinių rėžinio kaimo pretendentai nuosavybės teise turėjo pastatus, šios teisminės bylos proceso šalys nepateikė. Tokių duomenų neturi ir NŽT, o faktas, kad NŽT 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-18-(14.49.101.) patikslinta Miškinių rėžinio kaimo kartografija ir ginčo žemės sklypo dalis (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) patenka į šio rėžinio kaimo ribas, nesuteikia absoliučios nuosavybės teisės į šį žemės sklypą ar jo dalį iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo pretendentams, kadangi vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
11.9. Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją. 104 900 kv. m ploto žemės sklypo dalis, buvusi 165 058 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), visada buvo ir šiuo metu yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama. Tretieji asmenys pareikštu prašymu įstoti į bylą neįrodė, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, kadangi nepateikė duomenų, kad iki sudarant šioje teisminėje byloje ginčijamus administracinį aktą ir sandorį tretieji asmenys ginčo žemės sklype turėjo pastatus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjus atsisakyta įtraukti į bylą trečiaisias asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, leisti susipažinti su bylos medžiaga bei pateikti atsiliepimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl asmenų teisės paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria juos atsisakyta įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų
13. Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis, kuria juos atsisakyta įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, neskundžiama. Pareiškėjų teigimu, ši nutartis skundžiama, kadangi neįtraukus pareiškėjų į bylą, gali būti nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.
14. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalies). Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).
15. CPK tiesiogiai nenumato, kad nutartis dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, (ne)įtraukimo į bylą gali būti skundžiama, taigi nagrinėjamu atveju CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta apskundimo galimybei sąlyga nekonstatuotina. Šiuo atveju vertintina, ar yra pagrindas pripažinti CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos buvimą.
16. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
17. Teismo nutartis, kuria šie asmenys įtraukti į bylą, negali būti skundžiama apeliacine tvarka, nes neužkerta galimybės tolesnei proceso eigai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria šiuos asmenis atsisakyta įtraukti į procesą ar kuria jie iš proceso pašalinti, gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui. Tokiu būdu dar pirmosiose civilinio proceso stadijose sudaromos tinkamos sąlygos išvengti situacijos, kai teismas nusprendžia dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1592-302/2016).
18. Trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą nekliudo nei dalyvaujantiems byloje asmenims, nei teismui toliau tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, neužkerta kelio reikšti prašymus, pavyzdžiui, apklausti šiuos asmenis liudytojais siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Šalims teismo nutartis neįtraukti į bylą trečiųjų asmenų, gali tik pasunkinti įrodinėjimo procesą kitoje (pradėtoje prieš trečiuosius asmenis) byloje. Kitaip tariant, bylos procesas, nepaisant netenkinto šalių prašymo įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, gali vykti toliau. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo netenkinimas nekliudo patiems nedalyvaujantiems byloje asmenims, jei jie mano, kad teismo sprendimas gali būti jiems kaip nors reikšmingas, prašyti įtraukimo į bylą. Tik tokio prašymo netenkinimas reikštų kelio dalyvauti procese šiems asmenims užkirtimą ir tokiu atveju nutartis dėl neįtraukimo į bylą galėtų būti jų skundžiama atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017).
19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti įtraukti į bylą pareiškėjus trečiaisias asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš esmės užkerta kelią pareiškėjams dalyvauti procese. Taip pat, galimybė apskųsti šią nutartį asmenims, kuriuos į bylą atsisakyta įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dar pirmosiose civilinio proceso stadijose sudaromos tinkamos sąlygos išvengti situacijos, kai teismas nusprendžia dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl šiuo atveju, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis neskundžiama, tačiau atsižvelgiant į šioje nutartyje minėtus argumentus bei teismų praktiką, konstatuotina, kad dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, asmenys, teismo nutartimi neįtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepaireiškiančiais savarankiškų reikalavimų, gali paduoti atskirąjį skundą. Kadangi šioje byloje pareiškėjų atskirasis skundas dėl nutarties galėjo būti paduotas, atskirasis skundas nagrinėtinas iš esmės.
Dėl pagrindo pareiškėjus įtraukti į bylą
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018, 24 punktas, ir ankstesnė šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika). Ar atitinkami asmenys turi pakankamą materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje, spręstina pagal konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes.
21. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai, pateikę pirmosios instancijos teismui prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, leisti susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti atsiliepimą, nurodė, kad pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybes teises natūra į žemę, buvusiame Miškinių rėžiniame kaime, į kurio teritoriją patenka ir ginčo žemės sklypas. Nurodė, kad ieškovės yra pareiškusios ieškinį, dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, kuria parduotas žemės sklypas į kurį pareiškėjai siekia atkurti nuosavybes teises natūra, panaikinimo. Teigė, kad teismui patenkinus ieškovių ieškinį, pareiškėjams atsirastų teisė atgauti žemę būtent natūra toje vietoje, o NŽT – pareiga atkurti nuosavybę natūra minimame žemės sklype, o netenkinus ieškovių ieškinio, pareiškėjai netektų teisės atgauti nuosavybės natūra ginčo žemės sklype, ir tokiu atveju būtų taikomos kitos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatos. Pareiškėjų vertinimu, šios bylos baigtis gali turėti įtakos pareiškėjų teisėms, kadangi jie pretenduoja atkurti nuosavybes teises į žemės sklypą natūra, dėl kurio (žemės sklypo) pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra sprendžiama šioje civilinėje byloje.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai neįrodė pakankamo (glaudaus) nagrinėjamos civilinės bylos teisinio ryšio su trečiųjų asmenų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Teismas nurodė, kad byloje dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-9536-01 dalies panaikinimo nėra sprendžiama dėl trečiųjų asmenų teisių ar pareigų nustatymo, pripažinimo, pakeitimo, panaikinimo ar kitokio nusprendimo, kuris turėtų įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams.
23. NŽT atsiliepime į atskirąjį nurodė, jog pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į Miškinių rėžiniame kaime iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę, taigi dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra, to neginčijo ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys.
24. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.
25. Pareiškėjai, aukščiau aptartomis Atkūrimo įstatyme nustatytoms sąlygoms, turi galimybę pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsniuose numatytomis teisėmis dėl nuosavybės teisės atkūrimo į ginčo sklypą ar kompensacija už šį sklypą. Sutiktina, kad nagrinėjamoje byloje bus nustatyti juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja vienokią ar kitokią pareiškėjų teisių apimtį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjų argumentu, jog teismas nagrinėjamoje byloje priimdamas sprendimą pasisakys dėl pareiškėjų teisių į ginčo sklypą ir tuo pažeis draudimą spręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pareiškėjų teisių apimtis į ginčo sklypą apibrėžta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir ji nuo teismo sprendimo turinio nesikeis, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjai nepagrindė, kad tarp jų ir vienos iš proceso šalių (šiuo atveju – ieškovių) egzistuoja pakankamas materialusis teisinis ryšys, kuris pagrįstų jų įtraukimą į procesą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019). Taigi, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, pareiškėjai turėjo pagrįsti savo materialinį teisinį ryšį su viena iš bylos šalių (ieškovu ar atsakovu). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė, kaip jų dalyvavimas galėtų būti reikšmingas bylos nagrinėjimui, nepaaiškino kokias bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku jie galėtų nurodyti ir kokius įrodymus joms patvirtini galėtų pateikti, priešingai, teismo vertinimu, bylos procesas pareiškėjų įtraukimu nesant tam teisinio pagrindo būtų nepagrįstai apsunkintas medžiagos apimtimi ir dalyvaujančių byloje asmenų skaičiumi, todėl spręstina, kad pareiškėjų nurodoma materialioji teisė yra pernelyg teisiškai nutolusi nuo šios bylos dalyko (pirkimo-pardavimo sutarties ir administracinio akto panaikinimo).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Pareiškėjų prašymai susipažinti su civilinės bylos medžiaga ir pateikti atsiliepimą yra susiję su prašymo įtraukti pareiškėjus trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, patenkinimu. Pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjų prašymas juos įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis yra atmestas, palikus nepakeistą, susiję prašymai pirmosios instancijos teismo netenkinti pagrįstai, kadangi su nagrinėjamos bylos (kurioje dar neįsiteisėjo bylą galutinai išsprendžiantis teismo sprendimas ar nutartis) medžiaga susipažinti gali tik byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 10 straipsnio 1 dalis), taip pat ir pateikti atsiliepimą (CPK 142 straipsnio 1 dalis).
28. UAB „Vingio turtas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas, kurias UAB „Vingio turtas“ patyrė advokato teisinei pagalbai, surašant atsiliepimą į pareiškėjų atskirąjį skundą. Įprastai, bylinėjimosi išlaidų, dalyvaujantiems byloje asmenims, paskirstymas, atliekamas bylą išnagrinėjus iš esmės, tačiau šiuo atveju, kadangi pareiškėjų atskirasis skundas atmestas, jie byloje nedalyvaus, yra pagrindas priteisti UAB „Vingio turtas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nelaukiant galutinio sprendimo ar nutarties byloje Nr. Nr. e2-1441-866/2020.
29. UAB „Vingio turtas“ nurodė, kad patyrė 1 792,31 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą. Nurodė, kad byla itin didelės apimties, atsiliepimas išsamus, todėl yra pagrindas priteisti šias bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjų.
30. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.16 papunktyje nustatyta, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai yra 0,4 (koeficientus, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)).
31. UAB „Vingio turtas“ atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė 2019 m. gruodį, todėl maksimalus užmokesčio dydis skaičiuotinas pagal 2019 m. II-ojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo lygus 1 289 Eur (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=6c52a9da-57f1-44b0-8853-e9245196a9b9#/). Todėl, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už atsiliepimą į atskirąjį skundą, atsiliepimo pateikimo metu (2019 m. gruodį) galėjo būti 515,60 Eur (1 289 Eur x 0,4).
32. Apeliacinės isntancijos teismas neturi pagrindo sutikti su UAB „Vingio turtas“ teiginiu, kad byla itin didelės apimties, kadangi bylos medžiagą šiuo metu sudaro 6 tomai, o UAB „Vingio turtas“ pateikto atsiliepimo apimtis ir išsamumas nesudaro pagrindo vertinti, kad UAB „Vingio turtas“ turi būti priteistas maksimalus ar didesnis nei maksimalus rekomenduotinas užmokestis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakankamas užmokestis už atsiliepimo į pareiškėjų atskirąjį skundą parengimą yra 450 Eur. Šios išlaidos priteistinos UAB „Vingio turtas“ iš pareiškėjų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnios 1 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Vingio turtas“, juridinio asmens kodas 302533174, iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. R. (E. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno.
Teisėja Agnė Tikniūtė