Teismingumo byla Nr. T-56/2024
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01475-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2024 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos žemės naudojimo patikrinimo akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
nustatė :
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. gegužės 21 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-316 ir 2024 m. gegužės 23 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-407. Ieškovė nurodė, kad ne ji tvėrė tvorą. Kadangi neaiškios žemės sklypo ribos, todėl gali būti, jog tvora nėra valstybinėje žemėje. Įvažiavimo kelias teisėtai įrengtas ir pagal tuo metu, ir pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Ieškovė nesutinka, kad krepšinio stovas pastatytas už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribos.
Teismas nutartyje pažymi, kad šioje byloje ieškovė prašo panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtus administracinius aktus – patikrinimo aktą ir privalomąjį nurodymą, o atsakovė prašo atmesti ieškovės ieškinį ir spręsti klausimą dėl šios bylos rūšinio teismingumo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones ir nustatyti, koks teisinis santykis, t. y. civilinis ar administracinis, vyrauja byloje, nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją klausimui dėl kilusio ginčo rūšinio teismingumo išspręsti (Civilinio proceso kodekso 36 straipsnis).
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja :
Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne kitus klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovės ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Ieškovė ginčija Inspekcijos 2024 m. gegužės 21 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-316 ir 2024 m. gegužės 23 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-407, kuriuo jai pateiktas įpareigojimas pašalinti iš savavališkai užimto valstybinės žemės ploto, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės: medinę tvorą, asfalto dangos/betono trinkelių įvažiavimą į žemės sklypą (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo ribos), krepšinio stovą.
Konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad būtų konstatuota savavališka statyba, taigi ir pareikštu ieškiniu savavališkos statybos aktas nėra ginčijamas. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamų ginčijamajame privalomajame nurodyme nurodytų statinių nugriovimas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Šiuo atveju, pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, jog tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikomasi ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-75/2019).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
nutaria :
Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl žemės naudojimo patikrinimo akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Artūras Driukas
| Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
|
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
| Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Dainius Raižys
|